- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-18
- Bylos Nr.
- 2-578/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Kazys Kailiūnas, Donatas Šernas
- Atsakovas
- A., A. Cholodovos
- Ieškovas
- VSDFV, VSDFV Klaipėdos skyrius
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Cholodovos individualios įmonės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 18 d. nutarties, kuria nutarta iškelti atsakovui bankroto bylą, civilinėje byloje Nr. B2-605-538/2010 pagal ieškovo VSDFV Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovui A. Cholodovos individualiai įmonei dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas VSDFV Klaipėdos skyrius kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą ir prašė teismo iškelti atsakovui A. Cholodovos individualiai įmonei bankroto bylą.
Ieškinyje nurodė, kad įsiskolinimas ieškovui 2009 m. balandžio 1 d. sudarė 7 890,52 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų už darbuotojus, 469,61 Lt delspinigių už pavėluotą valstybinio socialinio draudimo įmokų pervedimą ir 1 176,00 Lt savarankiškai dirbančių asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų. Ieškovas 2009 m. balandžio 14 d. atsakovui išsiuntė reikalavimą dėl 9 762,94 Lt įsiskolinimo bei įspėjo apie kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas sumokėjo tik 500 Lt. Pasak ieškovo, atsakovas yra nemokus ir jam keltina bankroto byla.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. sausio 18 d. nutartimi nutarė atsakovui A. Cholodovos individualiai įmonei iškelti bankroto bylą, administratoriumi paskirti Stasį Grigaliūną.
Teismas nutartyje nurodė, kad įsiskolinimas ieškovui sudaro 9 762,94 Lt. VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenimis A. Cholodovos individualios įmonės vardu registruoto nekilnojamojo turto ir įregistruotų transporto priemonių nėra. A. Cholodovos vardu registruotas nekilnojamas turtas – butas, kuris yra įkeistas, ir transporto priemonė VW Passat. Sutuoktinio A. Ch. vardu registruoto turto nėra. VSDFV Klaipėdos skyriaus mokėjimo nurodymų nevykdo nuo 2006 metų. Teismas padarė išvadą, kad A. Cholodovos individuali įmonė negali atsiskaityti su kreditoriumi, yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p., 10 str., CPK 145 str. 1 d. 1 p., 3 p., CK 2.50 str. 4 d.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas A. Cholodovos individuali įmonė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
1. Byla buvo išnagrinėta A. Cholodovai nedalyvaujant dėl ligos, todėl ji negalėjo visa apimtimi pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, duoti išsamius paaiškinimus teisme.
2. Teismas nepagrįstai nurodo, kad A. Cholodovos IĮ VSDFV Klaipėdos skyriaus nurodymų nevykdo nuo 2006 m. Nors ieškovas teigia, kad bankui pateikti mokėjimo nurodymai nėra įvykdyti nuo 2006 m., tačiau atsakovas mokėjimą vykdė ne banko pavedimais, o grynais pinigais. Kadangi į bylą nebuvo pateikti rašytiniai įrodymai, kokie būtent nurodymai nebuvo įvykdyti, teismas turėjo išreikalauti iš ieškovo rašytinius įrodymus.
3. Atsakovas, ieškovui mokėdamas dalimis, padengė didžiąją dalį esamo įsiskolinimo. A. Cholodovos IĮ užsiima durų gamyba ir montavimu. Staiga žlugus statybos darbų rinkai, atitinkamai sumažėjo užsakymų naujoms durims gaminti bei montuoti. Dėl pasunkėjusios finansinės padėties atsakovas negali visiškai atsiskaityti su ieškovu, nors stengiasi atsiskaityti su kreditoriumi. Atsakovo savininkė kiekvieną mėnesį moka įmokas bankui, tad nėra pagrindo teigti, kad ji yra nemoki. Atsakovo kreditorius, t.y. bankas, A. Cholodovai pretenzijų neturi, nes įsiskolinimai dengiami laiku.
4. Sprendžiant klausimą dėl individualios įmonės nemokumo, teismas privalėjo išsiaiškinti dėl A. Cholodovai priklausančio turto vertės. Tokių duomenų į bylą nebuvo pateikta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas VSDFV Klaipėdos skyrius prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad teismas patenkino visus A. Cholodovos prašymus atidėti bylos nagrinėjimą. 2010 m. sausio 8 d. byla, negavus prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, buvo išnagrinėta. Teismas teisingai konstatavo, jog A. Cholodovos IĮ negali atsiskaityti su kreditoriumi, yra nemoki. Įmonė nuo 2008 metų dirbo nuostolingai. Nuo VSDFV Klaipėdos skyriaus 2009 m. balandžio 14 d. pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įteikimo įmonė sumokėjo tik 500 Lt skolos, tuo tarpu skola nuo 9 762,94 Lt padidėjo iki 12 149,64 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (2001 m. kovo 20 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija) (toliau tekste ĮBĮ) 9 straipsnio penktosios dalies nuostata, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą, arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Pagal teismų praktiką klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismas turi spręsti, remdamasis duomenimis apie įmonės finansinę būklę, susiklosčiusią šio klausimo sprendimo momentu.
Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas dėl bankroto bylos iškėlimo individualiai įmonei. Įmonių bankroto įstatyme numatyta, kad individualios įmonės savininkas privalo pateikti bankroto administratoriui viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, į kurį taip pat gali būti nukreiptas išieškojimas pagal bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.). Tačiau ši norma gali būti taikoma tik po bankroto bylos iškėlimo, nes sietina su individualios (personalinės) įmonės ir jos savininko atsakomybe pagal įmonės prievoles, bet ne su įmonės būklės vertinimu sprendžiant reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Individualios (personalinės) įmonės savininko turtas laikomas neatskirtu nuo įmonės turto civilinės atsakomybės prasme. CK 2.50 straipsnio 4 dalyje juridiniai asmenys skirstomi į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės asmenis, nustatant, kad neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvis atsako už tokio juridinio asmens prievoles tuo atveju, kai nepakanka paties juridinio asmens turto.
Įmonės nemokumą apibrėžia ĮBĮ 2 straipsnio aštuntoji dalis, kurioje nurodyta, jog įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Spręsdamas klausimą apie įmonės pradelstų įsipareigojimų ir jos balansinio turto vertės santykį, teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pridėtais dokumentais, tiek ĮBĮ 9 straipsnio antrojoje dalyje numatyta tvarka gautais finansiniais įmonės dokumentais ir duomenimis. Bankroto bylose teismas privalo aktyviai veikti ex officio, nes pagal įstatymą jam suteiktos didesnės galimybės veikti bylos aplinkybių nustatymą (ĮBĮ 9 str. 2 d., 10 str. 1 d., CPK 159 str. 1 d., 179 str. 2 d.).
Teismas nustato įmonės nemokumą, išanalizavęs ieškovo, atsakovo pateiktus ir kitus į bylą išreikalautus dokumentus ir duomenis. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai yra patikimi ir kt. Byloje nesant duomenų apie realią atsakovo finansinę būklę, teismas turi išnaudoti visas galimybes, nurodytas ĮBĮ bei CPK, nustatyti atsakovo finansinę būklę bankroto bylos iškėlimo dienai. Prireikus, teismas gali įmonei skirti auditą, ekspertizę įmonės turto vertei patikslinti.
Taigi, remiantis ĮBĮ nuostatomis, vertinant, ar įmonė yra nemoki, t.y. ar jai keltina bankroto byla, turi būti nustatyti pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) ir jos turimo turto vertė.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, pagrįstai nustatė, kad A. Cholodovos individualios įmonės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto ir įregistruotų transporto priemonių. Šių aplinkybių neneigia ir apeliantas atskirajame skunde. Į bylą atsakovas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad A. Cholodovos individuali įmonė turi kokio nors turto ir nenurodė jo vertės. Vien ta aplinkybė, kad A. Cholodovos individualios įmonės savininkės vardu yra registruotas nekilnojamasis ir kilnojamas turtas, nereiškia, kad į šį turtą teismas turi atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl atsakovo mokumo. Kaip jau minėta, duomenys apie individualios įmonės, kaip neribotos atsakomybės juridinio asmens, savininko turtą yra reikšmingi byloje tik iškėlus atsakovui bankroto bylą ir tik tuo aspektu, kad į šį turtą gali būti nukreiptas išieškojimas pagal bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus.
Nors A. Cholodovos individuali įmonė atskirajame skunde nurodo, kad ji padengė didžiąją dalį esamo įsiskolinimo, tačiau, nesant byloje duomenų apie viso 2009 m. balandžio 14 d. ieškovo pranešime (b.l. 9) nurodyto įsiskolinimo, t.y. 9 762,94 Lt, padengimą, nėra pagrindo spręsti apie įmonės mokumą. Pažymėtina, kad, remiantis ĮBĮ 27 straipsnio 2 dalies nuostata, bankroto byla nutraukiama, kai bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais (kreditoriumi) ir administratorius teismui pateikia tai įrodančius dokumentus.
Nors pirmosios instancijos teismas ir nesiaiškino aplinkybių dėl visų atsakovo pradelstų įsipareigojimų dydžio, tačiau atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad atsakovas neturi jo vardu registruoto turto, taip pat į tai, kad atsakovas yra skolingas ieškovui ir šis įsiskolinimas yra pradelstas, yra pagrindas daryti išvadą, kad A. Cholodovos individualios įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę jos turto vertės.
Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad byla buvo išnagrinėta A. Cholodovai nedalyvaujant dėl ligos, todėl ji negalėjo visa apimtimi pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, duoti išsamius paaiškinimus teisme. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo teisme buvo gautas 2009 m. liepos 3 d., kad A. Cholodovos 2009 m. lapkričio 2 d., 2009 m. lapkričio 13 d., 2009 m. gruodžio 11 d., 2009 m. gruodžio 18 d. prašymų pagrindu teismas ne kartą atidėjo bylos nagrinėjimą (b.l. 50, 53, 63, 68), darytina išvada, kad atsakovui buvo suteikta galimybė pateikti visus su bylos nagrinėjimu susijusius paaiškinimus ir įrodymus. Be to, atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriame galėjo nurodyti visas aplinkybės ir argumentus, susijusius su skundžiamos nutarties pagrįstumu ir teisėtumu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bankroto bylos atsakovui A. Cholodovos individualiai įmonei iškėlimo klausimui svarbias šios bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo iškelti bankroto bylą. Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartį nepakeistą.