Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. ir jo gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje, ir jam paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų per mėnesį.

Nuspręsta kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. B. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu už tai, kad 2020 m. lapkričio 2 d. apie 18.50 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), laiptinėje prie 34 buto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, į įvykio vietą dėl smurto artimoje aplinkoje atvykusiam Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-sios kuopos 1-jo būrio vyriausiajam patruliui R. P. vykdant kaltinamojo laikinąjį sulaikymą kaip asmens, įtariamo padarius nusikalstamą veiką, siekdamas išvengti sulaikymo, tyčia kumščiu smogė R. P. į pilvą, tačiau šis smūgio išvengė, pilvo sritį blokuodamas rankos dilbiu, dėl ko nukentėjusiajam buvo padaryta poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje, taip padarydamas nukentėjusiajam R. P. nežymų sveikatos sutrikdymą. Konstatuota, kad tokiais savo veiksmais M. B. pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, veika kvalifikuota pagal BK 286 straipsnį.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad:

2.1. teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo R. P. parodymais, jo parodymai iš esmės vienodi, nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu, nei nukentėjusysis, nei kaltinamasis nenurodė, kad jie būtų tarpusavy iki įvykio turėję kokių piktumų, dėl ko nukentėjusysis būtų turėjęs pagrindą apkalbėti kaltinamąjį. Nors liudytojai G. Č., D. N. pačio įvykio nematė, tačiau nukentėjusysis R. P. tiek vienam, tiek kitam kolegai iš karto, jau sulaikius kaltinamąjį, taigi pagal gautą pranešimą įvykdžius paskirtą užduotį, pasipasakojo, pasiguodė kolegoms, kad užduotį buvo ne taip paprasta atlikti – ir jo atžvilgiu (ne tik smurtautojo šeimoje) buvo pavartotas fizinis smurtas – suduota nukentėjusiajam. Be to, nukentėjusiojo nurodytą įvykio mechanizmą, jo atžvilgiu vartotą smurtą patvirtina ir 2020 m. lapkričio 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, iš Body kameros vaizdo įrašo matyti, kad kaltinamasis M. B. tikrai elgiasi agresyviai, vartoja necenzūrinius žodžius, o nustatytas didelis neblaivumas tik patvirtina kaltinamojo agresyvumą, savo elgesio nevaržymą bei smurto proveržius šeimoje ir prieš atvykusius policijos pareigūnus.

2.2. Teismas skirdamas bausmę atsižvelgė, kad kaltinamasis M. B. yra teistas, teistumas neišnykęs, tačiau yra teistas už visiškai kitokio pobūdžio nusikalstamą veiką ir tokių veikų po bausmės atlikimo jis nėra padaręs. Vertino, jog šį nusikaltimą kaltinamasis padarė praėjus jau penkiems metams po Švedijos Karalystės 2011 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu kaltinamajam paskirtos bausmės atlikimo, jo padarytas nusikaltimas priklauso nesunkių nusikaltimų kategorijai, kaltinamasis nedirba, todėl teismas kaltinamajam skyrė bausmę – laisvės apribojimą. Kadangi nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra tik atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl bausmės dydį teismas nustatė didesnį nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės – laisvės apribojimo bausmės vidurkį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. B. ir jo gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinis skundas tenkinamas.

5. BPK 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

6. Nagrinėjamoje byloje nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniu skundu ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir jo pagrindu padarytos išvados dėl M. B. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

7. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo M. B. parodymus, remdamasis kaip kaltinančiais nukentėjusiojo R. P. ir policijos pareigūnais dirbančių liudytojų G. Č., D. N. parodymais, pripažino įrodytomis aplinkybes, jog M. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, siekdamas išvengti sulaikymo, tyčia kumščiu smogė tuo metu tarnybines pareigas atliekančiam policijos pareigūnui R. P., į pilvą, tačiau šis smūgio išvengė, pilvo sritį blokuodamas rankos dilbiu, dėl ko nukentėjusiajam buvo padaryta poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje, taip padarydamas nukentėjusiajam R. P. nežymų sveikatos sutrikdymą. Minėtus M. B. veiksmus pirmosios instancijos teismas įvertino kaip pasipriešinimą tarnybines pareigas vykdžiusiam valstybės tarnautojui ir kvalifikavo pagal BK 286 straipsnį.

8. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, pritaria skundo teiginiams, jog byloje nebuvo surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti, kad M. B. padarė nusikalstamą veiką, nurodytą kaltinamajame akte. Nustatytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamos neginčijamoms išvadoms apie M. B. kaltumą. Iš nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodinėjimo naštos negalima jam perkelti, visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos įtariamojo (kaltinamojo) naudai (in dubio pro reo). Šis principas draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Atsižvelgiant į tai, apkaltinamasis nuosprendis yra naikinamas ir priimamas išteisinamasis nuosprendis, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

9. Kaltinamasis M. B. pirmosios instancijos teisme savo kaltės nepripažino ir parodė, kad viskas įvyko 2020 m. lapkričio 2 d., apie 18 val. Jis tą dieną išgėrinėjo, po to grįžus namo, dar išgėrė su atvažiavusiais svainiu ir jo sese. Svečiams išvykus, namuose liko kaltinamasis su sugyventine K. B. ir jos dukra. Konfliktas kilo dėl to, kad sugyventinė, kaltinamajam sėdint prie stalo, iš rankų ištraukė kaltinamojo telefoną, metė jį į žemę ir sudaužė. Kaltinamasis paėmė tą telefoną ir metė į sugyventinės pusę ir pataikė sugyventinei K. B. į kaktą. Įvykius atsimena miglotai, prisimena, kad sugyventinė sakė, jog kvies policiją. Kaltinamasis, išėjęs iš namų, kieme pamatė atvažiavusią policiją. Pagalvojęs, kad tikrai sugyventinė iškvietė policiją, grįžo atgal į namus, adresu (duomenys neskelbtini)-34, nes norėjo, kad viskas būtų išsiaiškinta vietoje, kad sugyventinė nepasakotų nebūtų istorijų. Jis išlipo iš lifto ir sutiko pareigūnus, kurie jo kažką paklausė ir jis kažką pasakė. Paskui atsimena, kad pareigūnas ranka bandė kaltinamajam sugriebti už peties. Kaltinamasis nesuprato, kodėl jis turi būti tampomas. Ir po to tik prisimena, kad jį surakino, nes buvo įvykęs žodinis konfliktas su pareigūnu. Gali būti, kad jis elgėsi nelabai geranoriškai, bet tikrai ne agresyviai. Policijos pareigūnas kaltinamajam stvėrė už peties, bandė įtraukti į butą. Kaltinamasis nežinojo policijos pareigūno minčių, nukentėjusysis net nekalbėjo su kaltinamuoju. Pareigūnas kaltinamajam nepasakė, kad šis užeitų į butą. Kaltinamajam nepatiko tas nukentėjusiojo veiksmas, kai jis bandė kaltinamąjį sugriebti už peties, todėl kaltinamasis pratrūko necenzūriniais žodžiais ir pradėjo įžeidinėti pareigūną. Kaltinamasis negalėjo sužaloti pareigūno sugriebimo momentu, nes jis tik atsitraukė nuo nukentėjusiojo. Vaizdo įraše matosi, kad kaltinamasis su rankomis nieko nedarė.

10. Nukentėjusysis R. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2020 m. lapkričio 2 d. dirbo su vyriausia patrule G. Č. ir gavo pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kad yra nukentėjusi moteris. Pamena, kad atvyko į Šilainius, galėjo būti (duomenys neskelbtini), kelintą valandą, nepamena. Ten buvo daugiaaukštis namas, M. B. buvo lauke, jis policijos pareigūnus įleido į laiptinę, nes buvo kodinė spyna, paklausė, kur jie eina. Kadangi policijos pareigūnai nežinojo, kad jis yra įtariamasis, dėl to neatskleidė jam jokios informacijos. M. B. įlipo į liftą, o policijos pareigūnai lipo laiptais aukštyn, į antrą ar trečią aukštą, iki nurodyto buto. Atidariusi buto duris moteris buvo išsigandusi. Tuo metu atsidarė liftas, iš jo išlipo M. B.. Jis paklausė, kodėl policija eina pas jį, elgėsi agresyviai. R. P. atsimena, kad pamatė, kaip vyriškis ranka padarė mostą į nukentėjusiojo pusę, nes nukentėjusysis stovėjo šalia M. B., kolegė stovėjo nukentėjusiajam iš kairės, arčiau laiptų, ir nukentėjusysis, siekdamas apsiginti nuo mosto, atstatė dešinės rankos dilbį. Tuo metu nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas dešinės rankos dilbyje, kadangi M. B. fiziškai yra didesnis ir stipresnis. Nukentėjusysis tuo metu buvo su pareigūne mergina, kuri fiziškai nėra stipri, todėl nukentėjusysis stengėsi į įvykį labai nereaguoti, bandyti geranoriškai susitarti, kad būtų galima uždėti antrankius, nes, priešingu atveju, jei nukentėjusysis būtų reagavęs agresyviai, buvo tikimybė, kad išprovokuos didesnį konfliktą, kurio metu abu patirs didesnius sužalojimus. Nurodo, kad M. B. elgėsi gana agresyviai, o nukentėjusysis tuo metu nesitikėjo tokio veiksmo, kad kaltinamasis nukentėjusiajam trenks. Viskas įvyko labai greitai. M. B. šūkavo, kėlė balso toną, bandant uždėti antrankius standino rankas, nenorėjo leistis būti sulaikomas. M. B. nebuvo nusiteikęs bendradarbiauti su policija. Kaltinamajam antrankiai buvo uždėti laiptinėje šalia lifto, tarp buto ir lifto. Įvykio metu kolegė buvo šalia. Jau sulaikius M. B. ir kai kolegė apklausė kaltinamojo sugyventinę, atvažiavo dar vienas policijos ekipažas, kuris padėjo nuvesti kaltinamąjį į tarnybinį automobilį. Uždėjus antrankius, į nukentėjusiojo reikalavimą, kad atpalaiduotų rankas ir nesimuistytų, M. B. nereagavo, todėl buvo prispaustas prie sienos, kaltinamasis su nukentėjusiuoju pradėjo grumtis, dėl ko M. B. buvo paguldytas ant žemės. Nukentėjusysis M. B. nemušė.

11. Liudytoja G. Č. pirmosios instancijos teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2020 m. lapkričio 2 d. dirbo naktinėje pamainoje Kauno apskrities Santakos policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje. Tik pradėjus dirbti nuo 18.00 val., buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Skambino mergaitė, pranešdama, kad mušą mamą. Atvykus nurodytu adresu, su kolega R. P. pakilo laiptais iki buto. Paskambinus į buto duris, tuo metu atsidarė lifto durys ir iš lifto išėjo vyriškis, kaip buvo nustatyta, M. B.. Pastarasis paklausė, į kurį butą atėjo policijos darbuotojai. Tuo metu buto duris atidarė moteris – K. B.. M. B., supratęs į kurį butą atėjo pareigūnai ir pamatęs savo sugyventinę, pradėjo pakeltu tonu keikdamasis įžeidinėti savo sugyventinę. Pro praviras duris pamačiusi M. B., bute buvusi mergaitė pradėjo verkti, isterikuoti, matėsi, kad jį pamačiusi, labai išsigando. Tada M. B. buvo pasakyta, kad liautųsi, nebevartotų necenzūrinių žodžių. M. B. atrodė agresyviai, kai buvo įspėtas dėl elgesio, dar labiau suagresyvėjo ir savo agresiją nukreipė į policijos pareigūnus – pradėjo įžeidinėti ją su kolega. Kaltinamasis į reikalavimus liautis nereagavo, dar labiau agresyvėjo, pradėjo gniaužyti kumščius, standinti rankas ir artėti link policijos pareigūnų. Matydami, kad M. B. darosi agresyvesnis, jie nusprendė uždėti antrankius, siekiant apsaugoti save ir aplinkinius asmenis. Uždarius buto duris, kad nematytų mažametė mergaitė, kuri ir taip buvo išsigandusi, kolega R. P. pareikalavo M. B. stoti veidu į sieną ir sudėti rankas už nugaros. Ji stovėjo kolegai R. P. už nugaros. M. B., pareikalavus atsistoti veidu į sieną, iš karto to daryti nenorėjo, dar tęsė savo įžeidinėjimus ir rankų stangrinimą. M. B. pasisukus ar kolegai jį pasukus į sieną, jam buvo uždėti antrankiai. Tada liudytoja dar su kolega greitai nusprendė, kad ji eina į butą pažiūrėti, ar reikalinga kokia pagalba. Užėjus į butą, K. B. paaiškino, kad įvyko konfliktas vakarienės metu – M. B. dėl kažko susinervinęs atsistojęs sudaužė lėkštę, po to puolė ją, metė į ją telefoną. Liudytoja pas moterį matė ant kaktos gumbą, mėlynę. Po to moteris sakė, kad M. B. puolė ją mušti, paguldęs ant grindų, smaugti. Ant moters kaklo ir krūtinės matėsi šviežias įdrėskimas. K. B. pagalbos atsisakė, dar paaiškino, kad dukra konflikto nematė, tik girdėjo, nes buvo kitame kambaryje. Liudytojai norint išeiti iš buto, ji negalėjo atidaryti durų. Todėl buvo iškviestas dar vienas policijos ekipažas, nes M. B. buvo agresyvus, stamboko sudėjimo, kad, reikalui esant, padėtų. Atvykus dar vienam ekipažui, M. B. buvo nuvestas į tarnybinį automobilį. Automobilyje kolega liudytojai paaiškino, kad prieš dedant antrankius, M. B. jam kumščiu sudavė į pilvą, po to, jai būnant bute, M. B. vis tiek elgėsi agresyviai, dėl to jis turėjo panaudoti dujas ir M. B. buvo paguldytas laiptinėje ant grindų. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad nematė, kaip M. B. smogė R. P.. Matė kaip buvo uždėti antrankiai, jie buvo uždėti už nugaros. Antrankiai M. B. buvo uždėti prieš jai įeinant į butą.

12. Liudytojas D. N. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2020 m. lapkričio 2 d. dirbant Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinėje, naktinėje pamainoje, kartu su kolega Ž. M., iš kolegų buvo gautas pranešimas, kad galimai adresu (duomenys neskelbtini) reikalinga pagalba. Atvykus nurodytu adresu, laiptinėje rado kolegą R. P., kuris buvo sulaikęs asmenį. Tas asmuo buvo paguldytas ant žemės, jam buvo uždėti antrankiai. Atvykusių pareigūnų tikslas buvo sulaikytą asmenį nuvesti iš laiptinės į automobilį. Laiptinėje, prie buto durų, R. P. pasakojo, kad sulaikytas asmuo agresyvus, kad asmenį buvo sunku sulaikyti, buvo grumtynės, sakė, kad asmuo jam priešinosi, taip pat ar įspyrė, ar sudavė, dėl ko R. P. kvietėsi pagalbą. Dėl sulaikyto asmens veiksmų R. P. patyrė fizinį skausmą.

13. 2020 m. lapkričio 13 d. apžiūros protokole užfiksuotas vaizdo įrašo turinys. Vaizdo įrašas darytas 2020 m. lapkričio 2 d. laikotarpiu nuo 18.40 val. iki 18.55 val. vaizdo kameros („Body“ kameros), kuri įrengta ant Kauno apskrities VPK PR 2-osios kuopos pirmojo būrio vyriausiosios patrulės G. Č. tarnybinės uniformos. Vaizdo įraše matosi, kaip policijos pareigūnai atvyko prie buto durų, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, paskambina į buto duris, jas atidaro moteris (K. B.) ir tuo metu atsidaro lifto durys ir pro jas išeina įtariamasis M. B., kuris sako „labas“. Tuomet policijos patrulis R. P. paklausia jo, iš kurio jis buto, o M. B. atsako „aš korona sergu“ ir nurodo policijos patruliui „užeikit, užeikit, prašau, ne ne tu eik, taigi tave“, tačiau policijos patrulis pirmas į vidų neina ir tuomet savo kairiąja ranka bando įtariamąjį įvesti į buto vidų, bet šis neina ir sako ką jis čia daro, bei įžeidžiamai kreipiasi į policininką. Policijos patrulis liepia jam nešūkauti. Po to į pokalbį įsikiša patrulė G. Č., sakydama, kad M. B. ramintųsi. Tuomet policijos patrulis R. P. sako M. B., kad šis apsiramintų, o M. B. atsako necenzūriniais žodžiais ir tuomet patrulis griebia rankomis kaltinamąjį, apsuka jį veidu į lifto duris ir nurodo rankas sudėti už nugaros, kaltinamasis vėl vartoja necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu. R. P. uždeda antrankius kaltinamajam. Tuomet patrulė G. Č. užeina į buto vidų, o kaltinamasis su patruliu lieka laukti koridoriuje (1 t., b. l. 54–57).

14. 2020 m. lapkričio 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuojama, kad R. P. nustatyta poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ar įrankiu, kurio savybių pagal turimus duomenis detalizuoti negalima. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, ji padaryta kelių parų laikotarpyje iki apžiūros. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje ir tiriamojo nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi vieną ar daugiau nurodytos kūno srities trauminių kontaktų su kietu buku daiktu ar įrankiu. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių“ 9 punktu dėl konstatuoto sužalojimo R. P. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Konstatuotas sužalojimas griuvimui nebūdingas (1 t., b. l. 46–47).

15. 2020 m. lapkričio 2 d. pristatyto asmens testo alkoholiui protokole Nr. 4935 nurodyta, kad 19.31 val. M. B. nustatytas 2,36 promilių girtumas (1 t., b. l. 96).

Dėl įrodymų vertinimo

16. BK 286 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šio straipsnio dispozicijoje aiškiai nurodyti šio nusikaltimo padarymo būdai: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Komentuojamas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K‑263-697/2017).

17. Nuosprendyje daromos išvados dėl įvairių aplinkybių negali būti grindžiamos principu, jog, jei nėra įrodymų, nei aiškiai paneigiančių, nei aiškiai patvirtinančių tam tikrą aplinkybę, vadinasi, ta aplinkybė nepaneigta. Nagrinėjamu atveju apkaltinamasis pirmosios instancijos teismo nuosprendis faktiškai grindžiamas būtent tokiomis išvadomis.

18. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo R. P. parodymais, nes jo parodymai nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu, nei nukentėjusysis, nei kaltinamasis nenurodė, kad jie būtų tarpusavyje iki įvykio turėję kokių piktumų, dėl ko nukentėjusysis būtų turėjęs pagrindą apkalbėti kaltinamąjį. Nors liudytojai G. Č., D. N. įvykio nematė, tačiau nukentėjusysis R. P. tiek vienam, tiek kitam kolegai iš karto, jau sulaikius kaltinamąjį, taigi pagal gautą pranešimą įvykdžius paskirtą užduotį, pasipasakojo, pasiguodė kolegoms, kad užduotį buvo ne taip paprasta atlikti – ir jo atžvilgiu (ne tik smurtautojo šeimoje) buvo pavartotas fizinis smurtas – suduota nukentėjusiajam. Be to, nukentėjusiojo nurodytą įvykio mechanizmą, jo atžvilgiu vartotą smurtą patvirtina ir 2020 m. lapkričio 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, iš Body kameros vaizdo įrašo matyti, kad kaltinamasis M. B. tikrai elgiasi agresyviai, vartoja necenzūrinius žodžius, o nustatytas didelis neblaivumas tik patvirtina kaltinamojo agresyvumą, savo elgesio nevaržymą bei smurto proveržius šeimoje ir prieš atvykusius policijos pareigūnus.

19. Taigi apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, iš esmės rėmėsi tik nukentėjusiojo R. P. parodymais, o kitus įrodymus vertino kaip netiesiogiai patvirtinančius, arba tiksliau – nepaneigiančius nukentėjusiojo parodymų. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad apylinkės teismo atliktas įrodymų vertinimas yra ydingas, selektyvus, padarytas neatsižvelgiant į surinktų įrodymų visumą, todėl ir teismo padarytos išvados yra klaidingos.

20. Teismas, kaip kaltę grindžiančiu įrodymu, rėmėsi liudytojos G. Č. parodymais apie tai, kad nukentėjusysis po įvykio jai pasisakė, kad M. B. jam sudavė smūgį, tačiau nevertino jos parodymų, kad ji matė kaip buvo uždėti antrankiai, tačiau nematė, kaip M. B. smogė R. P.. Teismas rėmėsi prielaidomis, kad liudytoja galėjo nepastebėti suduoto smūgio, nes stovėjo už nukentėjusiojo nugaros. Remdamasis tomis pačiomis prielaidomis, teismas nusprendė, kodėl vaizdo įraše nėra užfiksuotas M. B. smurtas prieš nukentėjusįjį ir kodėl tai nėra kaltinamąjį teisinantis įrodymas.

21. Tuo pačiu teismas vaizdo įrašą nepagrįstai vertino kaip įrodymą, patvirtinantį nuteistojo kaltę, esą iš „Body“ kameros vaizdo įrašo matyti, kad kaltinamasis M. B. tikrai elgiasi agresyviai, vartoja necenzūrinius žodžius. Tokios išvados nepagrįstos - kaltinime nurodytų aplinkybių vaizdo įraše užfiksuota nėra, o necenzūrinės leksikos vartojimas ir priešiškas nusiteikimas pareigūnų atžvilgiu negali būti vertinamas kaip pasipriešinimas pareigūnui, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę.

22. Kaip minėta, liudytoja G. Č., betarpiškai buvusi įvykio vietoje, tai yra daugiabučio namo laiptinės aikštelėje, parodė, kad nematė, kaip nuteistasis M. B. sudavė smūgį nukentėjusiajam. Tokių aplinkybių neužfiksuota ir liudytojos G. Č. naudotoje vaizdo kameroje. Vadinasi, šie įrodymai nuteistojo kaltės nepatvirtina. Tuo tarpu apylinkės teismas, spręsdamas, kad šie įrodymai nuteistojo kaltės nepaneigia, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

23. Vertinant specialisto išvadą, kurioje užfiksuota, kad nukentėjusiajam padaryta poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje, būtina pažymėti, jog nenustatyta, kad sužalojimas padarytas kokiu nors specifiniu būdu ir galėjo atsirasti tik nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis. Taigi ši išvada nepatvirtina, kad sužalojimą padarė būtent M. B. ir kad sužalojimas padarytas tyčiniais veiksmais. Vaizdo įrašas patvirtina, kad tarp M. B. ir R. P. fizinis kontaktas buvo – R. P. apsuko nuteistąjį nugara į save bei uždėjo antrankius, tačiau iš vaizdo įrašo galima patikimai konstatuoti, kad M. B. neatliko jokių veiksmų, kurie būtų tokio pobūdžio ir intensyvumo, kad galėtų būti vertinami kaip smurto panaudojimas prieš pareigūną, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę.

24. Aptartų įrodymų kontekste vertinant nukentėjusiojo R. P. parodymus, darytina išvada, kad nukentėjusysis galėjo subjektyviai klaidingai įvertinti situaciją ir elementarų muistymąsi suvokti kaip smurtą jo atžvilgiu. Tokios teismo išvados teisingumą patvirtina ir liudytojos G. Č. parodymai, kad ji nemačiusi, kaip nuteistasis M. B. sudavė smūgį nukentėjusiajam, nors nustatyta, kad ji stovėjo visiškai greta. Taigi vien nukentėjusiojo R. P. parodymai, nesant kitų juos patikimai patvirtinančių įrodymų, negali būti pagrindu apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (BPK 301 straipsnio 2 dalis).

25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis įrodymų visumos analize, bylos duomenys neleidžia, nepaliekant jokių pagrįstų abejonių, nustatyti, ar M. B. tyčia kumščiu smogė R. P. į pilvą. Nuteistojo M. B. parodymai apie tai, kad jis nesipriešino policijos pareigūnui, byloje surinktais įrodymais nėra paneigti, jo kaltė neįrodyta.

26. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 26 d. nuosprendis, kuriuo M. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje, naikinamas ir, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 26 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

M. B. dėl kaltinimo pagal BK 286 straipsnį išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

M. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

DVD diską su vaizdo įrašu, esantį byloje, palikti saugoti byloje.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.