- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-12-19
- Bylos Nr.
- 1-198-992/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04324-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kaltinamasis
- U. D.
- Civilinis ieškovas
- V. F.
- Advokatai
- Anna Grinevič
- Kategorijos
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.9.9Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722 str.)
- 2.1.15.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
U. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teista:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, 60 MGL (3 000 eurų) dydžio bauda;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, 54 MGL (2 700 eurų) dydžio bauda, bausmės neatlikusi, teistumas neišnykęs,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
U. D. sukėlė žmogui fizinį skausmą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: U. D. 2023 m. vasario 2 d., apie 20.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto metu, griebė iš nukentėjusiojo V. F. rankų jo telefoną, kuriuo nukentėjusysis filmavo jos nederamą elgesį, buto prieškambaryje tyčia kairės rankos kumščiu sudavė V. F. į dešinę akį, dėl to jam iškrito 25 eurų vertės akies lęšiukas. Tokiais savo veiksmais U. D. sukėlė nukentėjusiajam V. F. fizinį skausmą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji U. D. teismui paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinama, savo kaltę pripažįsta iš dalies, sutinka duoti parodymus. U. D. paaiškino, kad V. F. ji nespyrė, pripažįsta, kad sudavė jam už tai, kad ją nuolat filmavo, neleido eiti į kambarį, kišosi į jos konfliktą su jos vaikinu. 2023 m. sausio mėnesio pabaigoje P. K. leido jai ir V. F. pagyventi jo nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atskiruose kambariuose. Butas buvo trijų kambarių. Ji turėjo šunį ir katę. Įvykio dieną ji, P. K., R. N. ir V. F. važiavo automobiliu namo. V. F. prikibino prie jos, aiškino jai, kad ji geria. Grįžusi namo, ji tiesiog norėjo užsidaryti kambaryje, tačiau V. F. to padaryti neleido. V. F. jai aiškino, kad jos katinas kraiką išmėtė, ji tą kraiką sutvarkė. Tada V. F. aiškino, kad grindys nešvarios, tada ji pradėjo plauti grindis. Ji buvo apsiverkusi, liūdna, norėjo eiti miegoti, užsidaryti savo kambaryje, tačiau to padaryti jai neleido V. F.. R. N., ir P. K. klausė V. F., ką jis čia daro. V. F. pradėjo juos tris [ją, R. N., P. K.] vadinti narkomanais. Ji rėkė ant V. F., o V. F. pradėjo ją filmuoti. V. F. ne pirmą kartą ją taip filmuoja. P. K. bandė ją ginti, tačiau V. F. nesiliovė jos filmavęs. Ji turi (duomenys neskelbtini), jai nustatytas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), todėl sunku susikoncentruoti, dar turi ir kitų sveikatos problemų. V. F. ją nuolat filmavo, ji prašė jo liautis, tačiau jis jos neklausė, nuolat ją provokavo. Ji bandė iš V. F. atimti telefoną, jis ją pastūmė. P. K. ją apgynė. Tada V. F. iškvietė policiją. V. F. visą laiką iš jos tyčiojosi, įžeidinėjo ją, o ji tiesiog prašė jo leisti eiti miegoti į savo kambarį. Apie kontaktinį lęšį V. F. nieko neminėjo. Jos manymu, V. F. bando iš jos pasipelnyti. Kaltinamoji atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Nukentėjusysis V. F. teismui paaiškino, kad 2023 m. vasario 2 d. su kambarioku P. K. važiavo į (duomenys neskelbtini), ten susitiko su U. D., ji, įsėdusi į galinę P. K. automobilio sėdynę, atsidarė butelį alkoholinio gėrimo. Visi važiavo iki R. N. darbo vietos, jį pasiėmė ir visi keturi važiavo namo į (duomenys neskelbtini). Grįžo į butą pirmas. P. K. po kurio laiko grįžo su R. N. striukės rankove rankoje. Paklausė, kas atsitiko, P. K. jam pasakė, kad tarp U. D. ir R. N. įvyko konfliktas. Dar po kokių gerų 20 – 30 min. į butą atėjo R. N. su U. D., tada prasidėjo konfliktai. Jis pastebėjo, kad U. D. paveikė alkoholis, todėl jis tiek savo, tiek kitų saugumui pradėjo ją filmuoti. Iš jo vaizdo medžiagos matosi U. D. būklė, elgesys, konfliktai su R. N., smurtas prieš R. N., sulaužyta jo [nukentėjusiojo] lova, sugadintas viryklės stiklas. Apie 21.00 val. jis nesusilaikė ir iškvietė policiją, kadangi U. D. trenkė jam per akį ir išmušė linzę. Buvo dar pora kartų kulnu trenkta jam į krūtinės sritį. U. D. buvo nepatenkinta, kad namuose ją filmuoja ir iš jo atiminėjo telefoną, tačiau jis neleido jai to padaryti ir ji, griūdama ant žemės, pradėjo jam spardyti krūtinę. Spyrė 2 – 3 kartus. Daugiau veiksmų jo atžvilgiu iš U. D. nebuvo. Iš jo pusės jokio fizinio kontakto U. D. atžvilgiu nebuvo. Jis nesigynė, nes nenorėjo sužaloti U. D.. Spyrio metu svetainėje P. K. nebuvo. Smūgio į akį metu P. K. buvo šalia U. D. ir po smūgio P. K. pasakė, kad nereikėjo to daryti. Jis nebuvo informuotas, kad U. D. kartu nuomojasi butą. Ji ateidavo į svečius, bet nakvoti pas juos nelikdavo. Jis prašo iš U. D. priteisti 500 eurų, laikosi civiliniame ieškinyje nurodytos sumos. Nukentėjusysis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Liudytojas P. K. teismui paaiškino, kad įvykio dieną jie visi [jis, U. D., R. N. ir V. F.] grįžo į butą iš miesto. Jis greičiausiai pirmas į butą užėjo, o R. N. su U. D. ėjo po jo. V. F. jau namuose buvo. Gal ir girdėjo kažkokį žodinį konfliktą tarp U. D. ir R. N., kai ėjo link buto, tačiau jokių veiksmų jis neprisimena. Neatsimena, ar R. N. drabužiai buvo suplėšyti. Neprimena, kad jis į butą būtų atėjęs su R. N. rankove rankoje. Nematė, kad U. D. kumščiuotų R. N. į galvą. Kiek atsimena, prasidėjo neramumai, į kuriuos įsikišo V. F.. Kažkuriuo momentu U. D. pratrūko ir sudavė smūgį V. F., dėl to jis ir iškvietė policiją. Jis [liudytojas] visą laiką stengėsi nuraminti U. D.. Tą dieną jis tikrai nebuvo nieko vartojęs. Tada gyveno (duomenys neskelbtini) mikrorajone, trijų kambarių bute, į vieną kambarį laikinai priėmė V. F. pagyventi. Bendravo su U. D., ji atvažiuodavo pas jį [liudytoją]. Būdavo, kad U. D. likdavo nakvoti. V. F. tą vakarą elgėsi nemandagiai, kišo telefoną prie U. D., ją filmavo. Gali būti, kad V. F. filmavo, kad kažkas kažko nepadarytų, bet niekas nieko nedarė tam, kad reikėtų filmuoti. Bute tą vakarą buvo jis, V. F., U. D. ir R. N.. Žodinis konfliktas vyko tarp U. D. ir R. N.. Tikrai tą vakarą buvo sulaužyta lova, esanti svetainėje. Jei gerai atsimena, R. N. su U. D. užvirto ant tos lovos, nes R. N. laikė U. D.. U. D. buvo pradėjusi panikuoti. Kiek jam yra žinoma, anksčiau U. D. to nėra buvę. Pirmą kartą ją tokią matė. U. D. pradėjo blaškytis į visas puses, vieną jos ranką jis sučiupo, kad ji nesusižeistų. Kai U. D. nusiramino, jis ją paleido. Tuo momentu ir V. F. įsikišo žodžiais, išsitraukė telefoną ir pradėjo filmuoti. U. D. kameros išsigando. Tada U. D. elgėsi lyg ir ramiau. Kažkiek įtampa nuslūgo, tačiau greitai ir vėl viskas prasidėjo iš naujo. Jis neklausė, kodėl V. F. filmuoja. U. D. sudavė V. F. kumščiu į dešinės pusės žandą, po akimi, kadangi V. F. stovėjo su atkišta kamera į U. D. veidą. Tą U. D. smūgį V. F. jis matė. U. D. sudavė ranka, tačiau jis kažkaip nesureagavo, nes žiūrėjo, kad U. D. niekas nenutiktų. Smūgis buvo koridoriuje. Tikriausiai U. D. buvo pargriuvusi ant grindų dėl V. F. veiksmų: V. F. ją pastūmė ir kartu parkrito. Čia viskas vyko prieš smūgį ranka. V. F., susidervavęs dėl triukšmo, išėjo iš savo kambario ir taip pasielgė. Pastūmė U. D. ir griuvo abu. Pirmiau griuvo U. D. ir V. F. ant U. D.. Jie atsistojo ir toliau konflikto netęsė. Jo manymu, tuo momentu V. F. dar nefilmavo. Negali pasakyti, ar U. D. spyrė koja V. F.. V. F. iškvietė policiją. Kur buvo R. N. tuo metu, pasakyti negali. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Liudytojas R. N. teismui paaiškino, kad tos dienos vakarą važiuojant į butą iš jo darbo U. D. pykosi su V. F., kadangi jis stengėsi U. D. sukiršinti, o ji buvo neblaivi. Automobiliu važiavo jis, U. D., P. K. ir V. F., vairavo P. K.. Automobilyje nebuvo vartojamas alkoholis, bet nuo U. D. jautėsi alkoholio kvapas. Nesuprato, dėl ko tarp V. F. ir U. D. vyksta konfliktas. V. F. žodžiais kibo prie U. D., vis kažką jai sakė dėl jos elgesio. Tuo metu U. D. elgesys nebuvo pats draugiškiausias visų žmonių atžvilgiu. Nieko blogo U. D. nedarė, tačiau matėsi, kad jai yra sunku. U. D. bendravo piktesniu tonu su aplinkiniais. U. D. pyktis nebuvo nukreiptas į V. F.. Pats V. F. kibo prie U. D., ją provokavo. Kaip viskas tiksliai buvo, jis negali pasakyti, tačiau jam atrodė, kad U. D. buvo neblaivi, o V. F. siekė ją išprovokuoti, kad ji pultų į paniką. U. D. jautėsi nejaukiai, įniršo, supyko. Buvo šiek tiek agresijos iš U. D.. Ta agresija buvo visur: automobilyje, lauke, namuose. Kiek jis prisimena, į butą jie parėjo visi keturi. Bute V. F. ir toliau provokavo U. D., o ji toliau niršo. V. F. prie U. D. kibo dėl įvairių dalykų, pavyzdžiui, dėl ant grindų išmėtyto katino kraiko. V. F. aiškino U. D., kad ji čia ir dabar išplautų grindis. Grindų plauti tikrai nebuvo reikalo. Jie [U. D. ir V. F.] pykosi vis labiau ir V. F. iškvietė policiją. Jam [V. F.] atrodė, kad jis taip pamokys U. D.. Fizinio kontakto tarp U. D. ir V. F. jis nematė. Kažkuriuo metu jis atsiribojo nuo to konflikto ir nuėjo į virtuvę. U. D. ir V. F. konfliktas vyko svetainėje arba kažkuriame miegamajame kambaryje. Bute buvo trys kambariai su svetaine. Butą nuomojo P. K.. Jo žiniomis, tame bute gal ir gyveno V. F., U. D.. Jis pats negyveno. Nori pažymėti, kad V. F. viską filmavo telefonu, todėl jis ir atsiribojo, išeidamas į virtuvę. Jokio spyrio nematė, smūgio į akį irgi nematė. V. F. minėjo, kad iškrito linzė. Nematė U. D. ant grindų. Jis bute buvo tol, kol atvažiavo policija. Striukės jam niekas nesuplėšė. Gal striukė ir buvo įplyšusi, bet ji ir buvo nenauja. Kiek žino, orkaitės durelės buvo sudaužytos, sudaužė U. D. galva. Jam atrodo, kad lova iki įvykio jau buvo sulūžusi. Su U. D. jis pats nekonfliktavo. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja apklausta U. D. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2023 m. sausio pabaigoje ji apsigyveno P. K. nuomojamame bute, ten gyveno apie 4 dienas. Nurodytame bute šiek tiek anksčiau už ją apsigyveno V. F.. Ji ir V. F. tame bute turėjo atskirus kambarius. V. F. kelias dienas iš eilės prie jos kabinėjosi, priekaištavo, reikalavo jos išplauti grindis, susitvarkyti butą. Jis bendravo su ja tyčiodamasis, priekabiaudamas, išvesdavo ją iš kantrybės. 2023 m. vasario 2 d., apie 19.00 – 20.00 val., į butą ji grįžo su P. K. ir V. F.. Jau važiuodama namo pradėjo bartis, tiksliau, V. F. pradėjo bartis su ja, ją provokuoti. Ji tuo metu buvo išgėrusi apie 0,3 l talpos degtinės. Kai užėjo į butą, ji norėjo eiti miegoti, nuėjo į savo kambarį ilsėtis. V. F. įsibrovė į kambarį ir pradėjo šaukti ant jos, reikalavo, kad ji išplautų grindis. Jie pradėjo bartis, viskas vyko svetainėje. Barnio metu V. F. ją pastūmė į pečius abiem rankomis. Po šio pastūmimo ji galėjo jam pliaukštelėti per veidą, bet tiksliai to nepamena. Ji buvo labai susijaudinusi, dėl to galėjo suduoti ranka per veidą V. F.. Tokiu būdu ji gynėsi nuo V. F. veiksmų. Nežino ir nematė, ar V. F. iškrito lęšis iš akies, net nežinojo, kad jis nešioja lęšius (1 t., 90 – 91 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja papildomai apklausta U. D. kaltę pripažino ir parodė, kad konflikto metu galėjo suduoti V. F. nurodytus smūgius, tačiau V. F. pats ją išprovokavo, elgėsi grubiai. 2023 m. vasario 2 d. ji su draugais P. K., R. N. ir V. F. grįžo į minėtą butą. Tą vakarą ji buvo išgėrusi alkoholio. Kaip jau minėjo, V. F. pradėjo vėl pyktis su ja dėl tvarkos, nesutvarkyto katės kraiko ir kitų nereikšmingų smulkmenų. Ji barėsi su V. F., pasistumdė su juo. V. F. pradėjo ją telefonu filmuoti, provokuoti, įžeidinėti. Kadangi ji buvo išgėrusi, V. F. pavyko ją išprovokuoti, ji supyko ir norėjo, kad nustotų ją filmuoti, bet V. F. į jos prašymus nereagavo. Pamena, kad jai prasidėjo isterija ir ji trenkė ranka V. F. į veidą, nes V. F. ją buvo griebęs už rankos, nors ji norėjo, kad baigtų ją filmuoti. Neprisimena tokio fakto, kad spyrė kojomis V. F. ir, kad bandė atimti telefoną, kuriuo jis ją filmavo. Galimai taip ir buvo, bet tai padarė būdama išprovokuota V. F. ir bandydama jį nuo savęs atstumti (1 t., 95 – 97 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. F. paaiškino, kad 2023 m. vasario 2 d., apie 20.30 val., grįžo į butą ir pasidaręs valgyti atsisėdo prie kompiuterio. Išgirdo, kad kažkas suvedė domofono kodą. Po 15 min. į butą užėjo jo kambariokas P. K., kuris rankoje laikė striukės rankovę ir kartu su juo užėjo U. D.. Svetainėje U. D. pradėjo žodžiais konfliktuoti. Po U. D. neadekvačių veiksmų, jie pasiūlė jai išeiti iš buto, kadangi ji elgėsi neadekvačiai. Po jų pasiūlymo išeiti U. D. vėl pradėjo kelti triukšmą ir konfliktuoti, elgėsi neadekvačiai. R. N. ją ramino, tačiau U. D. nusiraminti negalėjo ir užšoko ant jo lovos svetainėje, dėl ko sulūžo lovos rėmas, dėl šių veiksmų jis patyrė turtinę žalą. Tada U. D. priėjo prie jo ir trenkė jam į veido sritį (dešiniąją pusę), dėl šių jos veiksmų jis patyrė fizinį skausmą ir pametė kontaktinį lęšį iš dešiniosios akies, dėl ko patyrė turtinę žalą. Įvykio metu patyrė fizinį skausmą, tačiau šiuo metu jam medikų pagalbos nereikia (1 t., 1 – 4 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. F. papildomai paaiškino, kad į butą atėjo P. K., R. N. ir U. D.. U. D. buvo neblaivi, elgėsi isteriškai ir agresyviai. Kaip suprato, ji prieš tai nutraukė R. N. striukės rankovę, kurią P. K. laikė rankoje. U. D. pradėjo isteriškai lakstyti po butą, jis tą faktą nufilmavo. Kai U. D. jau buvo prieškambaryje, lyg ir ruošdamasi išeiti, jis stovėjo tarp svetainės ir koridoriaus durų, filmuodamas ją telefonu. Jis priėjo arčiau jos ir tada U. D. kairės rankos kumščiu sudavė jam į dešinę akį. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas, kitą dieną atsirado mėlynė po akimi. Dėl sužalojimo jis nesikreipė į jokias gydymo įstaigas, taip pat nesikreipė į teismo medicinos tarnybą dėl sužalojimų nustatymo, kadangi susirgo ir nuvykti negalėjo. Taip pat nori pasakyti, kad pirmoje apklausoje nenurodė, kad prieš suduodant smūgį į akį, U. D. jam sudavė koja smūgius į krūtinę. Kai U. D. prasidėjo isterija, ji elgėsi agresyviai, jis jos paprašė, kad laikytųsi nuo jo toliau. Tuo metu, filmuodamas ją telefonu, ji griebė už jo telefono. Bandydamas atimti iš jos rankų savo telefoną, U. D. atsigulė ant grindų ir ne mažiau dvejų kartų spyrė jam abejomis kojomis į krūtinės sritį, nuo ko jis pajuto fizinį skausmą ir skausmą krūtinėje jaučia iki šiol. Dėl nurodytų sužalojimų jis nesikreipė į gydymo įstaigą (1 t., 28 – 30 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. F. papildomai paaiškino, kad U. D. jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – kojomis sudavė jam į krūtinės sritį, o vėliau vieną kartą sudavė kumščiu į dešinę akį. Jautė fizinį skausmą. Jam padaryta turtinė žala dėl sugadinto turto – iškritusio akių lęšio, kuris iškrito smūgio į akį metu. Dėl to jam padaryta 25 eurų turtinė žala. Dėl sugadintos lovos nori pateikti civilinį ieškinį ir vertina turtinę žalą 150 eurų, kadangi lovos jis nesiruošia taisyti, jam reikia įsigyti naują baldą. Jokių dokumentų, patvirtinančių jam padarytos turtinės žalos dydį jis negali pateikti, vertina preliminariai. Kadangi buvo užpultas savo namuose, jo atžvilgiu panaudotas fizinis smurtas ir sugadintas jo turtas, buvo pažemintas ne tik savo draugų akivaizdoje, tačiau nukentėjo ir jo, kaip gyvenančio nuomojamame bute asmens reputacija prieš kaimynus, kadangi bute buvo garsiai triukšmaujama įvykio metu, atvyko policijos pareigūnai, todėl pageidauja pareikšti civilinį ieškinį ir dėl moralinės žalos - 300 eurų neturtinės žalos. U. D. jo neatsiprašė, su juo nebendravo, jokios turtinės žalos jam neatlygino (1 t., 36 – 38 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. K. parodė, kad 2023 vasario 2 d. keturiese grįžo į butą. U. D. jiems važiuojant automobiliu iki namų, atsidarė butelį kažkokio alkoholio ir išgėrė. Atvažiavus iki namo, U. D. staiga pradėjo elgtis isteriškai, agresyviai, bartis su R. N.. Bute U. D. ir toliau taip elgėsi, stumdėsi su R. N., šaukė. Jis, V. F. ir R. N. bandė U. D. apraminti, įkalbėti ją, kad taip nesielgtų, bet ji neklausė. V. F. trūko kantrybė ir jis pradėjo telefonu U. D. filmuoti, kad užfiksuoti jos tokį neadekvatų elgesį. Buto koridoriuje, kai V. F. ir U. D. stovėjo šalia vienas kito, jis stovėjo šalia jų. V. F., pakankamai arti stovėdamas ir laikydamas telefoną, kuriuo filmavo U. D., išprovokavo U. D. pyktį, dėl ko ji sudavė V. F. vieną kartą kairės rankos kumščiu į veidą, į akies sritį (1 t., 56 – 57 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. N. parodė, kad 2023 m. vasario 2 d., apie 19.00 – 20.00 val., keturiese atvažiavo į butą. Bute negirdėjo jokių barnių, konfliktų ar muštynių tarp U. D. ir V. F.. Tarp jo ir U. D. irgi nebuvo jokių barnių, konfliktų ar pasistumdymo. Jis nematė, kad U. D. būtų sudavusi V. F. kokius nors smūgius (1 t., 59 – 61 b. l.).
Iš pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką pateiktų duomenų matyti, kad V. F. informavo, jog 2023 m. vasario 2 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, jo pažįstama U. D., sudavė jam vieną kartą į veido sritį, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą (1 t., 2 b. l.).
Iš įvykio vietos apžiūros protokole pateiktų duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėta buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidaus patalpa (1 t., 3, 17 – 18 b. l.).
Iš tarnybiniame pranešime pateiktų duomenų matyti, kad iš budėtojo buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), neblaivi pažįstama triukšmauja, puola muštis (1 t., 20 b. l.).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole pateiktų duomenų matyti, kad nukentėjusysis V. F. savo noru pateikė USB laikmeną, kurioje įrašytas 2023 m. vasario 2 d. įvykio vaizdo įrašas ir nuotraukos (1 t., b. l. 41 – 43 b. l.).
Iš kitų objektų apžiūros protokole pateiktų duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo peržiūrėti nukentėjusiojo V. F. pateikti vaizdo įrašai ir nuotraukos. Vaizdo įrašuose užfiksuotas bute buvusių asmenų elgesys, pokalbiai. Nuotraukose iš arti pavaizduotas V. F. veidas, sulaužyta lova, sudaužytas orkaitės stiklas, striukės rankovė ir apykaklė, stiklo šukė ir šiukšlės (1 t., 44 – 51 b. l.).
Iš apžiūros protokole pateiktų duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo peržiūrėtas policijos pareigūno uniformos kameros įrašas, iš kurio nustatyta, jog V. F. pareigūnams aiškino, jog jis nori rašyti pareiškimą dėl U. D. veiksmų, kadangi ši jam trenkė, dėl ko jis pametė kontaktinį lęšį, o taip pat U. D. sulaužė jo lovą. Pareigūnams pati U. D. nurodė, kad bute gyvena apie savaitę laiko (1 t., 53 – 54 b. l.).
Dėl nusikalstamos veikos vertinimo
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog U. D. bylai reikšmingu laiku ir vietoje sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam V. F..
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji U. D. kaltę pripažino iš dalies, ir teigė, kad trenkė ranka V. F. į veidą, nes V. F. buvo ją sugriebęs už rankos. Kaltinamoji teismui aiškino, kad visą vakarą V. F. elgėsi su ja nepagarbiai, provokavo ją, nuolat filmavo, tyčiojosi, todėl ji, nesusilaikiusi ir apimta isterijos, trenkė nukentėjusiajam į veido sritį. Kaltinamoji iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes nurodė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 95 – 97 b. l.). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme U. D. neigė spyrusi kojomis V. F. į krūtinės sritį.
Nukentėjusysis V. F. teismui aiškino, kad įvykio dieną į butą atėjus U. D. prasidėjo konfliktai. U. D. telefonu filmavo dėl savo ir kitų saugumo. Apie 21.00 val. jis iškvietė policiją, kadangi U. D. trenkė jam per veidą, į akies sritį, ir išmušė akies kontaktinį lęšį. Buvo dar pora kartų, kai U. D. kulnu trenkė jam į krūtinės sritį. U. D. buvo nepatenkinta, kad namuose jis ją filmuoja ir iš jo atiminėjo telefoną, tačiau jis neleido jai to padaryti ir ji, griūdama ant žemės, pradėjo jam spardyti krūtinę. Trenkė 2 – 3 kartus. Spyriai buvo svetainėje, o smūgis į akį buvo koridoriuje prie durų. Pradžioje buvo smūgiai į krūtinę, tada smūgis į akį. Spyrio metu svetainėje P. K. nebuvo. Smūgio į akį metu, P. K. buvo šalia U. D..
Pažymėtina, kad iš karto po įvykio, 2023 m. vasario 2 d. apklaustas V. F. teigė, jog sukonfliktavo su U. D., kadangi ši visą vakarą elgėsi neadekvačiai, kėlė triukšmą, užšoko ant jo lovos svetainėje, sulaužė lovą. U. D. priėjo prie jo ir trenkė jam į veido sritį (dešiniąją pusę), dėl šių jos veiksmų jis patyrė fizinį skausmą ir pametė kontaktinį lęšį iš dešiniosios akies. Įvykio metu patyrė fizinį skausmą, tačiau jam medikų pagalbos nereikia (1 t., 1 – 4 b. l.). Analogiškas aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir pateikdamas į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams pareiškimą, kuriame detalizavo, jog žodinio konflikto metu U. D. sudavė jam vieną kartą į veido sritį, dėl to jis pajuto fizinį skausmą (1 t., 2 b. l.). Į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams nukentėjusysis aiškino, kad: „<...> aš norėčiau pašalinti ją, kad nekeltų problemų. Ji prieš mane naudojo fizinę jėgą. Aš per ją pamečiau lęšį“ (1 t., 53 – 54 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad nei pirminės apklausos metu, nei pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką, nei į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams nukentėjusysis V. F. nenurodė, kad U. D. spyrė jam abiem kojomis į krūtinės sritį, o tik praėjus trylikai dienų po įvykio, 2023 m. vasario 15 d. papildomai apklaustas V. F. aiškino, kad U. D. buvo prieškambaryje, lyg ir ruošėsi išeiti, o jis stovėjo tarp svetainės ir koridoriaus durų, filmuodamas ją telefonu. Jis priėjo arčiau jos ir tada U. D. kairės rankos kumščiu sudavė jam į dešinę akį. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas, kitą dieną atsirado mėlynė po akimi. Dėl sužalojimo jis nesikreipė į jokias gydymo įstaigas, taip pat nesikreipė į teismo medicinos tarnybą dėl sužalojimų nustatymo, kadangi susirgo ir nuvykti negalėjo. Taip pat nori pasakyti, kad pirmoje apklausoje nenurodė, kad prieš suduodant smūgį į akį, U. D. jam sudavė koja smūgius į krūtinę. Bandydamas atimti iš jos rankų savo telefoną, U. D. atsigulė ant grindų ir ne mažiau nei du kartus spyrė jam abiem kojomis į krūtinės sritį, nuo ko jis pajuto fizinį skausmą ir skausmą krūtinėje jaučia iki šiol. Dėl nurodytų sužalojimų jis nesikreipė į gydymo įstaigą (1 t., 28 – 30 b. l.). 2023 m. gegužės 18 d. papildomai apklaustas V. F. teigė, kad U. D. jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – kojomis sudavė jam į krūtinės sritį, o vėliau vieną kartą sudavė kumščiu į dešinę akį. Jautė fizinį skausmą (1 t., 36 – 38 b. l.).
Teismas, kruopščiai įvertinęs nukentėjusiojo parodymus, konstatuoja, jog nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis apie tai, kad U. D. kairės rankos kumščiu sudavė V. F. į dešinę akį, dėl ko šis pajuto fizinį skausmą. Tą patvirtino tiek pati U. D., tiek tiesiogiai įvykį matęs liudytojas P. K.. Kita vertus, nukentėjusiojo parodymai apie tai, jog U. D. kojomis spyrė jam į krūtinės sritį vertinami kritiškai, tokie nukentėjusiojo parodymai nėra nuoseklūs, vienodi, nesutampa ne tik su kaltinamosios U. D. parodymais, bet ir su liudytojų P. K. ir R. N. nurodytomis aplinkybėmis.
Liudytojas P. K. teismui aiškino, kad įvykio dieną tarp U. D. ir V. F. kilo konfliktas, kurio metu U. D. pratrūko ir sudavė smūgį V. F.. V. F. tą vakarą elgėsi nemandagiai, kišo telefoną prie U. D., ją filmavo, dėl ko U. D. sudavė V. F. kumščiu į dešinės pusės žandą, po akimi. Tą U. D. smūgį V. F. jis matė. Liudytojas teismui aiškino, kad tikriausiai U. D. buvo pargriuvusi ant grindų dėl V. F. veiksmų, kadangi V. F. ją pastūmė ir jie [kaltinamoji ir nukentėjusysis] kartu parkrito. V. F., susinervinęs dėl triukšmo, išėjo iš savo kambario ir pastūmė U. D., dėl to jie abu ir griuvo. Pirmiau griuvo U. D., o V. F. griuvo ant U. D.. Negali pasakyti, ar U. D. sudavė smūgiu koja V. F., to nematė. Liudytojas P. K. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad V. F., pakankamai arti stovėdamas ir laikydamas telefoną, kuriuo filmavo U. D., supykdė ją ir dėl to U. D. sudavė V. F. vieną kartą kairės rankos kumščiu į veidą, į akies sritį (1 t., 56 – 57 b. l.). Liudytojas R. N. teismui taip pat patvirtino, kad tą vakarą V. F. žodžiais kibo prie U. D., vis kažką jai sakė dėl jos elgesio, provokavo ją, filmavo, liepė jai susitvarkyti, išplauti grindis. U. D. jautėsi nejaukiai, įniršo, supyko, buvo šiek tiek agresijos iš U. D.. Jokio fizinio kontakto tarp U. D. ir V. F. jis nematė. Kažkuriuo metu jis atsiribojo nuo to konflikto ir nuėjo į virtuvę. U. D. ir V. F. konfliktas vyko svetainėje arba kažkuriame miegamajame kambaryje. Spyrio jis nematė, smūgio į akį irgi nematė. V. F. minėjo, kad iškrito linzė. Pargriautų momentų nei matė, nei girdėjo, kritimą būtų išgirdęs. Nematė U. D. ant grindų. Analogiškas aplinkybes liudytojas R. N. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 59 – 61 b. l.).
Pažymėtina, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pagal susiformavusią teismų praktiką, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamosios kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis turi būti pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamosios kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Toks nuosprendis negali būti grindžiamas abejotinais faktais ir tikėtinomis aplinkybėmis, tokių faktinių aplinkybių pagrindu daromos išvados taip pat yra tik abejotinos ir tikėtinos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog paprastai nuosprendyje daromos išvados dėl įvairių aplinkybių negali būti grindžiamos principu, jog, jei nėra įrodymų, nei aiškiai paneigiančių, nei aiškiai patvirtinančių tam tikrą aplinkybę, vadinasi, ta aplinkybė nepaneigta; tai prieštarauja loginio metodo, taikomo darant išvadas, taisyklėms.
Kadangi šioje nagrinėjamoje byloje be nukentėjusiojo V. F. nurodytų aplinkybių daugiau nėra jokių neginčytinų įrodymų, kad kaltinamoji U. D. atsigulusi ant grindų, tyčia, ne mažiau kaip du kartus spyrė V. F. abiem kojomis į krūtinės sritį, ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.
Teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėti nukentėjusiojo V. F. teismui pateikti vaizdo įrašai. Įvertinęs kitų objektų apžiūros protokole pateiktus duomenis (1 t., 44 – 51 b. l.), teismas konstatuoja, kad V. F. elgesys nusikalstamos veikos padarymo vakarą, kuomet jis ilgą laiką sekiojo bute paskui U. D. ją filmuodamas telefonu, U. D. išsakytos frazės, tokios kaip: „tavo draugas, mūsų, negalvoja, kad tu esi psichinė ligonė“ (vaizdo įrašas pavadinimu „20230202_201109“), į U. D. nukreiptas garsus juokas, pašaipos, užgauliojimas, buvo provokuojantis, užgaulus ir turėjęs įtakos U. D. emocijoms bei nusikalstamos veikos padarymui. Kita vertus, iš nustatytų įvykio aplinkybių matyti, kad, siekdama išvengti fizinio kontakto su V. F., U. D. turėjo realią galimybę pasišalinti iš konflikto vietos ir atsakyti smurtu nebuvo jokio būtinumo.
Teismas, įvertinęs U. D. panaudoto fizinio smurto motyvus, nukentėjusiojo elgesį nusikalstamos veikos padarymo vakarą, nukentėjusiajam V. F. sukeltą fizinį skausmą, neabejoja tuo, kad kaltinamoji U. D. veikė netiesiogine tyčia, t. y. kairės rankos kumščiu suduodama V. F. į dešinę akį, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Pripažintina, jog byloje surinktais duomenimis, kuriais teismas pripažįsta įrodymais, įrodyta, kad U. D. 2023 m. vasario 2 d., apie 20.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto metu, buto prieškambaryje, tyčia (netiesiogine) kairės rankos kumščiu sudavė V. F. į dešinę akį, dėl ko šis galėjo justi fizinį skausmą. Atsižvelgiant į tai, kad dėl U. D. veiksmų nukentėjusiajam V. F. buvo sukeltas fizinis skausmas, U. D. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, taip pat išklausęs kaltinamosios, nukentėjusiojo ir liudytojų duotus parodymus, peržiūrėjęs byloje esančius vaizdo įrašus, pripažįsta, kad U. D. nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis V. F. elgesys, todėl toks nukentėjusiojo V. F. elgesys pripažintinas, kaip U. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl kaltinamajai skirtinos bausmės
Iš byloje esančių sveikatos priežiūros gydymo įstaigų pateiktų ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2024 m. kovo 19 d. – balandžio 17 d. ekspertizės akto nustatyta, kad U. D. byloje nagrinėjamų įvykių metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenos, jai konstatuojama (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Dėl savo psichikos būklės U. D. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu U. D. konstatuojama (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Dėl savo psichikos būklės U. D. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. U. D. dėl savo psichikos būklės gali teisingai suprasti bylai reikšmingas aplinkybes ir duoti apie tai parodymus, gali dalyvauti teismo procese ir būti apklausiama. Dėl savo psichikos būklės U. D. gali suvokti bausmės esmę ir tikslus, galimas pasekmes, gali bausmę atlikti. U. D. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones netikslinga (nėra pagrindo) (t. 1, 74 – 79, 192 – 196 b. l.). Teismas, atsižvelgdamas į sveikatos priežiūros, gydymo įstaigų pažymas ir atidžiai įvertinęs ekspertizės aktą, pripažįsta, kad U. D. yra pakaltinama, gali atsakyti pagal įstatymą, taikant jai baudžiamąją atsakomybę.
Įstatymo pagrindų, leidžiančių U. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas nenustatė. Skirdamas kaltinamajai bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, nustatytą atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamosios asmenybę.
Kaltinamoji, veikdama tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskirtina nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Praeityje U. D. iki nagrinėjamo nusikaltimo padarymo buvo teista vieną kartą, nuosprendžio priėmimo dieną kaltinamoji teista du kartus, abu kartus - už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (1 t., 71 b. l.). Per pastarųjų vienerių metų laikotarpį tris kartus bausta administracine tvarka, paskirtas pinigines baudas yra sumokėjusi (1 t., 69 – 70 b. l.). U. D. yra netekėjusi, jauno ir darbingo amžiaus, tačiau nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Įvertinta ir tai, kad U. D. teismui teigė, jog šiuo metu (duomenys neskelbtini).
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes.
Parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamosios asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti U. D. paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis įvertinus kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, sveikatos būklę, nukentėjusiojo provokuojantį elgesį nusikalstamos veikos padarymo metu, kaltinamosios atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nustatytinas didesnis, tačiau artimas minimaliam sankcijoje nustatytam dydžiui.
Teismo vertinimu, netikslinga U. D. skirti intensyvią priežiūrą, tačiau tikslinga skirti įpareigojimų, įpareigosiančių U. D. tinkamai kontroliuoti savo elgesį ateityje ir nebenusikalsti.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad U. D. nėra sumokėjusi 54 MGL (2 700 eurų) dydžio baudos, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. baudžiamuoju įsakymu. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. gegužės 3 d. Kadangi naują nusikalstamą veiką U. D. padarė iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, už šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, į U. D. skiriamos bausmės laiką įskaitytina baudos bausmės dalis, sumokėta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. baudžiamąjį įsakymą.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo
BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriamas kartu su bausme.
Siekiant keisti kaltinamosios elgesį bei įgyvendinti laisvės apribojimo bausmės paskirtį, U. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).
Teismas pažymi, kad BK 72² straipsnyje nustatyta, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Atsižvelgdamas į tai, teismas įpareigoja U. D. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose - įvykdyti per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį, t. y. per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusysis V. F. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 175 eurų nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo ir 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 39b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. F. aiškino, kad nuo U. D. smūgio į akį jam iškrito kontaktinis lęšis, dėl to jam padaryta 25 eurų turtinė žala. Turtinę žalą dėl sugadintos lovos jis vertina 150 eurų, kadangi sulaužytos lovos nesiruošia taisyti, planuoja įsigyti naują baldą. Jokių dokumentų, patvirtinančių jam padarytos turtinės žalos dydį, jis pateikti negali, vertina preliminariai. Jis patyrė ir neturtinę žalą, kadangi buvo užpultas savo namuose, jo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, sugadintas jo turtas. Be to, jis buvo pažemintas ne tik savo draugų akivaizdoje, tačiau nukentėjo ir jo, kaip gyvenančio nuomojamame bute asmens, reputacija prieš kaimynus, kadangi bute buvo garsiai triukšmaujama įvykio metu, atvyko policijos pareigūnai. Dėl šių aplinkybių neturtinę žalą vertina 300 eurų, pati U. D. jo neatsiprašė, su juo nebendravo, jokios žalos jam neatlygino (1 t., 36 – 38 b. l.).
Apklaustas teisme nukentėjusysis V. F. prašė teismo iš U. D. priteisti 500 eurų sumą bendrai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Vėliau teigė, kad laikosi savo civilinio ieškinio sumos.
Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Visais atvejais žalos turinys, pagrindas ir dydis turi būti ne deklaruojami, bet įrodyti pagrįstais duomenimis.
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.
Teismas pažymi, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti tenkinamas esant šių sąlygų visumai: 1) padaryta nusikalstama veika; 2) padaryta žala; 3) tarp nusikalstamos veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys.
Teismas šiuo nuosprendžiu U. D. pripažįsta kalta sukėlus fizinį skausmą nukentėjusiajam V. F., tačiau U. D. nėra ir nebuvo kaltinama dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo, todėl tarp nukentėjusiojo prašomos priteisti žalos už sugadintą lovą ir kaltinamosios veiksmų nėra priežastinio ryšio. Atsižvelgiant į tai, kad tarp U. D. padarytos nusikalstamos veikos (fizinio skausmo sukėlimo V. F.) ir padarytos žalos (sulaužytos lovos) nėra priežastinio ryšio, U. D. neprivalo atlyginti nukentėjusiajam turtinės žalos už sugadintą lovą (150 eurų), todėl šioje dalyje ieškinys netenkintinas.
Civiliniu ieškiniu nukentėjusysis prašė priteisti iš U. D. ir 25 eurų turtinės žalos atlyginimą, kadangi jam nuo U. D. smūgio į akį iškrito kontaktinis lęšis. Teismas pažymi, kad nukentėjusysis V. F. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų jo kontaktinio lęšio nurodytą vertę. Teismas, patikrinęs viešai prieinamus duomenis iš internetinių parduotuvių, kuriose pardavinėjami kontaktiniai lęšiai (manolesiai.lt, optikospasaulis.lt, gerilesiai.lt, lensor.lt ir kt.) nustatė, kad vienas kontaktinis lęšis nekainuoja 25 eurų. Pažymėtina, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Atsižvelgiant į tai, kad jokiais byloje esančiais rašytiniais duomenimis iš akies smūgio metu iškritusio kontaktinio lęšio kaina civilinio ieškovo nėra įrodyta, teismas, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, iš dalies tenkina šioje dalyje ieškinį ir iš U. D. priteisia nukentėjusiajam 15 eurų turtinės žalos dydį už kontaktinį lęšį.
Spręsdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vertina ir atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes dėl nusikaltimo, įstatymų nuostatas tokiais ir panašiais atvejais, suformuotą teismų praktiką. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusių asmenų kaltę, padarytos turtinės žalos dydį, sveikatos sužalojimą, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinio kodekso nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais. CK 6.250 straipsnio išvardytų kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vadovautis ir kitais kriterijais, nustatydamas neturtinės žalos dydį.
Pagal kasacinio teismo praktiką baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 150 eurų iki 1 000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-347/2018).
Teismo vertinimu, nukentėjusysis V. F. dėl kaltinamosios U. D. smurtinių veiksmų galėjo patirti neigiamus išgyvenimus, fizinį skausmą, todėl vadovaujantis CK 6.250 straipsnio nuostatomis nukentėjusiajam turi būti atlyginta neturtinė žala. Kita vertus, byloje nėra įrodymų dėl kokių nors padarytos nusikalstamos veikos ilgalaikių padarinių nukentėjusiojo fizinei ar psichinei sveikatai, gyvenimo kokybei. Įvertinta ir tai, kad įvykio metu pats nukentėjusysis ilgą laiką U. D. filmavo mobiliuoju telefonu, provokavo ją ne tik filmuodamas, tačiau ir užgauliodamas, skatindamas sukelti kaltinamajai emocijas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir įvertinus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, bei suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose, teismas sprendžia, jog prašomos priteisti 300 eurų neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis, todėl pareikštas ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies, priteistinos neturtinės žalos sumą mažinant iki 50 eurų. Teismo nuomone, toks neturtinės žalos dydis šiuo atveju yra teisingas ir proporcingas už nukentėjusiojo patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Nors kaltinamoji šiuo metu yra nedirbanti, tačiau yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų apie jos sunkią turtinę padėtį, spręstina, kad ji bus pajėgi atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. spalio 6 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. spalio 5 d. pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 2023 m. spalio 4 d. prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo – 95 eurų už kaltinamąją U. D. gynusios advokatės A. Grinevič darbo užmokestį. Po ko, 2024 m. gruodžio 2 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. gruodžio 2 d. patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 2024 m. gruodžio 1 d. prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo – 433,75 eurų už kaltinamąją U. D. gynusios advokatės A. Grinevič darbo užmokestį
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi ir siekiant užtikrinti tinkamą U. D. teisių ir teisėtų interesų gynimą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu ir kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (1 t., 121 – 122, 124 b. l.). Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. rugsėjo 27 d. gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pranešimas, kuriame nurodyta, kad kaltinamąją U. D. ginti parinkta advokatė A. Grinevič (1 t., 132 – 133 b. l.). Teisme 2023 m. spalio 4 d. gautas advokatės A. Grinevič orderis ginti U. D.. Teismas 2023 m. spalio 10 d. protokoline nutartimi paskyrė kaltinamosios U. D. gynėją advokatę A. Grinevič (1 t., 139 – 143 b. l.).
Šioje byloje, sprendžiant klausimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltininkės, atsižvelgtina į tai, kad U. D. savo iniciatyva gynėjo nesirinko, teismas pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu. Teismas nustatė, kad šiuo metu U. D. nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, byloje nėra duomenų apie kaltininkės turimas santaupas, savanoriškai gynėjo advokato kaltininkė nepasirinko, gynėja advokatė jai buvo paskirtas remiantis privalomuoju įstatymo pagrindu. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltininkės padėtį, dėl to prašymas dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš U. D. dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme netenkintinas.
Dėl kardomosios priemonės tolesnio taikymo ir kitų klausimų
U. D. laikinai sulaikyta nebuvo.
Ikiteisminio tyrimo metu U. D. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 98 – 99 b. l.) – paliktina galioti nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.
Proceso išlaidų nėra.
Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti – kompaktinis diskas su pareigūnų uniformos kamerų vaizdo įrašu ir nukentėjusiojo pateiktais vaizdo įrašais ir nuotraukomis, bei teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiojo pateikta USB laikmena su vaizdo įrašais – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-198-992/2024.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298, 301 – 307 straipsniais,
nusprendžia:
U. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi, U. D. skirtą laisvės apribojimo bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 54 MGL (2 700 eurų) dydžio bauda, bausmes visiškai sudedant ir U. D. paskirti galutinę subendrintą 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir 54 MGL (2 700 eurų) dydžio baudos bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į U. D. skiriamos galutinės baudos bausmės laiką įskaityti baudos bausmės dalį, sumokėtą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. baudžiamąjį įsakymą.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Nekeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. baudžiamuoju įsakymu nustatyto baudos sumokėjimo termino.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, įpareigoti U. D. laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; nuo 23.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi ir uždrausti U. D. visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti U. D. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, jog šį įpareigojimą ji turi įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
U. D. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš U. D. V. F. (V. F.) naudai priteisti 15 eurų turtinės žalos atlyginimą ir 50 eurų neturtinės žalos atlyginimą.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš U. D..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti – kompaktinį diską su pareigūnų uniformos kamerų vaizdo įrašu ir nukentėjusiojo pateiktais vaizdo įrašais ir nuotraukomis, bei teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiojo pateiktą USB laikmeną su vaizdo įrašais – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-198-992/2024.
Išaiškinti U. D., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19 – 22 straipsniai.
1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.
Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Taip pat U. D. išaiškinti, kad paskirtą baudą turi sumokėti iki 2025 m. gegužės 3 d. į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.