- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-15
- Bylos Nr.
- N-62-2470-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 41.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Č. Ž. vardu pateiktą advokato I. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. nutarimo Č. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja (duomenys neskelbtini), atstovaujama valdybos nario V. M., 2009 m. liepos 16 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą, prašydama 2008 m. spalio 6 d. UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) vadovu paskirtą Č. Ž. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50⁵ straipsnį.
Pareiškėja nurodė, kad ji yra UAB (duomenys neskelbtini), kurios buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini) Vilnius, akcininkė, turinti 40 paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų. Vadovaujantis UAB (duomenys neskelbtini) įstatais, šios bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. Dėl šios priežasties, remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 24 straipsnio 1 dalimi ir Bendrovės įstatų 6.9 punktu, eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet, ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Vadinasi, eilinis akcininkų susirinkimas už 2008 kalendorinius metus turėjo įvykti ne vėliau kaip 2009 m. balandžio 30 d. Remiantis UAB (duomenys neskelbtini) įstatais ir ABĮ 23 straipsnio 2 dalimi, bendrovės vadovas yra atsakingas už visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą. Pareiškėja iki kreipimosi į teismą dienos nėra gavusi jokio šaukimo į UAB (duomenys neskelbtini) eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą. Č. Ž., būdamas atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimą, ABĮ ir Bendrovės įstatuose nustatyta tvarka ir terminais, neįvykdė šios pareigos, taip pažeisdamas bendrovės akcininkų neturtines teises bei padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁵ straipsnyje.
II.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, patenkino pareiškėjos prašymą ir 2009 m. spalio 5 d. nutarimu pripažino Č. Ž. kaltu padarius ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką bei skyrė nuobaudą – 500 litų baudą. Nutarime nurodyta, jog teismo posėdyje Č. Ž. paaiškino, kad visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukė todėl, kad neturėjo UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų ir duomenų, reikalingų metinės finansinės atskaitomybės ataskaitoms ir akcininkų susirinkimo sprendimų projektams parengti, bei neturėjo lėšų, reikalingų susirinkimui sušaukti. Teismas konstatavo, kad Č. Ž. nurodytos aplinkybės neturi reikšmės, sprendžiant klausimą dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalį, nes išeina už šio pažeidimo sudėties ribų, be to, jos paneigtos byloje surinktais įrodymais. Pažymėjo, kad visi bendrovės dokumentai Č. Ž., kaip naujam vadovui, buvo perduoti po 2008 m. spalio 6 d. akcininkų susirinkimo. Nuo 2008 m. gegužės 27 d. UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą tvarko UAB (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad Č. Ž. būtų kreipęsis į UAB (duomenys neskelbtini) dėl UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų ir duomenų, byloje nėra. Be to, Č. Ž. Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį dėl bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo. Prie ieškinio jis pridėjo bendrovės sudarytą ir jo pasirašytą balansą. Todėl darytina išvada, kad Č. Ž. turėjo duomenis būtinus UAB (duomenys neskelbtini) finansinių ataskaitų ir akcininkų sprendimų projektams parengti. Teismas taip pat pažymėjo, kad Č. Ž. privalėjo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, remdamasis tais dokumentais, kuriuos turėjo, nes ABĮ 24 straipsnio 1 dalyje numatytas imperatyvus reikalavimas, kurį bendrovės vadovas privalėjo vykdyti besąlygiškai. UAB (duomenys neskelbtini) įstatų 6.11 punktas nustato, kad apie akcininkų susirinkimą pranešama asmeniškai arba siunčiant pranešimus registruotu paštu. Šios pareigos įvykdymas reikalauja minimalių lėšų. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, į tai, kad byloje nenustatyta, kad dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo akcininkams buvo padaryta žala, Vilniaus apygardos administraciniame teisme iškelta UAB (duomenys neskelbtini) bankroto byla, tarp akcininkų vyksta įvairūs teisminiai ginčai, bei į tai, kad Č. Ž. įmonės vadovo pareigas ėjo neilgą laiko tarpą. Esant tokioms aplinkybėms bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pritaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skyrė Č. Ž. mažesnę nuobaudą nei sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta minimali.
III.
Č. Ž. vardu paduotu apeliaciniu skundu advokatas I. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Jis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, neteisingai vertino rašytinius įrodymus ir priėmė neteisėtą nutarimą. Č. Ž. pripažįsta, kad jo, kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovo, pareiga – sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, laikantis ABĮ nustatytų terminų, ir tai, kad jis laiku to nepadarė, tačiau nurodo, kad jo veiksmuose nėra kaltės, kaip būtino administracinio teisės pažeidimo sudėties požymio. Pasak I. D., pirmosios instancijos teismas nevertino į bylą pateiktų, Č. Ž. kaltę paneigiančių, įrodymų, arba juos vertindamas akivaizdžiai iškraipė jų turinį, be to, netinkamai aiškino teisės aktus, reglamentuojančius administracinę atsakomybę. I. D. teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad Č. Ž. nurodytos aplinkybės, t. y. kad visuotinio akcininkų susirinkimo jis nesušaukė todėl, kad neturėjo UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų ir duomenų, reikalingų metinės finansinės atskaitomybės ataskaitoms parengti ir akcininkų susirinkimo sprendimų projektams parengti, bei neturėjo lėšų, reikalingų susirinkimui sušaukti, neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalį, nes išeina už šio pažeidimo sudėties ribų, yra neteisėta ir nepagrįsta. Č. Ž. nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados, susijusios su jo kalte, padarytos nepakankamai argumentuotai ir detaliai neaptarus bei neįvertinus byloje esančių įrodymų visumos, nepašalinus prieštaravimų tarp byloje surinktų įrodymų, o teismo nutarimas yra nepakankamai motyvuotas.
Žemesnės instancijos teismas
UAB (duomenys neskelbtini) įstatų 6.11 punkte yra įtvirtinta, kad pranešimas apie akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti įteiktas kiekvienam akcininkui asmeniškai arba išsiųstas registruotu laišku. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad pranešimo išsiuntimas registruotu laišku Estijos Respublikoje registruotai įmonei bet kuriuo iš nurodytų būdų, neabejotinai kainuoja. Č. Ž. teismui pateikė 2009 m. rugsėjo 8 d. bendrovės banko sąskaitos išrašą, kuris įrodo, kad nuo 2008 m. rugpjūčio 20 d. bendrovės sąskaitoje nėra piniginių lėšų, bei sąskaitos areštą patvirtinančius dokumentus, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad lėšų stygius nėra reikšmingas sprendžiant Č. Ž. atsakomybės klausimą. Teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, jog Č. Ž., pateikdamas ieškinį bendrovės vardu, Vilniaus apygardos teisme sumokėjo 6000 Lt žyminį mokestį, nes šį mokestį bendrovės vardu sumokėjo akcininkas UAB (duomenys neskelbtini), taip pat teismas nenurodė, kokią reikšmę tai turi svarstant Č. Ž. patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą. Tai, kad įmonė buvo nemoki, yra pakankamas pagrindas teigti, kad jis nėra kaltas dėl akcininkų susirinkimo nesušaukimo. Be to, pažymėtina, kad teismas, priimdamas nutarimą, rėmėsi prielaidomis, o ne nenuginčijamais įrodymais, teigdamas, jog byloje nėra duomenų, kad Č. Ž. būtų kreipęsis į ankstesnį vadovą dėl trūkstamų duomenų bei į UAB (duomenys neskelbtini) dėl bendrovės apskaitos dokumentų, o tai pažeidžia in dubio pro reo principą. Jis visai neįvertino tos aplinkybės, jog bendrovės didžioji buhalterinės apskaitos knyga Č. Ž. nebuvo perduota nei iki 2008 m. spalio 30 d., nei vėliau. Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus Č. Ž. perdavė ne buvęs bendrovės vadovas V. M., o kito bendrovės akcininko atstovas M. L., kuris paklaustas apie papildomų buhalterinės apskaitos dokumentų buvimą arba apie didžiosios buhalterinės apskaitos knygos buvimo vietą nurodė, kad jokių papildomų dokumentų nėra. Dėl šios priežasties, neturėdamas duomenų apie bendrovės finansinę padėtį, Č. Ž. negalėjo organizuoti ūkinės komercinės veiklos ir jos finansinės atskaitomybės rengimo, būtino ir akcininkų susirinkimo sprendimų priėmimui. Be to, byloje esantis Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimas patvirtina, kad bendrovės didžioji buhalterinės apskaitos knyga elektroniniu pavidalu V. M. pavedimu buvo perduota UAB (duomenys neskelbtini), todėl teismo nutarimo teiginys, kad Č. Ž. po 2008 m. spalio 6 d. buvo perduoti visi bendrovės dokumentai, yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Pareiškėja prašo apeliacinio skundo netenkinti nurodydama, kad įstatymas nesieja eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo su kažkokių aplinkybių buvimu ar nebuvimu, taip pat nenumato jokių šio imperatyvaus reikalavimo vykdymo išimčių. Atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo apskaitos dokumentų ir duomenų, reikalingų metinės finansinės atskaitomybės ataskaitoms ir akcininkų susirinkimo sprendimų projektams parengti, išskyrus paties Č. Ž. teiginius. Be to, UAB (duomenys neskelbtini) didžioji knyga, kaip ir bet kurioje kitoje šiuolaikinėje bendrovėje, buvo vedama bendrovės kompiuteryje (serveryje). Byloje nėra įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti, kad V. M. ar UAB (duomenys neskelbtini) būtų kada nors atsisakę pateikti Č. Ž. kokius nors prašomus UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos duomenis. Pažymėtina, kad 2009 m. birželio mėn. Č. Ž. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su 2009 m. birželio 8 d. ieškiniu dėl bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo. Prie šio ieškinio buvo pridėtas UAB (duomenys neskelbtini) vadovo Č. Ž. pasirašytas balansas, sudarytas 2008 m. gruodžio 18 d. duomenimis. Pagal UAB (duomenys neskelbtini) įstatų 6.11 punktą, apie akcininkų susirinkimą pranešama pasirašytinai (pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos kontekste, pareiškėja nemato esminio skirtumo tarp sąvokų „pasirašytinai“ ir „asmeniškai“) arba siunčiant pranešimus registruotu paštu. Č. Ž. ginčija savo kaltę dėl pažeidimo padarymo, teigdamas, esą bendrovė neturėjo lėšų šiai pareigai tinkamai įvykdyti. Šis argumentas yra absoliučiai nepagrįstas ir net neprotingas, kadangi aptariamos pareigos vykdymas reikalauja minimalių lėšų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Skundžiamu nutarimu Č. Ž. buvo pripažintas kaltu dėl ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo.
ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų nesušaukimas nustatytu laiku, užtraukia baudą valdybų pirmininkams (valdytojams), valdybų nariams ar administracijų vadovams nuo dviejų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.
Apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo tinkamumo klausimas, nustatant vieną iš būtinų administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių – apelianto kaltę.
Pažymėtina, kad ATPK 257 straipsnis numato, jog įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta surinkus visus reikiamus įrodymus, išnagrinėjus reikšmingus faktus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, iškėlus ir ištyrus visas galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Remiantis UAB (duomenys neskelbtini) įstatų 1.7, 6.5 ir 6.9 punktais bei ABĮ 24 straipsnio 1 dalimi, Č. Ž., nuo 2008 m. spalio 6 d. eidamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas, iki 2009 m. balandžio 30 d. privalėjo sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą (b. l. 4, 9, 14-15). Ši pareiga yra besąlyginė (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N442 - 2664/2008). Apeliantas šios savo pareigos neįvykdė ir tokiu būdu pažeidė akcininkų teises. Pats Č. Ž. minėtą jo, kaip įmonės vadovo pareigą, pripažįsta, taip pat pripažįsta ir tai, kad jis šios pareigos laiku neįvykdė, tačiau nurodo, jog jis pats dėl to nekaltas, nes neturėjo UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų ir duomenų, reikalingų metinės finansinės atskaitomybės ataskaitoms parengti ir akcininkų susirinkimo sprendimų projektams parengti, bei neturėjo lėšų, reikalingų susirinkimui sušaukti.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju Č. Ž. nurodytos aplinkybės neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalį. Č. Ž. kaltinamas padaręs ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pažeidimą, t. y. tuo, kad nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo nustatytu laiku, o ne už duomenų, reikalingų metinės finansinės atskaitomybės ataskaitoms, neparengimą, todėl visi su finansinių dokumentų perdavimu susiję apeliacinio skundo argumentai atmestini, kaip nedarantys įtakos jo veikos kvalifikavimui.
Iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantas žinojo savo pareigą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, tačiau nesiėmė jokių veiksmų šiai pareigai įvykdyti, nesikreipė į įmonės akcininkus, neinformavo jų apie, jo teigimu, esamą lėšų stygių, neprašė pagalbos, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, suprasdamas savo neveikimą, Č. Ž. numatė galimas tokio neveikimo pasekmes, tačiau nesiėmė priemonių joms išvengti. Dėl šios priežasties laikytina, kad Č. Ž. kaltė įrodyta, o apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad jis nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo, nes neturėjo tam lėšų, atmestini.
Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Č. Ž. paskirta nuobauda atitinka pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, pažeidėjo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir yra individualizuota tinkamai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Č. Ž. vardu pateikto advokato I. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.