Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjusi D. K., gimusio (duomenys neskelbtini) d., gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. 2019 m. kovo 4 d., apie 10.15 val., Vilniuje, A.P. K. g. 6, vairavo automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta. Pakartotinai vengė neblaivumo patikrinimo, nepraėjus metams laiko nuo ROIK Nr. 17073647962 įvykdymo. Tokiais savo veiksmais D. K. pažeidė KET 14, 17 punktų reikalavimus bei padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. K. teismo posėdyje nurodė, kad jis pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Automobiliu jis pavažiavo tik apie vieną kilometrą ir matyt kažkas jį įskundė. Jam jau anksčiau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones dvejiems metams ir šešiems mėnesiams už tai, kad vairavo automobilį neblaivus. Nagrinėjamo nusižengimo padarymo metu jis vairavo ne savo automobilį. Automobilio savininkas jam davė raktelius, kai jis buvo blaivus. Prašė skirti jam kuo mažesnę baudą bei išdėstyti jos mokėjimą, nes jam dar reikės mokėti už automobilio stovėjimą saugojimo aikštelėje. Taip pat prašo skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą minimaliam laikotarpiui.

Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu D. K. nurodė, kad su šiuo administracinio nusižengimo protokolu nesutinka, sutinka su anksčiau surašytu protokolu, kuriame buvo nurodyta, jog jis padarė ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą. Prisipažįsta padaręs nusižengimą, gailisi, prašo skirti kuo švelnesnes sankcijas (b.l. 1).

Be D. K. prisipažinimo, jo kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais:

- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rintinės vyriausiosios patrulės S. K. 2019 m. kovo 4 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2019 m. kovo 4 d., apie 10.01.36 val., patruliavimo metu iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, A.P. K. g. 6, galimai neblaivus automobilio AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas nuėjo į parduotuvę, išėjęs vėl važiuos. Atvykus į vietą pastebėjo prie prekybos centro „Norfa“ važiuojantį minėtą automobilį AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jį sustabdė ties išvažiavimu iš prekybos centro „Norfa“ aikštelės. Priėjus prie vairuotojo ir paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, jis pateikė pasą, išduotą D. K. vardu, pasakė, kad vairuotojo pažymėjimas iš jo yra atimtas. Bendraujant su vairuotoju iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai ir pats pasakė, kad alkoholį vartojo neseniai. Vairuotojas keletą kartų buvo raginamas pasitikrinti blaivumą, tačiau kategoriškai atsisakė, teigdamas, jog gėrė visą naktį iki 6 val. ryto. Patikrinus per VRM CDB POLIS II paaiškėjo, kad D. K. teisė vairuoti yra atimta už ANK 424 straipsnio 4 dalį, metų bėgyje yra baustas. Automobilis priverstinai buvo išvežtas į Minsko pl. 21 (b.l. 7);

- 2019 m. kovo 4 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu (b.l. 9);

- VĮ „Regitra“ duomenimis, iš kurių matyti, kad automobilis AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso B. K., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8);

- D. K. asmens duomenimis, iš kurių matyti, kad jam 2011 m. gegužės 16 d. išduotas vairuotojo pažymėjimas negalioja (b.l. 10);

- administracinių nusižengimų registro išrašu, iš kurio matyti, kad D. K. 2017 m. lapkričio 10 d. nutarimu pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį buvo skirta 1100 eurų bauda už tai, kad jis vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta, atsisakė pasitikrinti girtumą. Informacijos apie baudos sumokėjimą nėra. Taip pat jam 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 8 dalį ir 126 straipsnio 4 dalį buvo skirta 730 eurų bauda ir 30 mėnesių atimta teisė vairuoti transporto priemones už tai, kad jis vairavo automobilį neblaivus, tikrintis alkotesteriu atsisakė, nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Informacijos apie baudos sumokėjimą nėra. Vairuotojo pažymėjimas nesulaikytas (b.l. 4-6).

ANK 427 straipsnio 1 dalyje be kita ko numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro vengęs apsvaigimo patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, jei nepraėjo vieneri metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo, užtraukia baudą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 1200 iki 2000 eurų. Už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų ir privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą (ANK 427 straipsnio 2-3 dalys).

Byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina faktą, kad 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarimu D. K. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 metams ir 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos. Tad specialiosios teisės atėmimo terminas baigėsi 2019 m. kovo 9 d. D. K., nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, 2017 m. spalio 14 d. vairavo automobilį bei atsisakė tikrintis blaivumą, todėl 2017 m. lapkričio 10 d. nutarimu jam už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą buvo paskirta 1100 eurų bauda, kurios jis iki šiol nesumokėjo. Nagrinėjamas nusižengimas buvo padarytas 2019 m. kovo 4 d., t.y. nepasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui (kaip jau buvo minėta, šis terminas baigėsi 2019 m. kovo 9 d.), todėl jis administracinio nusižengimo protokolu pagrįstai yra kaltinamas automobilio vairavimu, neturint teisės vairuoti, kai ši teisė jam yra atimta. Kadangi 2017 m. lapkričio 10 d. nutarimu pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį skirtos 1100 eurų dydžio baudos už automobilio vairavimą neturint teisės vairuoti, kai teisė yra atimta ir už atsisakymą pasitikrinti girtumą D. K. iki šiol nesumokėjo, t.y. administracinė nuobauda yra neįvykdyta, tad jis pagrįstai yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į nustatytą D. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – ji prisipažino padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padarytų nusižengimų pobūdį ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius D. K. – baustas administracine tvarka už KET pažeidimus ir kitus nusižengimus, turi galiojančių nuobaudų. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį nėra, D. K. skirtina ANK 427 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, mažesnė, nei sankcijoje numatytas baudos vidurkis, t.y. 1400 eurų.

Teismas, atsižvelgdamas į D. K. prašymą, jo turtinę padėtį ir paskirtos baudos dydį, sprendžia esant tikslinga išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą 14 mėnesių, įpareigojant D. K. kas mėnesį mokėti po 100 eurų baudos (ANK 675 str. 4 d.).

Kaip minėta, už nusižengimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje, padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų (ANK 427 str. 2 d.). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad D. K. teisės vairuoti transporto priemones neturi. Siekiant užkirsti kelią panašaus pobūdžio pažeidimų darymui ateityje bei atsižvelgus į tai, kad D. K. jau buvo skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams, tačiau po šios administracinio poveikio priemonės skyrimo jis teigiamų išvadų nepadarė, jam už nusižengimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtinas trejų metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nes uždraudimas naudotis specialia teise yra svarbus tuo, kad pasibaigus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 11 dalyje nurodytam apribojimui (asmenys, kurie vairavo transporto priemonę, neturėdami teisės vairuoti transporto priemones, tokią teisę gali įgyti ne anksčiau kai po vienerių metų nuo šio pažeidimo padarymo dienos), asmeniui dar ilgesniam terminui užkertamas kelias įgyti šią specialią teisę, kuria, konkrečiu atveju, neteisėtai naudodamasis D. K. darė KET pažeidimus (2017 m. liepos 4 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-443-593/2017).

ANK 427 straipsnio 3 dalis numato, kad už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. Tačiau ANK 29 straipsnio 4 dalyje dėl administracinio nusižengimo padarymo įrankio arba tiesioginio objekto konfiskavimo yra numatytos papildomos imperatyvios sąlygos, ribojančios kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančio turto konfiskavimą. Šios sąlygos laikytinos palankesnėmis pažeidėjui ir konfiskuotino daikto savininkui, nes švelnina administracinio nusižengimo baudžiamumą, susiaurina ANK 427 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo įrankio paėmimo valstybės nuosavybėn galimybes. Vien ta aplinkybė, kad automobilis, nepriklausęs pažeidėjui, buvo nusižengimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje, padarymo įrankis, nėra pakankamas pagrindas konfiskuoti automobilį ir daryti išvadą, kad automobilio savininkui buvo žinoma, kad jam priklausantis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Ši aplinkybė taip pat negali būti preziumuojama, ji turi būti įrodinėjama ir nustatinėjama kaip ir visos kitos reikšmingos nagrinėjant bylą aplinkybės.

ANK 29 straipsnio 4 dalyje be kita ko yra nustatyta, jog už ANK 427 straipsnyje numatytą administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojama ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė, jeigu 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šios nuostatos suponuoja išvadą, jog sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo skyrimo pagrįstumo, privalu išsiaiškinti aplinkybes, kurios leistų daryti kategorišką išvadą dėl transporto priemonės savininko atsakomybės panaudojant jo nuosavybę, darant neteisėtus veiksmus.

Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis ,,Audi A6“, priklausantis B. K., buvo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė, tačiau norint konfiskuoti B. K. priklausantį automobilį, būtina nustatyti vieną iš ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų aplinkybių. Nagrinėjamoje situacijoje aktuali yra būtent nurodyto straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta aplinkybė - jog automobilio savininkas, perleisdamas turtą pažeidėjui, žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti.

Apklaustas teismo posėdyje B. K. nurodė, kad jis dažnai, esant poreikiui, duodavo savo automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savo vaikystės draugui D. K., apie tai, kad D. K. yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, jis sužinojo tik tuomet, kai jo automobilis buvo uždarytas į saugojimo aikštelę. Nurodė, kad nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo metu jam priklausantis automobilis taip pat buvo pas D. K., pastarasis automobilį iš jo paėmė, būdamas blaivus, nurodė, kad jis nežinojo, jog D. K. turėtų problemų dėl alkoholio vartojimo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. K. taip pat nurodė, kad automobilį iš B. K. jis pasiėmė blaivus.

Įvertinęs šiuos byloje esančius duomenis teismas negali daryti kategoriškos išvados, kad transporto priemonės savininkas B. K. žinojo, jog D. K. vairuos jam priklausantį automobilį neblaivus bei neturėdamas teisės vairuoti, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog jis gali būti atsakingas už savo nuosavybės panaudojimą teisės pažeidimo padarymo metu. Nesant byloje pakankamai duomenų apie ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos ar kitų minėtame straipsnyje nurodytų sąlygų, kai gali būti konfiskuojama ne pažeidėjui priklausanti transporto priemonė, buvimą, B. K. priklausančio automobilio konfiskavimas nagrinėjamoje byloje negalimas ANK 29 straipsnio 4 dalies pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

D. K. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti jam 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos, be transporto priemonės konfiskavimo.

Išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą 14 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant D. K. kas mėnesį mokėti po 100 (vieną šimtą) eurų baudos, pirmą įmoką sumokant ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos bei kitas įmokas mokant atitinkamai iki sekančio mėnesio paskutinės dienos.

Nutarimui įsiteisėjus, teisės aktų nustatyta tvarka automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti savininkui B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19098300353.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).