Telšių apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim., gyv., N. A., Akmenės r., Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusios, dirbančios UAB „Kosmelita“ pardavėja, baustos administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad Mažeikiuose, Birutės g. 19 vairuodama, A. S. a. k(duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodama atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nesilaikė saugaus atstumo dėl ko atsitrenkė į kelio ženklą Nr. 322 „Sukti į dešinę draudžiama“, kuris eismo įvykio metu buvo apgadintas. Nepranešusi policijai ir nenubraižiusi eismo įvykio schemos pasišalino iš įvykio vietos.

Protokole nurodoma, kad G. S. tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 119; 231.1; 234 punktų reikalavimus.

Pažeidimas kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama G. S. paaiškino, kad 2012-06-08 kartu su motina važiavo į Mažeikių ligoninę lankyti savo tėvą. Aplankius tėvą ligoninėje ji ir jos mama buvo labai susijaudinusios dėl tėvo sveikatos būklės, mama verkė, ji ją ramino. Įsėdus į automobilį ir pradėjus važiuoti pajuto kažkokį stuktelėjimą, išlipus pažiūrėjo, kad nieko nenutiko, tik matė nedidelį tašką automobilio apačioje, suprato, kad į bordiūrą atsirėmė. tada sėdo į automobilį ir išvažiavo. Kitą dieną į jos namus atvyko policijos pareigūnas ir pasakė, kad ji atsitrenkė į kelio ženklą, todėl taip parašė paaiškinime, nors apžiūrint kelio ženklas stovėjo vietoje. Tuo metu buvo labai susijaudinusi po tėvo aplankymo ligoninėje, kuris norėjo pasitraukti iš gyvenimo. Ji įsitikinusi, kad atsitrenkė į bordiūrą, bet ne į kelio ženklą, todėl ir nuvažiavo nepranešus policijai. Specialiai tai nedarė. Iš susijaudinimo galėjo ir negirdėti, kad kažkas jos klausė, ar nereikia kvieti policijos. Labai gailisi, kad tai įvyko. Jo sutuoktinis dėl automobilio apgadinimo pretenzijų nereiškia.

Mažeikių rajono policijos komisariato atstovas nurodė, kad protokolas surašytas pagrįstai, atsitrenkus į kelio ženklą jis buvo nulenktas, o pažeidėja pasišalino iš įvykio vietos. Dėl padarytos žalos niekas pretenzijų nėra pareiškęs, o fotografuota įvykio vieta kita dieną, nes fotoaparatas buvo naudotas kito įvykio vietoje.

L. S. F parodė, kad tą dieną ji su dukra važiavo į Mažeikių ligoninės psichiatrijos skyrių lankyti sutuoktinio, kuris bandė pasitraukti iš gyvenimo savo valia, aplankius buvo labai susijaudinusi, verkė, dukra ją ramino, pradėjus važiuoti iš ligoninės dukra sustojo, išlipo iš automobilio ir vėl įlipo, važiavo toliau, dukra ją ramino. Dėl ko dukra buvo išlipusi, nežino.

Liudytojas A. S. parodė, kad automobilis Audi A4 jiems su žmona priklauso kaip sutuoktinių nuosavybė. Jam paskambino žmona ir pasakė, kad jai surašė protokolą, kad pasišalino iš įvykio vietos, apgadino kelio ženklą, tačiau ji to nepadarė. Grįžęs į namus pastebėjo, kad yra labai nežymiai apgadintas automobilis, dėl ko jis jokių pretenzijų nereiškia, o dureles jis apgadino pats automobilį statant į garažą.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina dalyje.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N63?983/2010, Nr. N16-2330/2007, Nr. N1-1715/2007).

LR (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR (duomenys neskelbtini) straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Vertinant įrodymų visumą dėl teisės pažeidimo, kvalifikuoto pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d., sudėties buvimo, o būtent dėl pasišalinimo iš įvykio vietos pažymėtina, kad šios veikos objektyvieji požymiai yra nustatyti, dėl to ginčo nekyla, t.y. nustatyta jog 2012-06-08, apie 20.47 val., įvyko eismo įvykis, kurio metu G. S. vairuodama automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei važiuodama atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir atsitrenkė į kelio ženklą. Tai patvirtina įvykio vietos schema, kuri buvo sudaryta iš karto po įvykio, kur nurodyta, kad yra sugadintas kelio ženklas ir I. J. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad automobilis atbuline eiga atsitrenkė į kelio ženklą. Nors foto nuotraukos darytos tik praėjus parai laiko po įvykio, iš automobilio foto lentelėse taip nėra galimybės nustatyti, ar sugadinimas padarytas atsitrenkus į kelio ženklą, ar bordiūrą, dėl kelio ženklo sugadinimo niekas jokių pretenzijų nėra pareiškęs, tačiau teismui pakanka įrodymų, kad G. S. važiuodama atbuline eiga atsitrenkė būtent į kelio ženklą. Vairuotoja nepranešusi policijai ir nenubraižiusi įvykio vietos schemos pasišalino iš įvykio vietos. Nagrinėjamu atveju kyla ginčas dėl teisės pažeidimo subjektyviojo požymio G. S. kaltės nustatymo. Vadovaujantis aukštesnių teismų formuojama vieninga praktika pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs pažeidžiant kelių eismo taisykles, laikomas pažeidimu tik tuo atveju, jei vairuotojas šį pažeidimą padaro tyčine kaltės forma, t. y. supranta jog padarė autoįvykį ir siekdamas išvengti padarinių iš jo pasišalina.

Šiuo atveju G. S. teigia ir teisme tvirtino, kad po atsitrenkimo ji išlipo iš automobilio ir apžiūrėjo, kelio ženklas stovėjo vietoje, kitų automobilių ji neapgadino, todėl manė, jog nereikia pranešti policijai. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai - fotonuotraukos, kuriuose užfiksuoti jai ir jos sutuoktiniui priklausančios transporto priemonės Audi A4 sugadinimu iš dalies patvirtina atsakomybėn traukiamos G. S. parodymus, kad ji į kažką buvo atsitrenkusi. Iš minėtų nuotraukų matyti, kad automobiliui Audi A4 po bamperiu nežymiai padarytas nubrozdinimas. Kadangi autoįvykio metu automobilio kėbulas neįlenktas, nedužo jokie stiklai, be to atbuline eiga paprastai važiuojama itin lėtai, o vairuotoja pajutusi smūgį išlipo ir pažiūrėjo kas įvyko, tačiau dėl susijaudinimo galėjo nesuprasti į ką atsitrenkė.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai iš byloje esančių įrodymų neginčijamai konstatuojama jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-216/2011; 2011 m. vasario 18 d. nutartis Nr. N444-619/2011). Teismas konstatuoja, kad, byloje nesant pakankamų ir patikimų duomenų, kad ji tyčia pasišalino iš įvykio vietos, pagrindžiančių G. S. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo pažeidimo bylos teisena jos atžvilgiu šioje dalyje nutrauktina ((duomenys neskelbtini) str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p.).

Nagrinėjamo teisės pažeidimo byloje, nekyla ginčo dėl teisės pažeidimo kvalifikuoto pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d. Šis pažeidimas yra įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, administracinėn atsakomybėn traukiamos G. S. paaiškinimu, fotonuotraukomis, liudytojo A. S. paaiškinimu teismo posėdžio metu, todėl už šį pažeidimą G. S. skirtina administracinė nuobauda, nors sutuoktinis ir nereiškia pretenzijų dėl automobilio sugadinimo.

Administracinės nuobaudos tikslai yra užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (LR ATPK 1, 20 str.). LR ATPK 7 straipsnis nustato, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Tam įgalioti organai ir pareigūnai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus. LR ATPK 30 straipsnis nustato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio Kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į aplinkybes, nurodytas LR ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 ir 32 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

G. S. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad ji nuoširdžiai gailisi padariusi pažeidimą (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, įvertinęs visus byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, atsižvelgęs į pažeidėjos asmenybę (bausta už kelių eismo taisyklių pažeidimą), į pažeidimo pobūdį (pažeidimas padarytas neatsargumu, dėl susijaudinimo), į atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, konstatuoja, kad G. S. kaltė dėl LT (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo yra visiškai įrodyta ir administracinės nuobaudos tikslai (LR ATPK 20 str.) gali būti pasiekti paskiriant minimalią straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127, 224 ir 287, 330 straipsniais, teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje, kurioje G. S. traukiama administracinėn atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, nutraukti, nesant jos veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimų įvykio sudėties.

Pripažinti G. S. kalta padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – 150,00 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų 00 ct) dydžio baudą.

Išaiškinti G. S., kad baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000, mokėjimo paskirties kodas 6030), ir pateikti administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) banko kvitą.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ir/ar nepateikus administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) mokėjimo dokumento, nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui ir pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Jeigu pažeidėjas negali sumokėti baudos, ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo, visos baudos ar jos dalies pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą.

Teisėjas Kęstutis Stulginskas