Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2017-07-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-125-630/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-07-13
Bylos Nr.
1-125-630/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27543-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Antanaitienė
Kaltinamasis
R. B.
Nukentėjusysis
R. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-125-630/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27543-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.2 (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 13 d.Šakiai
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Lina Antanaitienė,sekretoriaujant Jurgitai Leškevičienei,dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui,kaltinamajam R. B., jo gynėjai advokatei R. K.,nukentėjusiajai R. B.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, susituokęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, tai yra, 2017-06-04, apie 2 val., (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gyvenamojo namo kambaryje, kilus konfliktui tyčia pastūmė savo sutuoktinę R. B. link lovos, dėl ko ji susimušė dešinę koją, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, dar kartą pastūmė savo sutuoktinę pargriaudamas ją ant lovos ir laikydamas prispaudęs sudavė smūgius jai rankomis į veidą ir kitas kūno vietas, tuo sukėlė jai fizinį skausmą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad šventės metu jis pamatė savo žmoną R. B. apsikabinusią su kitu vyru ir jam dėl to kilo įniršis. Iš šventės jis įpykęs parvažiavo į savo namus. Kai namo sugrįžo sutuoktinė, jis ją pastūmė, dėl ko ji parvirto ant lovos, tuomet jis jai su delnu sudavė per veidą. Tuo metu jis buvo išgėręs, kas turėjo labai daug įtakos jo agresyviam elgesiui. R. B. teigė, jog anksčiau taip niekada nesielgė, savo žmonos atsiprašė, ji jam atleido ir jie toliau po įvykio gyvena kartu. Kaltinamasis pažymėjo, jog ateityje konfliktų naudodamas smurtą nebespręs.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. B. parodė, kad buvo švenčiamos sėkminės ir šios šventės metu buvo vartojamas alkoholis, tačiau ji alkoholio nevartojo, nes ryte ji turėjo vykti į darbą. Šventės metu su ja šokęs vyras ją apsikabino ir pabučiavo. Visa tai matė jos sutuoktinis, kuris apsvaigęs nuo alkoholio bei dėl pavydo prieš ją panaudojo smurtą. Nukentėjusioji pažymėjo, kad tai buvo pirmas kartas, kai jos sutuoktinis ją taip stipriai sumušė. Ji kaltinamajam po minėto įvykio atleido ir toliau gyvena kartu su juo. R. B. tiki, kad jos sutuoktinis pasitaisys ir panašūs įvykiai daugiau nebepasikartos bei sutinka, kad R. B. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jiems susitaikius.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. B. kaltę įrodo jo paties visiškas prisipažinimas, pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (b. l. 1-2), tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 6), pranešimas apie galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį (b. l. 8), tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 9-10), medicinos dokumentų išrašas/siuntimas (b. l. 11), tarnybinis pranešimas dėl girtumo nustatymo (b. l. 20) ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo R. B. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi kaltinamasis mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, tai yra, 2017-06-04, apie 2 val., (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gyvenamojo namo kambaryje, kilus konfliktui tyčia pastūmė savo sutuoktinę R. B. link lovos, dėl ko ji susimušė dešinę koją, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, dar kartą pastūmė savo sutuoktinę R. B. pargriaudamas ją ant lovos ir laikydamas prispaudęs sudavė smūgius jai rankomis į veidą ir kitas kūno vietas, tuo sukėlė jai fizinį skausmą. Šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad kaltinamasis prisipažino dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

R. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, jo padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie tyčinių nesunkių nusikaltimų, kaltinamasis susitaikė ir atsiprašė nukentėjusiosios, nukentėjusioji jam atleido, byloje nereiškiamas civilinis ieškinys. R. B. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas, nusiskundimų iš seniūnijos neturintis, jis kritiškai vertina savo poelgį. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad R. B. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi yra nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja. BK 38 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių nenustatyta, todėl teismas atleidžia R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai susitaikius.

Pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2017-06-04 15.15 val. iki 2017-06-05 14.52 val. (b. l. 36), darytina išvada, jog šios procesinės prievartos priemonės taikymas jam padarė teigiamą įtaką, todėl baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą laikytina pertekline ir tuo pagrindu neskirtina.

Kardomoji priemonė R. B. iki teismo posėdžio nepaskirta ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirtina.

Teismui pateikta 2017-06-20 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-7522, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam R. B. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 34,74 Eur advokato užmokestis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, o BPK 105 straipsnio 2 dalyje sakoma, kad teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis dirba, tačiau valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę pasinaudoti advokato paslaugomis tokioje padėtyje, kai byla nagrinėjama teisme pagreitinto proceso tvarka, kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui, nepaisant ir jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei vadovaujantis teismų praktika (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-322/2014), teismas sprendžia, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Kaltinamasis R. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017-06-04 15.15 val. iki 2017-06-05 14.52 val. (b. l. 36).

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja ir bylą nutraukti.

Kardomosios priemonės R. B. neskirti.

Išaiškinti R. B., kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, tai šis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus išlaidų iš R. B. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Lina Antanaitienė