Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinių teisės pažeidimų bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį dėl to, kad 2015 m. lapkričio 7 d., apie 22.40 val., Vilniuje, Sukilėlių g. jis vairavo automobilį „Audi Q7“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir po to, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 17 punkto reikalavimus vengė pasitikrinti, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Be to, R. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2015 m. lapkričio 7 d., apie 22.40 val., Vilniuje, Sukilėlių g. jis vairavo automobilį „Audi Q7“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir po to, kai policijos pareigūnai sustabdė jo vairuojamą automobilį „Audi Q7“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei nurodė stovėti vietoje iki jo dokumentų, blaivumo ir automobilio dokumentų patikrinimo, R. P. nevykdė teisėto policijos pareigūnų nurodymo ir išvažiavo iš sustabdymo vietos.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. P. apklausiamas teisme savo kaltės nepripažino ir parodė, kad iš dalies nepripažįsta pažeidimų. Pasak jo, stabdant policijai jis sustojo, šie paprašė dokumentų, jis parodė, paprašius atidaryti bagažinę, paskui daiktadėžę, duris, viską jis atidarė. Pareigūnas patikrino, tada kažką pasakė, jam pasigirdo, kad sakė, jog gali važiuoti. Nieko jis nesakė, kad pasitikrinti blaivumą reikia, po to jis pats nuvažiavo pasitikrinti blaivumą. 22.40 val. kažkur buvo sustabdytas. Nemato tikslo nuvažiuoti, jeigu būtų išgirdęs, ką pasakė, būtų stovėjęs. Toliau sustojo dar ir prie raudono šviesoforo, jeigu jau taip bėgo, tai kodėl nesustabdė. Nemano, kad per dvi valandas galima išsiblaivyti, jie jį sustabdė dar anksčiau, patikrino tik po dviejų valandų. Jam nerodė tarnybinių pranešimų, sakė, viskas bus teisme. Yra liudininkė, kuris buvo kartu, moteris šalia sėdėjo, jos vardas K. Jokio lango jis neuždarė ir nenuvažiavo, pareigūnas kitoje pusėje buvo iš viso prie lango. Jie sakė, kad jis atsisakė blaivumą pasitikrinti, tačiau jam nėra tikslo to daryti, kaip tik kai grįžo jis sakė, kad tikrintų. Jo klaida ta, kad aš nuvažiavo nepasižiūrėjęs, o kad pasitikrinti blaivumą apie tai net negirdėjo.

Liudytoja K. P. apklausiama teisme parodė, kad su R. P. yra tiesiog pažįstami. Tą dieną su R. P. važiavo ir prie Rasų kapinių, buvo reidas, juos sustabdė, galėjo būti 2015 m. lapkričio 7 d., buvo naktis, važiavo į Pavilnį pro Rasų kapines. Juo sustabdę pareigūnai parpašė dokumentų. Jie parodė visus dokumentus, daiktadėžėje vieni buvo, piniginėje kiti, viską patikrino, paskui bagažinę patikrino. R. P. išlipo parodyti, paskui priėjo pareigūnas iš jos pusės daiktadėžę patikrino, tada uždarė dureles ir nueidamas kažką suburbėjo, kad gal važiuokite, jai taip pasigirdo ir jis nuėjo. Jie neapsižiūrėjo, kad ne visus dokumentus pasiėmė ir nuvažiavo. Paskui vijosi juos policijos pareigūnų gal kelios mašinos. Jie dar važiavo per Pavilnį, sugalvojo nusipirkti kavos, sustojo Markučiuose aikštelėje ir tada privažiavo daug pareigūnų, paprašė vairuotojo pažymėjimo ir tada pamatė, kad R. P. jo nepasiėmė. Iki važiuojant su R. P. iki Rasų kapinių, ji dirbo, jis niekur neužsuko, tiesiog paėmė iš darbo, nevartojo alkoholio. Kad pareigūnas būtų sakęs pasitikrinti blaivumą apie tai ji negirdėjo.

Liudytojas A. A. apklausiamas teisme parodė, kad yra mobilios kuopos specialistas. R. P. prisimena. Tą dieną buvo reidas, neprisimena tikslios datos, galėjo būti 2015 m. lapkričio 7 d., buvo tamsus paros metas, vakaras, naktis, buvo prie Rasų kapinių, Sukilėlių g. pusėje jis pamatė asmenį, tik kai jau buvo sustabdę kiti patruliai antrą kartą tą patį vakarą. Jų ten buvo daug pareigūnų, buvo toks faktas, kad jis uždarė duris ir pabėgo ar kaip ten buvo, nežino, jis nebuvo, paskui padėjo A. V. pildyti dokumentus ir palydėjo R. P. į antrąjį PK, po antrojo sulaikymo. Praėjo gal pusvalandis, valanda, nuo sustabdymo, patruliai sustabdė, paskui važiavo pasitikti, jis nematė, kai jis atvyko, jau matė, kad pildo dokumentaciją, priėjo padėti užpildyti. Tiesiogiai pirmąjį kartą sustabdžius A. V. su asmeniu bendravo. Kai sustabdė pirmą kartą, jis (A. A.) nebendravo su asmeniu. Jis patį tik faktą matė, kad yra sustabdyta, matė, kad priėjo, bet dokumentų paėmimo nematė ir nebendravo, buvo šalia. Kai R. P. buvo atvesdintas sustabdytas antrą kartą, jis elgėsi įžūliai, neigė, sakė, kad „neturite ką veikti“, „tuoj aš jums čia teismo procesą padarysiu“ ir panašiai. Tiesiog pirmą kartą automobilis buvo sustabdytas, buvo reidas daug pareigūnų, kokie veiksmai vyko jis nematė, kas buvo tikrinama nematė, ar bagažinė buvo tikrinama irgi nematė, matė, kad sustabdyta buvo. Kad jo ir A. V. identiški tarnybiniai pranešimai, neatsimena, kuris rašė. Kai protokolą rašė, buvo kartu su R. P., nesakė, kad atsisako tikrinti alkoholį. Dėl antro sustabdymo, kiek pamena, radijo ryšiu buvo pranešta, kad kažkuris patrulis sustabdė automobilį „Audi“, kuris pasišalino, pagal tuos požymius sustabdė, nepaskys, kiek to laiko praėjo, kol sustabdė, gal 30 min., 1 val. Jie bendruoju ryšiu perduoda, kad pasišalino, turi būti fiksuojama. Budėtojas priima pranešimus. Ne jis pranešė, turbūt A. V. Tiesiog buvo daug automobilių, reidas, matė A. V. susistabdė automobilį, matė „Audi Q7“ sustabdyta, tada girdėjo per radijo stotį, kad pabėgo, išvažiavo. Radijo ryšiu VPK budėtojas perduoda kitiems patruliams informaciją imtis tolimesnių veiksmų. Neprisimena, kokioje vietoje antrą kartą sustabdytas. Jie liko stovėti Sukilėlių gatvėje. Po to kažkuris iš jų patrulių buvo pasiųstas, kad palydėtų atgal asmenį. Prisimena, kad tada įvažiavo į aikštelę ir sustojo prie jų automobilio. Tada buvo kalbama su juo. Jis antrą kartą privažiavus, nesiūlė jam tikrintis blaivumą. Kolega bendravo su piliečiu. Pilietis rėkė, grasino teismais, jis nenori dabar kūryba užsiimti, ką tiksliai sakė neprisimena. Jis aiškino, kad nesuprato, ką jam sakė, kad manė, jog leido važiuoti. Kolega, sakė, kad pas jį dokumentai liko, kai jis pirmą kartą nuvažiavo, tas ir keistumas. Jam ar tai buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą, ar kažkaip ir jis nuvažiavo. Dokumentai liko pas A. V., jis pats negirdėjo apie neblaivumo pasitikrinimą.

Liudytojas A. P. apklausiamas teisme parodė, kad dirbdamas VPK patrulių vyr. patruliu gavo iškvietimą, kad antros kuopos pareigūnai tikrino automobilį ir automobilis tikrinimo metu nuvažiavo, tai galėjo būti 2015 m. lapkričio 7 d. Pranešimą gavo per radijo ryšį. Pasakė, į kurią pusę maždaug nuvažiavo, jie buvo tuo metu Juodajame kelyje, ten pastebėjo „Audi Q7“ sankryžoje prie degalinės, nepaskys, kokiu atstumu nuo pirmos stabdymo vietos, prasilenkė su juo, tada kol apsisuko ir prisivijo, gan dideliu greičiu jis važiavo, jis iki Markučių autobusų žiedo nuvažiavo, ten jį sustabdė. Jie visą kelią jį vijosi su švyturėliais, bet gal vairuotojas iš karto nematė, nes kai jie apsisukinėjo, jis suko į dešinę, o kai juos jau pamatė, į aikštelę įvažinėjo, pamatė švyturėlius ir sustojo. Jis priėjo, prašė dokumentų, vairuotojas bandė ieškoti, pasižiūrėjo, sako, kad neturi, nes ką tik jau stabdė pareigūnai. Pilietis šiurkščiai kalbėjo, pakeltu tonu, neatsakė, kodėl išvažiavo be dokumentų iš stabdymo vietos. Paskui kolega pranešė, kad sustabdė vairuotoją ir atvažiavo mobilios kuopos pareigūnai bei pasiėmė. Jie paliko ir išvažiavo, kaip toliau buvo, jis nežino. Su vairuoju jis tiesiogiai bendravo. Negali pasakyti, ar neblaivus pasirodė, kvapo alkoholio jis nejuto. Priežasties nuvažiavimo nepasakė, bebendraujant vos ne šaukė, pakeltu tonu kalbėjo. Kartu su juo buvo mergina.

Liudytojas A. V. apklausiamas teisme parodė, kad yra mobilaus būrio vadas. R. P. jam matytas, įvykį daugmaž prisimena, datos tiksliai nepamena, atrodo buvo ruduo, dirbo specialioje policijos operacijoje, priemonėje, eismo saugumas ir t. t., pagal priemonių planą kiek ekipažų ir žmonių buvo nepamena, atrodo Dunojaus g., netoli Rasų kapinių, Sukilėlių g., jų transporto priemonės buvo pastatytos stovėjimo aikštelėje ir iš abiejų pusių buvo policijos koridoriai su kelio ženklais ribojančiais greitį, „stop“ kontrolė ir t. t. Stovėjo su pareigūnais, stabdė, tikrino transporto priemones, buvo ganėtinai tuščia gatvė, pastebėjo gan dideliu greičiu atvažiojantį „AudiQ7“, buvo greičio ribojimai nuo 50 km/h iki 30 km/h, vairuotojas ignoravo greičio apribojimus, greičio nematavo, bet akivaizdžiai matė. Vykdė priemones, matė, kad nestabdydamas važiuoja, jie su „skrituliais“ su porininku jį stabdė, nurodė sustoti. Jis akivaizdžiai juos vos ne pravažiavo, buvo susinervinęs sustojo už keleto metrų. Jis priėjo prie vairuotojo, pasakė stabdymo priežastį, šis išreiškė nepasitenkinimą, matėsi agresyvumas, arogancija, sakė „ką, neturite ką veikti, ko čia stabdote“, pradėjo monologu priekaištus reikšti, nebūtas savo teises aiškino. Jis paaiškinau vairuotojui, kad vykdo policijos priemones, šis padavė dokumentus. Liudytojas paprašė atidaryti bagažinę, vairuotojas pasakė „pats atsidaryk“, na, toks priešiškumas matėsi. Taip, jis išlipo, atidarė bagažinę, jis pajautė, kad žmogus kažkoks neadekvatus, ar apsvaigęs, ar neblaivus, neįprasta vairuotojui reakcija buvo. Jis pasakė, luktelėkite prie automobilio, berods, pas jį buvo seno pavyzdžio pažymėjimas, jis pasakė vairuotojui „pastovėkite, patikrinsiu duomenis, palaukite prie automobilio, nustatinėsime alkotesteriu blaivumą“. Nepamena, ar dar ką tikrino, gal saloną, jis daiktadėžės netikrino, iš kurios pusės stovėjo, nepamena, mergina irgi buvo automobilyje, prie jos gal ir buvo priėjęs. Atrodo, vairuotojo pažymėjimą ir registracijos liudijimą pasiėmė, o technikinę ir draudimą nepamena, ar grąžino, grąžino greičiausiai vairuotojui, bet smulkmenų neatsimena. Kolega šalia buvo, šalia automobilio maždaug tokiu atstumu, kaip šioje salėje iki teisėjo, nepaskys, ar girdėjo jų bendravimą, mano girdėjo, irgi nustebo, kodėl sėdo ir nuvažiavo. Jam atrodo vairuotojas buvo išlipęs prie automobilio, bendravo gal ant šaligatvio, ar už automobilio saugiai ir jis pasakė vairuotojui teisiai: „luktelėkite, partikrinsiu duomenų bazėse ir atsinešiu alkotesterį“, tada jis užsisuko, kad nueiti į kitą gatvės pusę prie automobilio ir išgirdo durelių trenksmą ir jis nuvažiavo. Jis susižvalgė su kolega, nesuprato, kas čia įvyko, per radijo stotį bandė paprašyti, kad kas šoktų pasivyti, bet nieko nebuvo automobiliuose iš kitų pareigūnų, tada per budėtojus informavo, kad pasišalino iš stabdymo vietos. Informavo per VPK budėtoją, tada jie davė „cirkuliarą“, kad paieškomas automobilis, patrulis nuvažiavo iš paskos, bet jis dideliu greičiu nurūko. Toliau dirbo savo darbą, tikrino duomenų bazėje, ar asmuo turi pažymėjimą, ar baustas, CDB duomenis žiūrėjo, laukė. Po kurio laiko kažkuris patrulis pranešė, kad turi sustabdęs transporto priemonę, kito būrio vadas nuvažiavo į tą vietą ir, kiek pamena, kartu su juo grįžo, nepamena, už kiek laiko grįžimas buvo. Mano, kad gal valanda ar daugiau praėjo, ne 30 min., sunku prisiminti po ilgo laiko. Toliau jis su vairuotoju bendravo patruliniame automobilyje, sėdėjo keleivio vietoje, o jis stovėjo prie durų, nesugebėjo paaiškinti, kodėl nuvažiavo, nepaaiškino, nepamena, ką tikslai aiškino. Netipinė tokia situacija, nepamena iš praktikos, kad daugiau kas darytų taip. Rašė protokolą jam automobilyje. 99,99 proc. vairuotojų neišvažiuoja be dokumentų. Nebuvo tokio aiškinimo, kas protokole parašyta, t. y. kad „neišgirdo paskutinių policininko žodžių“. Protokole, atrodo, jis paaiškinimą rašyti atsisakė, o gal ir parašė taip. b. l. 28 esantį protokolą rašė ne jis, šį komisariate „postinis“ rašė. Jis rašė b. l. 2 esantį protokolą. Kai atvežė atgal, jis nesiūlė tikrintis blaivumą, nes nesijautė alkoholio kvapo ir apsvaigimo, prieš tai kilo įtarimas, nes jis įtartinai elgėsi, neadekvačiai, buvo šūkavimas, nepasitenkinimas. Pas juos automobilyje registratoriai atsirado kaip tik maždaug tuo metu apie lapkričio mėnesį, buvo pradėti diegti, tai tas bendravimas, ar buvo įrašomas nežino, šiaip 60 dienų saugoma, turbūt nėra. Dėl to, kad jis pranešė per budėtoją, turėtų ir pas jį būti įrašai, dėl to kad gautas atsakymas, jog jų nėra, tai priemonėse nereikia pranešinėti apie stabdomą automobilį, o apie pasišalinusią turi būti įrašas, nežino, kodėl gautas atsakymas, kad nėra, nes yra įrašomi pokalbiai. Jis nesuprato logikos išvažiuoti be dokumentų, per visą jo ilgą praktiką, nebuvo taip, kad paliktų dokumentus ir išvažiuotų, vairuotojui buvo aiškiai pasakyta, kad jis eina atsinešti alkotesterio ir nustatyti tapatybę, nežino, kas jo galvoje buvo, nesupranta pasiteisinimo, taip ir neišgirdo normalaus pasiteisinimo. Jo viena iš prielaidų būtų, kad gal norėjo prieš merginą pasirodyti. Po pirmo bendravimo praėjo didelis laiko tarpas, todėl ir nebetikrino alkotesteriu, gal prieš tai buvo alaus išgėręs, gal bijojo pūsti. Čia gal nesirašo protokolo surašymo laikas, jis rašė faktinį pažeidimo laiką, fabuloje rašoma pažeidimo esmė, ką tuo metu padarė, o jeigu nutarimą rašytų, tai tada būtų rašomas ir jo priėmimo laikas. Atstumas iki tos vietos kur jie patruliavo nuo tos vietos, iš kur atvežė R. P., galbūt ir pusvalandis, bet bendravo kažkur po valandos kai atvežė, negali jau atkurti. Pyktis jam nieko nenulėmė rašyti protokolą, jis nejautė jokio pykčio, atliko procesinius veiksmus, jeigu nesilaiko pareigų taip ir yra. Rašė tarnybinį pranešimą ir A. A. rašė. Jeigu vairuotojas atidarė bagažinę, tai čia ne bendravimas, iš pradžių jis išvis sakė, pats atsidaryk. Kolega buvo už 10 metrų, tai matė viską. Jis rašė tarnybinį, po to turbūt rašė kolega. Na, nežino ar kolega viską matė, jam sakė, kad matė. Nesivijo R. P., nes jų tarnybiniai automobiliai buvo už keturių eismo juostų, jam reikėjo perbėgti gatvę, išvažiuoti iš automobilių aikštelės.

Iš byloje esančių R. P. surašytų administracinių teisės pažeidimų protokolų Nr. 10P-42721372-15 ir Nr. 13P-42726152-15 matyti, jog juose yra užfiksuotos jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje aplinkybės (b. l. 2-3, 28).

Iš 2015 m. lapkričio 8 d. policijos pareigūnų A. V. ir A. A. tarnybinių pranešimų matyti, kad 2015 m. lapkričio 7 d., apie 22.40 val., Vilniuje, Sukilėlių g., dirbant specialioje policijos priemonėje kartu su Mobiliosios kuopos pareigūnais, tikrinant eismo dalyvius, transporto priemones ir jose esančius krovinius, stabdė automobilius. Tam buvo pasitelkti kelio ženklai, ribojantys greitį. Pastebėjo dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį „Audi Q7“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Sustabdytą transporto priemonę vairavo pilietis R. P., gim. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas elgėsi įžūliai ir arogantiškai, pareiškė, kad „policija neturi ką veikti“. Padavęs vairuotojo pažymėjimą ir registracijos liudijimą, toliau atsisakė bendrauti. Pareigūnas A. V. vairuotojui R. P. pranešė, kad reikės patikrinti dokumentus duomenų bazėje bei pasitikrinti girtumą. Automobilio vairuotojas R. P. uždarė langą ir staigiai dideliu greičiu išvažiavo iš stabdymo vietos, tuo savo veiksmais nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui bei pažeidė KET reikalavimus pasitikrinti vairuotojo blaivumą. Apie įvykį nedelsiant buvo informuotas VPK OVS. Minėtą automobilį ir jį vairavusį pilietį R. P. vėliau mieste sustabdė Patrulių rinktinės pareigūnai. Apie 0.05 val. pilietis R. P. dėl teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo pristatytas į 2 PK. Analogiški duomenys nurodyti iš minėtų pareigūnų 2015 m. lapkričio 7 d. tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 5-6, 29-30).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios asmens neblaivumo nustatymo pažymos matyti, jog 2015 m. lapkričio 8 d. 00.41 val. R. P. buvo nustatytas 0,00 promilės neblaivumas (b. l. 29a).

Iš 2015 m. gruodžio 30 Patrulių rinktinės rašto Nr. 10-S-322503 matyti, kad tarnybiniame automobilyje Mitsubishi L200 (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) 2015 m. lapkričio 7 d. vaizdo registratorius neįmontuotas, o pareigūnai ant uniformos kamerų neturėjo (b. l. 46).

Iš 2016 m. sausio 5 d. Mobilios kuopos rašto Nr. 10-S-3295 matyti, kad 2015 m. lapkričio 7 d. A. V. neturėjo vaizdo kameros, pritvirtintos ant uniformos, iš tarnybinių policijos automobilių vaizdo registratoriais įrašai nebuvo daromi (b. l. 52, 53).

Iš Viešosios tvarkos valdybos rašto matyti, kad tarnybiniuose automobiliuose Mitsubishi L200 (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), „VW Jetta (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Hyundai ix35 (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įmontuota vaizdo ir garso fiksavimo įranga, tačiau įrašai kaupiami tik ne daugiau kaip 60 parų ir šiuo metu jų pateikti nėra galimybės; kartu pateikta dviejų automobilių judėjimo trajektorija (priedai); informuojama, kad dėl techninių kliūčių VPK OVS kietajame diske neužsifiksavo garso įrašai (b. l. 81-85).

R. P. veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje R. P. buvo surašyti du administracinio teisės pažeidimo protokolai, kuriais jis kaltinamas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2015 m. lapkričio 7 d., apie 22.40 val., Vilniuje, Sukilėlių g. jis vairavo automobilį „Audi Q7“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir po to, kai buvo sustabdytas policijos, pareigūnams nurodžius jam stovėti vietoje iki jo dokumentų, blaivumo ir automobilio dokumentų patikrinimo, jis nevykdė teisėto policijos pareigūnų nurodymo ir išvažiavo iš sustabdymo vietos, kartu pažeidė KET 17 punkto reikalavimus, t. y. vengė pasitikrinti, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Pažymėtina, kad ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė ir tam, kas vengė neblaivumo patikrinimo. Tuo tarpu ATPK 187 straipsnio 2 dalyje administracinė atsakomybė, be kita ko, numatyta ir už policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą. Tiek ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, tiek ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia.

Teismo vertinimu, byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma nesudaro pagrindo neabejotinai spręsti, kad R. P. surašytų administracinių teisės pažeidimų protokoluose nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis jis nevykdė teisėtų policijos pareigūno reikalavimų, ir vengė pasitikrinti ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Pažymėtina, kad R. P. apklausiamas teisme kaltės dėl pažeidimų nepripažino ir parodė, kad stabdant policijai jis sustojo, šie paprašė dokumentų, jis parodė, paprašius atidaryti bagažinę, paskui daiktadėžę, duris, jis viską atidarė. Pareigūnas patikrino, tada kažką pasakė, jam pasigirdo, kad pareigūnas sakė, jog gali važiuoti, todėl ir išvažiavo neapsižiūrėjęs, kad paliko vairuotojo pažymėjimą. Jokio lango jis neuždarė ir nenuvažiavo tyčia, pareigūnas apskritai buvo kitoje pusėje prie lango ir nesakė, kad reikia pasitikrinti blaivumą. Jis nemato tikslo nuvažiuoti, jeigu būtų išgirdęs, ką pasakė, būtų stovėjęs. Toliau sustojo dar ir prie raudono šviesoforo nuvažiuodamas. Vėliau jį sustabdė dar kartą, palydėjo atgal, tačiau blaivumo netikrino ir tik jam prašant policijos komisariate buvo patikrintas jo blaivumas po dviejų valandų. Jo klaida ta, kad nuvažiavo nepasižiūrėjęs, o kad pasitikrinti blaivumą apie tai net negirdėjo. Pažymėtina, kad tokie R. P. parodymai nuoseklūs, jie atitinka jo paaiškinimą, pateiktą surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, iš kurio taip pat matyti, kad jis vykdė visus pareigūno reikalavimus, kuriuos girdėjo ir matyt neišgirdo paskutinių jo žodžių, kurių negirdėjo ir jo keleivė (b. l. 28). Tokie R. P. paaiškinimai atitinka ir liudytojos K. P. parodymus. Pastaroji apklausiama teisme parodė, kad tą dieną važiavo su pažįstamu R. P. ir prie Rasų kapinių buvo reidas. Juos sustabdę pareigūnai parpašė dokumentų. Jie parodė visus dokumentus, daiktadėžėje vieni buvo, piniginėje kiti, viską patikrino, paskui bagažinę patikrino. R. P. išlipo parodyti, paskui priėjo pareigūnas prie automobilio iš jos pusės, daiktadėžę patikrino, tada uždarė dureles ir nueidamas kažką suburbėjo, kad gal važiuokite, jai taip pasigirdo ir nuėjo. Jie neapsižiūrėjo, kad ne visus dokumentus pasiėmė ir nuvažiavo. Jie dar važiavo per Pavilnį, sugalvojo nusipirkti kavos, sustojo Markučiuose aikštelėje ir tada privažiavo daug pareigūnų, paprašė vairuotojo pažymėjimo ir tada pamatė, kad R. P. jo nepasiėmė. Kad pareigūnas būtų sakęs pasitikrinti blaivumą apie tai ji negirdėjo. Taigi, sprendžiant iš R. P. ir K. P. parodymų, R. P. nuvažiavimą iš stabdymo vietos nulėmė ne noras išvengti blaivumo patikrinimo, ar siekis nevykdyti pareigūno teisėto nurodymo, o tai, kad jis tiksliai neišgirdo pareigūno paskutinių žodžių ir neteisingai juos suprato. Tuo tarpu policijos pareigūnai, apklausiami teisme tvirtino manantys, kad tokie R. P. veiksmai buvo sąmoningi, tačiau teismo vertinimu, jų parodymų nuoseklumas, patikimumas ir atitikimas jų pačių tarnybiniuose pranešimuose nurodytoms aplinkybėms bei kitiems byloje surinktiems įrodymams, kelia abejonių. Pirmiausia pažymėtina, kad esminius R. P. kaltinančius parodymus davė liudytojas, policijos pareigūnas A. V., kuris apklausiamas teisme parodė, kad netoli Rasų kapinių, stovėjo su pareigūnais, stabdė, tikrino transporto priemones. Pastebėjo gan dideliu greičiu atvažiojantį „AudiQ7“, kurio vairuotojas ignoravo greičio apribojimus, nors jie greičio nematavo, bet akivaizdžiai matė. Su „skrituliais“ su porininku jį stabdė, nurodė sustoti. Jis priėjo prie vairuotojo, pasakė stabdymo priežastį, šis išreiškė nepasitenkinimą, matėsi agresyvumas, arogancija, sakė „ką, neturite ką veikti, ko čia stabdote“, pradėjo monologu priekaištus reikšti, nebūtas savo teises aiškino. Jis paaiškino vairuotojui, kad vykdo policijos priemones, šis padavė dokumentus, paprašius atidaryti bagažinę, vairuotojas pasakė „pats atsidaryk“, matėsi priešiškumas. Vėliau vairuotojas išlipo, atidarė bagažinę, jis pajautė, kad žmogus kažkoks neadekvatus, ar apsvaigęs, ar neblaivus, neįprasta vairuotojui reakcija buvo. Jis pasakė vairuotojui „pastovėkite, patikrinsiu duomenis, palaukite prie automobilio, nustatinėsime alkotesteriu blaivumą“. Nepamena, ar dar ką tikrino, gal saloną, jis daiktadėžės netikrino, iš kurios pusės stovėjo, nepamena, mergina irgi buvo automobilyje, prie jos gal ir buvo priėjęs. Atrodo, vairuotojo pažymėjimą ir registracijos liudijimą pasiėmė, o technikinę ir draudimą nepamena, ar grąžino, grąžino greičiausiai vairuotojui, bet smulkmenų neatsimena. Kolega šalia automobilio buvo. Jis užsisuko, kad nueiti į kitą gatvės pusę prie automobilio ir išgirdo durelių trenksmą ir vairuotojas nuvažiavo. Jis nesuprato, kas čia įvyko, per radijo stotį bandė paprašyti, kad kas šoktų pasivyti, bet nieko nebuvo automobiliuose iš kitų pareigūnų, tada per budėtojus informavo, kad pasišalino iš stabdymo vietos. Po kurio laiko kažkuris patrulis pranešė, kad turi sustabdęs transporto priemonę, kito būrio vadas nuvažiavo į tą vietą ir, kiek pamena, kartu su juo grįžo, nepamena, už kiek laiko grįžimas buvo. Mano, kad gal valanda ar daugiau praėjo, ne 30 min., sunku prisiminti po ilgo laiko. Toliau jis su vairuotoju bendravo patruliniame automobilyje, sėdėjo keleivio vietoje, o jis stovėjo prie durų, nesugebėjo paaiškinti, kodėl nuvažiavo, nepaaiškino, nepamena, ką tikslai aiškino. Rašė protokolą jam automobilyje. Kai atvežė R. P. atgal, jis nesiūlė tikrintis blaivumą, nes nesijautė alkoholio kvapo ir apsvaigimo, prieš tai kilo įtarimas, nes jis įtartinai elgėsi, neadekvačiai, buvo šūkavimas, nepasitenkinimas. Jo viena iš prielaidų būtų, kad gal vairuotojas norėjo prieš merginą pasirodyti. Po pirmo bendravimo praėjo didelis laiko tarpas, todėl ir nebetikrino alkotesteriu, gal prieš tai buvo alaus išgėręs, gal bijojo pūsti. Teismo vertinimu, tokie A. V. parodymai nėra visiškai nuoseklūs, jie tik iš dalies atitinka jo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, be to, jų nepatvirtina kiti bylos įrodymai. Pažymėtina, kad byloje yra du A. V. tarnybiniai pranešimai. Juose A. V. be kita ko nurodė, kad sustabdžius R. P. vairuojamą automobilį, pastarasis elgėsi arogantiškai ir įžūliai, padavęs vairuotojo pažymėjimą ir registracijos liudijimą toliau atsisakė bendrauti. Vairuotojui pranešus, kad reikės patikrinti dokumentus duomenų bazėje bei pasitikrinti blaivumą, vairuotojas uždarė langą ir staigiai dideliu greičiu išvažiavo (b. l. 5, 29). Vis tik teismo posėdžio metu pats A. V. parodė, kad R. P. neatsisakė bendrauti, nors ir nenoriai, tačiau vykdė reikalavimus, atidarė bagažinę, pateikė reikalaujamus dokumentus, jie bendravo. Šiuose tarnybiniuose pranešimuose A. V. neužsimena, kad R. P. atrodė neblaivus. Pažymėtina, kad byloje yra ir analogiški pareigūno A. A. tarnybiniai pranešimai, kurie pažodžiui sutampa su A. V. tarnybiniais pranešimais. Tačiau apklausiamas teisme A. A. iš esmės negalėjo detalizuoti įvykio aplinkybių, taip pat negalėjo patvirtinti nei A. V. parodymų, nei tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių. Šis liudytojas teisme parodė, kad jis patį tik faktą matė, kad yra sustabdyta „Audi Q7“, matė, kad priėjo A. V., bet dokumentų paėmimo nematė ir nebendravo, nors buvo netoli. Pirmą kartą automobilis buvo sustabdytas, buvo reidas daug pareigūnų, kokie veiksmai vyko jis nematė, kas buvo tikrinama nematė, ar bagažinė buvo tikrinama irgi nematė, matė, kad sustabdyta buvo. Kad jo ir A. V. identiški tarnybiniai pranešimai, neatsimena, kuris rašė. Tokie liudytojo parodymai sudaro pagrindą spręsti, kad jis smulkesnes įvykio aplinkybes, kurios nurodytos jo tarnybiniuose pranešimuose sužinojo tik perrašydamas A. V. tarnybinį pranešimą. Visgi, šis liudytojas apie bendravimą su R. P., pastarąjį sugražinus atgal į įvykio vietą davė parodymus, ir parodė, kad jis antrą kartą privažiavus, nesiūlė R. P. tikrintis blaivumą, pastarasis nesakė, kad atsisako tikrintis alkoholį. Kolega bendravo su piliečiu. Pilietis rėkė, grasino teismais, ką tiksliai sakė neprisimena, tačiau aiškino, kad nesuprato, ką jam sakė, teigė manęs, jog leido važiuoti. Tokie A. A. parodymai tik patvirtina R. P. tyrimo metu duotus nuoseklius parodymus apie tai, kad jis nesuprato ir neišgirdo paskutinių A. V. jam pasakytų žodžių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš teismo išreikalautos Vieningosios pajėgų valdymo sistemos duomenų matyti, jog R. P. po pirmojo jo sustabdymo 22.40 val., kai jis buvo tikrinamas ir nuvažiavo, antrą kartą patrulių ekipažo, kuriame dirbo liudytojas A. P., buvo sustabdytas nuo 23.04 iki 23.10 val. (b. l. 84, 85). Nepaisant to, kad nuo pirmojo R. P. sustabdymo buvo praėję ne daugiau kaip pusvalandis, nei tuoj jį sustabdęs A. P. ekipažas, nei po to R. P. grąžinus į pirmąją stabdymo vietą A. V. su A. A. nesiėmė nustatinėti R. P. blaivumo. Maža to, pasak liudytojų ir R. P., jam grįžti į įvykio vietą buvo leista savo automobiliu, o blaivumas buvo nustatinėjamas tik po dviejų valandų ir nustatyta, kad jis blaivus (b. l. 29a). Pažymėtina, kad nekyla abejonių, jog apie tai, kad R. P. išvažiavo iš stabdymo vietos pareigūnas A. V. pranešė radijo ryšiu budėtojui, kuris informavo kitus ekipažus, tačiau teismas neturėjo galimybių patikrinti, ar apie pasišalinusį R. P. buvo pranešta, kaip apie vengiantį pasitikrinti blaivumą, ar nevykdantį teisėtų pareigūnų reikalavimų, kadangi iš VPK gautas atsakymas, jog 2015 m. lapkričio 7-8 dienomis dėl techninių kliūčių Vilniaus apskrities VPK OVS kietajame diske nebuvo įrašyti garso įrašai. Be to, negauti vaizdo ir garso įrašai iš tarnybinių automobilių, kuriuose įvykio metu buvo R. P. (b. l. 81-82). Šiame kontekste teismas pažymi, kad iš 2015 m. gruodžio 30 d. Patrulių rinktinės rašto Nr. 10-S-322503, kuris teismui pateiktas nepraėjus 60 dienų nuo įvykio, matyti, kad tarnybiniame automobilyje Mitsubishi L200 (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) 2015 m. lapkričio 7 d. vaizdo registratorius neįmontuotas, o pareigūnai ant uniformos kamerų neturėjo (b. l. 46). Tuo tarpu iš Viešosios tvarkos valdybos rašto be kita ko matyti, kad tarnybiniame automobilyje Mitsubishi L200 (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įmontuota vaizdo ir garso fiksavimo įranga, tačiau įrašai kaupiami tik ne daugiau kaip 60 parų ir šiuo metu jų pateikti nėra galimybės (b. l. 81-82). Taigi dar nepraėjus 60 parų teismui užklausus dėl vaizdo įrašo, gautas Institucijos atsakymas, kad automobilyje jis nedaromas, nes neįmontuota reikalinga įranga, tuo tarpu kai jau praėjo 60 parų po įvykio, teismas informuojamas, kad vis tik toks įrašas daromas, tačiau įrašai saugomi ne ilgiau kaip 60 parų. Tokia prieštaringa Institucijos pozicija tik dar labiau stiprina teismo abejones policijos pareigūno A. V. parodymų objektyvumu šioje byloje, ir sudaro pagrindą remtis in dubio pro reo principo, bei visas abejones vertinti R. P. naudai.

Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartai įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad nagrinėjamu atveju pareigūnams objektyviai net nebuvo kilęs įtarimas dėl R. P. neblaivumo, o jų tolimesnius veiksmus surašant R. P. protokolus nulėmė tai, kad pastarasis pasielgė nestandartiškai ir nenatūraliai, iš stabdymo vietos išvažiavo dideliu greičiu ir nepasiėmęs dokumentų, be to, su pareigūnais bendravo šiurkščiai ir nemandagiai.

Vis tik vien tokio R. P. elgesio nepakanka išvadai, kad jis padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik tada, kai nustatoma jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų sudėtis. Administracinių teisės pažeidimų sudėtį apibūdina objektyviųjų ir subjektyviųjų pažeidimo požymių visuma. Todėl nesant bent vieno iš jų, nekyla ir administracinė atsakomybė. Pagal ATPK 9 straipsnio 1 dalį, administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Kaip jau minėta, ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto vengimo nustatyti blaivumą ir ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo subjektyvioji pusė pasireiškia tik tiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju, pirmiau aptartų įrodymų visuma sudaro pagrindą spręsti, kad R. P. iš stabdymo vietos išvažiavo ne turėdamas tiesioginę tyčią vengti blaivumo patikrinimo, ar siekdamas nevykdyti teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, o dėl to, kad susiklosčiusioje situacijoje neišgirdo pareigūno A. V. paskutinių žodžių ir neteisingai ją įvertinęs, nepasižiūrėjęs, kad nepasiėmė dokumentų. Tokios nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo R. P. veiksmuose nustatyti pirmiau nurodytų administracinių teisės pažeidimų subjektyviosios pusės požymį – tiesioginę tyčią, o kartu ir šių pažeidimų sudėtį. Esant tokiai situacijai, t. y. nenustačius R. P. veiksmuose ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties, administracinio teisės pažeidimo teisena jam nutrauktina ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 straipsniu, 126 straipsnio 4 dalimi, 187 straipsnio 2 dalimi, 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

R. P. administracinio teisės pažeidimų teiseną, pradėtą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį nutraukti, nesant šių administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.