Kauno apygardos teismo nutartis

2025-11-13 · Civilinė byla Nr. e2A-2271-1041/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2025-06-23Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-11-13Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-11-13
Bylos Nr.
e2A-2271-1041/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01487-2025-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Simona Dementavičienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vinkehaus“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Racionalus sprendimas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-2271-1041/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01487-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.6; 3.1.7.11; 3.3.1.19.1 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bedrovės „Vinkehaus“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vinkehaus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Racionalus sprendimas“ dėl nuostolių atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 3 206,50 Eur nuostolius, 6 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad šalys 2023 m. kovo 27 d. pasirašė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis). Nuostoliais ieškovė laiko pinigų sumą, kurią ji sumokėjo savo rangovei mažajai bendrijai (toliau – MB) „Robervita“ (toliau – rangovė) pagal Atliktų darbų aktą Nr. 1 ir 2024 m. gruodžio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą serija RVT Nr. 000179 (toliau – 2024 m. gruodžio 5 d. PVM sąskaita faktūra).

Atsiliepimas

2. Atsakovė atsiliepimu ir tripliku su ieškiniu nesutiko. Atsakovė nurodė, kad atlikusi sutarties priede Nr. 2 numatytus darbus, pateikė ieškovei atliktų darbų aktus Nr. 1 ir Nr. 2. Pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės priimdama atliktus darbus iš atsakovės, ieškovė nepareiškė. Darbai, kuriuos atliko atsakovė, nebuvo taisomi. Buvo atliekami papildomi darbai – gręžimo darbai, skaldos supylimo darbai, kurių tikslas yra pasiekti grunto infiltracinį sluoksnį ir sudaryti sąlygas nutekėti šulinyje susikaupusiam vandeniui į vandeniui pralaidų gruntą. Ieškovė nesumokėjusi atsakovei už tuos darbus, kuriuos atliko rangovei, todėl rangovės atliktų darbų apmokėjimas nelaikytinas ieškovės nuostoliais, patirtais dėl atsakovės veiksmų. Be to, iš rangovės Atliktų darbų akto Nr. 1 ir 2024 m. gruodžio 5 d. PVM sąskaitos faktūros matyti, kad rangovė, tikėtina, atliko darbus ne dviejuose, o keturiuose lietaus kanalizacijos šuliniuose, tuo tarpu, atsakovė atliko tik dviejų lietaus kanalizacijos šulinių įrengimo darbus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė bylinėjimosi išlaidas.

4. Teismas konstatavo, kad atsakovė laikėsi pozicijos, jog ji neatlieka lietaus kanalizacijos tinklų projektavimo ir statybos darbų, negali atlikti grunto tyrimo darbų, ir kad darbuotojai gali iškasti ne gilesnį nei trijų su puse metrų gylio šulinį. Garantijų, kad bus pasiektas tinkamas lietaus nuotekų infiltracijai gruntas, ieškovei nesuteikė. Ieškovę tokios atsakovės pasiūlytos sąlygos tenkino, todėl šalys pasirašė sutarties priedą Nr. 2, kuriame ir buvo susitarta, kad įrengiant kiekvieną lietaus kanalizacijos šulinį į žemę bus įleista po tris vieno metro aukščio šulinio žiedus ir bus atlikti su tuo susiję darbai. Preliminari darbų su medžiagomis kaina 5 178,80 Eur, kuri buvo apskaičiuota atsižvelgiant į konkrečią ieškovės užduotį, nurodytą priede Nr. 2. Atsakovė iš bendravimo su tuometiniu ieškovės įgaliotu atstovu objekte suprato, kad ieškovė tikėjosi, kad trijų žiedų pakaks tam, kad būtų pasiektas infiltracinis grunto sluoksnis, o jei iškiltų problemos, tuomet ieškovė savo sąskaita samdytų kitą rangovą, kuris turėtų technines galimybes šias problemas išspręsti.

5. Teismas pažymėjo, kad sutarties priede Nr. 2 buvo susitarta dėl konkretaus skaičiaus šulinio žiedų, kuriuos atsakovė įsipareigojo įleisti į gruntą, taip pat buvo susitarta atlikti su tuo susijusius darbus. Todėl teismas pritarė atsakovės argumentams, kad jei šalių susitarimas būtų ne dėl sutarto gylio lietaus kanalizacijos šulinių įrengimo, o dėl vandens infiltracinio sluoksnio pasiekimo, tuomet sutartyje arba sutarties priede Nr. 2 turėjo būti nurodyti vienetiniai įkainiai už šulinio žiedą, tačiau neturėjo būti nurodytas konkretus šulinio žiedų skaičius, nes jis tokiu atveju negalėjo būti žinomas. Todėl teismas sprendė, kad ieškovės elgesys po sutarties sudarymo liudija, jog šalys buvo sutarę dėl konkretaus gylio lietaus kanalizacijos šulinių įrengimo – tiek kiek leido atsakovės, kaip rangovės, techninės galimybės ir kvalifikacija.

6. Ieškovė save pristato kaip statybų versle veikiančią patyrusių profesionalų komandą, galinčią išspręsti visas statybų procese kylančias problemas – nuo statybos leidimo gavimo iki individualaus gyvenamojo namo pastatymo, apdailos atlikimo ir aplinkos sutvarkymo. Ieškovės interneto svetainėje nurodoma, kad statybos procese yra atliekami ir grunto tyrimai. Teismas nustatė, kad geologiniai tyrimai objekte buvo atlikti 2022 m. Todėl ieškovė turėdama atliktus geologinius tyrimus, kuriuose nurodyta, kad infiltracinis grunto sluoksnis yra nuo 2 iki 6 m gylyje manė, kad 3 m gylio lietaus kanalizacijos šuliniai bus pakankamo gylio ir bus pasiektas infiltracinis sluoksnis, todėl tikėjosi sutaupyti neatlikdami geologinių tyrimų šulinių vietose. Jei šalys būtų sutarę, kad atsakovės užduotis yra iškasti lietaus kanalizacijos šulinius tokio gylio, kad būtų pasiektas infiltracinio grunto sluoksnis, tuomet ieškovė darbų priėmimo metu turėjo pastebėti ir nurodyti šiuos trūkumus. Ieškovė darbų priėmimo metu pretenzijų nepareiškė ir už atliktus darbus sumokėjo visą kainą.

7. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė, kad ieškovės rangovei sumokėtų sumų nelaiko jos patirtais ir įrodytais nuostoliais dėl atsakovės veiksmų. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo akivaizdu, kad teismas laikė neįrodytais ne tik atsakovo neteisėtus veiksmus, tačiau ir ieškovo patirtą žalą (nuostolius). Bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų neįrodymas reiškia, kad atsakovui civilinė atsakomybė negali būti taikoma, o ieškinys turi būti atmestas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) prašo Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas arba bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų, kad ji iki sutarties pasirašymo informavo apeliantę (ieškovę), jog neužsiima lietaus kanalizacijos tinklų projektavimu ar statyba, negali sklype atlikti grunto tyrimų ir kad turima technika leidžia iškasti šulinius tik iki trijų su puse metrų gylio. Apie šias aplinkybes apeliantė (ieškovė) nebuvo informuota, o sutartyje ir jos priede Nr. 2 nenurodyta, kad atsakovė negali iškasti gilesnių šulinių.

1.2. Sutarties priede Nr. 2 buvo aiškiai nurodyta, kad turi būti įrengta lietaus kanalizacija ir detalizuoti lietaus kanalizacijos darbai bei kiekiai. Atsakovė turėjo užtikrinti, kad darbų rezultatas būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį. Teismas vertino, kad apeliantė (ieškovė) atsakovei davė konkrečią užduotį – atlikti priede Nr. 2 nurodytus darbus, tačiau tokiu atveju galima daryti išvadą, kad užduotis atlikta nebuvo, nes priede Nr. 2 darbų vertė buvo 4 280 Eur plius PVM, o atsakovė atliko darbus, kurių vertė 3 390 Eur plius PVM. Atsakovei kilo pareiga priede Nr. 2 aiškiai nurodyti, kad bus tik įkasti sutarto gylio kanalizacijos šuliniai iki trijų su puse metro gylio, o ne įrengiama lietaus kanalizacija. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė turėjo įrengti lietaus kanalizaciją, o ne įkasti šulinį iki trijų su puse metrų gylio, o teismas padarė priešingą išvadą remdamasis prielaidomis.

1.3. Jeigu atsakovei lietaus surinkimo darbų tinkamam atlikimui buvo reikalingas lietaus kanalizacijos tinklų įrengimo projektas ir (ar) geologiniai tyrimai, ji privalėjo apie tai informuoti apeliantę (ieškovę) dar iki sutarties pasirašymo. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė įrengusi lietaus kanalizacijos sistemą viską užpylė žvirgždu. Akivaizdu, kad ieškovė neatkasusi dugno negalėjo matyti, ar yra pasiektas infiltracinis sluoksnis, taip pat patikrinimui reikėjo ir atitinkamo kiekio vandens, jog įvertinti ar jis susigeria į infiltracinį sluoksnį, o ne stovi vietoje. Teismo teiginiai, kad ieškovė aktą Nr. 2 priėmė su akivaizdžiais trūkumais ir dėl to prarado teisę reikšti atsakovei pretenziją, atmestini kaip nepagrįsti. Teismas tokią išvadą padarė neatsižvelgęs į sutarties priedą Nr. 2, o remdamasis tik spėlionėmis, kad defektai buvo akivaizdūs.

1.4. Teismas nepasisakė dėl specialisto 2024 m. rugpjūčio 1 d. apžiūros akto Nr. 2024/07/30_var 1 (toliau – 2024 m. rugpjūčio 1 d. apžiūros aktas), todėl sprendimas yra nemotyvuotas ir naikintinas.

Atsiliepimas

9. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Sutartyje nėra įtvirtinta, kad atsakovė nesuteikia apeliantei (ieškovei) garantijų, jog atlikus priede Nr. 2 numatytus darbus, bus pasiektas tinkamas lietaus nuotekų infiltracijai gruntas. Tokia išvada darytina iš rašytinių įrodymų (priedo Nr. 2 ir atliktų darbų akto Nr. 2) ir apeliantės (ieškovės) elgesio priimant darbus bei jo vėlesnio elgesio po darbų atlikimo – sumokant visą sutarties kainą ir ilgą laiką nereiškiant jokių pretenzijų dėl darbų kokybės. Jei šalių susitarimas būtų ne dėl sutarto gylio lietaus kanalizacijos šulinių įrengimo, o dėl vandens infiltracinio sluoksnio pasiekimo, tuomet sutartyje arba sutarties priede Nr. 2 turėjo būti nurodyti vienetiniai įkainiai už šulinio žiedą, tačiau neturėjo būti nurodytas konkretus šulinio žiedų skaičius, nes jis tokiu atveju negalėjo būti žinomas.

2.2. Apeliantė (ieškovė) neteisingai interpretuoja sutarties priede Nr. 2 esančią informaciją ir daro nepagrįstas išvadas. Priede Nr. 2 nurodyti konkretūs darbų kiekiai, dėl kurių yra susitarta. Sutarties 2.2 punkte numatyta užsakovo teisė atsisakyti dalies darbų, todėl sutarties kaina galėjo būti mažesnė. Lietaus kanalizacijos šulinio žiedų skaičius, kaina, jiems įrengti panaudotų medžiagų, mechanizmų ir darbų kaina, nurodyta sutarties priedo Nr. 2 pirmoje ir antroje eilutėse nesiskiria nuo kainos, nurodytos atliktų darbų akte Nr. 2 prie sutarties pirmoje ir antroje eilutėse. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi rašytiniame įrodyme – priede Nr. 2 prie sutarties esančia informacija ir išvadą apie faktų egzistavimą padarė pagal vidinį savo įsitikinimą.

Šalies argumentai

2.3. Apeliantės (ieškovės) teiginiai dėl informavimo būtų teisingi, jei šalys būtų susitarę ne dėl konkretaus gylio lietaus kanalizacijos šulinių iškasimo, o atsakovei būtų pateikta kitokia užduotis – pasiekti infiltracinį sluoksnį. Žvirgždu buvo užpiltas tik drenažo vamzdis tam, kad vanduo pro žvirgždą galėtų patekti į drenažo vamzdį bei sutekėtų į lietaus kanalizacijos šulinį. Apeliantei (ieškovei) būtų užtekę tik patikrinti šulinį po smarkesnio lietaus ir įsitikinti, ar šulinyje nesikaupia nuotekų vanduo. Apeliantė (ieškovė) to nepadarė per 10 mėnesių po atliktų darbų aktų pasirašymo ir visiško atsiskaitymo, todėl arba elgėsi aplaidžiai, arba tarp šalių iš tiesų egzistavo susitarimas dėl tam tikro gylio šulinių iškasimo.

2.4. Atsakovei atliekant rangos darbus objekte neteko susidurti su techniniu prižiūrėtoju, todėl darytina išvada, kad atliekant lietaus surinkimo šulinių įrengimo rangos darbus, techninė priežiūra nebuvo vykdoma. Specialisto išvada, kad esą atsakovė pagal sutartį ir jos priedą Nr. 2 turėjo įrengti funkcionuojančią lietaus surinkimo sistemą, peržengia jo kompetencijos ribas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų apeliacinės instancijos teisme

10. 2023 m. kovo 27 d. užsakovas apeliantė (ieškovė) ir rangovė atsakovė pasirašė rangos sutartį Nr. 23/03-2 (toliau – sutartis).

11. Šalių pasirašytos sutarties 1.1 punkte atsakovė įsipareigojo per sutartyje numatytą terminą kokybiškai atlikti pagrindinius ir papildomus aplinkotvarkos darbus (detalus darbų sąrašas nurodytas sutarties prieduose Nr. 1 ir Nr. 2) žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), o apeliantė (ieškovė) įsipareigojo sudaryti atsakovei būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktus darbus pagal išrašytą atliktų darbų aktą.

12. Sutarties priede Nr. 2 nurodytas objekto adresas, žiniaraštis – lietaus surinkimas: lietaus kanalizacija: Lietaus kanalizacijos šulinio žiedai 1 500 x1 000 h 2 vnt. 700 x 1 000 h 1 vnt. betoninis plastikinis dangtis su atvežimu; lietaus kanalizacijos šulinio įrengimas; lietaus kanalizacijos vamzdžių d-110 paklojimas; lietaus surinkimo įlajų su pravala pastatymas; drenažo vamzdžio d-100 paklojimas, pajungimas į šulinį ir užpylimas žvirgždu.

13. Iš prie ieškinio pridėto 2024 m. rugpjūčio 1 d. Apžiūros akto Nr. 2024/07/30_var 1 turinio matyti, kad 2022 m. dvibučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), statybų procese uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus inžinerinė geologija“ buvo atlikti geologiniai tyrimai, kurių metu nustatyta, kad infiltracinis grunto sluoksnis yra gylyje nuo 2 m iki 6 m.

14. Atsakovė atlikusi sutarties priede Nr. 2 numatytus darbus pateikė apeliantei (ieškovei) atliktų darbų aktus Nr. 1 ir Nr. 2 prie sutarties. Pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės priimdama atliktus darbus iš atsakovės ieškovė (apeliantė) nepareiškė.

15. Atsakovė pateikė ieškovei (apeliantei) 2023 m. birželio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą serija RS Nr. 0412 (toliau – 2023 m. birželio 8 d. PVM sąskaita faktūra) už atliktus darbus pagal atliktų darbų aktus Nr. 1 ir Nr. 2 prie sutarties. 2023 m. liepos 5 d. apeliantė (ieškovė) sumokėjo paskutinę 6 389,80 Eur įmoką pagal 2023 m. birželio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą, visiškai atsiskaitydama už atsakovės atliktus darbus.

16. Pirmosios pretenzijos atsakovės apeliantei (ieškovei) pradėtos teikti tik 2024 m. balandžio mėnesį, kai pretenziją e. paštu pareiškė naujai paskirta apeliantės (ieškovės) vadovė D. J.. Pretenzijos pareikštos praėjus beveik dešimčiai mėnesių nuo darbų priėmimo.

17. Specialisto 2024 m. rugpjūčio 1 d. apžiūros akto išvadoje nurodyta, kad žiedai nebuvo nuleisti iki infiltracinio sluoksnio. Išvadoje nurodoma, kad pagal pasirašytą sutartį atsakovė privalėjo atlikti tinkamai darbus ir pagal pateiktas sąmatas „Lietaus sistema“ atsakovės apimtyse, jei atliekant darbus atsakovė matė, kad šulinių neužtenka kiek buvo pasiūlyme, turėjo informuoti apeliantę (ieškovę), kad reikia papildomų, jog sistema funkcionuotų teisingai.

18. Apeliantė (ieškovė) kreipėsi į teismą dėl 3 206,50 Eur nuostolių ir išvestinių reikalavimų priteisimo. Nuostoliais ieškovė laiko pinigų sumą, kurią ji sumokėjo rangovei pagal Atliktų darbų aktą Nr. 1 ir 2024 m. gruodžio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą. Pirmosios instancijos teismas apeliantės (ieškovės) ieškinį atmetė. Todėl apeliantė (ieškovė) siekdama prisiteisti nuostolius pateikė apeliacinį skundą, kurio pagrindu patikrinamas skundžiamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl apeliacinio skundo

19. Pirma, ieškovė (apeliantė) ginčija, kad atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų, kad iki sutarties pasirašymo informavo apie atliekamų darbų ribas. Atsakovė laikosi pozicijos, kad apeliantė (ieškovė) buvo įspėta atsakovės, kokiais darbais neužsiima. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Iš sutarties ir jos priedų matyti, kad šalys susitarė dėl konkretaus darbų masto, terminų ir kainos. Sutarties prieduose Nr. 1 Nr. 2 nurodytas tiek pagrindinių, tiek papildomų darbų sąrašas. Todėl darytina išvada, kad šalys sutartimi ir jos priedais aiškiai apibrėžė darbų ribas ir susitarė dėl jų atlikimo sąlygų. Atliktų darbų aktas Nr. 2 patvirtina, kad darbai, esantys sutarties priedo Nr. 2 1, 2 ir 4 eilutėse (lietaus kanalizacijos šulinio žiedai 1 500 x 1 000 h 2 vnt., 700 x 1 000 h 1 vnt. betoninis ir plastikinis dangtis su atvežimu, lietaus kanalizacijos šulinio įrengimas ir lietaus surinkimo įlajų su pravala pastatymas), buvo atlikti ta apimti, kuria ir susitarta. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pagal 2023 m. birželio 8 d. PVM sąskaita faktūra apeliantė (ieškovė) visiškai atsiskaitė 2023 m. liepos 5 d. Iki atsiskaitymo ir / ar po jo, apeliantė (ieškovė) pretenzijų atsakovei nereiškė. Apeliantė (ieškovė) tokiu elgesiu patvirtino, kad ją atlikti darbai tenkino ir buvo atlikti ta apimtimi, kuria ir buvo susitarta. Todėl vėlesni teiginiai apie tariamą neinformavimą, kokia apimtimi atsakovė darbų atlikti negali, yra deklaratyvaus pobūdžio. Pažymėtina, kad pirmoji pretenzija buvo pareikšta po beveik dešimties mėnesių po darbų priėmimo ir visiško atsiskaitymo už juos, kai pasikeitė apeliantės (ieškovės) vadovė. Sutartį ir jos priedus Nr. 1 ir Nr. 2 pasirašė buvęs apeliantės (ieškovės) vadovas, kuris dalyvavo derybose su atsakove ir derino darbų apimtį. Todėl spręstina, kad apeliantė (ieškovė) susitarė su atsakove dėl darbų ribų sutartimi ir jos priedais, o tai, kad apeliantė (ieškovė) nedelsdama atsiskaitė pagal sutartų darbų apimtį ir nereiškė pretenzijų tik įrodo, kad sutartis ir jos priedai buvo įvykdyti pagal išankstinį susitarimą. Vadovo pasikeitimas po sutarties sudarymo ir jos įvykdymo nepakeičia šalių teisių ir pareigų pagal sutartį, juolab nesudaro pagrindo abejoti ankstesnių šalių suderintais susitarimais.

20. Antra, apeliantė (ieškovė) ginčija, kad pagal sutartį turėjo būti įrengta lietaus kanalizacija ir atsakovė turėjo užtikrinti, kad darbų rezultatas būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės (ieškovės) pozicija dėl lietaus kanalizacijos įrengimo yra nepagrįsta. Sutartis ir sutarties priedas Nr. 2 aiškiai apibrėžė tik konkrečius darbus (žr. nutarties 12 punktą), o ne visos lietaus kanalizacijos įrengimą. Sutartyje ar jos prieduose nėra numatyta, kad atsakovė projektuos ar prisiims atsakomybę už visos sistemos veikimą. Atsakovė vykdė apeliantės (ieškovės) suformuotą užduotį pagal sutartyje ir priede Nr. 2 nustatytą darbų mastą. Todėl negali būti laikoma atsakinga už bendrą lietaus kanalizacijos funkcionavimą, kai tokio įsipareigojimo nebuvo prisiimta nei faktiškai, nei sutartimi. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jeigu šalys būtų susitarę dėl lietaus kanalizacijos įrengimo, tuomet sutarties Priede Nr. 2 būtų nurodyti vienetiniai įkainiai, o ne konkretus skaičius šulinių žiedų, nes lietaus kanalizacijos įrengimo atveju, šulinių žiedų skaičius nebūtų žinomas. Tai pagrindžia, kad šalių susitarimas apėmė dviejų lietaus kanalizacijos šulinių žiedų įrengimą, o ne visos lietaus kanalizacijos sistemos įrengimą.

21. Trečia, apeliantė (ieškovė) teigia, kad jei atsakovei buvo reikalingas lietaus kanalizacijos tinklų įrengimo projektas ir geologiniai tyrimai, o jų neparengus ar neįvertinus tinkamai, atsakovė privalėjo tai pastebėti ir įspėti apeliantę (ieškovę). Vadovaujantis CK 6.644 straipsnio 1 dalimi, apibrėžiančia rangos sutarties sampratą, ir CK 6.681 straipsnio 1 dalimi, kurioje atskleista statybos rangos sutarties, kaip specialios rangos sutarties rūšies, samprata, pagrindinis užsakovo įsipareigojimas, atsispindintis rangos sutarties sąvokoje, yra įsipareigojimas sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti rangovui už jo atliktą darbą (2024 m. birželio 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos statybos rangos bylose apžvalga, teismų praktika Nr. 60). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei sutartimi ir jos priedu Nr. 2 šalys būtų taręsi dėl funkcionuojančios lietaus kanalizacijos įrengimo, būtent apeliantė (ieškovė), o ne atsakovė privalėjo užtikrinti, kad atsakovė turėtų projektą ir geologinius tyrimus. Iš sutarties ir jos priedo Nr. 2 turinio matyti, kad atsakovei sutartimi nebuvo nustatyta pareiga atlikti papildomų geologinių tyrimų, taip pat nustatyti infiltracinio grunto sluoksnio šulinių vietose, juolab, kad tokie tyrimai buvo atlikti dar 2022 m. (žr. nutarties 13 punktą). Atsakovė darbus atliko pagal sutartį ir jos priedą Nr. 2, todėl jai neatsirado nei pareigos, nei teisinio pagrindo savarankiškai atlikti naujus tyrimus ar vertinti grunto infiltracines savybes šulinių vietose. Tokiu atveju, jei apeliantė (ieškovė) būtų siekusi įrengti funkcionuojančią lietaus kanalizaciją, o atsakovė tokių darbų pagal sutartį ir jos priedus nebūtų įvykdžiusi, atsakovei būtų kilusi pareiga informuoti apeliantę (ieškovę), kad pateiktų papildomus duomenis ar atliktų tyrimus, reikalingus tokiai sistemai įrengti. Sutartimi ir jos priedu Nr. 2 nebuvo susitarta dėl viso lietaus kanalizacijos įrengimo ir jos tinkamo funkcionavimo, todėl akivaizdu, kad papildomi tyrimai darbų atlikimui nebuvo būtini.

22. Ketvirta, apeliantė (ieškovė) ginčija, kad teismas nepasisakė dėl specialisto 2024 m. rugpjūčio 1 d. apžiūros akto. Apžiūros aktas yra faktinių aplinkybių fiksavimo dokumentas, kuriame nurodomi defektai ir rekomendacijos, kaip juos pašalinti. Apžiūros akte gali būti nurodoma tik objekto būklė apžiūros metu, bet jame negali būti daromos teisinės išvados dėl šalių sutartinių pareigų ar jų tinkamo vykdymo, kaip tai nurodyta specialisto 2024 m. rugpjūčio 1 d. apžiūros akte (žr. nutarties 17 punktą). Specialistas apžiūros akte nurodydamas, kad atsakovė turėjo įrengti funkcionuojančią lietaus surinkimo sistemą, peržengė savo kompetencijos ribas, nes tokios išvados susijusios ne su techniniu vertinimu, o su sutarties aiškinimu ir šalių atsakomybės klausimais, kurie priklauso teismo, o ne specialisto vertinimui. Todėl apžiūros akte pateikti teiginiai apie tariamą atsakovės pareigą ar darbų nepakankamumą, negali būti vertinami kaip objektyvus ar teisiškai reikšmingas įrodymas šioje byloje. Apžiūros akto išvada laikytina subjektyvia, neatitinkančia specialisto kompetencijos ribų ir negali būti vertinama kaip objektyvus įrodymas, kad atsakovė atliko darbus netinkamai.

23. Penkta, apeliantė (ieškovė) apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo išvados dėl neįrodytos žalos. Toks procesinis elgesys reiškia, kad ši teismo nustatyta aplinkybė laikytina pripažinta ir nekvestionuojama. Vadovaujantis CK 6.246-6.249 straipsniais, civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik esant visoms jos sąlygoms, t. y. neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui, kaltei ir žalai (nuostoliams). Kadangi apeliantė (ieškovė) neginčija išvados dėl žalos (nuostolių) nebuvimo, laikoma, kad neįrodyti ne tik neteisėti veiksmai, bet ir žala (nuostoliai).

24. Pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovės elgesį priimant atliktus darbus, atsižvelgė į tai, kad už sutartį ir jos priedus Nr. 1 ir Nr. 2 buvo visiškai atsiskaityta, taip pat į tai, kad pretenzijų apeliantė (ieškovė) nereiškė per protingą laikotarpį po darbų priėmimo, atsižvelgė į kitas, bylai reikšmingas aplinkybes. Išnagrinėjęs bylą iš esmės, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

25. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Iš bylą pralaimėjusios apeliantės (ieškovės) priešingai šaliai atsakovei priteisiamos 432 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurios atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas yra ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1–2 dalys).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Racionalus sprendimas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Vinkehaus“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 432 Eur (keturių šimtų trisdešimt dviejų eurų) išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja ..........Simona Dementavičienė