- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-28
- Bylos Nr.
- 1-2196-992/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25489-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kaltinamasis
- V. B.
viešame žodiniame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, baustas administracine tvarka, neturintis galiojančių nuobaudų,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai etilo alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore viršijo 1,5 promilės. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: V. B. 2020 m. birželio 28 d., apie 19.20 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį T. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,91 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis V. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai pripažino ir parodė, kad įvykio dieną susipyko su drauge, nuvažiavo pas pažįstamą, su kuriuo pavartojo alkoholio. Nesupranta, kodėl ir kaip sumąstė pats vairuoti namo, savo elgesio paaiškinti, juo labiau jo pateisinti negali. Vairuodamas neįvertino atstumo ir atsitrenkė į priekyje sustojusią mašiną. Žala apgadintų automobilių savininkams yra atlyginta. Iškviesti pareigūnai patikrino jo girtumą. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį dukros V. K. atsakomybėn. Dukra yra jam autoritetas, apie įvykį jai papasakojo pats, tik išleistas iš areštinės, dukra labai neigiamai sureagavo, daug abu kalbėjosi. Su dukra nuolat bendrauja, dažnai susiskambina ir susitinka, padeda jai prižiūrėti anūkus. V. K. žino visas jo problemas ir rūpesčius, jis įsiklauso į jos nuomonę ir patarimus. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Ikiteisminio tyrimo metu apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes V. B. davė iš esmės analogiškus parodymus parodymams, duotiems teisiamojo posėdžio metu.
Liudytoja apklausta V. K. prašė teismo perduoti tėvą V. B. jos žinion pagal laidavimą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. C. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ vyriausiuoju patruliu, 2020 m. birželio 28 d., apie 19.15 val., gavo iškvietimą dėl eismo įvykio (duomenys neskelbtini), vieno automobilio vairuotojas yra galimai neblaivus. Automobilio Toyota, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. B. akivaizdžiai buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis sėdėjo savo automobilyje. V. B. alkotesteriu 20.10 val. nustatė 1,99 promilių girtumą, 20.27 val. - 1,91 promilių girtumą, V. B. sulaikė.
Alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB - 0270 rodmenys patvirtina, kad 2020 m. birželio 28 d., 20.10 val., V. B. nustatytas 1,99 promilės girtumas, 2020 m. birželio 28 d., 20.27 val., - 1,91 promilės girtumas. 2020 m. birželio 28 d. neblaivumo nustatymo akto duomenys patvirtina, kad V. B. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai.
Automobilio Toyota, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas - savininkas V. B..
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio T. C. Verso vidutinė kaina su PVM - 1588 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad V. B. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaltinamajam V. B. pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo paties prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir liudytoju apklausto į įvykio vietą pagal iškvietimą atvykusio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ vyr. patrulio J. C. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenys, alkotesterio rodmenų kvitų duomenys, kurie patvirtina, kad du kartus patikrinus V. B. girtumą, jam abu kartus buvo nustatytas ženkliai 1,5 promilės girtumą viršijantis neblaivumas. Visi byloje ištirti ir aptarti duomenys neginčijamai patvirtina, kad V. B. 2020 m. birželio 28 d., apie 19.20 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,91 promilės etilo alkoholio koncentracija. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, neabejotinai turėjo būti žinomi ilgametį vairavimo stažą turinčiam V. B., jis suvokė, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio ir tokios būsenos vairavo automobilį, darytina išvada, kad jo veiksmai buvo tyčiniai. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes V. B. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, veika kvalifikuota teisingai.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)
Kaltinamasis V. B. pateikė teismui savo ir savo dukters V. K. prašymus atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį V. K. atsakomybėn. Laiduotoja prašanti būti pripažinta kaltinamojo dukra teismui paaiškino, kad su tėvu V. B. artimai bendrauja, vertina vienas kitą, tėvas klausia jos patarimų, paiso jų, įsiklauso į dukters nuomonę, todėl ji gali V. B. daryti teigiamą įtaką.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalis įtvirtina sąlygų visumą, kurioms esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, 2K-67-511/2017 ir vėlesnės).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl V. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. V. B. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau nėra teistas, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, nusikalstama veika žala padaryta nebuvo.
Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, V. B. šią sąlygą atitinka. Jo dukra V. K., kuri sutinka būti laiduotoja, tėvą apibūdino tik teigiamai, nurodė, kad su juo gerai sutaria. Teismo posėdyje V. B. išgyveno dėl savo elgesio, jį vertino itin neigiamai, nebandė pateisinti savo veiksmų, sumenkinti jų pavojingumo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad V. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis.
Nagrinėjamu atveju V. B. laiduotoja prašanti būti paskirta kaltinamojo duktė V. K. paaiškino, kad nėra teista, dirba, iš darbdavio nėra sulaukusi pastabų ar nusiskundimų, pati yra sudariusi santuoką, augina du mažamečius vaikus. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja V. K. yra verta teismo pasitikėjimo. Teismo posėdžio metu V. K. nurodė kritiškai vertinanti tėvo elgesį, negalinti jo pateisinti, V. K. nuoširdžiai jaudinosi dėl įvykio. V. K. asmenybė charakterizuotina teigiamai, pripažintina, kad jos vertybinė orientacija pozityvi. Manytina, kad V. K. gali daryti V. B. teigiamą įtaką (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys), todėl nustačius visas BK 40 straipsnio 1 – 3 dalyse numatytas sąlygas V. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, skiriant laidavimo terminą, lygų įstatymo nustatytam vidurkiui.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką V. B. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki penkerių metų. Vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas. Vertinant tai, kad V. B. savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, nurodė iš šio įvykio pasimokęs, yra charakterizuojamas teigiamai, neteistas, jam nustatytinas trumpesnis nei vidutinis baudžiamosios poveikio priemonės taikymo terminas. Termino pradžia skaičiuotina nuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus nutarimo, kuriuo kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas - priėmimo dienos, t. y., nuo 2020 m. birželio 29 d.
Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teismo taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti transporto priemonę – automobilį „T. C.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią vairavo kaltinamasis V. B..
BK 72 straipsnis numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalies nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Svarstydamas transporto priemonės konfiskavimo ar jos vertės išieškojimo proporcingumo klausimą, teismas pažymi, kad kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam neskiriama bausmė, jis nesuvaržomas teistumo. Neskyrus kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad turto konfiskavimas šioje byloje niekaip nepažeidžia proporcingumo principo, o priešingai – būtinas tam, kad būtų pasiekti baudžiamojo įstatymo tikslai, kaltinamasis galutinai suvoktų savo nusikalstamos veikos pasekmes. Teismų praktikoje gausu atvejų, kai asmenys, vairavę transporto priemones neblaivūs, nesukelia jokios žalos, yra atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bet jų atžvilgiu vis tiek yra taikomas transporto priemonės konfiskavimas (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-302-1073/2018, 2K-271-628/2018 ir kt.). Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad V. B. atžvilgiu turi būti taikomos BK 72 straipsnio nuostatos ir konfiskuotina V. B. vairuota, jam priklausanti, transporto priemonė.
Ikiteisminio tyrimo metu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai buvo apribota kaltinamojo nuosavybės teisė automobiliui T. C., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Kadangi automobilis privalo būti konfiskuotas, nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui turi būti taikomas iki teismo nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo, o įvykdžius naikintinas.
Dėl kitų klausimų
Ikiteisminio tyrimo metu V. B. skirtos kardomosios priemonės – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinos.
Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – V. B. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
V. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos V. K. atsakomybėn be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti V. B. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 29 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti V. B. priklausantį turtą – automobilį T. C., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui T. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo, įvykdžius – panaikinti.
V. B. skirtų kardomųjų priemonių – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo, specialiosios teisės sustabdymo, rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.
1. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti V. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.