- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-20
- Bylos Nr.
- e2-16778-920/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10000-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Baublys
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- T. J., A. J.
- Trečiasis asmuo
- V. V.
- Kategorijos
- 2.5.39.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams T. J. ir A. J. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo V. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovo reikalavimų ir atsikirtimų santrauka
1. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas
1.1. Priteisti solidariai iš bendraatsakovių 2894,22 Eur.
1.2. Priteisti iš bendraatsakovių visas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad 2020-09-09 9-ojo Forto g., Kaune dėl T. J., vairavusio A. J. priklausančią transporto priemonę OPEL CORSA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė TOYOTA SIENNA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi minėto eismo įvykio metu transporto priemonė OPEL CORSA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, "ERGO Insurance SE" Lietuvos filialas, veikdamas ieškovo vardu, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdamas 2894,22 EUR dydžio draudimo išmoką. Tuo tarpu ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3 p. nuostatas, kompensavo "ERGO Insurance SE" Lietuvos filialui išmokėtą 2894,22 EUR draudimo išmoką. Ieškovas, atsižvelgdamas į TPVCAPDĮ įtvirtintą teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (šiuo atveju – T. J.) arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (šiuo atveju – A. J.) (TPVCAPDĮ 23 straipsnis), raštu kreipėsi į bendraatsakovius, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką. Iki šio ieškinio pateikimo teismui dienos bendraatsakoviai negrąžino ieškovui reikalaujamos sumos ir šiuo metu yra skolingi 2894,22 Eur.
II. Atsakovų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.
2. Atsakovai nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nagrinėjamu atveju neginčytina aplinkybė, jog atsakovas (I) T. J. iš tikrųjų pažeidė bendrojo rūpestingumo bei atsargumo pareigas, kadangi tas yra konstatuota ir kartu su pareikštu ieškiniu pateiktu 2020 m. spalio 12 d. Kauno apskrities VPK Kauno AVPK Kelių policijos valdybos raštu apie eisimo įvykį, kuriame yra pažymėta, jog T. J. nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, o taip pat vairuodamas transporto priemonę, neapsirinko tokio greičio, jog atsižvelgiant į eismo intensyvumą, galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 126 ir 127 punktai), tačiau kartu nurodytina ir tai, kad Biuras, nusprendęs atlyginti „ERGO Insurance SE" Lietuvos filialo išmokėtą draudimo išmoką automobilio TOYOTA SIENNA savininkei, o taip pat, kartu su pareikštu ieškiniu reikalaudamas šią sumą priteisti kartu bendrai iš atsakovų, visiškai neatsižvelgė į tai, kad tų pačių Kelių eismo taisyklių 126 ir 127 punktų pažeidimai buvo konstatuoti ir automobilio SUZUKI GRAND VITARA vairuotojo veiksmuose, kuris, kaip jau buvo minėta anksčiau, atsitrenkė į T. J. vairuotą automobilį OPEL CORSA, dėl ko šis, nuo smūgio, dar kartą, pakartotinai, trenkėsi į automobilį TOYOTA SIENNA, todėl esant tokioms aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, kartu su pareikštu ieškiniu reikalaudamas 2 894,22 EUR žalą (nuotolius) priteisti tiktai iš atsakovų T. J. ir A. J., tinkamai neatskleidė bei neįrodė atsakovo T. J. kaltės laipsnio bei pobūdžio, santykyje su kilusiais padariniais, dėl to, esant tokioms aplinkybėms, ieškovo ieškinys turi būti atmestinas vien jau šiuo pagrindu. Kartu, prie aukščiau išdėstyto, nurodytina ir tai, jog ieškovas savo pareikštame ieškinyje neįrodė ir kitos esminės bei deliktinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos, o, būtent, padarytos žalos dydžio, kurį nulėmė, išimtinai vien tik atsakovo T. J. neatsargūs bei neapdairūs veiksmai. Kitaip tariant, kartu su pareikštu ieškiniu nebuvo pateikta visiškai jokių duomenų apie tai kokius konkrečius automobilio TOYOTA SIENNA apgadinimus sukėlė vien tik atsakovo T. J. neatsargus veikimas, lygiai kaip ir nebuvo pateikta jokių įrodymų apie tai, kokie automobilio TOYOTA SIENNA apgadinimai buvo sąlygoti transporto priemonę SUZUKI GRAND VITARA vairavusio trečiojo asmens neatsargiais veiksmais, kadangi kaip jau buvo minėta anksčiau, UAB „Kauno nepriklausomų ekspertų biuro" 2020 m. spalio 14 d. parengta autotransporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 32010004, buvo konstatuota tik bendra, automobiliui TOYOTA SIENNA padaryta žala, todėl atsižvelgus į tai, jog pagal Lietuvos teismų formuojamą praktiką, siekiant įrodyti sukeltos žalos dydį, Biuras turi pareigą pateikti visus žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, inter alia (be kita ko), ir transporto priemonės valdytojo (atsakingo už žalą asmens) civilinę atsakomybę pagrindžiančius įrodymus, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras šios savo pareigos, nagrinėjamu atveju, tinkamai neįvykdė, dėl to ieškovo ieškiniu reiškiami reikalavimai yra pripažintini nepagrįstais bei pilnai neįrodytais.
3. Nagrinėjamu atveju neginčytina aplinkybė, jog atsakovė (II) A. J. neįvykdė jai iš įstatymo imperatyviai kylančios pareigos - apdrausti savo turimą transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, dėl ko Biurui, išmokėjusiam išmoką nukentėjusiam asmeniui, atitinkamai atsirado teisė reikalauti solidaraus žalos atlyginimo tiek iš atsakovės, tiek iš transporto priemonę OPEL CORSA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusio T. J. (LR TPVCAPDĮ 23 str. 1 d.), tačiau kartu nurodytina ir tai, kad Biuras, nusprendęs atlyginti „ERGO Insurance SE" Lietuvos filialo išmokėtą draudimo išmoką automobilio TOYOTA SIENNA savininkei, o taip pat, kartu su pareikštu ieškiniu reikalaudamas šią sumą priteisti bendrai kartu iš atsakovų, visiškai neatsižvelgė į tai, kad Kelių eismo taisyklių 126 ir 127 punktų pažeidimai buvo konstatuoti ne tik atsakovo (I) T. J., bet ir trečiojo asmens V. V. veiksmuose, dėl to esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, kartu su pareikštu ieškiniu reikalaudamas 2 894,22 EUR žalą (nuotolius) priteisti tiktai iš atsakovų T. J. ir A. J., tinkamai neatskleidė bei neįrodė kitos atsakovės (A. J.) deliktinei civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos - padarytos žalos dydžio.
4. Kartu su pareikštu ieškiniu nebuvo pateikta visiškai jokių įrodymų apie tai kokius konkrečius automobilio TOYOTA SIENNA apgadinimus sukėlė vien tik atsakovo (I) T. J. neatsargus veikimas, lygiai kaip ir nebuvo pateikta jokių duomenų apie tai, kokie automobilio TOYOTA SIENNA apgadinimai buvo sąlygoti transporto priemonę SUZUKI GRAND VITARA vairavusio trečiojo asmens - V. V., neatsargiais veiksmais, kadangi kaip jau buvo minėta anksčiau, autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 32010004, buvo konstatuota tik bendra automobiliui TOYOTA SIENNA padaryta žala, šios žalos niekaip nedetalizuojant, todėl atsižvelgus į tai, jog pagal Lietuvos teismų formuojamą praktiką, siekiant įrodyti padarytos žalos dydį, Biuras turi pareigą pateikti visus žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, darytina išvada, kad Biuras šios savo pareigos, nagrinėjamu atveju, tinkamai neįvykdė, dėl to ir ieškovo ieškiniu reiškiami reikalavimai - priteisti solidariai iš T. J. ir A. J. 2 894,22 EUR žalos atlyginimą, yra pripažintini nepagrįstais bei pilnai neįrodytais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškinys tenkinamas visiškai.
5. Bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2020-09-09 9-ojo Forto g., Kaune dėl T. J., vairavusio A. J. priklausančią transporto priemonę OPEL CORSA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė TOYOTA SIENNA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu transporto priemonė OPEL CORSA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. "ERGO Insurance SE" Lietuvos filialas nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdamas 2894,22 EUR dydžio draudimo išmoką. Ieškovas kompensavo "ERGO Insurance SE" Lietuvos filialui išmokėtą 2894,22 EUR draudimo išmoką.
Dėl 2894,22 Eur priteisimo
6. Vertindamas ieškinio reikalavimą dėl 2894,22 Eur. priteisimo, teismas remiasi LR CK nuostatomis, pagal kurias civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti skolininko veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, skolininko kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Taip pat kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad TPVCAPDĮ nustato pareigą transporto priemonės, kurios įprastinė vieta yra Lietuvos Respublikoje, savininkui drausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Transporto priemonės savininkui, pažeidus šią specialiuoju įstatymu nustatytą pareigą, kyla atitinkamos įstatyme nustatytos teisinės pasekmės. Viena iš jų – transporto priemonės savininkui kyla civilinė atsakomybė, t. y. Biuras įgyja teisę reikalauti, kad transporto priemonės savininkas jam atlygintų pareigos apdrausti transporto priemonę neįvykdymu padarytą žalą, o transporto priemonės savininkui tenka pareiga Biurui atlyginti tokią žalą. TPVCAPDĮ nedetalizuoja šios transporto priemonės savininko civilinės atsakomybės sąlygų, todėl taikomos bendrosios civilinę atsakomybę reglamentuojančios CK normos. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės savininko ir Biuro nesieja sutartiniai santykiai, transporto priemonės savininko atsakomybė už Biurui padarytą žalą yra deliktinė, todėl taikomos deliktinę atsakomybę nustatančios taisyklės. Tai reiškia, kad transporto priemonės savininko atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Transporto priemonės savininko kaltė yra preziumuojama, kitas transporto priemonės savininko civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį – turi įrodyti Biuras. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Neteisėti transporto priemonės savininko veiksmai pasireiškia specialiame įstatyme – TPVCAPDĮ – nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu neįvykdymu, t. y. neteisėtu pasyviu transporto priemonės savininko elgesiu (neveikimu). Atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodyta pirmiau, pareiga apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu yra besąlyginė plačios apimties pareiga, neteisėtiems veiksmams nustatyti pakanka įrodyti aplinkybę, kad transporto priemonė nebuvo apdrausta minėtu draudimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021, p. 44 - 45). Nors asmens, atsakingo už žalos padarymą, ir asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, civilinė atsakomybė atsiranda skirtingais pagrindais, kasacinio teismo yra išaiškinta, kad šių asmenų atsakomybė yra solidari (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).
7. Remdamasis nurodytomis įstatymo nuostatomis ir kasacinio teismo praktika, teismas konstatuoja, kad byloje nekilo ginčo dėl to, jog eismo įvykis įvyko dėl atsakovo T. J. kaltės. Atsakovas T. J. pripažino, kad jis iš tikrųjų pažeidė bendrojo rūpestingumo bei atsargumo pareigas, kadangi tas yra konstatuota ir kartu su pareikštu ieškiniu pateiktu 2020 m. spalio 12 d. Kauno apskrities VPK Kauno AVPK Kelių policijos valdybos raštu apie eisimo įvykį, kuriame yra pažymėta, jog T. J. nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, o taip pat vairuodamas transporto priemonę, neapsirinko tokio greičio, jog atsižvelgiant į eismo intensyvumą, galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties.
8. Taip pat byloje nekilo ginčo dėl to, jog eismo įvykio metu transporto priemonė OPEL CORSA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė atsakovei A. J. ir nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsakovė A. J. nurodė, kad neįvykdė jai iš įstatymo imperatyviai kylančios pareigos - apdrausti savo turimą transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu.
9. Byloje taip pat nekilo ginčo dėl to, kad "ERGO Insurance SE" Lietuvos filialas nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdamas 2894,22 EUR dydžio draudimo išmoką, o ieškovas kompensavo "ERGO Insurance SE" Lietuvos filialui išmokėtą 2894,22 EUR draudimo išmoką. Atsakovė A. J. nurodė, kad Biurui, išmokėjusiam išmoką nukentėjusiam asmeniui, atitinkamai atsirado teisė reikalauti solidaraus žalos atlyginimo tiek iš atsakovės, tiek iš transporto priemonę OPEL CORSA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusio T. J..
10. Atsižvelgdamas į šio Sprendimo 7 – 9 p. nurodytas aplinkybes bei remdamasis kasacinio teismo praktika, teismas konstatuoja, kad ieškovas turi reikalavimo teisę į abu atsakovus, kurių atsakomybė yra solidari.
11. Byloje kyla ginčas dėl galimos trečiojo asmens atsakomybės, nes atsakovai nurodo, jog ieškovas visiškai neatsižvelgė į tai, kad Kelių eismo taisyklių 126 ir 127 punktų pažeidimai buvo konstatuoti ne tik atsakovo T. J., bet ir trečiojo asmens V. V. veiksmuose, taip pat ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kokius konkrečius automobilio TOYOTA SIENNA apgadinimus sukėlė vien tik atsakovo T. J. neatsargus veikimas, lygiai kaip ir nebuvo pateikta jokių duomenų apie tai, kokie automobilio TOYOTA SIENNA apgadinimai buvo sąlygoti transporto priemonę SUZUKI GRAND VITARA vairavusio trečiojo asmens - V. V., neatsargiais veiksmais.
12. Vertindamas šias atsakovų nurodytas aplinkybes, teismas remiasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Taigi, civilinė atsakomybė gali būti netaikoma ar atsakovas gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, jei įrodomas bent vienas iš minėtame CK straipsnyje nurodytų pagrindų. Vienas iš šių pagrindų yra trečiojo asmens veikla. Trečiojo asmens veikla – tai asmens, už kurį nei kreditorius, nei skolininkas neatsako, veiksmai (veikimas, neveikimas), dėl kurių atsirado nuostolių (CK 6.253 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021, p. 54).
13. Remdamasis nurodyta kasacinio teismo praktika, teismas reikšmingomis pripažįsta tokias aplinkybes. Visų pirma, kaip jau nurodyta, byloje nekilo ginčo dėl to, jog eismo įvykis įvyko dėl atsakovo T. J. kaltės.
14. Antra, byloje nekyla ginčo ir dėl to, kad UAB „Kauno nepriklausomų ekspertų biuro" 2020 m. spalio 14 d. parengtoje autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 32010004 bei 2020 m. spalio 12 d. Kauno apskrities VPK Kauno AVPK Kelių policijos valdybos rašte apie eismo įvykį Nr. 07-20-9533517 buvo nustatyta, kad į transporto priemonę TOYOTA SIENNA atsakovo vairuotas automobilis OPEL CORSA antrąkart trenkėsi, nes į jį iš galo atsitrenkė trečiojo asmens vairuotas automobilis SUZUKI GRAND VITARA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko automobilis OPEL CORSA dar kartą, pakartotinai, trenkėsi į automobilį TOYOTA (t. I, b.l. 68).
15. Trečia, Kauno apskrities VPK Kauno AVPK Kelių policijos valdybos rašte 2020-10-12 d. rašte nurodyti du eismo įvykiai: OPEL CORSA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui T. J. ROIK: 20122746801. SUZUKI GRAND VITARA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui V. V. ROIK: 20122737016 (t. I, b.l. 69).
16. Ketvirta, ieškovas nurodė, kad sprendimas, nustatant Atsakovo civilinę atsakomybę dėl sukelto eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas vadovaujantis Kauno apskrities VPK išduota pažyma, kurioje atsakovas įvardintas eismo įvykio kaltininku (t. II, b.l. 75). Taip pat ieškovas nurodė, kad Žalų administravimo departamentas sutiko su draudimo bendrovės „ERGO insurance SE“ Lietuvos filialo žalų grupės vadovo nuomone, kad jei detalė yra sugadinama/ keistina pirmojo smūgio metu, antrasis smūgis neturi įtakos žalos dydžiui, nes sugadinimai jau padaryti detalėms po pirmojo smūgio (t. II, b.l. 76), jeigu daiktas jau yra sugadintas/keistinas, jam po antro kontakto žalos papildomai nėra padaryta, todėl žala nukentėjusiajam asmeniui atlyginama pagal policijos pažymoje nurodomas aplinkybes po pirmojo įvykio (t. II, b.l. 116).
17. Vertindamas šio Sprendimo 13 – 16 p. nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad ieškovas, administruodamas žalos atlyginimą, pagrįstai atskiria du eismo įvykius, kaip tai yra užfiksuota policijos rašte (t. I, b.l. 69). Teismo vertinimu, tai reiškia, kad pirmojo eismo įvykio kaltininku įvardinant atsakovą, būtent jam tenka pareiga atlyginti jo veiksmais automobiliui TOYOTA SIENNA padarytą žalą.
18. Tačiau byloje kylant ginčui dėl trečiojo asmens veiksmų, šioje byloje turi būti įvertintas ieškovo nurodytų aplinkybių, kad automobilio detales sugadinus ir dėl to esant keistinas dėl pirmojo smūgio, antrasis smūgis neturi įtakos žalos dydžiui, nes sugadinimai jau padaryti detalėms po pirmojo smūgio, pagrįstumas (t. II, b.l. 76). Šias ieškovo nurodytas aplinkybes teismas vertina remdamasis kasacinio teismo praktika, pagal kurią civilinė atsakomybė gali būti netaikoma ar atsakovas gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, jei įrodoma trečiojo asmens veikla. Tai reiškia, kad atsakovai šioje byloje turėjo įrodyti, kad žala automobiliui TOYOTA SIENNA buvo padaryta ne tik jo, bet ir trečiojo asmens veiksmais, dėl ko yra pagrindas atsakovą iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės. Teismo vertinimu, tokios pareigos atsakovas neįvykdė, nes byloje yra nurodyta tik policijos užfiksuota aplinkybė, kad antrojo eismo įvykio metu atsakovo vairuotas automobilis buvo papildomai pastumtas į priekį, tačiau jokių duomenų apie dėl to automobiliui TOYOTA SIENNA padarytą papildomą žalą pateikta nėra. Tai reiškia, kad atsakovai šioje byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstas išvadas, jog antrojo eismo įvykio metu dėl trečiojo asmens veiksmų buvo padaryta žala ne tik atsakovo vairuotam automobiliui, bet taip pat ir papildoma žala automobiliui TOYOTA SIENNA, į kurį pirmojo eismo įvykio metu jau buvo atsitrenkęs atsakovo vairuotas automobilis. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje yra netgi priešingi duomenys, kad atsakovas turėjo visas galimybes dalyvauti žalos administravimo ir atlyginimo eigoje bei pateikti savo versiją, bet to nepadarė, todėl žalos administravimo ir atlyginimo klausimas buvo sprendžiamas jam nedalyvaujant (t. III, b.l. 133 – 134). Teismo vertinimu, tai reiškia, kad atsakovai, siekdami būti visiškai ar iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės, neįvykdė kasacinio teismo nurodytos pareigos įrodyti trečiojo asmens veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021, p. 54). Tokia pareiga atsakovams teko dėl to, kad būtent atsakovo vairuotas, o ne trečiojo asmens automobilis atsitrenkė į prieš jį važiavusį automobilį TOYOTA SIENNA, dėl ko tarp trečiojo asmens veikos ir automobiliui TOYOTA SIENNA padarytos žalos nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Atsižvelgiant į tai, atsakovų nurodytos aplinkybės dėl to, kad nebuvo pateikta jokių duomenų apie tai, kokie automobilio TOYOTA SIENNA apgadinimai buvo sąlygoti transporto priemonę SUZUKI GRAND VITARA vairavusio trečiojo asmens - V. V. neatsargiais veiksmais, negali būti pripažįstomos pagrįstomis, nes pareiga pateikti įrodymus, kurie taptų pagrindu visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo civilinės atsakomybės, tenka atsakovams.
19. Taip pat, spręsdamas šalių ginčą dėl trečiojo asmens veiksmų, teismas pripažįsta reikšmingomis aplinkybes, kad trečiojo asmens padaryta žala antrojo eismo įvykio metu atsakovei A. J. buvo visiškai atlyginta ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, kuriame privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu draustas trečiojo asmens automobilis Suzuki Grand Vitara. Tai reiškia, kad byloje nesant jokių duomenų apie trečiojo asmens veiksmais antrojo eismo įvykio metu padarytą žalą automobiliui TOYOTA SIENNA, pareiga atlyginti žalą, kuri buvo padaryta pirmojo eismo įvykio metu, kaip yra nustatyta byloje, tenka atsakovams.
20. Atsakovai ginčija padarytos žalos dydį ir nurodo, kad didelių abejonių kelia padarytos žalos dydžio nustatymo aplinkybės. Spręsdamas šį šalių ginčą, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti nepagrįstais ieškovo pateiktų išsamių duomenų apie žalos nustatymo aplinkybes (t. I, b.l. 73 – 109, t. III, b.l. 133 – 134). Taip pat teismas atsižvelgia į jau nurodytas aplinkybes, kad atsakovas turėjo visas galimybes dalyvauti žalos administravimo ir atlyginimo eigoje bei pateikti savo versiją, bet to nepadarė, todėl žalos administravimo ir atlyginimo klausimas buvo sprendžiamas jam nedalyvaujant (t III, b.l. 133 – 134).
21. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl 2894,22 Eur. priteisimo, yra tenkinamas, kaip pagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Ieškinį tenkinus, iš atsakovų ieškovo naudai priteisiama 65 eur. žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti solidariai iš atsakovų T. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (juridinio asmens kodas 125709291) naudai 2894,22 Eur. (du tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 22 ct.) žalos atlyginimo ir 65 Eur. (šešiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.