Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Laimučiui Vaškevičiui,

nedalyvaujant trečiajam asmeniui L. G. (teismo šaukimas įteiktas, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo panaikinimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – L. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. Teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių (jų atstovų) paaiškinimais teismo posėdžio metu, nustatė, kad:

7.1. Iš byloje esančio 2019 m. liepos 14 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovui ir trečiajam asmeniui 2012 m. gruodžio 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,1977 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); šiam žemės sklypui nustatytos šios naudojimo sąlygos: VI. Elektros linijų apsaugos zonos, XLIX. Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos, XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos, II. Kelių apsaugos zonos (1 t., e. b. l. 20-21). Iš byloje esančio žemės sklypo plano matyti, kad žemės sklypas pietrytinėje pusėje ribojasi su Paežerių ežeru, pietvakarinėje – su privačiu žemės sklypu, šiaurės rytų pusėje – su valstybine žeme, o šiaurės vakarų pusėje praeina vietinės reikšmės asfaltuota Paežerių gatvė (1 t., e. b. l. 18).

7.2. Iš byloje esančio 2013 m. sausio 8 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovui ir trečiajam asmeniui įsigijus minėtą žemės sklypą, jo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis buvo numatyta žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai (1 t., e. b. l. 64-65). Tačiau 2014 metų pavasarį žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis buvo pakeista: nustatyta, kad pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos (1 t., e. b. l. 20-21). Tuo tikslu (siekiant pakeiti žemės sklypo naudojimo paskirtį), laikantis teisės aktų reikalavimų bei procedūrų, buvo parengtas ir Vilkaviškio savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. B-ĮV-1333 Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo patvirtintas ieškovui ir trečiajam asmeniui priklausančio 0,1977 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), detalusis planas (1 t., e. b. l. 10-13, 15, 17-19, 22, 28-63).

7.3. Nustatyta, kad Detaliojo plano aiškinamajame rašte be viso kito nurodyta: vadovaujantis pateiktomis Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos planavimo sąlygomis detaliojo planavimo dokumentui rengti, bei planavimo organizatoriaus pageidavimais rengiamas žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paskirties pakeitimo iš žemės ūkio į kitą, nustatant rekreacinės teritorijos būdą, trumpalaikio poilsio statinių statybos pobūdį, bei teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymo, detalusis planas; detalusis planas rengiamas atsižvelgiant į poreikį išnaudoti žemės sklypo rekreacines savybes ir patrauklumą, organizuoti trumpalaikio poilsio statinių statybą, pritaikant sklypą poilsio ir rekreacijos reikmėms (1.2. skyrius „Planavimo tikslas“); šiuo metu žemės sklypo naudojimo būdas – žemės ūkio paskirties žemė, (indeksas – Z) numatoma kitą, nustatant rekreacinės teritorijos būdą (indeksas – R) ir trumpalaikio poilsio statinių statybos pobūdį (indeksas – R2), žemės sklype galima stovyklavietės, poilsiavietės, paplūdimio įrengimas su infrastruktūros įrenginiais, pavėsinė, WC statinys (1.3. skyrius „Teritorijos užstatymo reglamentas“) (1 t., e. b. l. 39-41).

7.4. Remiantis ieškovo paaiškinimais teismo posėdžio metu (2019 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 min. 29 sek. – 11 min. 25 sek.) ir į bylą pateiktais rašytinais įrodymais – 2014 m. balandžio 1 d. sutartimi tarp uždarosios akcinės bendrovės „Toreda“ ir ieškovo dėl pavėsinės pagaminimo ir sumontavimo (1 t., e. b. l. 9), 2014 m. kovo 18 d. darbų ir medžiagų sąmata (1 t., e. b. l. 8), Ako priedu – Situacijos schema (1 t., e. b. l. 145) bei statinių fotonuotraukomis (1 t., e. b. l. 103-107, 143-144), – nustatyta, kad 2014 metais ieškovui ir trečiajam asmeniui priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti (sumontuoti, rekonstruoti) du statiniai: naujai pastatyta/sumontuota medžio ir aliuminio konstrukcijų pavėsinė, kurios užstatymo plotas 77,22 m², ir tomis pačiomis medžiagomis apkaltas sklype buvęs konteinerinis namelis (stovintis ant 6 atramų, be pamatų), kurio užstatymo plotas 41 m². Tikslios statybos darbų pradžios ir pabaigos datos nėra žinomos, tačiau atsižvelgiant į sutarties tarp uždarosios akcinės bendrovės „Toreda“ ir ieškovo sudarymo datą bei į ieškovo paaiškinimus, spręstina, kad minėti statiniai buvo pasatyti (sumontuoti, rekonstruoti) laikotarpyje nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Iš Ako priedo – Situacijos schemos matyti, kad šie statiniai pastatyti ne Paežerių ežero apsauginėje juostoje (1 t., e. b. l. 145).

7.5. Remiantis į bylą pateiktais dokumentais – ieškovui adresuotu kvietimu, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. rugsėjo 1 d. Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktu Nr. SPA-1102 ir jo priedais, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. rugsėjo 1 d. raštu Dėl statinių Patunkiškių k. prie Paežerių ežero bei 2019 m. birželio 28 d. raštu Dėl Jūsų prašymo, kurie yra adresuoti Patunkiškių kaimo bendruomenei, 2019 m. gegužės 23 d. elektroniniu laišku, kuriame nurodoma, kad paklausimas teikiamas Patunkiškių kaimo bendruomenės vardu (gauta iš elektroninio pašto adreso patunkiskiu.km@gmail.com), – nustatyta, kad pagal 2017 m. rugpjūčio 4 d. elektroniniu paštu gautą skundą, pateiktą Patunkiškių kaimo bendruomenės vardu, dėl galimai neteisėtai pastatytų statinių Paežerių ežero apsaugos zonoje Patunkiškių k., Vilkaviškio r. sav., 2017 m. rugpjūčio 25 d. buvo atliktas statybos, esančios ieškovui ir trečiajam asmeniui priklausančiame Žemės sklype, teisėtumo patikrinimas, ir 2017 m. rugsėjo 1 d. surašytas Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas Nr. SPA-1102 (1 t., e. b. l. 134-154).

7.6. Akte be viso kito nurodyta: <pagal Taisyklių> 50.1.4. <punktą> tokio statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima, pažeidžia teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, prieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (Klausimyno skyriaus „Bendri duomenys apie statybvietę“ 2.2. punktas); <pastatyti> poilsio paskirties, nesudėtingi I ir II grupės statiniai, kurie yra Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonoje (Klausimyno skyriaus „Duomenys apie teisės aktų reikalavimų laikymąsi statybvietėje, statant naujus statinius, rekonstruojant ar griaunant statinius“ skiltis „Tikrinamo statinio duomenys“); tokių statinių statyba žemės sklype galima pagal NTR išraše nurodytą naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 3D-830/D1-920 redakcija) Straipsnis: 23. Rekreacinės teritorijos (Žemės sklypai, skirti ilgalaikiam (stacionariam) poilsiui su poilsio paskirties pastatais, išskyrus kaimo turizmo pastatus, ar trumpalaikiam poilsiui)) (Klausimyno skyriaus „Duomenys apie teisės aktų reikalavimų laikymąsi statybvietėje, statant naujus statinius, rekonstruojant ar griaunant statinius“ 1.2. punktas); skyriuje „Patikrinimo išvados“ nurodyta, kad skundas pagrįstas: vadovaujantis 1992 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ Nr. 343, 127.9 punktu (vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininkų ūkio ir kitus pastatus arčiau kaip 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos, išskyrus buvusių sodybų atkūrimo atvejus); parengto detalaus plano aiškinamajame rašte yra nustatyta, kad nustatant rekreacinės teritorijos būdą ir trumpalaikio poilsio statinių statybos pobūdį, žemės sklype galimas stovyklavietės, poilsiavietės, paplūdimio įrengimas su infrastruktūros įrenginiais, pavėsinė, WC statinys; pastatyti I ir II grupės nesudėtingi statiniai turi pastato požymių, nes atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 37 punkto pastato apibrėžimą (Pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos) (1 t., e. b. l. 134-141).

7.7. Minėto Akto pagrindu Inspekcija 2019 m. birželio 26 d. priėmė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-590-(15.30), kuriame konstatuojama, kad A. G. ir L. G. priklausančiame žemės sklype, kuriame pagal Detalųjį planą nenumatyta pastatų statyba, pastatyti poilsio paskirties pastatai – vasarnamis (užstatymo plotas 41 m. kv.) ir vasarnamis su pavėsine (užstatytas plotas 77,22 m. kv.). Pastatyti statiniai turi pastato požymių, nes atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 37 punkte esantį pastato apibrėžimą (pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos); pagal parametrus, nurodytus statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 2 lentelės 5 punkte, tokie statiniai priskirtini I ir II grupės nesudėtingų statinių kategorijai; remiantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžianti dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1 punktu, tokiems statiniams projekto rengimas ir statybą leidžiantis dokumentas neprivalomi; Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. B-TS-659 patvirtintu Vilkaviškio rajono savivaldybės bendruoju planu, Patunkiškių kaimo vietovė ir minėtas žemės sklypas patenka į intensyvios rekreacijos plėtros teritoriją, kurioje pagal bendrojo plano sprendinius galima keisti žemės tikslinę paskirtį į kitą, plėtoti kaimo turizmo veiklą nekeičiant žemės tikslinės paskirties, statyti naujus ar įrengti vasarnamius esamuose statiniuose; <tačiau> žemės sklypo minėtu adresu parengto detalaus plano aiškinamajame rašte yra nustatyta, jog nustatant rekreacinės teritorijos būdą ir trumpalaikio poilsio statinių statybos pobūdį, galimas stovyklavietės, poilsiavietės, paplūdimio įrengimas su infrastruktūros įrenginiais, pavėsinės, WC statinio statyba (jame nenurodyti leistinas statinių aukštis, statinių statybos zona, riba ir linija, leistinas žemės sklypų užstatymo tankis bei leistinas žemės sklypų užstatymo intensyvumas); ieškovas, pastatydamas vasarnamį (užstatymo plotas 41 m. kv.) ir vasarnamį su pavėsine (užstatytas plotas 77,22 m. kv.), pažeidė minėtu detaliuoju planu nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 ir 17 straipsnių reikalavimus; <todėl> nurodoma iki 2019 m. lapkričio 25 d. nugriauti vasarnamį bei vasarnamį su pavėsine žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 23-26).

7.8. Ieškovas mano, kad Privalomasis nurodymas yra priimtas nepagrįstai ir neteisėtai, todėl kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas Privalomąjį nurodymą panaikinti.

9. Vertinant minėtų ieškovo, jo atstovo argumentų pagrįstumą, pirmiausia pažymėtina, kad teismas vadovaujasi Taisyklių, galiojusių skundo nagrinėjimo (tyrimo) ir Akto surašymo metu (2017 m. rugsėjo 1 d.), nuostatomis, nes būtent tuo metu galiojančiomis teisės normomis vadovaudamasi Inspekcija sprendė, ar skundas nagrinėtinas, jį nagrinėjo ir darė atitinkamas išvadas. Tuo tarpu konstatavus, kad statyba pažeidžia teisės aktų reikalavimus, jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys neteisėtos statybos padarinių šalinimo metu, t. y. surašant privalomąjį nurodymą ir jame nurodant, kaip neteisėtos statybos padariniai turi būti pašalinti, turi būti vadovaujamasi privalomojo nurodymo priėmimo metu galiojančiomis teisės normomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai savo praktikoje, pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013; 2013 m. balandžio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-138/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008).

10. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos priežiūros įstatymo 25 straipsnio 9 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) numatyta, kad Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl teisės aktų reikalavimų mažareikšmių pažeidimų statybos srityje; teisės aktų reikalavimų mažareikšmių pažeidimų statybos srityje sąrašą tvirtina Inspekcijos viršininkas. Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 14 d.) 50.1 punkte buvo numatyta, kad mažareikšmiais teisės aktų pažeidimais laikomi teisės aktų pažeidimai vykdant statinių, kai nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento, statybą išskyrus atvejus, kai <...> tokio statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima (pvz., pažeidžia teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, prieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams ir pan.) (50.1.4 papunktis). Tarp šalių nėra ginčo, tą pabrėžia ir pati atsakovė, kad Ginčo statinių statybai nereikėjo rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento (žr. sprendimo 4.4. pastraipą). Tačiau Inspekcija sprendė, kad nagrinėjamu atveju taikytina būtent Taisyklių 50.1.4 papunktyje numatyta išimtis – kai tokių statinių statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima (nes traktavo, kad pagal Detalųjį planą pastatų statyba Žemės sklype negalima). Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad Inspekcija pažeidė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos priežiūros įstatymo 25 straipsnio 9 dalies reikalavimus ir visiškai nepagrįstai atliko/tęsė skundo nagrinėjimą.

11. Tuo tarpu ieškovo minimos Taisyklių 46.2 ir 46.9.7 papunkčių nuostatos Taisyklėse, kurių redakcija galiojo nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 14 d., nebuvo numatytos, todėl ieškovo argumentai, kad buvo nesilaikyta šių teisės normų, atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Taip pat visiškai nepagrįstas ir ieškovo argumentas, kad buvo nesilaikyta Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų (nes Privalomas nurodymas yra grindžiamas Aktu, kuriame pažeidimas kvalifikuojamas pagal Taisyklių 50.1.4. punktą, tačiau Privalomojo nurodymo priėmimo metu Taisyklėse tokio punkto nebuvo) – teismas pažymi, kad Akto surašymo metu minėtas Taisyklių 50.1.4. punktas tokiu turiniu, kuris nurodytas Akte, galiojo.

12. Konstatuotina, kad pagrindinis ginčas tarp šalių yra kilęs dėl to, ar Ginčo statinių statyba ieškovui ir trečiajam asmeniui priklausančiame Žemės sklype pagal Detaliojo plano sprendinius (ir kitus teisės aktus) yra galima, ar ne: Inspekcija traktuoja, kad Ginčo statiniai buvo pastatyti neteisėtai, nes pagal Detaliojo plano sprendinius tokių statinių – vasarnamių, kurie priskiriami I ir II grupės nesudėtingų statinių kategorijai – statyba ieškovui ir trečiajam asmeniui priklausančiame Žemės sklype yra neleidžiama; tuo tarpu ieškovas įsitikinęs, kad pastatydamas Ginčo statinius, Detaliojo plano sprendinių nepažeidė.

13. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais <…>; 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. Todėl nekyla abejonių, kad statydamas Ginčo statinius, ieškovas privalėjo atsižvelgti į Detaliojo plano sprendinius.

14. Kaip minėta, Detaliajame plane nurodyta, kad žemės sklype numatyta trumpalaikio poilsio statinių statyba, detalizuojant, kad žemės sklype galima stovyklavietės, poilsiavietės, paplūdimio įrengimas su infrastruktūros įrenginiais, pavėsinė, WC statinys (1.2. skyrius „Planavimo tikslas“, 1.3. skyrius „Teritorijos užstatymo reglamentas“) (žr. sprendimo 7.3. pastraipą).

15. Atsakovės vertinimu, Detaliajame plane nenumatyta pastatų statyba, tuo tarpu Ginčo statiniai turi pastato požymių, nes atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 37 punkte nustatytą pastato apibrėžimą: pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos. Teismas sutinka, iš esmės nėra ginčo ir tarp šalių, kad Ginčo statiniai priskirtini pastatų grupei. Tačiau, teismo vertinimu, atsakovės išvada, kad pagal Detalųjį planą jokių pastatų statyba negalima, yra nepagrįsta.

16. Detaliajame plane numatyta, kad Žemės sklype yra galima trumpalaikio poilsio statinių –pavėsinių statyba. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (redakcijos, galiojusios Detaliojo plano patvirtinimo bei Ginčo statinių statymo metu, t. y. nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 8.13 punkte buvo numatyta, kad poilsio paskirties pastatai – tai negyvenamieji pastatai, skirti žmonių visaverčiam fiziniam bei dvasiniam poilsiui, 8.17.11 papunktyje buvo numatyta, kad pavėsinė (altana) – tai nedidelis lengvų konstrukcijų dekoratyvinis pastatas ar inžinerinis statinys (priklausomai nuo konstrukcijos) su ištisomis ar ažūrinėmis sienomis per visą ar dalį jų aukščio. Pažymėtina, kad minėtame statybos techniniame reglamente Privalomajame nurodyme minima vasarnamio sąvoka nebuvo numatyta. Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas spręstina, kad priklausomai nuo konstrukcijos, pavėsinė gali atitikti ne tik inžinerinio statinio, bet ir pastato apibrėžimą, tačiau pastatas turi būti nedidelis ir lengvų konstrukcijų. Todėl atsakovės atstovo argumentai teismo posėdžio metu, kad Detaliajame plane minima pavėsinė turėtų būti suprantama tik kaip inžinerinis statinys, pvz., stoginė (antkelių stulpų ar kitų atramų uždėtas stogas), teismo nuomone, yra nepagrįsti.

17. Atsižvelgdamas į Ginčo statinių plotį, jų konstrukcijas, medžiagas, iš kurių jie pastatyti (detalizuota sprendimo 7.4 pastraipoje), į faktą, kad į bylą nėra pateikta duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, jog Ginčo statiniai skirti naudoti ir naudojami kitai nei trumpalaikio poilsio paskirčiai (pvz., kad juose būtų gyvenamosios patalpos ar pan.), teismas sprendžia, kad Ginčo statiniai atitinka statybos techniniame reglamente STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ pateiktą pavėsinės apibrėžimą ir nėra pagrindo išvadai, jog tokių statinių, kaip Ginčo statiniai, statybos Detalusis planas nenumato. Šią išvadą, teismo vertinimu, netiesiogiai patvirtina ir pačios atsakovės nurodyta aplinkybė, kad tokių Ginčo statinių statyba neprieštarauja Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. B-TS-659 patvirtinto Vilkaviškio rajono savivaldybės bendrojo plano sprendiniams.

18. Pažymėtina, kad Akte buvo konstatuota, jog Ginčo statinių statyba ne tik neatitinka Detaliojo plano sprendinių, tačiau pažeidžia ir 1992 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 127.9 punkte numatytus draudimus.

19. Minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 127.9 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 14 d.) buvo numatyta, kad vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus paviršinio vandens telkinio pakrantės juostoje ir 50 metrų už jos ribų, išskyrus miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų kaimų (didesnė kaip 3 hektarų užstatyta teritorija, kurioje atstumas tarp pastatų ne didesnis kaip 50 metrų) (bet visais atvejais – potvynio metu neužliejamoje teritorijoje). Vėlesnėje to paties punkto redakcijoje, galiojusioje nuo 2014 m. liepos 15 d. iki 2015 m. birželio 2 d., minėtos nuostatos buvo šiek tiek pakeistos, tačiau esmė išliko ta pati – vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininkų ūkio ir kitus pastatus arčiau kaip 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos, išskyrus buvusių sodybų atkūrimo atvejus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatytomis sąlygomis, taip pat miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų arba savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytų užstatyti kaimų teritorijose (bet visais atvejais – potvynio metu neužliejamoje teritorijoje). Kadangi žemės sklypas, kuriame buvo pastatyti Ginčo statiniai, yra kompaktiškai užstatytoje kaimo teritorijoje (priešingų duomenų į bylą nėra pateikta), teismo vertinimu, Ginčo statinių statyba nebuvo pažeistos minėtos teisės normos.

20. Remiantis aukščiau pateiktais argumentais spręstina, kad Inspekcija Privalomąjį nurodymą priėmė nepagrįstai ir neteisėtai, todėl ieškovo ieškinio reikalavimas pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas visiškai – panaikinamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. birželio 26 d. privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. PN-590-(15.30).

21. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal byloje esančius dokumentus ieškovas, teikdamas teismui ieškinį, sumokėjo valstybei 75,00 Eur žyminį mokestį (1 t., e. b. l. 7). Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės ieškovui. Taip pat ieškovas šioje byloje naudojosi advokato padėjėjo teisinėmis paslaugomis ir galimai turėjo išlaidų apmokėdamas už šias paslaugas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų apie turėtų išlaidų dydį ieškovas nepateikė, todėl sutinkamai su CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatomis, šių išlaidų paskirstymo spręsti klausimas nespręstinas. Kadangi priimamas atsakovei nepalankus teismo sprendimas, tenkinti atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų (turėtų kelionės išlaidų) jai iš ieškovo priteisimo nėra pagrindo.

22. Taip pat atsakovei tenka pareiga atlyginti valstybei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 8,95 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 260, 307, 310 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. birželio 26 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-590-(15.30).

Priteisti iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (juridinio asmens kodas 288600210, buveinės adresas Vilnius, A. Vienuolio g. 8) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovui A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (juridinio asmens kodas 288600210, buveinės adresas Vilnius, A. Vienuolio g. 8) 8,95 Eur (aštuonių eurų 95 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, akcinė bendrovė Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, akcinė bendrovė „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank akcinė bendrovė Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Luminor Bank akcinė bendrovė Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, o jei vykdomasis raštas išduotas – 5661).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.