Kauno apygardos teismo nutartis

2013-12-13 · Byla Nr. ATP-1327-493/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2013-11-05Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-12-13Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-13
Bylos Nr.
ATP-1327-493/2013
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-01561-2013-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Paštuolis
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1327-493/2013;Teisminio proceso Nr. 4-28-3-01561-2013-6;Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.3.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutarimo E. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-11-05 nutarimu E. B. už pažeidimą, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau–ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 1250 (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trejiems) mėnesiams.

E. B. nubaustas už tai, kad (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę–automobilį „Audi A6“, v/n (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas, 1,45 promilių, girtumo laipsnis, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau–KET) 14 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

E. B. apeliaciniame skunde prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-11-05 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apelianto manymu teismas nepagrįstai nevertino faktinės aplinkybės, kad su kaimynais konfliktuoja jau seniai, kaimynai iš savanaudiškų ir asmeninių paskatų galimai turėjo tikslą kerštauti ir tyčia norėjo pakenkti, todėl pamatę, kad jis yra vartojęs alkoholio, pasinaudojo proga ir iškvietė pareigūnus melagingai pranešdami, jog jis vairavo būdamas neblaivus. Skundo autorius atkreipia dėmesį į tai, kad išgirdęs, jog kviečiama policija, jis niekur nebėgo, nesislėpė, o liko laukti prie laiptinės. Toks jo elgesys kaip tik įrodo, kad jis neblaivus nevairavo ir nėra kaltas. Jis taip pat neprieštaravo pareigūnams pasiūlius pasitikrinti neblaivumą. Kaimynai melagingai nurodė, kad jis jau grįžo būdamas neblaivus, kadangi alkoholį vartojo pas savo tėvus, kurie tai gali patvirtinti. Automobilį vairavo būdamas blaivus. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareigūnai jį rado ne už vairo, ne sėdintį transporto priemonėje, bet prie laiptinės ant suolelio. Jo neblaivumas toje vietoje ir buvo patikrintas. E. B. nuomone jo nekaltumą patvirtina ir tai, kad jo vairuotojo pažymėjimas ir automobilio rakteliai buvo namuose pas tėvus, kas įrodo, jog jis ne visą laiką buvo lauke, kaip teigė kaimynai, o grįžęs iš karto nuėjo pas tėvus ir ten gėrė. Skundo autorius pažymi, kad teismas nutarime visiškai neaptarė prieštaravimų liudytojų parodymuose, jų netyrė ir nevertino ir apelianto kaltę konstatavo remdamasis tik minėtais prieštaringais liudytojų parodymais. Taip pat teismas nepasisakė, kodėl kaimynų parodymais tiki ir jais vadovaujasi, o jo ir jo tėvų parodymais netiki. Teismas, pasak apelianto, nesilaikė reikalavimų įrodymus vertinti ir pagrįsti išsamiu bei nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nepašalino iškilusių prieštaravimų. E. B. manymu byloje nėra surinkta pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų, todėl teismas jį pripažino kaltu ir nubaudė nepagrįstai.

Atsiliepimas

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-11-05 nutarimą palikti nepakeistą, o E. B. apeliacinio skundo netenkinti.

E. B. apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmos instancijos teismo įrodymų vertinimu bei išvadomis dėl E. B. kaltės padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nepritaria apeliacinio skundo argumentams ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl E. B. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, yra teisingos, pagrįstos ir motyvuotos, atitinkančios faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apelianto subjektyvus faktinių aplinkybių suvokimas ir įrodymų vertinimas savaime negali būti laikomas objektyviu pagrindu konstatuoti, kad pirmos instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, o priimtas sprendimas yra neteisingas.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę dėl šio pažeidimo neigė, teismo posėdyje nurodė, kad automobilį vairavo būdamas blaivus, o alkoholį vartojo vėliau, pas tėvus, šią versiją pirmos instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai kaip pasirinktą gynybos taktiką siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog byloje pakanka įrodymų pagrįstai tvirtinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. E. B. neblaivumo faktas yra neginčijamai nustatytas, jo apsvaigimą nuo alkoholio patvirtina alkotesterio kvitas, šios aplinkybės neginčija ir apeliantas. Tačiau E. B. tvirtina, kad alkoholį jis vartojo tik po to, kai atvažiavo į kiemą ir pastatė automobilį prie namo. Ši administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija yra paneigta liudytojų parodymais ir, nors apeliantas mano, kad liudytojų parodymais remtis negalima, aukštesnysis teismas su tuo nesutinka.

Asmens neblaivumas paprastai nustatinėjamas vadovaujantis alkoholio matuoklio parodymais. Šie duomenys laikomi patikimais ir objektyviais, nes alkoholio kiekis organizme nustatomas prietaisais, kurie tikrinami ir sertifikuojami bei negali būti įtakojami subjektyvių faktorių. Tačiau tai ne vienintelis įrodymų šaltinis nustatant šią aplinkybę. Ši aplinkybė teismų praktikoje nustatoma net ir nesant kraujo, šlapimo tyrimų, alkoholio matuoklių išrašų. Asmens apsvaigimo nuo alkoholio aplinkybė taip pat nustatoma vadovaujantis specialistų (psichiatrų) išvadomis bei kitais duomenimis. Pažymėtina, jog tik teismas sprendžia kurie duomenys yra laikomi įrodymais ir įvertina jų pakankamumą, todėl apsvaigimo aplinkybė gali būti nustatyta ir vien tik liudytojų parodymais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje byloje Nr. 2K-237/2009 pasisakė, jog <... apsvaigimas nuo alkoholio gali būti nustatomas ir kitais duomenimis, pavyzdžiui, liudytojų, tiesiogiai bendravusių su kaltininku iki eismo įvykio ar po jo, parodymais ir pan. Tokia praktika nepažeidžia įstatymo reikalavimų, nes asmens apsvaigimą siejant tik su biologinės terpės (kraujo, šlapimo) bandinių tyrimo rezultatais, būtų sudaromos prielaidos kaltininkams, pavyzdžiui, pasišalinusiems iš eismo įvykio vietos ir dėl to nesant galimybės atlikti medicininės apžiūros, išvengti griežtesnės baudžiamosios atsakomybės. Be to, BPK nenustato kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų, todėl apsvaigimas nuo alkoholio įrodinėjamas pagal bylos duomenų pripažinimo įrodymais taisykles. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas ar teisėjas, kurio žinioje yra byla...>.

Šioje byloje aplinkybė, kad asmuo transporto priemonę vairavo neblaivus, būtent ir nustatyta liudytojų parodymais. Apklausiamas teisme liudytojas A. J. patvirtino savo paaiškinime nurodytas aplinkybes, kad į kiemą E. B. įvažiavo dideliu greičiu ir pavojingai manevruodamas, pradėjus su juo kalbėti pajuto sklindantį alkoholio kvapą, kalba buvo nerišli, sunkiai pastovėjo ant kojų, svirduliavo, vartojo necenzūrinius žodžius, grasino. Liudytojas R. B. B. patvirtino, kad E. B. buvo akivaizdžiai neblaivus, įėjęs į laiptinę sunkiai lipo laiptais, ramstėsi į sieną, svirduliavo, pabandžius sudrausminti pradėjo koneveikti įvairiais necenzūriniais žodžiai. Kaip matyti iš liudytojų parodymų, abu jie su E. B. bendravo šiam išlipus iš automobilio, kategoriškai patvirtino, jog jo judesiai buvo nekoordinuoti, jam buvo sunku stovėti, kalba buvo nerišli, reakcija neadekvati (į pastabas atsakė keiksmažodžiais ir grasinimais). Liudytojų nurodytos aplinkybės atitinka beveik visus požymius, nurodytus Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505, kurie bendrosios apžiūros metu leidžia pagrįstai įtarti, kad asmuo yra neblaivus – tai neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Šias aplinkybes, kad E. B. atvažiavo automobiliu jau būdamas neblaivus, liudytojai patvirtino ir atvykusiems policijos pareigūnams. Netikėti liudytojų A. J. bei R. B. B. parodymais ir jais nesivadovauti teismas neturėjo pagrindo, kadangi jų parodymai nuoseklūs, logiški, esminių prieštaravimų juose nenustatyta, be to, jie neprieštarauja ir kitiems bylos rašytiniams įrodymams. Apelianto motyvai, kad liudytojai yra suinteresuoti jam pakenkti, aukštesniojo teismo vertinimu yra nepagrįsti. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad namo, kuriame gyvena E. B. tėvai, gyventojai, būtų suinteresuoti asmeniškai pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiama asmeniui šį apkalbėdami ar duodami melagingus parodymus. Liudytojai neneigė, kad jiems nepatinka tai, jog E. B. nesaugiai važinėja po kiemą keldamas pavojų aplinkiniams, tačiau ši aplinkybė, pati savaime, nėra pagrindas abejoti jų parodymų patikimumu. Liudytojai daromą pažeidimą stebėjo betarpiškai, iš karto apie tai pranešė policijos pareigūnams, šiems atvykus liudytojų nurodytos aplinkybės dėl E. B. neblaivumo pasitvirtino. Apelianto ir jo tėvų parodymais teismas nesivadovavo pagrįstai, kadangi jie nėra nuoseklūs ir jais remiantis daryti kategorišką išvadą, kad E. B. automobilį vairavo blaivus, negalima. Apklausiamas teisme E. B. tėvas nurodė, kad tvirtinti, jog sūnus grįžo į namus neblaivus, negali, tačiau jis pats nematė, kaip sūnus grįžo, tuo metu gulėjo prie televizoriaus. Liudytoja, A. B. teisme kategoriškai tvirtino, kad E. B. į namus grįžo blaivus, tačiau tai prieštarauja liudytojos paaiškinimui, rašytame pažeidimo padarymo dieną, kuriame liudytoja nurodė nepastebėjusi, kad sūnus būtų neblaivus. Apygardos teismo nuomone pirmos instancijos teismas pagrįstai nelaikė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tėvų parodymų patikimais įrodymais, kadangi juos su pažeidėju sieja artimi ryšiai, kas leidžia pagrįstai tvirtinti, jog jie yra asmeniškai suinteresuoti padėti savo sūnui. Be E. B. tėvų parodymų, kuriuos aukštesnysis teismas laiko nepatikimais, byloje nėra jokių kitų, abejonių nekeliančių įrodymų, patvirtinančių apelianto versiją, kad jis namo grįžo blaivus, o alkoholį vartojo vėliau–tėvų namuose. Apygardos teismui nenustačius aplinkybių, leidžiančių pagrįstai nepritarti pirmos instancijos teismo išvadoms, skundžiamas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (LR ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 straipsnis) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą ir E. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Arūnas Paštuolis