- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-25
- Bylos Nr.
- ATP-1243-114/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-05496-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algimantas Smolskas
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Algimantas Smolskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nutarimo V. B. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. 2013-05-16, apie 14.20 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) namo kieme, pravažiavime tarp namų, vairuodamas automobilį N. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, keisdamas važiavimo kryptį ir sukdamas į kairėje esančią aikštelę neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio greta kairėje pusėje šaligatviu ta pačia kryptimi važiavusiam dviratininkui, kurį kliudė ir nežymiai sužalojo, po eismo įvykio nevykdė eismo dalyvių pareigos, apie tai nepranešė policijai, nepasiliko įvykio vietoje ir nuvažiavo ir eismo įvykio vietos, tuo pažeidė KET 9, 106, 231 p. reikalavimus, t. y. padarė pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 1 d. ir 130 str. 1 d.
Kauno apylinkės teismas 2013-10-08 priėmė nutarimą, kuriuo V. B. nubaudė pagal ATPK 127 str. 1 d. - 500 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. - 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirta galutinė nuobauda - 3000 bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Tokį sprendimą apylinkės teismas priėmė įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus ir rašytinę bylos medžiagą, o skirdamas nuobaudas ir subendriną nuobaudą, apylinkės teismas vadovavosi ATPK 30 str., 33 str. nuostatomis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. B. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde jis teigia, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, jo kaltę grindė prielaidomis, nesivadovavo teismų praktika. Nustatytoje vietoje savo vairuojamu automobiliu darydamas manevrą važiavo labai lėtai, įvertino ar nėra priešpriešiais atvažiuojančių ar važiuojančių ta pačia kryptimi transporto priemonių, taip pat įvertino ar nėra pėsčiųjų einančių per šaligatvį, kurį privalėjo pravažiuoti. Ir tik įvažiavęs į pravažiavimo per šaligatvį zoną, staiga atsirado šaligatviu, o ne važiuojamąja kelio dalimi, važiuojantis dviratininkas, kuris iššoko prieš pat praktiškai nejudančio jo automobilio priekį. Taigi ne jis, o dviratininkas kliudė jo vairuojamo automobilio priekinį bamperį slysdamas šonu, dėl ko buvo nubrozdinta dviratininko dešinės kojos blauzda, nors šio sužalojimo aplinkybės pagal nukentėjusiojo pasakojimą apeliantui kelia abejonių. Apeliantas teigia, kad du kartus apžiūrėję jo automobilį, policijos pareigūnai nenustatė jokių kontakto žymių, o priekinio dešinės pusės sparno ir kiti apgadinimas niekaip negali būti siejami su incidentu, kadangi dviratininkas atvažiavo šaligatviu jam iš kairės pusės. Skundo autorius teigia, kad po incidento kelias sekundes pastovėjęs dviratininkas nuvažiavo į šalia esančią aikštelę, o jis, kiek pastovėjęs, privažiavęs prie dviratininko paklausė „berniuk, ko tu taip greit lakstai šaligatviu, juk šaligatviais važiuoti negalima, galėjo nelaimė atsitikti“, o dviratininkas pakeltu tonu atsakė, kad „o kur aš turiu važiuoti, negi gatve“ ir nuvažiavo kažkur iš aikštelės nežinoma kryptimi. Apeliantas liko stovėti dar apie 10 – 15 minučių, o apžiūrėjęs automobilio priekinį bamperį, nepastebėjo jokių sugadinimų, taip pat dviratininkas nesakė, kad yra sužalos, ko apeliantas pats taip pat nepastebėjo. Skunde teigiama, kad eismo įvykio vietoje nėra dviračių tako, taip pat šaligatvis nepažymėtas dviračių tako ženklinimo linijomis, todėl L. C. privalėjo važiuoti tik važiuojamosios dalies kelkraščiu pagal eismo kryptį, o norėdamas pravažiuoti į kitą pravažiavimo pusę, jis privalėjo tai padaryti nulipęs nuo dviračio ir jį vesdamas. Todėl apeliantas daro išvadą, kad eismo įvykis kilo ne dėl jo, o dėl dviratininko padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Be to, suprasdamas, kad ne jis yra eismo įvykio kaltininkas ir nustatęs, kad jo automobiliui nepadaryta žala, o apie dviratininko sužalojimus, kuris pats pasišalino iš įvykio vietos, nežinodamas, jis apie šį įvykį policijai nepranešė, o sustojo netoliese pas savo pažįstamus, pas kuriuos jis ir atvažiavo. Tačiau pro langą pastebėjęs, kad nėra automobilio ir paskambinęs į policiją pranešti apie galimą automobilio vagystę, sužinojęs, kad jo automobilis yra priverstinai nutemptas įtariant apie pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, jis iš karto taksi automobiliu nuvyko į Kauno VPK, kur buvo patikrintas blaivumas. Kadangi įvykio metu jis buvo blaivus, o jo automobilis techniškai tvarkingas ir apdraustas, todėl jis tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo jokio motyvo. Įvykį mačiusi liudytoja J. K. patvirtino, kad pro langą matė, kai apeliantas buvo išlipęs iš automobilio ir kurį laiką kalbėjosi su dviratininku.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veikos skyrius prašo skundo netenkinti, o skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
V. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šioje byloje teismas paminėtų įstatymo nuostatų nesilaikė.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas V. B. administracinio teisės pažeidimo bylą ir nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino surinktų įrodymų pakankamumą, jų logiškumą, įrodymų šaltinių patikimumą. Priimdamas sprendimą dėl V. B. kaltės padarius ATPK 127 str. 1 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus, apylinkės rėmėsi be kita ko rašytiniu liudytojos J. K. paaiškinimu, Kauno AVPK Patrulių rinktinės 6-ojo būrio patrulio V. K. tarnybiniu pranešimu. Tačiau V. B. apklaustas teisme savo kaltės nepripažino, o teisme aiškinantis ginčytinas įvykio aplinkybes neapklausti liudytoja J. K. ir Kauno AVPK Patrulių rinktinės 6-ojo būrio patrulis V. K..
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, pats posėdyje neapklausdamas rašytinį paaiškinimą tik pareigūnams davusios liudytojos, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-881/2009), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia.
Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus, eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Tik išnaudojus visas teisines priemones galima priimti sprendimą dėl asmens kaltumo ar nekaltumo.
Vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d., pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo galios, išdėstyti argumentus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta.
Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalino byloje iškilusių prieštaravimų, nesurinko visų neabejotinai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Apylinkės teismas pažeidė administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Dėl paminėtų procesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu.
Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 str. 3 d., todėl pats negali pašalinti apylinkės teismo padarytų trūkumų. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nutarimas yra naikinamas, ši administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Esant tokioms aplinkybėms, kiti apeliacinio skundo motyvai yra nevertinami, kad tai nedarytų įtakos bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau į juos turi būti atsižvelgta iš naujo nagrinėjant bylą. Kadangi apeliantas prašė nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas
nutarė:
V. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nutarimą panaikinti ir V. B. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.