Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės UAB “Ignalinos statyba“ atstovo bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“ atstovei A. Ž., atsakovės atstovui advokatui A. G., trečiojo asmens VĮ „Turto bankas“ atstovui D. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB “Ignalinos statyba“ atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“ ieškinį atsakovei J. Z. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų - VĮ „Turto bankas“, A. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų VĮ Turto bankas teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog su pareikštu ieškiniu sutinka. Ginčo sutartis sudaryta prieš pat bankroto bylos iškėlimą, kas rodo, jog sutarties sudarymo momentu įmonė jau buvo nemoki. Todėl nebuvo jokio protingo pagrindo už 100 000 Lt įsigyti beviltišką reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį A. L.. Visas trečiojo asmens turtas yra ne kartą areštuotas skirtingų antstolių bei apsunkintas hipoteka, todėl realios galimybės ieškovui išsiieškoti iš trečiojo asmens skolų nėra. UAB „Ignalinos statyba“ neturėjo jokių išskirtinių galimybių išieškoti skolą lyginant su pačia atsakove, todėl 100 000 Lt sumokėjimas už abejotinos vertės reikalavimo teisę įmonės kreditoriams vienareikšmiškai žalingas (b.l.36-38 t.II).

Trečiasis asmuo A. L. teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie bylos nagrinėjimą informuotas tinkamai (b.l.139 t.II).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovė UAB „Ignalinos statyba“ atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“ ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia 2012 m. spalio 24 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės UAB „Ignalinos statyba“ ir atsakovės J. Z., ab initio CK 6.66 straipsnio pagrindu. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, nurodydama jog nėra visų būtinų sąlygų, dėl kurių galėtų būti tenkinamas actio Pauliana ieškinys.

Teismų praktikoje yra nuosekliai suformuluota taisyklė, kad actio Pauliana ieškinys gali būti tenkinamas nustačius: 1) kreditoriaus neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ir turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Nustačius šias sąlygas kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina kreditoriaus reikalavimui patenkinti, tačiau nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-01-26 nutartis, priimta civilinėje Nr.3K-3-25/2012).

Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą jis gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Actio Pauliana ieškiniu, kaip savo teisių gynimo būdu, kreditorius ir bankroto administratorius, kuris gali reikšti ieškinį kreditorių interesais, gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog ieškovas turėjo daug pradelstų skolų, kurių bendra suma sudarė 1 595 834,17 Lt dydžio sumą (b.l.11-14, 27-57 t.I). Atsakovė šios sąlygos neginčija.

Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, jog ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą.

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo sudarant ginčijamą sandorį. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2012-10-24 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį (b.l.21-24 t.I). Minėta reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius atsakovė J. Z. perleido 200 805,46 Lt dydžio reikalavimo teisę į skolininką trečiąjį asmenį A. L. naujajam kreditoriui ieškovei UAB „Ignalinos statyba“ už 100 000 Lt (b.l.25-26 t.I). Taip pat teismas nustatė, kad su atsakove sudarydama ginčijamą reikalavimo perleidimo sutartį ieškovė UAB „Ignalinos statyba“ turėjo pradelstų skolų kreditoriams bendroje 1 595 834,17 Lt sumoje (11-14, 27-57 t.I). Be to, ieškovei ginčijamo sandorio sudarymo metu jau buvo iškelta restruktūrizavimo byla (b.l.57 t.I), o įmonės turtui taikyti areštai (b.l.58-77 t.I), kas reiškia, kad įmonė buvo faktiškai nemoki ir turėjo daug pradelstų įsiskolinimų kreditoriams. Nepaisant sunkios finansinės padėties ieškovė iš atsakovės už 100 000 Lt įsigijo reikalavimo teisę į skolininką A. L., iš kurio išieškojimas yra praktiškai neįmanomas – visas skolininko A. L. turtas yra ne vieną kartą areštuotas, be to apsunkintas hipoteka (b.l.76-85 t.I, 39-48 t.II).

Atsakovė nurodo, jog šios sąlygos nėra, kreditorių interesai pažeisti nebuvo, kadangi ieškovė įsigijo didesnės vertės turtą negu sumokėta suma. Be to A. L. turimas turtas yra žymiai didesnės vertės, negu jo turimos skolos, skolos sudaro apie 80 000 Lt, turimo turto vertė 1 253 000 Lt.

Vertinant byloje pateiktus įrodymus, jog skolininko turtas yra ne po vieną kartą areštuotas, nuo 2005 metų apsunkintas hipoteka, taip pat ir pati atsakovė skolos negalėjo išieškoti nuo 2010 metų, darytina išvada jog išieškojimas sunkiai įvykdomas, todėl atmestini aukščiau nurodyti argumentai.

Taip pat atsakovė nurodo, jog reikalavimo teisę perleido tik todėl, kad ji gyvena Kaune, neturi nei teisinių žinių, nei laiko skirti skolos išieškojimui. Tuo tarpu ieškovė teigė, kad žino kaip skolą išsiieškoti bei turi tam pakankamai resursų ir to nepadarė tik dėl savo neveiklumo.

Įvertinus byloje surinktą medžiagą sutiktina su trečiojo asmens VĮ Turto bankas argumentu, jog atsakovei disponuojant reikalavimo teise bei pačiai bandant išsiieškoti skolą iš A. L., negalima teigti, jog atsakovė nieko nesupranta skolos išieškojime. Be to ji ne tik galėjo, bet ir turėjo galimybę įvertinti savo veiksmų pasekmes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokius teisinio veiksmo padarinius, sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tam tikro veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Taip pat protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėjo pasidomėti ar ieškovė užsiima skolų išieškojimu bei kokios gali kilti iš to teisinės pasekmės. Protingumo principas sutarties šalims reiškia, kad jie patys turi rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Atsižvelgiant į tai atmestini aukščiau nurodyti atsakovės argumentai.

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus darytina išvada, jog ieškovei įsigyjant reikalavimo teisę į skolą, kurios išieškojimas yra praktiškai neįmanomas bei pačiai turint didelius pradelstus įsiskolinimus buvo pažeistos įmonės ir jos kreditorių interesai. Tuo atveju, jei šalys nebūtų sudarę ginčijamos sutarties ir ieškovė šios sutarties pagrindu nebūtų sumokėjusi 100 000 Lt atsakovei, ieškovė šią sumą būtų galėjusi naudoti visų kreditorių finansiniams reikalavimams proporcingai dengti.

Dėl ieškinio senaties. ĮBĮ 11 str. 5 d. 8 p. numato, jog ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos bankroto administratorius patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Šiuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos.

Todėl teismui nustatant, ar nepraleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 6.66 str. 3 d.), taikytinas minėtas įstatymas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „Ignalinos statyba“ dokumentai bankroto administratoriui buvo perduoti 2013 m. liepos 4 d. (b.l.87 t.I), todėl ieškovui kreipiantis į teismą su 2014 m. liepos 3 d. ieškiniu, vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas (CK 6.66 str. 3 d.).

Dėl sandorio privalomumo. Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 str. 1 d.). Ši sąlyga paprastai visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-17/2006). Tačiau tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-485/2010; 2015-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-348-916/2015). Byloje esančiais duomenimis ginčijama sutartis sudaryta nesant teisinio privalomumo jos sudaryti.

Dėl skolininko ir trečiojo asmens sąžiningumo. Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu galima tik tada, jei skolininkas ir trečiasis asmuo sudarydami sandorį buvo nesąžiningi, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar ketinantis sudaryti sandorį asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai; tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama, sudarant sandorius, domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi tam, kad nebūtų pažeisti įstatymai; toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Be to pažymėtina, jog ieškovės turtas buvo areštuotas, areštas įregistruotas Turto areštų registre (b.l.58-75 t.I). Tretiesiems asmenims turto areštas sukelia teisinius padarinius nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre (Turto arešto aktų registro įstatymo 4 str. 1 d.). Pažymėtina, kad įregistravus turto areštą yra laikoma, kad turto arešto akto duomenys yra žinomi kiekvienam asmeniui (Turto arešto aktų registro įstatymo 5 str. 2 d.).

Savo ruožtu ir ieškovė turėdama skolų ir sudarydama sutartį, taip pat turėjo pasidomėti į kokią skolą įgis reikalavimo teisę bei esant sunkiai finansinei situacijai atsakingiau vertinti sudaromo sandorio pasekmes.

Iš byloje esančių duomenų darytina išvada, kad ieškovė neabejotinai žinojo, jog ji turi finansinių sunkumų ir negali įvykdyti visų savo įsipareigojimų kreditoriams, tačiau ginčijamą reikalavimo perleidimo sandorį vis tiek sudarė, tuo tarpu jeigu atsakovė būtų įvykdžiusi savo pareigą pasidomėti kita reikalavimo perleidimo sutarties šalimi, jai būtų tapę žinoma, kad įmonė yra nemoki, jai iškelta restruktūrizavimo byla, t.y. jog įmonė turi finansinių sunkumų, atitinkamai ir kreditorių. Sąžiningumo principas neatskiriamas nuo teisingumo ir protingumo principų. Preziumuojama, kad sąžiningas asmuo civiliniuose santykiuose elgiasi protingai, atidžiai ir rūpestingai, savo subjektines teises įgydamas ir įgyvendindamas teisėtais būdais, neprisiimdamas nepagrįstos rizikos ir naudodamasis ekonomiškomis, mažiausiai finansinių ir žmogiškųjų sąnaudų reikalaujančiomis teisinėmis priemonėmis. Tais atvejais, kai asmens veiksmai neatitinka protingo, apdairaus ir rūpestingo asmens veiksmų standarto, kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar jis tikrai veikė skatinamas tų motyvų, kuriuos išviešino, ar turėjo kitokių, sąžiningumui prieštaraujančių tikslų.

Vadovaujantis nurodytais motyvais darytina išvada, kad tiek ieškovė tiek atsakovė sudarydamos ginčo sandorį buvo nesąžiningos.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei ieškovės pateiktus įrodymus teismas konstatuoja, kad ginčijamas sandoris atitinka visas actio Pauliana instituto taikymui keliamas sąlygas ir yra pagrindas priimti ieškovo prašomą sprendimą, todėl tarp UAB „Ignalinos statyba“ ir J. Z. 2012-10-24 sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pripažintina negaliojančia ab initio (CK 6.66 str.).

Dėl restitucijos taikymo. Pripažinus ginčo sutartį negaliojančia ab initio actio Pauliana pagrindu atsiranda sandorio negaliojimo pasekmė – restitucija (CK 6.66 str., CK 6.145 str., 6.146 str.), t. y. viena šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (CK 6.145 str. 1 d.). Vadovaujantis CK 6.145 str. 2 d., restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 str. 2 d.). Vadovaujantis CK 6.66 str. 4 d., sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisinius padarinius tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Sandorio pripažinimas negaliojančiu neturi įtakos sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms į turtą, kuris buvo pripažinto negaliojančiu sandorio objektas (CK 66.6 str. 5 d.).

Vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismui pripažinus ginčijamą sutartį negaliojančia ab initio, taikytina restitucija natūra ir ieškovei iš atsakovės priteistina 28 962 Eur (100 000 Lt.) suma (CK 6.145 str. 1 d., 6.146 str.). Byloje nenustatyta jokių faktinių pagrindų, leidžiančių pripažinti esant CK 6.145 str. 2 d. nustatytas restitucijos netaikymo sąlygas. Atsakovės padėtis dėl ginčo sandorio gautų lėšų grąžinimo ieškovei pablogės, tačiau nepagrįsto ir nesąžiningo pablogėjimo teisinės situacijos šiuo atveju nėra, nes po restitucijos pritaikymo ir teisinės tvarkos atkūrimo civiliniuose teisiniuose santykiuose atsakovė kartu su visais kitais ieškovės kreditoriais turės galimybę ginti savo teises bankroto byloje (Įmonių bankroto įstatymo 35 str.).

Dėl taikos sutarties sudarymo. Šalys bylos nagrinėjimo metu prašė patvirtinti 2016-01-18 taikos sutartį. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareikštu ieškiniu siekė prisiteisti iš atsakovės 28 962 Eur. Taikos sutartimi šalys susitarė dėl per pus mažesnės skolininkės mokėtinos sumos – 14 481 Eur.

Atsižvelgus į taikos sutarties sąlygas ir vertinant, jog ieškovei yra iškelta bankroto byla, įmonė yra nemoki, o situacija kai nemoki įmonė atsisako dalies savo reikalavimo mainais negaudama tiesioginės naudos, kelia abejonių dėl jos atitikties teisingumo principui ir viešam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-552/2008). Be to pažymėtina, jog tenkinus ieškinį kreditorių reikalavimai galės būti tenkinami didesne apimtimi ir taip sumažinti dėl ieškovės bankroto patiriami nuostolius. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog VĮ Turto bankas yra didžiausias kreditorius ieškovės bankroto byloje (kreditorinis reikalavimas 205 167,45 Eur) – atgautos lėšos bus nukreiptos į valstybės biudžetą.

Šalių argumentai, kad atsakovė gali siekti savo turtą slėpti ar bus sunku išieškoti atmestini, kadangi jie yra deklaratyvūs, nepagrįsti byloje jokiais įrodymais. Pažymėtina, jog atsakovės turtui yra pritaikytos laikinos apsaugos priemonės visai ieškinio reikalavimo sumai (b.l.90-91 t.I).

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus teismas daro išvadą, jog taikos sutarties patvirtinimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei pažeistų viešą interesą (CK 1.5 str.).

Dėl laikinų apsaugos priemonių. 2014-07-10 teismo nutartimi ieškovo pareikštų reikalavimų užtikrinimui buvo taikytos laikinos apsaugos priemonės - areštuoti atsakovės J. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, 100 000,00 Lt sumai, uždraudžiant juo disponuoti (perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį), tačiau paliekant teisę jį valdyti ir naudotis juo, neužtenkant (ar nesant) šio turto, likusiai reikalavimo sumai užtikrinti, areštuoti pinigines lėšas, uždraudžiant disponuoti jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis, tačiau leidžiant atsakovei iš šių piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu (b.l.90-91 t.I).

Bylą išnagrinėjus 2014-07-10 teismo nutartimi taikytos laikinos apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Valstybė šioje byloje patyrė 14,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo J. Z. (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 1 d.). Paduodama ieškinį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ieškovė buvo atleista CPK 83 str. 1 d. 8 p. pagrindu, todėl ieškinį tenkinus visiškai, 868,86 Eur žyminis mokestis valstybės naudai priteistinas iš atsakovės, viso valstybės naudai iš atsakovės priteistina 883,26 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento UAB „Ignalinos statyba“, į. k. 155550585, ir J. Z., a.k(duomenys neskelbtini) 2012 m. spalio 24 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį.

Taikyti restituciją natūra - priteisti iš atsakovės J. Z., a.k(duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Ignalinos statyba“, į.k. 155550585, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“, naudai 28 962 Eur (dvidešimt aštuonis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt du eurus).

Priteisti iš atsakovės J. Z., a.k(duomenys neskelbtini) 883,26 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 26 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

2014-07-10 teismo nutartimi ieškovo pareikštų reikalavimų užtikrinimui taikytas laikinas apsaugos priemonės - areštuoti atsakovės J. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, 100 000,00 Lt sumai, uždraudžiant juo disponuoti (perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį), tačiau paliekant teisę jį valdyti ir naudotis juo, neužtenkant (ar nesant) šio turto, likusiai reikalavimo sumai užtikrinti, areštuoti pinigines lėšas, uždraudžiant disponuoti jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis, tačiau leidžiant atsakovei iš šių piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.