- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-12
- Bylos Nr.
- 2A-11/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- I. P.
- Atsakovas
- VšĮ Kėdainių ligoninės
- Trečiasis asmuo
- L. N., R. R.
- Advokatai
- Dalia Zeleckienė, Vladimiras Žukovskis
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-165-544/2005 pagal ieškovo I. P. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Kėdainių ligoninei, tretiesiems asmenims L. N. , R. R. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. P. 2005 m. vasario 17 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo VšĮ Kėdainių ligoninei 1 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą už tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų nesuteikimą pacientui jos sūnui R. P. bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad 2003 m. spalio 11 d. apie l.20 val. jos sūnus R. P. pateko į autoavariją, iš kurios apie 2.00 val. greitosios pagalbos automobiliu jis buvo pristatytas į atsakovo priėmimo skyrių, iš ten stacionarizuotas į reanimacijos skyrių. Ieškovės nuomone, jos sūnus autoįvykio metu patyrė traumas, kurias pašalinti buvo galima dedant maksimalias pastangas, tinkamai ir rūpestingai suteikiant medicininę pagalbą, tačiau atsakovas pacientui nesuteikė skubios kvalifikuotos būtinosios medicinos pagalbos, nesiėmė efektyvių priemonių išgelbėti jo gyvybę, nesiėmė skubios chirurginės operacijos, siekiant pašalinti diagnozuoto vidinio kraujavimo ir trauminio šoko priežastis, todėl pacientas 2003 m. spalio 11 d. 13.00 val. mirė, bandant itin pavėluotai pradėti torakotomijos (krūtinės ląstos atvėrimo) operaciją. Dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo ir kaltės ieškovė nurodė, jog šie veiksmai pasireiškė tuo, kad teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientui nesugebėta diagnozuoti, adekvačiai įvertinti ligonio būklės sunkumą, parinkti ir taikyti adekvačius gydymo metodus. R. P. pristačius į atsakovo gydymo įstaigą iš karto po pirmos specialisto apžiūros konstatuota sunki, tačiau stabili ligonio būklė, ir jis buvo sąmoningas. Gydytojų, apžiūrėjusių ligonį, 2.05 val. nustatyta klinikinė diagnozė – politrauma: krūtinės sumušimas, įtariamas hemotoraksas (kraujavimas pleuros ertmėje) kairėje, trauminis šokas, dešinio šlaunikaulio išnirimas, muštinė veido žaizda, smegenų sukrėtimas. Atlikus echoskopiją 3.00 val. rastas 12 cm skysčio ruožas kairėje pleuros ertmėje, kardiogramoje - širdies šešėlis, dislokuotas į kairę. Drenuojant pleuros ertmę 3.35 min. gauta 300 ml kraujo, 7.00 val. – 500 ml ir daugiau (11.00 val. – 500 ml), kas ieškovės manymu, akivaizdžiai patvirtino būtinumą atlikti torakotomiją (krūtinės ląstos atvėrimą). Ieškovė nurodė, kad operacija R. P. nebuvo pradėta nuo 2.00 val. iki 11.30 val., ilgiau nei 9 valandas aplaidžiai ir abejingai stebint ligonio būklės kritinį blogėjimą, neteikiant objektyvaus gydymo, kas savaime sukėlė paciento mirtį. Žala padaryta dėl to, kad atsakovas nesiėmė profesionalių veiksmų siekiant gydyti pacientą dedant maksimalias pastangas, ko pasėkoje dėl gydytojų kaltų (tyčinių bei neatsargių) veiksmų bei aplaidumo, kompetencijos stokos, organizacinių trūkumų atsakovo gydymo įstaigoje R. P. mirė. Faktą, kad atsakovo gydymo įstaigoje buvo atlikti tik kraujo, šlapimo tyrimai, kraujo spaudimo matavimas, nepagrįstai bandoma susieti su tvirtinimu, kad sveikatos priežiūros paslaugos suteiktos tinkamai, nes aktyvaus gydymo veiksmų atlikimo fakto nepatvirtina įrodymai. Ieškovė nurodė, kad dėl nusikalstamai aplaidaus gydytojų elgesio, R. P. ligos dokumentuose ir mirties liudijime neteisingai įrašyta galutinė diagnozė: krūtinės ląstos sumušimas, lydimas aortos plyšimo, kuri patvirtina itin grubias medicinos praktikos klaidas gydant R. P. , nes aorta galėjo plyšti tik pacientui esant gydymo įstaigoje dėl gydytojų kaltės. Aortos nuplyšimas galėjo būti nustatytas iš karto pasitelkiant medicininę diagnostinę aparatūrą, tai ir buvo esminė sąlyga atlikti neatidėliotiną chirurginę torakotomijos operaciją. Ieškovės manymu, ieškinio pagrindą patvirtina Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2004 m. sausio 16 d. raštas Nr. 4R-55- 459K, ekspertizės akto Nr. EDM 43/04(01) išvadų 3, 4 punktai, teismo medicinos specialisto išvados Nr. 140 duomenys.
Ieškovės nuomone, atsakovas pažeidė LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (redakcija nuo 1998 m. gegužės 21 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d.) 4 straipsnio antrąją dalį, LR sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 20 d. įsakymu Nr.37 „Dėl būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų sąrašo patvirtinimo“ patvirtintų Būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarkos 1, 5, 7, 8 punktus, bei Būklių, kada teikiama būtinoji pagalba, sąrašo reikalavimus, LR sveikatos sistemos įstatymo (redakcija nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2003 m. lapkričio 19 d.) 2 straipsnio 9-11 punktus, 5 straipsnio pirmosios dalies 5 punktą, 20 straipsnio pirmąją dalį, 84 straipsnio 5 punktą, LR gydytojų medicinos praktikos įstatymo (redakcija nuo 2001 m. balandžio 19 d. iki 2003 m. gruodžio 17 d.) 18 straipsnį, 19 straipsnį, todėl atsakingas už padarytą žalą CK 6.246 - 6.248 straipsnių, LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (redakcija nuo 1998 m. gegužės 21 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d.) 14 straipsnio pagrindu.
Ieškinyje ieškovė jai padarytos moralinės žalos dydį vertino 1 000 000 Lt, nes atsakovo įstaigos darbuotojų veiksmai sukėlė itin skaudžius, didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinę depresiją ir sunkias pasekmes jai, kaip mirusiojo motinai. Nurodė, kad sūnų, kuriam vos buvo sukakę 18 metų, išlaikė, augino, auklėjo viena, su juo buvo stiprūs dvasiniai ryšiai, jam buvo sudarytos išimtinės sąlygos vystytis. Jo elgesys ir pažangumas buvo labai geri, iniciatyvumas, draugiškumas mokyklos, šeimos, visuomenės aplinkoje – visiems žinomas. Dėl šios mirties buvo prarastos perspektyvos, bendri ateities planai, galimybė gauti iš sūnaus pagalbą senatvėje, ženkliai sutriko sveikata, teko gydytis, atsisakyti mėgstamo darbo, prarado galimybes įgyvendinti daugelį kūrybinių sumanymų mokslinėje veikloje. Sūnaus mirtis sužlugdė pasitikėjimą visa medicinos sistema, pažeidė asmeninio saugumo jausmą. Padaryta žala turi būti atlyginta artimiesiems gydymo įstaigos, kurios darbuotojai pažeidė savo profesines pareigas pagal LR sveikatos sistemos įstatymo (redakcija nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2003 m. lapkričio 19 d.) 88, 91straipsnius, CK 6.250, 6.251 straipsnius.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti, priteisti iš I. P. VšĮ Kėdainių ligoninei 2 535 Lt advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, valstybei 89,89 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.
Teismo nuomone, ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas. Teismas pažymėjo, kad pagal ieškinio pagrindą ieškovė turėjo įrodyti atsakovo veiksmų neteisėtumą, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, o atsakovas turėjo įrodyti savo veiksmų nekaltumą ir veiksmų teisėtumą, nes jis laikomas kaltu, kol neįrodo, kad jo kaltės dėl žalos atsiradimo nėra (CK 6.246-6.249 str.). Teismas nurodė, kad ieškovė turėjo pareigą įrodyti priežastinį ryšį tarp neteisėtos atsakovo veikos ir jos sūnaus R. P. mirties ir kad ši deliktinės atsakomybės sąlyga neįrodyta, nes byloje esantys įrodymai leidžia daryti priešingą išvadą. Teismas konstatavo, kad iš įrodymų visumos matyti, kad autoavarijos metu patirta trauma (cirkuliarus aortos plyšimas) nesuderinama su gyvybe ir jos pasekmė, nepriklausomai nuo ligoninės veiksmų, yra ligonio mirtis, ką patvirtina 2004 m. balandžio 27 d. deontologinės ekspertizės akto Nr. EDM 43/03 (01) 6 punktas, 2004 m. sausio 16 d. Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos kontrolės ataskaitos Nr. 1A-7-459K 6.3 punkto duomenys. Teismas nurodė, kad byloje esančių įrodymų visuma paneigia atsakovo ir jo darbuotojų kaltę nagrinėjamu atveju. Atsakovo, trečiųjų asmenų paaiškinimus apie tai, kad R. P. paslaugos buvo suteiktos užtikrinant maksimalaus atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį, dedant maksimalias pastangas nustatyti diagnozę, skiriant jam tinkamą gydymą, patvirtina dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai, Valstybinės medicininio audito prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2004 m. sausio 16 d. kontrolės ataskaitos Nr. 1A-7-459K, Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros 2004 m. rugsėjo 21 d. nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo Nr.350, ligos istorijos stacionare, teismo medicinos specialisto, deontologinės ekspertizės duomenys, kurie dėl esminių aplinkybių sutampa tarpusavyje ir su kitais įrodymais, vieni kitus papildo ir vieni kitiems neprieštarauja, todėl jais netikėti nėra pakankamo pagrindo.
Teismas nurodė, kad 2003 m. spalio 12 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. 140, 2004 m. balandžio 27 d. deontologinės ekspertizės aktas Nr. EDM 43/03 (01), Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos kontrolės ataskaita Nr. 1A-7-459K, 2004 m. rugsėjo 21 d. nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo Nr.350 duoda pagrindą daryti išvadą, kad buvo atlikti visi antrinio lygio įstaigoje galimi atlikti būtiniausi veiksmai (tyrimai), ieškant vidinio kraujavimo šaltinio, kitų autoavarijoje gautos traumos padarinių, tačiau kartojami kraujo tyrimai nerodė anemizacijos, centrinis veninis spaudimas, rodantis cirkuliuojančio kraujo tūrio sumažėjimą, nekito, instrumentiniai tyrimai (echoskopija), pirminis ir pakartotinis rentgeno tyrimai nerodė pakitimų dinamikoje krūtinės ląstos srityje, inkstų veikla buvo normali, kas tvirtino esant juos aprūpintus krauju. Teismo nuomone, atsikirtimas į ieškinį, kad paciento būklė pagal objektyvius tyrimų duomenis atitiko pradinę (erektilinę) trauminio šoko fazę ir politraumos kliniką ir buvo atipiška ligoniui su cirkuliariai plyšusia aorta, yra pagrįstas. Indikacijų skubiai torakotomijai nebuvo, nes, įvertinus echoskopijos duomenis ir 3.35 val. atlikus kairės pleuros ertmės drenavimą, buvo gauta tik apie 300 ml kraujo, o iki 7 val. ryto iš kairės pleuros ertmės išsiskyrė viso tik 500 ml kraujo, t. y. drenavimo metu 3.35 val. - 300 ml ir po drenavimo išsiskyrė dar 200 ml kraujo. Tokios apimties kraujavimas pagal uždarų krūtinės sužalojimų sukelto hemotorakso (HT) diagnostikos bei gydymo algoritmo aprašymą nėra indikacija skubiai torakotomijai. Teismas nurodė, kad situaciją vertinant retrospektyviai iš turimų įrodymų seka, kad, jei ir iš karto būtų tapę žinoma, kad yra trūkusi aorta, paciento R. P. nebūtų galima gabenti į Kauno klinikas dėl kraštutinai sunkios jo būklės, nes transportavimas būtų sudaręs absoliučią riziką jo gyvybei, todėl ankstesnis torakotomijos atlikimas nebūtų apsprendęs teigiamos ligoniui ligos išeities. Pas atsakovą, kuris yra antrojo lygio sveikatos priežiūros įstaiga, atlikti cirkuliariai nutrūkusios aortos operaciją nebuvo galimybių, nes tam reikalinga specializuota gydymo įstaiga, turinti dirbtinę kraujotakos įrangą. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju tai, kad iš karto nebuvo nustatyta diagnozė ir buvo diagnozavimo klaidų, nevertintina kaip kaltas elgesys (didelis neatsargumas), nes visi esminiai ir antrojo lygio ligoninėje galimi atlikti tyrimai ir stebėjimai, sudarantys pagrindą diagnozei dėl ligos ir tolesnio gydymo metodų, buvo nevienkartinai atlikti, o ieškovė nenurodo, kokie dar tyrimai ar stebėjimai, kurie būtų turėję esminę įtaką kitokioms išvadoms, buvo nepadaryti.
Teismas nurodė, kad nepagrįstu vertintinas teiginys, kad pacientui R. P. nebuvo parinkti ir taikyti adekvatūs gydymo metodai, jo būklė adekvačiai neįvertinta, nes tai prieštarauja byloje esantiems įrodymams, o aplinkybės, kurios leistų teigti, kad buvo pažeisti teisės aktai, nėra įrodytos. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 4 straipsnio antroji dalis nepažeista, nes būtinoji pagalba pradėta teikti neatidėliotinai, t.y. tik atvežus ligonį į ligoninę, kur paciento laukė tretysis asmuo L. N. ir atitinkamas personalas. Įrodymų apie Gydytojų medicinos praktikos įstatymo 18 straipsnio pažeidimus ir netinkamą gydytojų profesinių pareigų atlikimą nėra, profesinės veiklos vertinimo komisija nėra nustačiusi grubių gydytojų padarytų medicinos praktikos klaidų, Sveikatos sistemos įstatymo pažeidimų nebuvo padaryta. Paciento R. P. būklė įvertinta adekvačiai, nes po 10 min., kai jis buvo pristatytas į priėmimo skyrių, 2.10 val. jis buvo perkeltas į reanimacijos skyrių, pradėtas gydymas. Kartu buvo nustatinėjama politraumos apimtis ir ieškoma įtarto vidinio kraujavimo priežasties, atlikti nevienkartiniai rentgeno, echoskopiniai tyrimai, kurie rodė esant nedidelį kraujo kiekį – apie 2 cm, kas atitinka 200-250 ml pleuros ertmėje. Todėl esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo nesutikti, kad pleuros drenavimas buvo adekvatus gydymo ir tyrimo metodas. Jis patvirtino tyrimų rezultatus, nes per dreną buvo gauta 300 ml kraujo ir po to kraujavimas liovėsi, kas pagal medicinines žinias ir praktiką vertinama kaip mažas kraujavimas (R. Rubikas, „Urgentinė torakalinė chirurgija“, dalis „Hemotoraksas“). Paliktas drenas sudarė sąlygas toliau sekti vidinio kraujavimo apimtį. Teismas nurodė, kad pacientui buvo taikyti rentgeno, echoskopinis tyrimai, drenavimas, t. y. galimi vidinio kraujavimo priežasties ir jo apimties diferencijavimo būdai. Teismas konstatavo, kad tretysis asmuo R. R. nepažeidė jo darbą reglamentuojančių aktų reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad ekspertizės akto išvadų 1 punkte nurodyta, kad budintis chirurgas R. R. pristačius po autoįvykio sužalotą R. P. atliko visus įprastinius veiksmus tikslu nustatyti klinikinę diagnozę, sudarė adekvatų konstatuotai nukentėjusiojo būklei tyrimo ir gydymo planą.
Teismas nurodė, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad atsakovo civilinė atsakomybė gali kilti tik tais atvejais, kai sveikatos priežiūros įstaiga neužtikrina maksimalaus atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnio ir šis prievolės netinkamas įvykdymas sukelia žalą, o tokios aplinkybės dėl sprendime nurodomų argumentų ir motyvų neįrodytos.
Teismas konstatavo, kad ieškovės teiginys, jog aorta plyšo dėl gydytojų veiksmų, yra nepagrįstas ir atmestinas. Teismo nuomone, bylos duomenys paneigia prielaidą, kad avarijoje aorta cirkuliariai nenuplyšo, nes asmuo būtų miręs staiga. Minėti duomenys patvirtina, kad nukentėjusieji, patyrę tokius sužalojimus, kokius patyrė R. P. , gali ilgiau išgyventi tais atvejais, kai stambiąsias krūtinės kraujagysles gaubianti adventicija ir mediastinalinė pleura laikinai apsaugo nuo smarkaus kraujavimo, tačiau besisunkdamas kraujas sudaro hematomas, kaip ir įvyko šiuo atveju. Aortos nuplyšimą traumos metu įrodo skrodimo duomenys, patvirtinantys, kad užpakaliniame tarpuplautyje rasta didelė kraujosruva, nueinanti į viršų bei į apačią, užspaudusi plyšusią aortos vietą, dėl ko nebuvo staigaus kraujavimo.
Teismas konstatavo, kad ekspertizės akte yra nurodyta, kad klinikiniai duomenys, rodantys besitęsiantį kraujavimą, buvo nepakankamai įvertinti, todėl gydymo eigoje negerėjant ligonio būklei galima buvo įtarti, kad yra pažeistos stambios kraujagyslės, tuomet chirurginę intervenciją galima buvo atlikti ir anksčiau – 2003 m. spalio 11 d. apie 7.00 val., kuomet iš krūtinplėvės ertmės pro stovintį dreną išsiskyrė 800 ml kraujo, tačiau iš ligos istorijoje C 8406 gydytojų R. R. , L. N. padarytų įrašų (ligos istorijos 5-6 psl.) matyti, kad 7.00 val. buvo išsiskyrę ne 800 ml, bet iš viso 500 ml kraujo (3.35 val. – 300 ml ir po drenavimo dar 200 ml), todėl chirurginei intervencijai atlikti anksčiau nebuvo objektyvių duomenų. Teismas pažymėjo, kad teismas, vertindamas ligos istorijos įrašus, vadovaujasi trečiųjų asmenų ir kitų gydytojų atliktais įrašais ligos istorijoje apie tyrimų stebėjimų ir kitus duomenis, kuriuose nėra taisymų ir kurie patvirtinti jų parašais. Teismas nurodė, kad būklės pagrindinių rodiklių lape (ligos istorijos 36 psl.) įrašai taisyti, neaišku kas ir kokiu pagrindu juos padarė bei lapas nepasirašytas, ir konstatavo, kad nepaneigta, jog šiame lape, kuris būna prie paciento lovos reanimacijos skyriuje, duomenis klaidingai įrašė žemesnio medicinos personalo darbuotojas. Teismas konstatavo, kad nepagrįstas teiginys, kad ligos istorija C 8406 yra perrašyta, nes byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog prie ligos istorijos esančioje nuotraukoje (ligos istorijos 50 psl.) nurodytas laikas nesutampa su gydytojo D. Dovidonio aprašyme nurodytu laiku, atsakovo paaiškinama tuo, kad aparato rodomas laikas nebuvo pakeistas šalyje keičiant laiką, o minėto gydytojo aprašymas patvirtina, kad apžiūrėtasis ligonis tikrai buvo R. P. , nes jis buvo apžiūrėtas reanimacijoje ne vieną kartą ir toks tyrimas jam buvo skirtas pagal sudarytą gydymo planą.
Teismas konstatavo, kad Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos kontrolės ataskaitoje nurodytas faktas, kad gydymo stacionare ligos istorijoje nėra duomenų apie konsultantų rekomendacijas dėl diagnostikos ir gydymo taktikos, bei konstatuoti sveikatos priežiūros trūkumai: įstaigoje neparengtas politraumos protokolas, reglamentuojantis asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimą esant sunkiems ir pavojingiems sveikatos sužalojimams, nenurodyti atsakingi vykdytojai, laiko ir medicinos dokumentų pildymo reikalavimai, įstaigos vidaus dokumentuose nenurodyta, kokiu periodiškumu budintys gydytojai turėtų aprašyti sunkių ligonių sveikatos būklės dinamiką medicinos dokumentuose, bei 2001 liepos 2 d. įstaigos direktoriaus patvirtintame klinikiniame protokole “Pleuros drenažo protokolas Nr. 3 ir 2001 m. gegužės 17 d. įstaigos direktoriaus patvirtintame klinikiniame protokole “Kvėpavimo organų operacijos protokolas Nr. 6” nenustatyti atsakingi vykdytojai, neturi esminės reikšmės, nes tai yra organizacinio pobūdžio trūkumai, neturėję esminės reikšmės nagrinėjamo atvejo pasekmėms, kadangi, nežiūrint jų, torakotomija buvo atlikta kvalifikuotai, politrauma gydyta pagal minėtus principus, dokumentai pildyti pakankamai dažnai ir taip, kad atspindėtų esminius ligonio sveikatos požymius ir tyrimų rezultatus. Teismas pažymėjo, kad nors ligos istorijos 50 puslapyje yra nurodyta, kad “k.pleuroje yra ~ 2 cm skysčio”, ką patvirtina ir nuotraukos duomenys (distancija 1.8 cm), tačiau Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos kontrolės ataskaitoje neteisingai nurodyta, kad rastas 12 cm skysčio ruožas kairėje pleuros ertmėje. Teismas nurodė, kad dėl minėtų bei kitų neatitikimų ar prieštaravimų visi šioje byloje esantys įrodymai teisėjų kolegijos kaip įrodymai vertinami visų įrodymų visumoje atsižvelgiant į leistinumo, sąsajumo, patikimumo principus ir kitas CPK 185 straipsnio nurodytas taisykles.
Teismas nurodė, kad teismas neišsako argumentų dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, kadangi ieškovė neįrodė neteisėtos veikos, žalos, priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių, o byloje esantys įrodymai paneigia atsakovo VšĮ Kėdainių ligoninės gydytojų kaltę.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė I. P. prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Panevėžio apygardos teismo 205 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, nurodydamas kad ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, nenurodė teisinių motyvų, įstatymų, kuriais remdamasis atmetė visas ieškinio pagrindą sudarančias ir atsakovo kaltus veiksmus patvirtinančias aplinkybes, kurios nurodytos tiek ieškinyje, tiek dublike, tiek papildomai paaiškintos ir pagrįstos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Teismas, nurodydamas, kad sprendimą grindžia įrodymų visuma, nepasisakė kaip ir kodėl vertinamas kiekvienas bylos įrodymas, nepateikė nei vieno konkretaus argumento, dėl kurio atmetė ieškovės nurodytus įrodymus.Teismo išvada, kad pacientas R. P. dar autoįvykio metu patyrė mirtiną traumą – cirkuliarų aortos nuplyšimą, prieštarauja visiems bylos įrodymams, nes byloje esantys medicininiai duomenys nepatvirtina fakto, kad R. P. aorta nuplyšo autoįvykio metu, nepatyrus nė vieno atviro krūtinės ląstos sužalojimo ir jokių didesnių vidinių krūtinės organų sužalojimų. Minėtas klausimas byloje priskirtinas prie reikalaujančio specialių žinių, todėl teismas be pagrindo vadovavosi atsakovo surašytais procesiniais bei medicininiais dokumentais, kuriuose tvirtinama, kad aorta nuplyšo būtent autoįvykio metu. Dėl šios aplinkybės byloje objektyvių duomenų nėra, teismo medicinos specialisto išvadoje nepasakyta, kad yra konstatuojami tik tokie sužalojimai, kurie yra padaryti autoįvykio metu. Atsakovo tvirtinimas, kad nebuvo pagrindų neatidėliotinai chirurginei intervencijai, teismo turėjo būti vertinamas kaip visiškai prasilenkiantis su elementaria logika ir neturėjo turėti jokios iš anksto nustatytos galios teismui CPK 185 straipsnio antrosios dalies prasme. Teismas turėjo pripažinti neturinčiais bylai įrodomosios reikšmės ir Medicinos audito ataskaitoje nurodytą išvadą, kad aortos sužalojimai dažniausiai baigiasi mirtimi, kadangi ši išvada nėra susieta su jokiais konkrečiais R. P. medicininių įrašų duomenimis. Teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad įrodymų, paneigiančių aortos visišką nuplyšimą pacientui autoįvykio metu, nepakanka, šalims nesiūlė pateikti papildomų įrodymų, o tai neatitinka CPK 179 straipsnio nuostatų ir turėjo įtakos nepagrįsto sprendimo priėmimui. Teismo išvados šiuo klausimu prieštarauja faktinei bylos medžiagai bei nėra konstatuotos įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis.Prieštaraujantis bylos medžiagai bei tikrovės neatitinkantis atsakovo tvirtinimas, kad autoįvykio metu nuplyšusi aorta paneigia netinkamų, nekvalifikuotų asmens sveikatos priežiūros neatidėliotinų paslaugų atsakovo gydymo įstaigoje suteikimą R. P. , bei teismo sprendime suformuluotas sutikimas su tokiais samprotavimais, apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant bylą vertintini sprendžiant klausimą dėl aplinkybės, jog žmogus su visiškai nutrūkusia aorta išgyvena vos keletą minučių, pripažinimo visiems žinoma CPK 182 straipsnio 1 punkto turinio prasme.Teismo sprendimas pažeidžia bylos ginčo šalių saugomų interesų vienodas garantijas asmenų lygybės teismui ir įstatymui, lygių šalių procesinių teisių užtikrinimu bylos procese, kadangi teismas sprendime nepasisakė, kokiais teisiniais argumentais, motyvais remdamasis sutiko su atsakovo pateiktu bylos dokumentų vertinimo požiūriu, ir kodėl neatsižvelgta į ieškovės argumentus dėl tų pačių įrodymų kitokio vertinimo.Teismas sprendime nenurodė materialinės teisės normų, kuriomis vadovavosi priimdamas sprendimą, nenurodė motyvų, kodėl netaikytos ir atmestos ieškinyje nurodytos įstatymo normos.Teismas nesilaikė kaltės prezumpcijos taisyklės tokios kategorijos bylose, sprendime nėra pateikta daugiau argumentų dėl žalos nebuvimo, išskyrus aortos nuplyšimą autoįvykio metu.Teismas neįvertino to, kad atsakovo kaltė pasireiškė tuo, jog gydymo įstaigoje nebuvo užtikrinti jokie padidinti profesinio rūpestingumo ir atidumo standartai, kurie būtini sunkios būklės paciento atžvilgiu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas VšĮ Kėdainių ligoninė nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo apeliacinės instancijos teismą atmesti apeliacinį skundą ir palikti Panevėžio apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas ir Panevėžio apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Byloje nustatyta, kad 2003 m. spalio 11 d. apie 1.20 val. Kėdainių rajone, Dotnuvos gyvenvietėje autoįvykio metu buvo sužalotas ieškovės I. P. sūnus R. P. , gimęs 1985 m. liepos 28 d. 2003 m. spalio 11 d. apie 1.55-2.00 val. greitosios pagalbos automobiliu R. P. buvo pristatytas į antrojo lygio sveikatos priežiūros įstaigos VšĮ Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių, apžiūrėtas budinčio chirurgo R. R. , nustatyta diagnozė hospitalizuojant, paskirti tyrimai bei gydymas, 2.10 val. R. P. stacionarizuotas į reanimacijos skyrių, nustatyta klinikinė diagnozė – politrauma: krūtinės sumušimas, įtariamas hemotoraksas (kraujavimas pleuros ertmėje) kairėje, trauminis šokas, dešinio šlaunikaulio išnirimas, muštinė veido žaizda, smegenų sukrėtimas, būklė sunki, bet stabili, paskirti tyrimai bei gydymas. 2003 m. spalio 11 d. 11.30 val. pradėta R. P. tarakotomijos operacija, 13.00 val. konstatuota R. P. mirtis nuo ūmaus nukraujavimo. Į gydymo stacionare istoriją Nr. C 8406 įrašyta galutinė diagnozė – pagrindinė liga politrauma: krūtinės sumušimas, dešinio šlaunikaulio išnirimas, trauminė smegenų liga, smegenų sukrėtimas, dešinio viršutinio voko muštinė žaizda, veido hematoma, kūno nubrozdinimai; komplikacijos: nusileidžiančios aortos dalies plyšimas, masyvi tarpuplaučio ir paravertebralinė hematoma, hemotoraksas kairėje, hemoraginis šokas IVo. R. P. mirties liudijime nurodyta mirties priežastis – krūtinės ląstos sumušimas, lydimas aortos nuplyšimu (nelaimingas atsitikimas).
Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2004 m. rugsėjo 21 d. nutarimu nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje dėl R. P. neatsargaus gyvybės atėmimo nesant tiesioginio priežastinio ryšio tarp VšĮ Kėdainių ligoninės medicinos personalo veiksmų ir R. P. mirties. Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2007 m. lapkričio 7 d. nutarimu nutarta nutrauktą ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje dėl sunkiai sužaloto R. P. netinkamo gydymo, sukėlusio jo mirtį, atnaujinti. Kėdainių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros pareiškimą dėl ekspertizės skyrimo ir susipažinęs su baudžiamosios bylos, kurioje atliekamas ikiteisminis tyrimas, medžiaga, 2008 m. sausio 14 d. nutartimi nutarė paskirti pakartotinę kompleksinę deontologinę ekspertizę dėl R. P. mirties, pavedant ją atlikti Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto ekspertams. Pagal Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto duomenis ekspertizės atlikimas šiuo metu nėra pradėtas ir ekspertizė neatlikta. Teisėjų kolegija spendžia, kad nurodytos aplinkybės nėra kliūtis išnagrinėti civilinę bylą, nes pagal BPK 217 straipsnį ikiteisminio tyrimo atnaujinimas galimas ne vieną kartą, į civilinę bylą pateikta teismo medicinos specialisto išvada Nr. 140, ekspertizės aktas Nr. EDM 43/04(01), pakartotinės ekspertizės aktas Nr. EKM 19(110)/07(01), bei Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolės ataskaita Nr. 1A-7-459K, šalių ginčas teisme nagrinėjamas nuo 2005 m. vasario 17 d. ir apeliacinės instancijos teismas ieškovės prašymu buvo paskyręs pakartotinę teismo medicinos ekspertizę dėl R. P. mirties. Pažymėtina, kad civilinėje byloje procesas taip pat gali būti atnaujinamas, kai yra CPK 366 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyti pagrindai. CPK 7 straipsnis reglamentuoja proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, o 181 straipsnio antroji dalis numato, kad teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas nepagrįstai užtęs bylos nagrinėjimą, kadangi priešingu atveju būtų galimybė pastoviai ir neribotai pateikinėti įrodymus ir dėl to procesas taptų neįmanomas ir byla negalėtų būti išnagrinėta iš esmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės, kurią pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atstovavo advokatai, 2008 m. vasario 27 d. prašymas dėl kompleksinės pakartotinės teismo medicinos (deontologinės) ir rašysenos ekspertizės paskyrimo, kurio teisėjų kolegija netenkino, buvo pareikštas praėjus trejiems metams nuo šalių ginčo teisme nagrinėjimo pradžios. Teisėjų kolegijos nuomone, į bylą pateikta pakankamai įrodymų nustatyti turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir nėra kliūčių išnagrinėti bylą.
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų ir pagal pateiktus į bylą įrodymus bei nustatytas turinčias reikšmės bylai aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį.
Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnio reikalavimų. Teisėjų kolegija pagal pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį sprendžia, kad sprendimo įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys atitinka CPK 270 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Pažymėtina, kad sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytos teismo nustatytos aplinkybės, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, įvertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais vadovavosi teismas, bei kiti teisiniai argumentai.
Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo pateiktų į bylą įrodymų įvertinimo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pateiktus į bylą įrodymus įvertino pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus.
Nereikia įrodinėti aplinkybių, teismo pripažintų visiems žinomomis (CPK 182 str. 1 p.). Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti visiems žinoma apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, kad žmogus su visiškai nutrūkusia aorta išgyvena vos keletą minučių. Tai patvirtina ir medicinos mokslo darbai bei mokslinė metodinė literatūra (Rubikas R. Urgentinė torakalinė chirurgija, Kaunas, Kauno medicinos universitetas, 2000, p. 205).
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė UAB „Nacionalinis medicinos asistavimo biuras“ 2006 m. balandžio 27 d. pažymą Nr. 04-13P ir A. Garmaus teismo medicininių tyrimų biuro 2007 m. rugsėjo 4 d. teismo medicinos specialisto išvadą Nr. P-SI-72-92 pateikė tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Eksperto išvada gali būti laikoma tinkamu įrodymu, kai ji gauta civilinio proceso nustatyta tvarka, t.y. paskirta ir atlikta laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada – CPK 216 straipsnio prasme. Toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį, numatytą procesinio įstatymo, - rašytinį įrodymą, - kadangi jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2001). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2004). Pažymėtina, kad rašytiniai įrodymai yra skirstomi į oficialius ir privačius (CPK 197 str. 1, 2 d.). Minėtas pažymą bei išvadą parengė asmenys, neįrašyti į Lietuvos teismo ekspertų sąrašą, ir šie dokumentai gali būti vertintini tik kaip privatūs rašytiniai įrodymai. Pažymėtina, kad privačių nuomonių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, medicinos bei gydymo taikymo klausimais gali būti daug ir įvairių. Minėtose pažymoje bei išvadoje yra pareikštos asmeninės specialistų nuomonės, kurios nėra saistomos jokia atsakomybe, jokia priesaika, jokia rizika, gali priklausyti nuo prašiusio atlikti tyrimus asmens lūkesčių, pateikiamų dokumentų apimties bei kitų aplinkybių. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, minėtos pažyma bei išvada pagal CPK nustatytus reikalavimus įrodymams negali konkuruoti ir nepaneigia pateiktų į bylą ekspertizių išvadų, ekspertų paaiškinimų, Valstybinės medicinos audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos kontrolės ataskaitos išvadų (CPK 185 str.).
Vertinant CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, pacientas, pareikšdamas ieškinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų netinkamų veiksmų, turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojo nerūpestingumo ir padarytos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2005). Atitinkamai medicinos įstaigai tenka pareiga įrodyti savo veiksmų nekaltumą, teisėtumą, adekvatumą, nes ji laikoma kalta, kol neįrodo, kad jos kaltės dėl žalos atsiradimo nėra (CK 6.246-6.249 str.).
Pateiktame į bylą deontologinės teismo medicinos ekspertizės akto Nr. EDM 43/04(01) išvadoje konstatuota, kad tarp R. P. gydžiusio VšĮ Kėdainių ligoninės personalo veiksmų ir ligonio mirties priežastinio ryšio nėra, kadangi krūtinės aortos sienelės įtrūkimai arba aortos nuplyšimai dažniausiai baigiasi mirtimi dėl masyvaus nukraujavimo net ir suteikus savalaikę ir kvalifikuotą pagalbą. Pakartotinės teismo medicinos ekspertizės akto Nr. EKM 19(110)/07(01) išvadoje konstatuota, kad R. P. mirties priežastimi buvo autoįvykio metu patirti sužalojimai nepriklausomai nuo suteiktos pagalbos bei gydymo VšĮ Kėdainių ligoninėje, kad autoįvykio metu įvyko R. P. nusileidžiančiosios aortos pilnas cirkuliarinis plyšimas (trūkimas) dėl krūtinės ląstos sumušimo, kad kadangi sužalojimai buvo nesuderinami su gyvybe, tai operacijos atlikimo laikas įtakos nebeturėjo, kad ligonis R. P. buvo kraštutinai sunkioje būklėje, todėl jį perkelti į trečiojo lygio gydymo įstaigą nebuvo galima. Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolės ataskaitoje Nr. 1A-7-459K dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų efektyvumo nurodyta, kad remiamasi Neuroangiochirurgijos centro vadovo prof. E. B. pateiktomis dėl ligonio R. P. diagnostikos ir gydymo taktikos išvadomis: „krūtinės aortos sužalojimai (krūtinės aortos sienelės įtrūkimai arba įplyšimai) dažniausiai baigiasi mirtimi, kurią sukelia greiti ir masyvūs nukraujavimai. Dėl to dažnai nespėjama tiksliai diagnozuoti ir suteikti kvalifikuotą chirurginę pagalbą“ bei ataskaitos išvadose nurodyta, kad galiojančių reikalavimų pažeidimų nėra ir kad kokybiškos sveikatos priežiūros trūkumų yra. Teisėjų kolegijos nuomone, minėti įrodymai bei ekspertų A. Grigaičio, P. Petreikio paaiškinimai patvirtina, kad autoįvykio metu įvyko R. P. nusileidžiančiosios aortos pilnas cirkuliarinis plyšimas (trūkimas) dėl krūtinės ląstos sumušimo, ir paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad R. P. nusileidžiančiosios aortos pilnas plyšimas (trūkimas) įvyko VšĮ Kėdainių ligoninėje dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir kad žmogus su visiškai nutrūkusia aorta išgyvena vos keletą minučių. Apeliacinio skundo argumentą, kad žmogus su visiškai nutrūkusia aorta išgyvena vos keletą minučių paneigia taip pat medicinos mokslinė metodinė literatūra (Rubikas R. Urgentinė torakalinė chirurgija, Kaunas, Kauno medicinos universitetas, 2000, p. 205). Eksperto A. Grigaičio paaiškinimai, liudytojo P. G. parodymai, pateiktų į bylą ekspertizių išvados, Valstybinio medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos kontrolės ataskaita patvirtina, kad VšĮ Kėdainių ligoninė, būdama antrojo lygio sveikatos priežiūros įstaiga ir neturėdama dirbtinės kraujotakos įrangos, neturėjo realios galimybės atlikti reikiamos, tinkamos bei sėkmingos pilnai cirkuliariai plyšusios (trūkusios) nusileidžiančios aortos susiuvimo, protezavimo ar šuntavimo operacijos. Nurodytų aplinkybių nepaneigia 2007 m. sausio 9 d. laikraščio „Kėdainių garsas“ straipsnyje „Sėkminga aortos operacija – neeilinis įvykis“ pateikti duomenys, kadangi straipsnyje aprašoma kita liga ir kita aortos vieta, t.y. ne nusileidžiančiosios aortos pilnas cirkuliarinis plyšimas (trūkimas). Į bylą nepateikta įrodymų apie Lietuvoje atliktas pilnai cirkuliariai plyšusios (trūkusios) nusileidžiančiosios aortos sėkmingas operacijas ir ekspertas A. Grigaitis paaiškino, kad neturi informacijos apie tokių operacijų atlikimą Lietuvoje. Teisėjų kolegijos nuomone, eksperto A. Grigaičio paaiškinimai, apklausto liudytoju P. G. , buvusio Kauno medicinos universiteto klinikų konsultanto Kauno apskričiai ir konsultavusio VšĮ Kėdainių ligoninės gydytojus dėl R. P. gydymo, parodymai bei kiti į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atvežus pacientą R. P. į VšĮ Kėdainių ligoninę nebuvo indikacijų bei požymių, dėl paciento perkėlimo į aukštesnio lygio sveikatos priežiūros įstaigą, o atsiradus tokioms indikacijoms paciento dėl sveikatos būklės negalima buvo perkelti į aukštesnio lygio sveikatos priežiūros įstaigą, todėl buvo kviesti konsultantai ir atlikta torakotomijos operacija. Pateiktos į bylą ekspertizių išvados, ekspertų paaiškinimai, liudytojo P. G. parodymai patvirtina, kad paciento su nusileidžiančios aortos pilnu cirkuliariniu plyšimu (trūkimu) dėl sveikatos būklės nebuvo galimybės pervežti iš VšĮ Kėdainių ligoninės į Kauno medicinos universiteto klinikas. Todėl ir nustačius nusileidžiančios aortos pilną cirkuliarinį plyšimą (trūkimą) iš karto po R. P. pristatymo į VšĮ Kėdainių ligoninę nebuvo realios galimybės perkelti pacientą į aukštesnio lygio sveikatos priežiūros įstaigą. Teisėjų kolegijos nuomone, pateikti į bylą įrodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, kad Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos kontrolės ataskaitos Nr. 1A-7-459K 7.2-7.2.4 punktuose nurodyti kokybiškos sveikatos priežiūros trūkumai neturėjo reikšmės reikiamam bei tinkamam sveikatos priežiūros paslaugų pacientui R. P. suteikimui, kad VšĮ Kėdainių ligoninė suteikė R. P. reikiamas bei tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas ir teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, nepažeidė. Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus sprendžia, kad VšĮ Kėdainių ligoninėje R. P. buvo atliekami tyrimai bei gydymas ne vėliau kaip po 10 min. nuo jo pristatymo į minėtą sveikatos priežiūros įstaigą pagal teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos paslaugų teikimą, reikalavimus ir uždarų krūtinės sužalojimų sukelto hemotorakso (HT) diagnostikos bei gydymo algoritmą, nurodytą R. Rubiko knygoje „Urgentinė torakalinė chirurgija“. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagal CPK nustatytas taisykles teisingai įvertino padarytus įrašus, įskaitant įrašus apie kraujavimą, gydymo stacionare istorijoje Nr. C 8406. Tai patvirtina ir apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai. Aplinkybė, kad paciento nusileidžiančiosios aortos pilnas cirkuliarinis plyšimas (trūkimas) buvo nustatytas tik atliekant torakotomijos operaciją, bet ne anksčiau atliekant tyrimus, nepatvirtina VšĮ Kėdainių ligoninės ir šios sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų netinkamų veiksmų, kadangi pateikti į bylą įrodymai patvirtina, jog antrojo lygio sveikatos priežiūros įstaigoje VšĮ Kėdainių ligoninėje pagal turimą įrangą buvo atlikti visi reikiami bei galimi tyrimai, tačiau dėl objektyvių priežasčių tokiais tyrimais nebuvo galimybės konkrečiu atveju nustatyti R. P. nusileidžiančiosios aortos pilno cirkuliarinio plyšimo (trūkimo). Ekspertizių išvados bei kiti į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad torakotomijos operacija R. P. buvo pradėta atlikti nepavėluotai ir laiku pagal minėto uždarų krūtinės sužalojimų sukelto hemotorakso (HT) diagnostikos bei gydymo algoritmą. Ekspertizių išvados, ekspertų paaiškinimai patvirtina, kad ankstesnis torakotomijos operacijos atlikimas taip pat nebūtų pakeitęs situacijos bei aplinkybių dėl paciento gydymo ir nebūtų užtikrinęs sėkmingo nusileidžiančiosios aortos su pilnu cirkuliariniu plyšimu (trūkimu) gydymo. Todėl teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų dėl pavėluoto paciento diagnozės nustatymo, pavėluoto torakotomijos operacijos atlikimo, paciento neperkėlimo į aukštesnio lygio sveikatos priežiūros įstaigą. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra nurodoma ir nepagrindžiama medicinos praktika bei mokslu kaip ir kokiu būdu, anksčiau nustačius paciento diagnozę ar anksčiau atlikus torakotomijos operaciją, galėjo būti atliktas reikiamas bei sėkmingas nusileidžiančiosios aortos su pilnu cirkuliariniu plyšimu (trūkimu) gydymas arba atliktas paciento su tokia trauma perkėlimas į aukštesnio lygio sveikatos priežiūros įstaigą. Pateiktos į bylą ekspertizių išvados, ekspertų paaiškinimai paneigia tokias galimybes.
Dėl nurodytų aplinkybių bei argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas įrodė ir pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad nėra atsakovo kaltės dėl R. P. mirties. Teisėjų kolegijos nuomone, pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad tarp atsakovo veiksmų ir R. P. mirties nėra priežastinio ryšio. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė pagrįstai (CK 1.1, 6.245-6.251 str.; Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas; Sveikatos sistemos įstatymas; Medicinos praktikos įstatymas).
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ir sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Panevėžio apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir atsakovo atstovės advokatės darbo bei laiko sąnaudas, sprendžia, kad priteistina iš ieškovės atsakovui 2 784 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 96 straipsniais sprendžia, kad priteistina iš ieškovės valstybei 39 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas neprivalo atlyginti ieškovės bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, kadangi apeliacinis skundas atmetamas (CPK 93, 98 str.).
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė, vykdydama Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 18 d. nutartį, sumokėjo į Lietuvos apeliacinio teismo specialiąją sąskaitą 1000 Lt ekspertizės išlaidoms. Iš šios sumos 240 Lt buvo sumokėta Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos institutui už ekspertizės atlikimą ir 131 Lt už bylos nuorašų (prie bylos prijungtų rentgeno nuotraukų kopijų) atlikimą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad grąžintina ieškovei 629 Lt suma, sumokėta į Lietuvos apeliacinio teismo specialiąją sąskaitą vykdant Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 18 d. nutartį (CPK 90 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės I. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui viešajai įstaigai Kėdainių ligoninei (įmonės kodas 191045561) 2 784 Lt (du tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.
Priteisti iš ieškovės I. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 39 Lt (trisdešimt devynis litus) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.
Grąžinti ieškovei I. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 629 Lt (šešių šimtų dvidešimt devynių litų) sumą, sumokėtą ieškovės I. P. į Lietuvos apeliacinio teismo specialiąją sąskaitą vykdant Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 18 d. nutartį.