- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-23
- Bylos Nr.
- e2S-376-924/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17082-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Pareiškėjas
- K. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracija
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas K. S. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Kauno miesto savivaldybė yra 42 kv. m tako, esančio pietinėje pastato (duomenys neskelbtini), pusėje, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – ir takas) savininkė ir jį valdo nuosavybės teise.
2. Pareiškėjas nurodė, kad atliko tako pagerinimo darbus, o tai Statybų inspekcijos nuomone yra savavališka statyba ir pareiškėjas turi demontuoti taką. Pareiškėjas mano, kad neturi teisės tako demontuoti, kadangi takas nuo seno priklauso Kauno miestui – Kauno miesto savivaldybei ir visi pagerinimo darbai buvo atlikti būtent ant Kauno miesto savivaldybės valdomos nuosavybės. Kauno miesto savivaldybė yra vienintelis subjektas, galintis spręsti dėl tako naudojimo, pagerinimo ir griovimo. Kadangi takas niekada nebuvo įregistruotas kaip turtinis vienetas, pareiškėjas yra priverstas kreiptis į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog Kauno miesto savivaldybė yra tako savininkė ir toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels pareiškėjui teisines pasekmes, nes Kauno miesto savivaldybė, būdama tako savininke, išspręs tako teisėtumo ir pagerinimo ir/ar jo įteisinimo statusą ir pareiškėjui nebereikės demontuoti tako ir mokėti baudos už tako nedemontavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 30 d. nutartimi pareiškėjo K. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakė priimti.
4. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo reiškiamas reikalavimas nėra susijęs su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis ir pareiškimo tenkinimas pareiškėjui materialiųjų teisinių pasekmių nesukels. Teismas sprendė, kad tokiu atveju egzistuoja procesinio pobūdžio aplinkybės, su kuriomis sietinas pareiškėjo teisinio intereso nebuvimas, todėl pareiškimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 3 dalis, 4 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 443 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjas K. S. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismo nutartimi yra nepagrįstai konstatuota, kad reiškiamas reikalavimas nėra susijęs su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis, todėl nutartis turėtų būti panaikinta.
1.2. Pareiškimo tenkinimo atveju, susidarys situacija, kad bus nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog Kauno miesto savivaldybė yra tako savininkė. Tokiu būdu bus patvirtintas dar vienas svarbus faktas – jog takas egzistavo nuo seno.
1.3. Atitinkamai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nustatyta klaidinga faktinė aplinkybė, jog tako kaip tokio apskritai nebuvo, bus paneigta. O remiantis naujai paaiškėjusia aplinkybe, t. y. jog takas nėra pastatytas pareiškėjo, privalomasis nurodymas, kuriuo pareiškėjas yra įpareigotas nugriauti neteisėtai pastatytą naują statinį, taps nepagrįstu bei pareiškėjas turės teisę kreiptis dėl jo nuginčijimo.
1.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškimo tenkinimo atveju, pareiškėjui nebus sukeltos jokios materialinės teisinės pasekmės. Šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui – prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikmę turintį faktą; pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apelianto pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Iš bylos medžiagos apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Kauno miesto savivaldybė yra tako savininkė ir jį valdo nuosavybės teise. Pareiškėjas mano, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels pareiškėjui teisines pasekmes, nes Kauno miesto savivaldybė, būdama tako savininke, išspręs tako teisėtumo ir pagerinimo ir/ar jo įteisinimo statusą ir pareiškėjui nebereikės demontuoti tako ir mokėti baudos už tako nedemontavimą. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas teisinių pasekmių pareiškėjui nesukels, skundžiama nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
9. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas K. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškimo tenkinimo atveju, pareiškėjui nebus sukeltos jokios materialinės teisinės pasekmės. Apeliacinės instancijos teismas su minėtais apelianto atskirojo skundo argumentais nesutinka.
10. Pažymėtina, kad juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimis, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Aiškinant šios įstatymo normos turinį teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne dėl kiekvieno asmens, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę.
11. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies nuostatas, juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms išvardytoms aplinkybėms: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010). Tais atvejais, kai teismas nustato, kad pareiškėjui jo prašomas nustatyti faktas nesukels teisinių pasekmių, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jau iškeltą bylą privalo nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2014; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013 ir kt.).
12. Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą teismas nenustato juridinę reikšmę turinčių faktų, kuriems nustatyti įstatymai nustato kitokią tvarką ir sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas minėtą teisės normą, yra nurodęs, kad tais atvejais, kai asmuo siekia atitinkamos teisės įgijimo, o institucija, įstatymo įgaliota spręsti dėl tos teisės suteikimo asmeniui, priima jam nepalankų sprendimą būtent dėl tam tikrų teisiškai reikšmingų faktų neįrodytumo ir įstatymas nustato tokio sprendimo apskundimo tvarką bei sąlygas, tai tie teisiškai reikšmingi faktai teisme gali būti nustatomi ne kaip juridinę reikšmę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444–448 straipsnių nustatyta tvarka, o kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieškinio arba kito procesinio dokumento pagrindą) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą. Dėl teisiškai reikšmingo fakto, kurį nustačiusi įstatymų įgaliota institucija priėmė atitinkamą sprendimą, teismine tvarka neginčijant tokio institucijos sprendimo prašyti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą neatitiktų įstatymuose įtvirtintos įstatymų leidėjo valios. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas privalo pateiktą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme, o pareiškimą priėmus – bylą nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008).
13. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Kauno miesto savivaldybė yra tako savininkė ir jį valdo nuosavybės teise. Nurodė, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels pareiškėjui teisines pasekmes, nes Kauno miesto savivaldybė, būdama tako savininke, išspręs tako teisėtumo ir pagerinimo ir/ar jo įteisinimo statusą ir pareiškėjui nebereikės demontuoti tako ir mokėti baudos už tako nedemontavimą.
14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti nėra būtinų sąlygų, kadangi pareiškėjas kreipėsi į teismą su reikalavimais, kurių patenkinimas pareiškėjui nesukels materialinių teisinių padarinių. Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teismui nustačius pareiškėjo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėjas neįgis jokios subjektinės teisės. Nors apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismui nustačius pareiškėjo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėjas turės teisę kreiptis dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomojo nurodymo nuginčijimo, tačiau tokie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos apeliantui K. S. 2018 m. spalio 18 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-181018-00112, o 2018 m. lapkričio 12 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-181112-00124 (toliau – ir privalomasis nurodymas), kuriuo K. S. buvo įpareigotas iki 2019 m. balandžio 18 d. nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę: išardyti apie 42 kv. m. betoninių trinkelių šaligatvį, įrengtą pietinėje pastato (duomenys neskelbtini) (tarp pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). K. S. su privalomajame nurodyme nustatytu įpareigojimu sutiko, jo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neginčijo. Priešingai, 2019 m. balandžio 18 d. prašymu kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl papildomo termino privalomojo nurodymo įvykdymui suteikimo. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2019 m. balandžio 25 d. sprendimu dėl privalomo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo Nr. SDPN-20-190425-00031 privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2019 m. liepos 18 d. Privalomasis nurodymas apeliantui surašytas daugiau nei prieš 4 metus, yra galiojantis, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nepanaikintas. Duomenų, kad apeliantas būtų pasinaudojęs teise apskųsti privalomąjį nurodymą, nėra. Apelianto pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodomi faktai teisme galėjo būti nustatomi ne kaip juridinę reikšmę turintys faktai byloje CPK 444–448 straipsnių nustatyta tvarka, o kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieškinio ar kito procesinio dokumento pagrindą) byloje, kurioje apeliantas būtų ginčijęs (skundęs) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą, tačiau kaip jau minėta, apeliantas teise skųsti privalomąjį nurodymą nepasinaudojo.
15. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo K. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nustatęs, jog pareiškėjo pareiškimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.