- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-07-02
- Bylos Nr.
- A5.-1914-270/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01596-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Olegas Zaicevas (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. K.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), toliau – įmonė) vadovu, leido įmonėje nuo 2020-11-16 iki 2021-01-11 dirbti tinkuotojams Gruzijos Respublikos piliečiams V. G. ir B. A. neturint leidimo gyventi ar kito dokumento teikiančio teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje (asmenys turėjo leidimus laikinai gyventi išduotus tarpininkaujant kitai įmonei), – nesilaikant trečiosios šalies piliečių įdarbinimo Lietuvoje tvarkos.
Šiais veiksmais A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1-2 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – Užsieniečių teisinės padėties įstatymas) 62 straipsnio 2 dalies nuostatas bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 32 straipsnio 1 dalį, 42 str. 1-2 d., ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu A. K. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad dėl žinių stokos tinkamai neįdarbino darbuotojų. Dėl savo veiksmų labai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą. Ši norma yra nukreipiančioji (su blanketine dispozicija) – kai netiesiogiai nukreipia į kitus teisės aktus.
Nelegalaus darbo tyrimo 2021-01-22 akte Nr. NDA (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad VDI darbo inspektoriai nuo 2020-12-28 iki 2021-01-22 atliko patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nustatė, kad minėtoje įmonėje buvo įdarbinti nelegaliai trečiųjų asmenų piliečiai V. G. ir B. A. įmonėje dirbo nelegaliai.
Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-133 patvirtintas „Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas“ (toliau – Aprašas), reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikių nustatymo kriterijus, leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, jo galiojimo pratęsimo, atsisakymo jį išduoti arba pratęsti jo galiojimą, dublikato išdavimo tvarką bei darbdavio įsipareigojimus įdarbinus užsienietį. Aprašo 17 punkte numatyta, kad dėl leidimo dirbti išdavimo užsieniečiui, jam esant Lietuvos Respublikoje, į Užimtumo tarnybos administracijos padalinį, kurio veiklos teritorijoje buvo registruota laisva darbo vieta, gali kreiptis darbdavys arba užsienietis. To paties Aprašo 49 punkte numatyta, kad užsienietis negali dirbti pas kitą darbdavį, negu nurodyta leidime dirbti, atlikti kitų darbo funkcijų (tam tikros profesijos, kvalifikacijos, specialybės darbo arba eiti tam tikrų pareigų), išskyrus tą, kuriai išduotas leidimas dirbti. Taigi leidimo dirbti išdavimas ir yra teisėtas pagrindas užsieniečiams gyventi Lietuvoje, kurio galiojimas siejamas su konkrečia įmone turint konkretų tikslą dirbti tik joje.
Užsieniečių iš trečiųjų šalių įdarbinimui taikomos specifinės įdarbinimo Lietuvoje taisyklės ir reikalavimai. Vadovaujantis Aprašo 17 punktu, darbdavys norėdamas įdarbinti užsienietį pirmiausiai turi kreiptis į Užimtumo tarnybos administracijos padalinį. Taigi A. K. prieš įdarbindamas šiuos trečiosios šalies piliečius (prieš pasirašant darbo sutartis), privalėjo pirmiausiai kreiptis į Užimtumo tarnybos administracijos padalinį, tačiau tokių duomenų, jog būtų kreipęsis, byloje nėra, priešingai yra duomenų, patvirtinančių, jog šių veiksmų neatliko ir trečiųjų šalių piliečiams leido dirbti įmonėje neturint Užimtumo tarnybos išduotų leidimų dirbti būtent šioje įmonėje. Taigi trečiųjų šalių piliečiai įmonėje buvo įdarbinti nesilaikant norminių teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą. Taigi tokius darbo santykius, susiklosčiusius tarp įmonės ir minėtų užsieniečių, teismas laiko neteisėtais, o tokį jų darbą nelegaliu. Taigi A. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 95 str. 1 d.
ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bauda darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.
Baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).
A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.
A. K. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su asmens darbu ir socialinėmis teisėmis. Pagal bylos duomenis, negalima daryti išvados, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kryptingai siekė padaryti šį administracinį nusižengimą, A. K. viso administracinio proceso metu nurodė, kad suklydo, neteisingai interpretuodamas teisės aktų, nustatančių užsieniečių įdarbinimą, reglamentavimą. Taigi A. K. administracinis nusižengimas yra padarytas ne tyčia, o neatsargia kaltės forma. Byloje nėra duomenų, kad dėl tokio administracinio nusižengimo padarymo atsirado kokių nors itin neigiamų pasekmių. Pagal bylos duomenis, įmonėje pirmą kartą nustatyti neteisėti, t. y. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, užsieniečių įdarbinimo faktai bendrovėje. Atsižvelgtina ir į tai, kad A. K. bendradarbiavo su Darbo inspekcijos darbuotojais patikrinimo metu, t. y. pateikė visus reikalingus dokumentus, davė paaiškinimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bandė trukdyti institucijai tinkamai ištirti administracinį nusižengimą. Taip pat atsižvelgtina ir į jo asmenybę – dirbantis, jauno amžiaus, pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą. Taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, anksčiau neteistas. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad A. K. linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir įstatymų reikalavimų. Priešingai, jo padarytas administracinis nusižengimas laikytinas labiau atsitiktinio pobūdžio. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias A. K. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgdamas į protingumo ir teisingumo principus, daro išvadą, A. K. skirtina ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtinta minimali bauda. Teismas taip pat mano, kad tikslinga, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 5 mėnesių laikotarpiui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1000,00 Eur dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 5 mėnesių laikotarpiui.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.