- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-03
- Bylos Nr.
- eI2-6802-583/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00915-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Remigijus Arminas (pirm.)
- Pareiškėjas
- O. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Neįgalumo, Lietuvos valstybė
- Trečiasis asmuo
- A. R., J. S., R. M.
- Advokatai
- Leonidas Zubanovas
- Kategorijos
atsakovės atstovės Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams Linai Cicėnaitei ir Stasiui Mateliui,
2020 m. spalio 6 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. R., J. S. ir R. M. dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja O. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą prašydama iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba), priteisti 45 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Teigia, jog 2005 m. jai buvo nustatytas neįgalumas iki 2027 m. birželio 14 d. Poliklinikos 2019 m. birželio 19 d. išrašė siuntimą nuvykti į Tarnybą specialiųjų poreikių nustatymui. Taip pat 2019 m. balandžio 23 d. Tarnybai pateikė prašymą išduoti neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelę. Tarnybos Klaipėdos II teritorinis skyrius (toliau – ir Skyrius) 2019 m. gegužės 14 d. specialiųjų poreikių vertinimo aktu Nr. SP-2299 specialiųjų poreikių pareiškėjai nenustatė.
Specialiųjų poreikių vertinimo akto Nr. 2299 pagrindu Skyrius 2019 m. gegužės 14 d. priėmė sprendimą Nr. STS-1442 „Dėl O. Š. specialiųjų poreikių“, kuriuo nusprendė, jog pareiškėjai specialieji poreikiai nenustatyti. Taip pat Skyrius 2019 m. gegužės 15 d. priėmė sprendimą Nr. 1810 „Dėl neįgalių asmenų automobilio statymo kortelės“, kuriame konstatuota, jog pareiškėja neatitinka Neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos apraše nustatytų kriterijų.
Pareiškėja nesutikdama su minėtais Skyriaus sprendimais, juos apskundė Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriui. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, pakartotinai įvertinęs pateiktą medžiagą, 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. SS-1870 nustatė pareiškėjai antrojo lygio specialųjį nuolatinės priežiūros poreikį ir išdavė neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelę.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, jog dėl neteisingų Skyriaus sprendimų turtinės žalos nepatyrė, kadangi Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius jai antrojo lygio specialųjį nuolatinės priežiūros poreikį nustatė nuo kreipimosi į Skyrių dienos, tačiau dėl neteisėtų Skyriaus tarnautojų veiklos patyrė neturtinę žalą. Akcentuoja, kad susipažinusi su nepagrįstais Skyriaus sprendimais labai susijaudino, sutriko miegas bei širdies ritmas, pakilo kraujospūdis, cukraus bei cholesterolio kiekis kraujyje, todėl teko kviestis greitąją medicinos pagalbą. Taip pat dėl suprastėjusios sveikatos ilgą laiką neturėjo galimybės išeiti iš namų, nusipirkti maisto produktų, pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėja teigia, kad dėl neteisėtų Skyriaus tarnautojų veiksmų buvo padaryta žala jos sveikatai, kurią įvertina 45 000 Eur ir prašo ją priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja O. Š. ir jos atstovas advokatas Leonidas Zubanovas nurodė, kad palaiko skundą, prašė jį tenkinti jame pateiktų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad specialieji poreikiai vertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-765/V-1530 patvirtintu Specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas) bei Tvarkos aprašo 1 priedu.
Remiantis Tvarkos aprašo nuostatomis, nustatant asmens specialiuosius poreikius, pildomas Tarnybos direktoriaus patvirtintos formos Specialiųjų poreikių vertinimo aktas, o, priėmęs sprendimą dėl specialiųjų poreikių nustatymo, Tarnybos teritorinis skyrius raštu informuoja asmenį apie priimtą sprendimą ir išrašo specialiųjų poreikių nustatymo pažymą bei rekomendaciją dėl pagalbos poreikio. Pažymi, jog Specialiųjų poreikių vertinimo aktas yra vidaus administravimo informavimo dokumentas, jis yra skirtas fiksuoti juridinius faktus informacinėse duomenų bazėse ir jų pagrindu išduoti asmenims pažymas, suteikiančias teisę gauti tikslines išmokas. Tarnybos nuomone pareiškėjos argumentai, kad buvo surašytas netinkamas Specialiųjų poreikių vertinimo akto užpildymas pažeidė jos teises yra nepagrįstas, kadangi tai yra tik vienas iš dokumentų, skirtas individualiam administraciniam sprendimui priimti. Pabrėžia, jog vertinant specialiuosius poreikius nebuvo pažeistos procedūros, reglamentuotos Tvarkos apraše.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatomis, Tarnybai yra suteikta kompetencija nustatyti neįgalumo lygį, darbingumo lygį, specialiuosius poreikius ir jų lygį, bei dėl to priimti sprendimus. Tarnyba nėra gydymo įstaiga, todėl negali asmenims diagnozuoti susirgimų, keisti gydančių specialistų nustatytų diagnozių ar spręsti kitokių su gydymo procesu susijusių klausimų. Tarnyba vertina ne sveikatos lygį, o specialiųjų poreikių būtinumą, kurį iš esmės įtakoja ne diagnozuota liga ar asmenų patirta trauma, o jų įtakoje nustatyti išlikę funkciniai organizmo sutrikimai.
Skyrius pareiškėjai specialiųjų poreikių nenustatė, nes pagal turimus medicininius dokumentus negalėjo pritaikyti kriterijų, nurodytų Tvarkos aprašo 1 priede. Laikosi pozicijos, jog pareiškėja piktnaudžiauja įrodymų pateikimo teise bei sąmoningai pateikė ne visą siuntimo kopiją, o tik tuos dokumentus, kurie gali patvirtinti jos nepagrįstą reikalavimą. Atkreipia dėmesį, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, jai specialųjį poreikį nustatė remdamasis naujai gautoje konsultacijoje esančiais duomenimis. 2019 m. gegužės 23 d. traumatologo konsultacijos išvados duomenis buvo pagrindas pritaikyti Tvarkos aprašo 1 priedo 36 punktą, o Skyriuje vertinimas vyko 2019 m. balandžio 23 d. – 2019 m. gegužės 14 d.
Neneigia, jog Skyrius 2019 m. gegužės 14 d. sprendime Nr. STS-1442 padarė techninio pobūdžio klaidą, nes sprendime nenurodė, kad pareiškėjai nėra nustatyti specialieji poreikiai. Tarnybos nuomone tai tūrėtu būti traktuojama kaip techninio pobūdžio klaida, nes ji neturėjo įtakos sprendimo vykdymui. Tokia klaida yra mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas, dėl ko negali kilti viešojo administravimo subjekto atsakomybė.
Tarnyba teigia, kad pareiškėjos argumentai apie tai, kad ji patyrė neturtinę žalą, nes tūrėjo rūpintis skundo nagrinėjimu ir dėl to negalėjo išeiti iš namų, pablogėjo sveikata yra nepagrįsti, kadangi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2019 m. vasario 25 d. sprendimu pareiškėjai yra skirta pagalba į namus, kuomet socialinis darbuotojas pagal poreikį teikia būtent tokio pobūdžio pagalbą.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovai Lina Cicėnaitė ir Stasys Matelis nurodė, kad palaiko atsiliepime į skundą išdėstytą institucijos poziciją, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Tretieji suinteresuoti asmenys A. R., J. S. ir R. M. teismui atsiliepimo į pareiškėjos skundą per nustatytą terminą nepateikė. Minėti asmenys taip pat į teismo posėdį neatvyko, jiems apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai. Byloje pakanka rašytinių duomenų ją išnagrinėti iš esmės ir nedalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjome byloje pareiškėja O. Š. kreipėsi su skundu į teismą prašydama iš atsakovės Lietuvos valstybės priteisti neturtinę žalą, jos teigimu, atsiradusią dėl neteisėtų Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tarnautojų veiksmų.
Žala, kilusi dėl neteisėtų viešojo administravimo subjekto veiksmų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.
Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.). Tačiau teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).
Pareiškėja skunde teigia, jog Skyrius atlikęs jos specialiųjų poreikių vertinimą priėmė nepagrįstus sprendimus – nenustatė, jog pareiškėja turi specialiuosius poreikius bei atsisakė išduoti neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelę. Akcentuoja, jog dėl neteisėtų Skyriaus tarnautojų veiksmų stipriai susijaudino, sutriko miegas bei širdies ritmas, pakilo kraujospūdis, cukraus bei cholesterolio kiekis kraujyje, negalėjo išeiti apsipirkti parduotuvėje ar pasivaikščioti gryname ore, dėl suprastėjusios sveikatos teko kviestis greitąją medicinos pagalbą. Pareiškėja teigia, jog dėl minėtų neteisėtų tarnautojų veiksmų patyrė neturtinę žalą, kurią įvertina 45 000 Eur.
Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, jog A. Navicko konsultacinė poliklinika 2019 m. balandžio 19 d. pareiškėjai išdavė siuntimą į Tarnybą dėl specialiųjų poreikių nustatymo. Taip pat pareiškėja specialiųjų poreikių nustatymo metu išreiškė norą, jog jai būtų išduota Neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelė.
Skyrius atlikęs pareiškėjos specialiųjų poreikių vertinimą 2019 m. gegužės 14 d. priėmė sprendimą Nr. STS-1442 „Dėl O. Š. specialiųjų poreikių“, kuriuo nusprendė pareiškėjai nenustatyti specialiųjų poreikių. Minėtame sprendime teigiama, jog jis priimtas remiantis 2019 m. gegužės 14 d. specialiųjų poreikių vertinimo aktu Nr. SP-2299. Specialiųjų poreikių vertinimo akte Nr. SP-2299 teigiama, jog pareiškėja į Skyrių atvyko pati, lydima socialinio darbuotojo padėjėjos. Juda sunkiai, ėjimas ir judėjimas sukelią didžiulį skausmą. Skundžiasi dideliu silpnumu, greitu pavargimu. Daug metų skundžiasi nugaros ir klubo sąnarių skausmais plintančiais į kojas. Kojų nepakelia dėl skausmo, sunkiai atsistoja bei vaikšto. Nurodytame akte konstatuojama, jog pareiškėjai specialieji poreikiai nenustatyti, kadangi ji neatitinka kriterijų.
Taip pat Skyrius 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. R-1810 „Dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės“ nusprendė, jog pareiškėja neatitinka Tarnybos direktoriaus 2009 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-127 „Dėl Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtiname Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Išdavimo tvarkos aprašas) 4 punkte nustatytų kriterijų, todėl nėra pagrindo jai išduoti neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę. Išdavimo tvarkos aprašo 22 punktas teigia, jog priėmus sprendimą dėl neįgalumo lygio, darbingumo lygio, specialiųjų poreikių ar specialiųjų poreikių lygio, kartu priimamas sprendimas dėl kortelės išdavimo. Akivaizdu, jog sprendimas dėl specialiųjų poreikių nustatymo turi įtakos ir sprendimui dėl Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo.
Pareiškėja, nesutikdama su minėtais Skyriaus sprendimais, pateikė skundą Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriui. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius išnagrinėjęs pareiškėjos skundą nutarė atlikti pakartotinį pareiškėjos specialiųjų poreikių vertinimą ir 2019 m. rugpjūčio 21 d. priėmė sprendimą Nr. SS-1870 „Dėl O. Š. specialiųjų poreikių“. Minėtu sprendimu NDN Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius nusprendė panaikinti Skyriaus 2019 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. STS-1442 bei priimti naują sprendimą: 1) pareiškėjai nustatyti antrojo lygio specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki 2020 m. balandžio 22 d.; 2) išduoti pareiškėjai Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę. Taip pat Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2019 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjai išdavė specialiųjų poreikių nustatymo pažymą Nr. SP-789.
Įvertinus minėtas faktines aplinkybes darytina išvada, jog NDN Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius peržiūrėjęs Skyriaus 2019 m. gegužės 14 d. bei 2019 m. gegužės 15 d. sprendimus nusprendė, jog pareiškėjai nepagrįstai buvo neišduota Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė ir nenustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis ir priėmė pareiškėjai palankų sprendimą.
Įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, kad neįgalumo lygį, darbingumo lygį, specialiųjų poreikių lygį, specialųjį nuolatinės slaugos poreikį, specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį, specialųjį lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikį nustato Tarnyba. Tarnyba priima sprendimus dėl: 1) neįgalumo lygio, jo atsiradimo laiko, termino; 2) darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino; 3) profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio asmenims iki 18 metų, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, ir asmenims, vyresniems kaip 18 metų; 4) neįgaliųjų darbo pobūdžio ir sąlygų; 5) specialiojo nuolatinės slaugos poreikio, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio, specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio ir šių poreikių terminų nustatymo; 6) netekto darbingumo procentų; 7) specialiųjų poreikių lygio ir jo termino nustatymo (Įstatymo 18 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis Įstatymo 20¹ straipsnio 2 dalimi specialieji poreikiai nustatomi kompleksiškai vertinant asmens sveikatos būklę ir galimybes būti savarankiškam kasdienėje veikloje. Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos) bei lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru. Specialiojo ugdymo poreikio nustatymo ir tenkinimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. Specialiųjų techninės pagalbos priemonių, aplinkos ir būsto pritaikymo poreikių nustatymo ir tenkinimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijus ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru (Įstatymo 20¹ straipsnio 12 dalis).
Tvarkos aprašo 8 punktas (redakcija galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 25 d.) numatė, kad gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad, po taikyto gydymo ir (ar) medicininės reabilitacijos priemonių, išlieka ilgalaikių organizmo funkcijų sutrikimų, parengia ir pateikia duomenis NDNT per Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą (toliau – ESPBI IS) arba kitu elektroniniu būdu, arba parengia ir įteikia asmeniui šiuos dokumentus: 8.1. užpildytą, Darbingumo lygio nustatymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nurodytos formos siuntimą į NDNT; 8.2. medicininių tyrimų išrašus (instrumentinių, laboratorinių), patvirtinančius ligos sunkumą ir diagnozę, prireikus išrašus iš Gydymo stacionare ligos istorijos (forma Nr. 003/a), Asmens sveikatos istorijos (forma Nr. 025/a) ir kitus dokumentus, priklausomai nuo asmens organizmo funkcijų sutrikimo pobūdžio, nurodytus Bazinio funkcionavimo lygmens balų lentelėje (Aprašo 1 priedas) (toliau – Bazinio funkcionavimo balų lentelė).
Tvarkos aprašo 15 punktas teigia, kad specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomi kompleksiškai vertinant bazinį funkcionavimo lygmenį ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus.15.1. Bazinis funkcionavimo lygmuo nustatomas vadovaujantis Bazinio funkcionavimo balų lentelėje nurodytais bazinio funkcionavimo lygmens kriterijais (toliau – kriterijai). 15.2. Jei asmens būklė atitinka daugiau nei vieną Bazinio funkcionavimo balų lentelėje nurodytą kriterijų, vertinimui naudojamas kriterijus, kuris numato mažesnę balų skaitinę vertę. 15.3. Tuo atveju, kai asmens organizmo funkciniai sutrikimai neatitinka nė vieno Bazinio funkcionavimo balų lentelėje nurodyto kriterijaus, asmens savarankiškumas nevertinamas ir asmeniui specialieji poreikiai nenustatomi.
Remiantis Tvarkos aprašo 21 punktu nustatant asmens specialiuosius poreikius, pildomas Tarnybos direktoriaus patvirtintos formos Specialiųjų poreikių vertinimo aktas. Sprendimas dėl specialiųjų poreikių nustatymo priimamas per 20 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų Tarnyboje gavimo dienos (Tvarkos aprašo 20 punktas).
Pareiškėja Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos tarnautojų neteisėtus veiksmus ir neturtinę žalą grindžia ta aplinkybe, kad Skyriaus tarnautojai netinkamai taikė Tvarkos aprašo 15 punkto nuostatas, todėl buvo priimtas nepagrįstas sprendimas jai nenustatyti specialiųjų poreikių. Vertinant pareiškėjos skundo argumentus darytina išvada, jog skunde pareiškėja plačiau nenurodo, kaip pasireiškė Skyriaus neteisėti veiksmai, nagrinėjamoje byloje taip pat nėra jokių rašytinių įrodymų leidžiančių teigti, jog Skyriaus tarnautojai aplaidžiai ar netinkamai vertino jiems pateiktus dokumentus apie pareiškėjos sveikatos būklę.
Pirmiausia pažymėtina, jog pareiškėjos specialiųjų poreikių vertinimas atliktas 2019 m. gegužės 14 d. aktu, kuris nurodomas 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. STS-1442 priėmimo pagrindu. Vertinimas atliktas pagal Aprašo Bazinio funkcionavimo kriterijus, tarp jų vertinant ar yra 36 punkte numatytų indikacijų. Aprašo Bazinio funkcionavimo kriterijų 36 punkto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 25 d., numatė kriterijų specialiųjų poreikių vertinimui esant tokio pobūdžio sveikatos funkcijos sutrikimui, o būtent - hemiparezė ar paraparezė, kai judėjimui nuolat reikalingos techninės pagalbos priemonės: neįgaliojo vežimėlis, vaikštynė, ramentai ar kt. Šis punktas specialiųjų poreikių nustatymui taikytinas tada, kai diagnozuojama ryški menoparezė, hemiparezė ar paraparezė, mediciniškai – dalinis paralyžius: raumenų aktyvių judesių silpnumas dėl inervacijos sutrikimo, kai raumenų jėga – 3-4 balai, arba kai nustatomai kiti labai ryškūs judėjimo (motorikos) funkcijos sutrikimai, kai judėjimui nuolat reikalingos techninės priemonės: neįgaliojo vežimėlis, vaikštynė, ramentai ir kt. Tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose, o būtent A. Navicko konsultacinės poliklinikos 2019 m. balandžio 19 d. siuntime buvo nurodoma, kad „...pacientė vieną dieną skundžiasi, kad negali išlipti iš lovos, iki poliklinikos vos ateina su vaikštyne, kitomis dienomis galima pamatyti vaikštant be pagalbos priemonių....“.
Skyriaus sprendimo teisėtumą vertinant NDNT Kontrolės skyriui įsigaliojo Aprašo Bazinio funkcionavimo kriterijų 36 punkto nauja redakcija (galioja nuo 2019 m. gegužės 25 d.), kuri numatė, kad diagnozuotų organizmo funkcinių sutrikimų vertinimui taikant 36 punkto kriterijus turi būti nustatoma ar yra ryški monoparezė, hemiparezė ar paraparezė, kai raumenų jėga – 3–4 balai, arba kiti labai ryškūs judėjimo (motorikos) funkcijos sutrikimai, kai judėjimui nuolat reikalingos techninės pagalbos priemonės: neįgaliojo vežimėlis, vaikštynė, ramentai ar kt. (pateiktos gydytojų specialistų išvados).
Taip pat NDNT Sprendimų kontrolės skyriui pareiškėja pateikė papildomus įrodymus apie savo sveikatos būklę, o būtent 2019 m. gegužės 23 d. VšĮ „Klaipėdos universitetinės ligoninės“ traumatologo konsultacijos išvadą. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad tai objektyviai įtakojo, NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą, kuris įvertinęs naujus duomenis, priėmė sprendimą pakeisti Skyriaus 2019 m. gegužės 14 d. sprendimą „Dėl O. Š. specialiųjų poreikių vertinimo“ bei pareiškėjai nustatė antrojo lygio specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį ir išdavė Neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelę.
Įvertinus aukščiau išdėstytą akivaizdu, kad Skyriaus sprendimas buvo panaikintas ir priimtas naujas sprendimas ne dėl netinkamo Aprašo nuostatų taikymo ir atlikto teisinio kvalifikavimo, o dėl pateiktų naujų faktinių duomenų vertinimo ir teisinio reglamentavimo nuostatų pasikeitimo.
Net ir konstatavus, kad 2019 m. gegužės 14 d. sprendimas Nr. STS-1442 „Dėl O. Š. specialiųjų poreikių“ turėjo turinio trūkumų, nes nebuvo nurodyta koks sprendimas priimamas dėl specialiųjų poreikių, tai negali būti laikoma teisiniu pagrindu konstatuoti, kad šiais veiksmais buvo padaryta neturtinė žala.
Tvarkos aprašo 34.1 punktas numato, kad Tarnybos sprendimas gali būti skundžiamas Tarnybos direktoriui per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo gavimo dienos, kai asmuo nesutinka su Tarnybos priimtu sprendimu. Taip pat Išdavimo tvarkos aprašo 29 punkte nurodyta, kad Tarnybos teritorinių skyrių priimtas sprendimas dėl kortelės išdavimo gali būti skundžiamas Tarnybos direktoriui per 30 kalendorinių dienų nuo dokumentų, nurodytų šio Aprašo 22 punkte, gavimo dienos. Remiantis minėtu teisiniu reguliavimu konstatuotina, kad tiek Tvarkos apraše, tiek Išdavimo tvarkos apraše yra numatyta privaloma neteisminė Tarnybos teritorinių skyrių priimtų sprendimų peržiūrėjimo tvarka.
Nagrinėjamoje byloje neginčijamai įrodyta, kad pareiškėja pasinaudojo minėta teise ir pateikė skundą Tarnybos direktoriui dėl Skyriaus 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo teisėtumo ir Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu nuspręsta jos skundą tenkinti. Tai, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius panaikino Skyriaus sprendimą ir priėmė naują sprendimą dar nesuponuoja išvados, kad Skyriaus tarnautojų veiksmai yra pagrindas deliktinei atsakomybei kilti. Pirmiausia, cituojamu teisiniu reglamentavimu numatant priimtų sprendimų peržiūrėjimą pavaldumo tvarka yra ir užtikrinama, kad teritorinių skyrių priimti administraciniai aktai būtų teisėti ir jei jie turi teisinio kvalifikavimo trūkumų, neteisminio ginčo nagrinėjimo metu pakeisti ar panaikinti. Antra, pareiškėja kreipdamasi į NDNT Sprendimų kontrolės skyrių teikė naujus duomenis, kurie buvo vertinami ir taip pat įtakojo Skyriaus sprendimo vertinimą. Todėl NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo priėmimas, kuriuo panaikintas Skyriaus sprendimas, negali būti teisine prielaida atsirasti deliktinei atsakomybei.
Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą bei byloje nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad Tarnybos tarnautojai veikė pažeisdami teisės aktų reikalavimus ir dėl jų neteisėtų veiksmų pareiškėjai buvo padaryta neturtinė žala. Kaip ir anksčiau minėta viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas); 2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
Taigi šioje byloje nenustačius visų būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų sudėties, pareiškėjos skundas atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, negali būti tenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 8.3TP-20-358-3501 nuspręsta pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą kreipiantis skundu į teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. spalio 5 d. pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kuria prašoma valstybės naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – 422,00 Eur.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).
Šioje byloje pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos O. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai, netenkinti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.