Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas V. G. 2020 m. birželio 8 d. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau papildė, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 14 600 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo 20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 19 d. iki 2019 m. vasario 19 d. buvo laikomas netinkamomis kalinimo sąlygomis. Tuo metu nebuvo pakankamai pozityvaus užimtumo socialinės reabilitacijos, resocializacijos programų. Skundžiamu laikotarpiu pareiškėjas užsiėmė vienintele programa, kuri vadinosi – nuteistųjų pozityvaus užimtumo vykdymo programa (toliau – ir Programa). Programos metu jis buvo išvedamas į ankštą patalpą, ne rečiau kaip kartą per savaitę, apie 1,5 val. Programos vykdymo metu galėjo tik bendrauti su kitais nuteistaisiais tarpusavyje ir jokia kita veikla nebuvo siūloma. Programa vykdavo ankštoje patalpoje, kurią visi vadino „kambariuku“. Patalpa ankšta – apie 9 kv. m arba dar mažesnė). Patalpoje nebuvo ventiliacijos, nebuvo langų, todėl nepatekdavo natūrali šviesa, nebuvo tualeto, vandens tiekimo sistemos, šildymo įrangos, prastas dirbtinis apšvietimas, nebuvo ir pareigūnų iškvietimo mygtukų. Patalpa nuolat buvo nešvari, pilna nuorūkų, laikėsi nemalonus kvapas. Būdamas toje patalpoje patyrė orumo pažeminimą, nes negalėjo išsikviesti pareigūno, kai norėjo nueiti į tualetą ar atsigerti vandens.

2.2. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi su prašymu į Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) administraciją nurodyti patalpos, kurioje vyko Programa, plotą, tačiau atsakymo raštu negavo, o vėliau gavo, tačiau ne tos patalpos įrengimo informaciją. Pareiškėjas iš Lukiškių TI-K informacinių raštų sužinojęs, kad patalpos dydis yra 9,9 kv. m., tuo abejoja, tačiau nurodo, jog jeigu tai ir yra tiesa, vis tiek buvo nepakankamas plotas, nes vienu metu patalpoje būdavo 5–6 asmenys. Pozityvi veikla ir užimtumas negalėjo būti vykdomas minėtoje patalpoje dėl jos dydžio ir būklės. Toks elgesys nėra suderinamas su žmogaus orumo samprata bei tarptautiniais teisės aktais. Pareiškėjas nurodė, jog patalpoje yra didelis stalas ir suolai, kurie dar labiau mažino patalpos plotą. Minėtoje patalpoje nuolat trūko oro, būdavo šalta, dėl to pareiškėjas buvo peršalęs ir susirgęs. Taip pat patalpoje buvo prietema, kuri kenkė regėjimui, o nuolatinė netvarka ir blogas kvapas vertė pareiškėją jaustis itin nemaloniai ir kėlė didelį diskomfortą. Antisanitarinės sąlygos buvo nesuderinamos ne tik su orumo samprata, bet nesuderinamos ir su saugia sveikatai aplinka. Prižiūrėtojo mygtuko nebuvimas kėlė jam atitinkamą nesaugumo ir įtampos būseną. Pareiškėjas patalpoje visada jautėsi nemaloniai, blogai, būdavo piktas, be nuotaikos, irzlus, dėl to patyrė neturtinę žalą.

2.3. Pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, tačiau atsakymo, koks yra skambinimo patalpos plotas, negavo. Pareiškėjo teigimu, skambinimo patalpa labai maža. Joje įrengtos 4 skambinimo vietos, stalas ir daugiau kaip dvi kėdės. Patalpoje budėdavo du ar daugiau pareigūnų, o telefonai nuolat būdavo užimti. Kalbant telefonu, būdavo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas.

2.4. Iki 2018 m. lapkričio 5 d. buvo galima skambinti „Turbo“ ir „Tele+“ telefono kortelėmis, kurios kainavo 2,90 Eur. Skambinti galėjo du kartus per savaitę ir kalbėti ne daugiau kaip 15 minučių. Pareiškėjo teigimu, jam nebuvo suteikta teisė pabendrauti su Suomijoje gyvenančiu broliu visas 15 minučių. Skambučiai į Suomiją yra brangesni, todėl už aukščiau nurodytų kortelių sumą pareiškėjas galėjo kalbėti mažiau nei 15 minučių. Pasibaigus vienam kortelės likučiui, pareiškėjas vesdavo kitos kortelės kodus, tačiau tą laiką, kai pareiškėjas keisdavo korteles (vesdavo kodus), pareigūnai įskaitydavo į pokalbio laiką ir taip neužtikrindavo 15 minučių pokalbio.

2.5. Atsakovo atstovo veiksmai buvo tyčiniai (atlikti sąmoningai), tęstinio pobūdžio, kurie žemino pareiškėjo orumą. Pareiškėjui buvo sukeltas diskomforto jausmas, neigiamos pasekmės visaverčiam kasdieniam, dvasiniam, emociniam, fiziniam gyvenimui. Pareiškėjui dėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų atsirado nemiga, pablogėjo apetitas, pakilo kraujospūdis, kankino depresinė ir slogi nuotaika. Pareiškėjas jautėsi sumenkintas, prarado pasitikėjimą savimi ir kitais žmonėmis, buvo sukelta ir padidinta nesaugumo, baimės būsena, patyrė daug nerimo. Suprastėjo pareiškėjo santykiai su laisvėje esančiais artimaisiais ir draugais. Jis visų išgyvenimų nebūtų patyręs, jeigu atsakovo atstovas būtų veikęs pagal įstatymus.

2.6. Pareiškėjas teismo prašė netaikyti 3 metų ieškinio senaties termino, nes skunde minimi pažeidimai buvo tęstinio pobūdžio – tęsėsi nenutrūkstamai, kiekvieną savaitę atsinaujindavo.

2. Pareiškėjas skundo papildyme nurodė, kad:

3.1. Psichologės pasiūlymu buvo įtraukas į dailės terapiją „R.A.K.T.A.S.“, kurioje dalyvavo kiti nuteistieji iki gyvos galvos. 2017 m. rugsėjo mėnesio viduryje jis nebuvo nuvestas į dailės terapijos užsiėmimą, nes neva nenusipelnė, nors dalyvauti minėtoje veikloje nėra atsisakęs. Pareiškėjas nurodė, kad tuo metu, kai jį įtraukė į dailės terapiją „R.A.K.T.A.S.“, kartu su pareiškėju buvo laikomas nuteistasis V. A.. Pareiškėjas prašė šį nuteistąjį apklausti kaip liudytoją, kuris galėtų patvirtinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes.

3.2. Skambinimas ir kalbėjimas telefonu yra prilyginamas skambinimui ir kalbėjimui internetine telefonija, tačiau jam galimybė paskambinti į Pravieniškių pataisos namus pabendrauti su kitais nuteistaisiais nebuvo suteikta.

3.3. Pareiškėjas buvo perkeltas į kitą įkalinimo įstaigą, tačiau su nutarimu buvo supažindintas perkėlimo išvakarėse. Telefonu savo broliui pranešti apie perkėlimą negalėjo, nes nebuvo leista paskambinti. Perkėlimo rytą rašė prašymą, tačiau jo niekas neregistravo ir jis buvo įsodintas į autobusą ir išvežtas į kitą kalinimo įstaigą. Pareiškėjo manymu, atsakovo atstovas pažeidė jo teises.

3.4. Pareiškėjas nesutiko, jog į pokalbio laiką turi būti įskaičiuotas numerio surinkimas bei kortelės kodų vedimas. Jis nesutiko ir su Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateiktais skambučių laikų duomenimis, kad bendravo ilgiau nei 11 minučių, nes su leidžiama kortele, atsižvelgiant į skambučių tarifus Suomijoje, pareiškėjas galėjo kalbėti ne ilgiau nei 11 minučių, o antros kortelės panaudoti niekada nespėdavo, nes pareigūnai teigdavo, jog laikas skambučiams baigėsi.

3.5. Skambučių patalpa buvo netvarkinga, nuo lubų ir sienų atšokę dažai, patalpa užpildyta įvairiomis dėžėmis, kitais pertekliniais daiktais. Patalpoje nebuvo ventiliacijos, lango, nepakako šviesos, neatitiko higienos normų, nebuvo palaikoma švara, nešildoma. Prie telefonų nuolat susidarydavo paskambinti norinčių asmenų eilė ir konkurencija dėl skambučių.

3.6. Pareiškėjas būdavo išvedamas į laisvalaikio užimtumo patalpas su kitais nuteistaisiais. Patalpose buvo stalo žaidimai (šachmatai ir domino). Pareiškėjas kartą dalyvavo šaškių varžybose, tačiau apie kitas varžybas jam niekas nepranešė.