Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Nijolės Žemaitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, išsiskyręs, teistumo neturintis, tačiau Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 20 MGL (1 000 Eur) dydžio bauda, kuri sumokėta 2022 m. gegužės 31 d.,

kaltinamas pagal BK 255 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo laikymo taisykles ir dėl to sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai juo pasinaudoti, o būtent:

jis 2014 m., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, įsigijęs dujinį pistoletą „(duomenys neskelbtini), jį 2014 m. birželio 26 d. įregistravęs Klaipėdos AVPK Licencijavimo skyriuje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kad ginklų, šaudmenų savininkai, naudotojai privalo užtikrinti jų saugumą, veikdamas nusikalstamai nerūpestingai – 2014 m. birželio mėnesį, tiksli data nenustatyta, teisėtai turimą šaunamąjį ginklą dujinį pistoletą „(duomenys neskelbtini)“ pasidėjo ir laikė laisvai prieinamoje vietoje - tėvo G. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), po sofa esančioje patalynės dėžėje, kuris neaiškiomis aplinkybėmis dingo, tačiau apie jo praradimą niekam nepranešė. Tokiais savo veiksmais V. S. neužtikrino teisėtai turimo šaunamojo ginklo saugumo ir sudarė sąlygas kitiems asmenims juo pasinaudoti.

Kaltinamasis V. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014 metais jis turėjo prisiregistruoti dujinį pistoletą „(duomenys neskelbtini), kurį buvo įsigijęs anksčiau, tikslios datos neprisimena, (duomenys neskelbtini). Tikslių aplinkybių neprisimena, tačiau iki 2014 metų dujinių pistoletų registruoti nereikėjo. 2014 m. birželio 26 d. atvyko į Klaipėdos AVPK Licencijavimo skyrių, kur savo vardu prisiregistravo minėtą dujinį pistoletą. Anksčiau jis gyveno pas tėvą G. S.. Įsigijęs dujinį pistoletą, jį pasidėjo pas tėvą namuose, savo kambaryje po sofa-lova, į daiktų dėžę. Apie tai, kad įsigijo ginklą, tėvui nesakė, nemano, kad jis žinojo apie ginklą. Prieš 12 metų jis išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) į Klaipėdą, kur sukūrė šeimą. Kartu su šeima gyvena Klaipėdoje. Kai reikėjo registruoti ginklą, jis nuvažiavo pas tėvą, pasiėmė ginklą, jį Klaipėdoje prisiregistravo, gavo neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklą ir išvežė ginklą atgal pas tėvą į (duomenys neskelbtini). Pas save nenorėjo laikyti dujinio pistoleto, nes namuose buvo mažamečiai vaikai. Pistoletą vėl pasidėjo pas tėvą bute, kambaryje po sofa, kur jį laikė iki prisiregistravimo. Prieš 3-5 metus, tiksliai neprisimena, tėvas jam papasakojo, kad pas jį namuose buvo jų šeimos pažįstamas M. S., kuris tėvui padėjo atlikti kažkokius buities darbus ir kad po jo apsilankymo bute tėvas pasigedo kai kurių daiktų, tačiau į policiją nesikreipė. Po kurio laiko, nuvažiavęs pas tėvą, patikrino po sofa daiktų dėžę ir pamatė, kad joje nebėra dujinio pistoleto. Kur ginklas galėjo dingti, nežino, bet mano, kad jį galėjo paimti M. S.. Po to girdėjo, kad M. S. pardavinėjo kažkokį dujinį pistoletą, bet ar tai buvo jo ginklas, nežino. 2022 m. liepos mėnesio pabaigoje jam paskambino iš Klaipėdos AVPK Licencijavimo skyriaus ir informavo, kad dėl to, kad jam pradėjo ikiteisminį tyrimą ir pareiškė įtarimą dėl narkotinių medžiagų laikymo, bus nutrauktas neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklą ir jis privalo dujinį pistoletą pristatyti į policiją. Jis pasakė, kad ginklo nebeturi, jį prarado ir nurodė, kad ginklo pasigedo tik tada, kai reikėjo jį pristatyti į policiją, nors iš tikrųjų ginklo pasigedo daug anksčiau, prieš keletą metų, tačiau apie tai niekam nepranešė, į policiją dėl ginklo dingimo ar galimo pagrobimo nesikreipė. Sutinka, kad nesaugiai laikė ginklą ir sudarė sąlygas kitam asmeniui pasinaudoti ginklu, dėl ko labai gailisi. Prieš keletą metų tėvas pardavė butą, kuriame jis buvo padėjęs ginklą, ir nusipirko kitą butą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. S. kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 255 straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

Iš liudytojo G. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog V. S. yra jo sūnus. Jis anksčiau apie 15 metų su šeima gyveno (duomenys neskelbtini). Pradžioje šiame bute gyveno jis, žmona, dukra G. S. ir sūnus V. S.. Maždaug prieš 10 metų sūnus išsikraustė gyventi pas draugę. Po to jis šį butą maždaug prieš 5 metus, tiksliai neprisimena, pardavė. Jis žinojo, kad sūnus jo bute laikė dujinį pistoletą, pavadinimo nežino, kurį jis, maždaug prieš 6 metus, tvarkydamas sūnaus kambaryje buvusią sofą, rado sofos patalynės dėžėje. Apie tai, kad bute bus laikomas ginklas, sūnus jo neinformavo ir jis nežinojo apie jo buvimą iki to laiko, kol pats jo nerado. Iš kur sūnus įsigijo pistoletą, nežino, neklausė. Jokio seifo bute nebuvo, ginklas būdavo laikomas laisvai prieinamoje vietoje. Pistoletą jis iš sofos patalynės dėžės paėmė ir nunešė bei padėjo virtuvėje, daiktų spintelėje. Po pistoleto radimo, jis paskambino telefonu sūnui ir pasakė, kad rado pistoletą, jis patvirtino, kad pistoletas yra jo. Ar kas dar žinojo, kad bute yra pistoletas, jis nežino, kadangi asmeniškai jis pats niekam to nesakė. Pistoleto jis niekam nerodė. Maždaug prieš 5 metus, tačiau tiksliai neprisimena, jis sutiko mieste M. S., kuris panašaus amžiaus kaip sūnus, su kuriuo sutarė, kad jis padės atlikti bute tam tikrus darbus, t. y. atlikti remonto darbus. Po to jis davė M. S. buto raktus ir jis maždaug savaitę dirbo šiame bute. Tuo metu jis visą laiką turėjo raktus nuo buto. Buto remonto metu jame niekas negyveno. Po darbų baigimo, M. S. jam grąžino buto raktus. Tada jis pastebėjo, kad bute trūksta tam tikrų daiktų, t. y. pistoleto, žiūronų, rusiško antikvarinio virdulio, žaisliukų, jo apdovanojimų ir kitų smulkių daiktų. Po daiktų dingimo jis M. S. nebuvo sutikęs, kadangi pastarasis iškart išvyko į užsienį, kur tiksliai, nežino. Kiek jis ten buvo laiko, nežino. Po to jis paskambinęs sūnui pasakė, kad dingo daiktai, tarp kurių buvo ir jo pistoletas. Ką į tai sūnus atsakė, neprisimena. Ar sūnus kreipėsi policiją dėl pistoleto vagystės, jis nežino. Dėl vagystės iš buto jis į policiją nesikreipė, jokio pareiškimo nerašė, nes pagalvojo, kad būtų negražu rašyti pareiškimą dėl sūnaus draugo galimai įvykdytos vagystės, nes buto durų spyna sugadinta nebuvo ir nemano, kad buvo įsibrauta į vidų ir įvykdyta vagystė. Po daiktų dingimo, paėjus maždaug metams, jis sutiko M. S., kuriam pasakė dėl dingusių daiktų ir M. S. pažadėjo atiduoti skolą. Daugiau jis jo nematė.

Iš 2022 m. rugsėjo 7 d. Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos Licencijavimo skyriaus specialistės R. K. tarnybinio pranešimo dėl prarasto ginklo matyti, kad V. S. buvo priimtas sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir paimti jam priklausantį dujinį pistoletą „(duomenys neskelbtini). Susisiekus su V. S. išaiškėjo, kad ginklo jis nebeturi.

Iš Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos 2022 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuspręsta panaikinti V. S. neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) ir paimti iš V. S. ginklo pažymėjimą, neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), ginklą-dujinį pistoletą „(duomenys neskelbtini).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis V. S. padarė baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su ginklų disponavimu, prieš tai buvo pripažintas kaltu už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, baustas administracine tvarka už įvairius nusižengimus, kita vertus, jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi, vykdo individualią veiklą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam V. S. gali būti skiriama už areštą švelnesnė BK 255 straipsnio 1 dalyje numatyta bausmės rūšis - laisvės apribojimas, nustatant mažesnį už sankcijos vidurkį jo dydį, įpareigojant per bausmės laikotarpį dirti arba registruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 255 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dirti arba registruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. S. paskirti galutinę šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dirti arba registruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Išaiškinti V. S., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.