- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-12-12
- Bylos Nr.
- 1-2103-1034/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51867-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- K. P., D. B., R. B., P. G., M. B., M. K.
- Advokatai
- Janas Zavadskis
jų gynėjams advokatams Liucijai Jankoitei, Girdučiui Vainiui, Linui Žalnieriūnui, Bogdanui Chranovskiui (Bogdan Chranovskij), advokato padėjėjui Janui Zavadskiui (Jan Zavadski),
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:
K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Zarasuose, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį,
D. B. (D. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį,
R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas Lietuvos Respublikoje, teistas Latvijos Respublikoje 2015 m. sausio 26 d. už narkotinių medžiagų vartojimą ir įsigijimą, laikymą ir gamybą tik asmeniniam vartojimui 1800 Eur dydžio bauda, kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį,
P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) technologies“, neteistas, kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį,
M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajonas, nevedęs, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį,
M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. P. neteisėtai laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis laikė ne mažiau kaip 3,120 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių jų dalių) su savimi iki 2016 m. gruodžio 7 d. apie 21.35 val., kai R. B. priklausančio automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kratos metu, stovinčio prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3 PK policijos pareigūnai rado ir paėmė jo kuprinėje minėtą kiekį narkotinės medžiagos.
Šiais savo veiksmais K. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
D. B. neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, o būtent: jis, 2016 m. gruodžio 7 d., apie 18. 22 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš R. B. įgijo nedidelį kiekį – 1,572 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurias laikė su savimi iki 2016 m. gruodžio 7 d., 18.40 val., kol minėtu laiku Šeimyniškių gatvėje, Vilniuje, Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 3 PK policijos pareigūnams sustabdžius automobilį „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame jis važiavo, patikrinimui, minėtą kiekį narkotinių medžiagų jis geranoriškai pateikė policijos pareigūnams.
Šiais savo veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
P. G. neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, o būtent: jis, 2017 m. vasario 22 d. apie 17.05 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš M. K. įgijo nedidelį kiekį – 4,537g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurias laikė su savimi ir gabeno jam priklausančiu automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kol 2017 m. vasario 22 d. 17.54 val., T. Narbuto g. 5, Vilniuje, Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 3 PK policijos pareigūnams sustabdžius automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame jis važiavo, minėtą kiekį narkotinių medžiagų pas jį rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Šiais savo veiksmais P. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
M. B. neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, o būtent: jis, 2017 m. vasario pradžioje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš M. K. įgijo nedidelį kiekį – 1,466 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurias laikė su savimi iki 2017 m. vasario 22 d. 20.30 val., kol minėtu laiku (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmens kratos metu minėtą kiekį narkotinių medžiagų jis geranoriškai pateikė policijos pareigūnams.
Šiais savo veiksmais M. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
M. K. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, ne mažiau kaip 11,762 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) laikė savo bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kai 2017 m. vasario mėnesio pradžioje savo bute už 20 Eur pardavė M. B. ne mažiau kaip 1,466 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių).
Šiais savo veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
M. K. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, ne mažiau kaip 11,762 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) laikė savo bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kai 4,537 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) 2017 m. vasario 22 d., apie 17.00 val., savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už 50 Eur pardavė P. G..
Šiais savo veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
M. K. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo ne mažiau kaip 11,762 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ir laikė minėtą kiekį narkotinių medžiagų savo bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš kurių 2016 m. lapkričio 18 d., 2016 m. lapkričio 20 d., 2016 m. lapkričio 24 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) pardavė R. B..
Šiais savo veiksmais M. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
R. B. neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, o būtent: jis 0,995 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) laikė (duomenys neskelbtini), Vilniuje, parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, kol 2016 m. gruodžio 7 d., apie 20.05 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kratos metu minėtą kiekį narkotinių medžiagų pas jį rado ir paėmė policijos pareigūnai, 1,186 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) laikė su savimi iki 2016 m. gruodžio 7 d. 19.45 val., kol asmens kratos metu minėtą kiekį narkotinių medžiagų jis geranoriškai pateikė policijos pareigūnams, 0,059 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) laikė savo bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kol 2016 m. gruodžio 9 d. 12.45 val. kratos metu bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, minėtą kiekį narkotinių medžiagų rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Šiais savo veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
R. B. 2016 m. gruodžio 7 d., apie 18.22 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, 1,572 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) pardavė D. B..
Šiais savo veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. P. parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. 2016 m. gruodžio 5 d. eidamas centre sutiko iš matymo pažįstamą K.. Ne vieną kartą su juo yra klube rūkę „žolę“, todėl paklausė, ar jis gali jam padėti gauti „žolės“. Jis pasakė, kad reikia prieiti prie jo draugo J. automobilio ir paimti. Jis davė 40 Eur, šis nuėjęs pas savo draugą J. ir 5 min. mašinoje pasėdėjęs sugrįžo ir įdėjo jam juodą paketėlį su neleistinomis medžiagomis į jo kuprinę. Po dviejų dienų to maišelio nešiojimosi kuprinėje (kartais pavartodavo), nuvažiavo pas R. B., su kuriuo jį sieja tik darbo santykiai, pasiimti lipdukų. Kadangi lipdukai buvo atspausdinti, bet nesupjaustyti, jis pasėdėjo pas jį ir susipjaustė lipdukus iki galo. Kadangi jie užtruko gan ilgai, R. pasisiūlė jį pavežti namo. Pavažiavus 2-3 metrus juos iš mašinos ištraukė pareigūnai ir tik po apklausos jis suprato, kad R. B. mašinoje paliko kuprinę su neleistinu paketu. Labai nori atsiprašyti už savo padarytą nusikaltimą, jaučiasi kaltas. Gruodžio 5 d. įsigijo narkotines medžiagas. K. pažįstamas jam tik iš matymo, J. jis iš vis nepažįsta. Pirko už 40 Eur narkotinių medžiagų, įsidėjo į kuprinę ir joje nešiojosi porą dienų. Tą dieną pas R. B. jis atėjo atsiimti lipdukų. Juos jam atspausdino, jie visi buvo rasti jo kuprinėje. Nežinojo, kad R. B. susijęs su narkotinėmis medžiagomis, jis su juo turėjo darbinius santykius, apie asmeninį gyvenimą neklausinėjo. Teismui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje perskaičius dalį kaltinamojo K. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 55-56), K. P. parodė, kad parodymai teisingi, labai seniai yra su B. rūkęs „žolę“, kažkur festivalyje. Pripažįsta, kad įgijo ir laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jas platinti, tik nepripažįsta, kad įsigijo iš R. B., iš R. B. niekada nėra pirkęs narkotinių medžiagų. Turėjo priklausomybę „žolei“, šiai dienai jaučia potraukį. Su M. K. pažįstami nuo 6 klasės, kitų kaltinamųjų iš viso nėra matęs. Su M. K. dėl narkotinių medžiagų nebendravo, ne vieną kartą yra jam gaminęs lipdukus. Labai dažnai lankydavosi pas R. B. parduotuvėje, nes pirkdavo tiek dažus, tiek lipdukus, kurie reikalingi jo individualiai veiklai. Jis nežino, kiek buvo rasta, bet jam pažadėjo, kad už 40 Eur bus 4 g. Nelabai gali pasakyti, kodėl nešiojosi su savimi „žolę“, tiesiog nešiodavosi kuprinėje, kartais parūkydavo ten, kur eidavo. 2016 m. gruodžio 7 d. pas R. B. parduotuvėje buvo M. N. ir dar vienas žmogus, kurio jis nepažįsta. Tą dieną D. B. pas R. B. parduotuvėje nematė.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. B. parodė, kad kaltę pripažįsta. 2016 m. gruodžio 7 d. su draugu P. važiavo į miestą. Paskambino jų draugas ir paprašė užvažiuoti į parduotuvę, paimti „žolės“, davė numerį. Jis paskambino, privažiavo prie parduotuvės, išėjo ir jam padavė kažkokius popierius, kuriuos turėjo perduoti. Paėmė iš jo „žolės“ ir nuvažiavo savo reikalais. Paskui sustabdė policijos ekipažas. 2016 m. gruodžio 7 d. bendravo su R. B., jam paskambino, nes bendras jų draugas prašė užvažiuoti paimti popierius ir paimti parūkyti. Teismui, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies reikalavimais, teisiamajame posėdyje perskaičius kaltinamojo D. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 115-116), D. B. parodė, kad parodymai teisingi, jis pirko „žolę“ sau. Iki to laiko R. B. buvo iš matymo matęs. Bendras draugas sakė nuvažiuoti ir paimti, o jis net nežinojo, kad pas jį galima įsigyti „žolės“. R. B. telefono numerį davė draugas D. J.. Jie buvo susitarę, jis atvažiavo, paėmė „žolę“, R. B. davė 15 Eur. Rūkė prie Balto tilto, atvažiavo policija ir pagavo, pypkėje buvo „žolė“. Daugiau pirkimų iš R. B. nebuvo. Po to su R. B. daugiau nebendravo, buvo uždrausta. Kitų kaltinamųjų nepažįsta. Atvažiavo savo automobiliu, R. B. išėjo, padavė ir nuvažiavo. Jis nesvėrė, kiek ten „žolės“, jis pasakė, kad duotų jam gramą „žolės“ ir viskas. Nepasakys, ką pirmiau gavo „žolę“ ar lipdukus. Tą dieną, kai paėmė lipdukus, jis už juos nepasirašė, pasirašė vėliau, kai atvežė D.. Gal po 30 minučių nuo to laiko, kai gavo lipdukus, sulaikė policija. Jam R. B. „žolę“ perdavė iš rankų į rankas. Jis policijai nieko neaiškino, atidavė ir jį nuvežė. Su juo kartu dar buvo draugas Paulius, draugas nežinojo, ko jis važiuoja. Pareigūnai klausė, kur pirko „žolę“, tačiau jis nieko nesakė, bijojo, norėjo, kad būtų ir jo advokatas, pasakė, kai buvo pirma apklausa.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis P. G. parodė, kad kaltę pripažįsta. 2017 m. vasario 22 d. šiek tiek prieš 17.00 val. važiavo iš darbo namo ir pakeliui užvažiavo pas M. (K.). Dieną prieš buvo sutarę, kad užsuks pas jį ir, jeigu bus galimybė, įsigys kanapių. Užvažiavo apie 17.00 val., užėjo pas jį į butą, užtruko gal 5 minutes, įsigijo 3 maišelius. Negali pasakyti, koks tiksliai buvo kiekis. Nuo M. namų jį pradėjo sekti nežymėtas policijos automobilis, sekė iki Panoramos žiedo, laikinai pasislėpdamas. Narbuto gatvėje, prie Panoramos, pasirodė jau žymėtas policijos automobilis ir sustabdė jį. Priėjo pareigūnai, prisistatė, minėjo, kad sustabdė už chuliganišką vairavimą. Nuskambėjo labai juokingai, nes tą dieną ypatingai tvarkingai važiavo. Iš karto tik pasiėmę dokumentus jų nebetikrino, o paklausė, ar turi draudžiamų medžiagų prie savęs, kuprinėje rado minėtas kanapes. Paklausė, ar sutinka, kad pareigūnas jo automobilį nuvairuos į policijos komisariatą ir ten bus apklaustas, jis sutiko. Pasiimdavo tris maišelius ir užtekdavo porai savaičių. Įsigydavo iš M. K., pažįsta jį praktiškai visą gyvenimą. Pastaruosius metus nuo minėto įvykio kartu parūkydavo, žinojo, kad M. K. gali pagelbėti šiuo klausimu. Rastas kanapes įsigijo iš M. K. už 50 Eur. Nebuvo jokio griežto susitarimo su M., kai reikėdavo, parašydavo M. ir klausdavo, ar gali susitikti, susitikdavo, jeigu turėdavo, įsigydavo, jeigu ne – tiesiog išsiskirdavo. Negali pasakyti, ar M. K. ir kitiems pardavinėjo žolę, nėra to matęs. Pas M. K. namuose lankydavosi, jie kartu rūkydavo, bet kiti asmenys nedalyvaudavo. Kodėl kanapės buvo ne viename maišelyje, o trijuose, tai, ko gero, buvo pasirinktas kažkoks matavimo vienetas, bet nežino, koks tiksliai kiekis buvo. Dažniausiai imdavo 2-3 maišelius, nežino, kiek viename maišelyje gramų būdavo. Kainos pastovios nebūdavo, kaina priklausydavo nuo kokybės. Už tuos tris maišelius paliko 50 Eur. Nematė iš kurios vietos M. K. paima maišelius, tą kartą jis tik laukė koridoriuje. Kitų kaltinamųjų nepažįsta. Nėra iš kitų asmenų įsigijęs narkotinių medžiagų, visada įsigydavo iš K.. Maždaug apie metus, pusantrų pirkdavo narkotikus. Niekada su M. K. apie tai telefonu nekalbėdavo, abu suprato, kad rizikuoja ir kam bereikalingai kalbėti telefonu. Teismui, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies reikalavimais, teisiamajame posėdyje perskaičius dalį kaltinamojo P. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 71), P. G. parodė, kad taip, jis su M. pažįstami ilgą laiką ir susitikdavo ne tik dėl įsigijimo, susitikdavo bet kuriuo atveju, taip pat ir dėl narkotinių medžiagų įsigijimo.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. B. parodė, kad kaltę pripažįsta. 2017 m. vasario 22 d. po darbo atvyko pas M. į namus pažaisti žaidimus ir taip pat tą vakarą rūkė marihuaną, vėliau vakare atvyko pareigūnai ir jis kratos metu atidavė visą turėtą marihuanos kiekį. Visuomet narkotines medžiagas įsigydavo iš M., jį pažįsta gana ilgą laiką, toje pačioje mokykloje mokėsi, žinojo, kad jis rūko ir klausė jo, gal jis padėtų įsigyti. Vieną įpakavimą įsigydavo už 20 Eur, tai būdavo apie 1,5 g. Nebuvo jokio susitarimo dėl įsigijimo, tiesiog susitardavo susitikti, susitikdavo ir kitais tikslais, pažaisti stalo žaidimų ar užsiimti kita veikla. Sulaikymo metu rastas medžiagas buvo įsigijęs iš M. K. vasario mėnesio pradžioje. Tą dieną pas M. namuose žaidė žaidimus, jis rūkė tą vakarą kanapes. Nematė, iš kur paimdavo ir paduodavo M. kanapes, kiekio jis netikrindavo. Apie pusę metų iki to vasario mėnesio kanapes įsigydavo iš M. K., o nuo vasario mėnesio neberūko. Tiesiogiai, kad K. kitiems padavinėtų kanapes nematė ir neklausė M., iš kur jis gauna kanapes. Teismui, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies reikalavimais, teisiamajame posėdyje perskaičius dalį kaltinamojo M. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 9-10), M. B. parodė, kad parodymai teisingi, jis suprato, kad taip galėjo būti, jog M. pardavinėja ir kitiems asmenims, tačiau tiesiogiai nematė, kad jis perduotų kitiems, viešai tai nelabai praktikuojama, todėl nematė. Yra matęs, kai prie M. K. prieina nepažįstami asmenys, prasilenkia, pasisveikina ir viskas. Galima sakyti, kad yra matęs, kaip M. K. parduoda nepažįstamiems asmenims narkotines medžiagas.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. K. parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. 2018 m. vasario 22 d. buvo namuose, pas jį atvyko du draugai, pirmas lyg R. B., po to M. B.. Su Mantu parūkė, jis turėjo savo marihuaną, jis – savo ir žaidė kompiuterinius žaidimus. Po kelių valandų atvyko P. G.. Dieną prieš tai su juo buvo sutarę, kad turės jam „žolės“, jis atvyko, pasakė, kad labai skuba, todėl greitai nubėgo į balkoną, kur laikė marihuaną spintelėje, ištraukė 3 paketėlius ir nunešė. P. G. jam už tai davė 50 Eur. Praėjus 3 val. į duris paskambino žmogus apsirengęs elektriku, paklausė ar tai 412 butas, pasakė, kad taip, tuomet įsiveržė 7 pareigūnai, liepė gultis ant žemės, suėmė juos, atliko kratą ir išvežė į komisariatą. Pripažįsta, kad pardavė marihuaną tiek M. B., tiek P. G., juos pažįsta seniai, su P. G. pažįstami nuo gimimo, jų tėvai pažįstami. Su M. B. pažįstami 8-9 metai, dažnai kartu rūkydavo, todėl buvo toks nežodinis susitarimas, kad jeigu jis perkasi, tai jie dažniausiai kartu rūkys ir jis įsigydavo daugiau, kad pasidalintų ir gaudavosi pigiau. Dėl to kaltę pripažįsta, o ta vieta, kad pardavė R. B. „žolės“ – netiesa, su R. B. yra pažįstami nuo 16 metų, bendri draugai, ir lipdukus jam gamindavo ir dažus iš jo parduotuvės pirko ir vakarėliai bendri. Netiesa, kad jis jam yra pardavęs marihuanos. Pripažįsta, kad pardavė M. B. marihuanos, tai buvo kelios dienos prieš vasario 22 d., nes jis pirkdavo apie 10 g ir padalindavo po 1,5 g, nes jam pačiam būdavo lengviau dozuoti. M. B. darbas netoli jo namų, todėl jis dažnai ateidavo po darbo, kartais parūkydavo, kartais tiesiog alaus atsigerdavo, kompiuteriu pažaisdavo. Susitarimo nebūdavo, tačiau dažniausiai apie 20 Eur už 1,5 g marihuanos. P. G. pardavė vasario 22 d., apie 4,5 g, yra buvę ir daugiau atvejų, kai pardavė B. ir G., kitiems asmenims nepardavinėjo. Taip, namie turėjo svarstykles, tam, kad nusipirkęs didelį kiekį pasvertų ir pažiūrėtų, ar jo neapgavo ir jam pačiam lengviau būdavo vartoti. Polietileniniai maišeliai dažniausiai būdavo naudojami lipdukams sudėti, bet juos naudojo ir „žolei“ sudėti. Į maišelį dėdavo po 1,5 g. „Pelėdos“ klube visada įsigydavo „žolės“, ten buvo įvairių asmenų ir labai paprasta įsigyti, paklausi vieno, antro, trečio asmens ir gauni teigiamą atsakymą. Įsigydavo iš nepažįstamų asmenų apie 10 g, kainuodavo 100-110 Eur. Būdavo, kad per vakarėlius kas pavaišina, surūko bendrą suktinę, tačiau iš kitų asmenų nėra pirkęs. Kai davė parodymus, buvo labai susijaudinęs, įsitempęs, stresinėje būsenoje, konkrečiai iš G. G. nėra įsigijęs kanapių, tiesiog pas jį bute būdavo vakarėliai, susirinkdavo daug žmonių ir pas jį bute yra įsigijęs iš jo draugų. Kai jį suėmė ir vežė į komisariatą, policininkai grasino, kad atliks kratą pas jį darbe, pas jo tėvus namuose, todėl griežtai sakė pasakyti, kur yra pirkęs marihuanos, o jis nenorėjo tėvų jaudinti, prarasti darbo, todėl turėjo kažką pasakyti ir pasakė, kur yra įsigijęs, bet tikrai ne konkrečiai iš G. G.. Dabar sako tiesą, ikiteisminio tyrimo metu apkalbėjo G. sakydamas, kad iš jo įsigijo. Vasario 24 d. tiesiai iš areštinės buvo vežamas į teismą, buvo dvi paras nemiegojęs, nevalgęs, stresas buvo dar didesnis, suprato, kad nereikia keisti parodymų, reikia sakyti tai, ką sakė anksčiau, nes norėjo greičiau eiti namo, paaiškinti tėvams situaciją, kur buvo dingęs 2 dienas. R. B. žinomas, su juo yra pažįstami nuo 16 m. jie yra geri draugai. Seniau jis irgi bandė piešti „grafiti“, tačiau nepavyko, todėl tokią kaip meno išraišką pasirinko lipdukus, kuriuos lengviau padaryti kompiuteriu, taip pat K. jam juos maketuodavo, jis pasigamindavo ir dalindavo žmonėms, klijuodavo, siųsdavo į kitus miestus. Dėl kanapių su R. B. nėra bendravę, gal per vakarėlį yra surūkę bendrą suktinę, bet nežinojo, kad jis čia yra įtariamas pardavimais. Nevisiškai yra susipažinęs su byloje esančiais susirašinėjimais, žino koks jų bendravimas buvo, todėl nematė reikalo susipažinti su byla. Dirba (duomenys neskelbtini). Dažai pas Rimgaudą buvo po 3-4 Eur, lipdukų kainos nepasakys, sutartinė, nes priklauso nuo dydžio, nuo kiekio, nuo popieriaus, ant kiek spalvingas lipdukas. Negali pasakyti, kiek kainuoja spalvotas popierius lipdukams, nes tai būdavo susitarimo reikalas, R. pasakydavo kainą, jis dar pasiderėdavo, jam pateikdavo galutinį produktą. Narkotines medžiagas įsigijo klube „Pelėda“, ant tauro kalno. Žinoma, kad blogai darė, nes negali būti kompetentingas pats vartodamas marihuaną ir konsultuoti žmones, kurie turi priklausomybę nuo marihuanos. B. jam gamindavo lipdukus, pardavinėjo dažus, su juo nėra piešęs „grafičio“. Kalbant su juo jokio žargono ar paslėptų žodžių nebuvo. Tuose pokalbiuose jokios „koduoties“ tikrai nėra, jie daug bendraudavo, dažnai susitikdavo ir kiekvienas pokalbis nebūtinai turėjo turėti kažkokią reikšmę. Buvo rasti ir paimti iš jo pinigai, gali būti, kad buvo nusiėmęs pinigus už butą sumokėti, 50 eurų buvo iš P. G.. Jis nevedė jokios buhalterijos už kanapių pardavimą. Tie visi pinigai negalėjo būti už kanapių pardavimą, nes pirkdavo 10 g už 110 Eur, 50 eurų tikrai buvo iš P. G.. Jie su G. ir B. daug laiko pažįstami, kartu su jais rūkydavo ir jeigu paskambina ir siūlo susitikti, tai jis supranta, kad gali būti, jog kartu rūkys „žolę“ arba šiaip praleis laiką kartu. Nebuvo jokio įvardijimo, kad konkrečiai susitikti dėl marihuanos, jie tiesiog susitikdavo, kalbėdavo, paklausdavo, gal turi daugiau, gal gali įsigyti. Jeigu jis dirba, tai ir atsako, kad negali susitikti. Neatsimena, kodėl atsisakė duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. B. parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. 2016 m. savaitgalį prieš gruodžio 7 d. buvo apsilankęs klube „Pelėda“, ten pasiklausinėjęs žmonių įsigijo narkotinių medžiagų, kanapių, įsigijo už 30 Eur, turėjo būti apie 3 g. Grįžęs namo kažkurią dieną pavartojo, dalį pasiliko namie, dalį nusivežė į darbą, nes tuo metu buvo labai daug darbo ir kartais parūkydavo vakarais. Atvažiavo draugas iš užsienio E. J., buvo M. R., D. N., buvo užėjęs K. P. pasibaigti savo lipdukų užsakymą, buvo atvažiavęs ir D. B. dėl to, kad turėjo paimti lipdukus, kuriuos padarė D. J.. Prieš darbo pabaigą D. B. jam paskambino, paklausė ar jis yra darbe, pasakė taip, pasakė, kad užlėks. Užvažiavo, įėjo į vidų, davė jam 20 Eur, jis davė pagamintus lipdukus, pasirašyti, kad lapuką paima kitas žmogus nei užsakė ir jis išėjo. Jie baigė darbo dieną, susėdo į mašiną ir tada policijos pareigūnai juos sulaikė. Pripažįsta, kad turėjo narkotinių medžiagų ir jas vartojo, kad pardavinėjo – nepripažįsta. Narkotines medžiagas įsigydavo įvairiai, prie namų yra baras, jaunimas pastoviai rūko, tai pasiklausinėjus galima įsigyti, naktiniame klube „Pelėda“ visada galima įsigyti. Įsigydavo nedideliais kiekiais, 2-3 g, skirtingi žmonės skirtingai tas medžiagas pakuoja. Kratos metu buvo rastos narkotinės medžiagos. Namuose buvo rasta sandari pakuotė, kurioje laikydavo kanapes, tai joje buvo rasti tik maži trupiniai. Negali įvardinti asmenų, iš kurių įsigydavo narkotines medžiagas. Jo nuomonė apie M. K. gera, ilgą laiką bendravo, gerai sutarė, seniai pažįstami, tarpais bendravimas nutrūkdavo, vėl pabendraudavo, jis pastoviai iš jo pirkdavo prekes, darydavo jam lipdukus, pirkdavo iš jo dažus. Frazė „bėgančiom seilėm išbėgsiu“ – tikrai nepasakys apie ką ėjo kalba, greičiausiai apie kažkokius užsakymus, apie kažkokias priemones, bet ne apie narkotines medžiagas. Kaip minėjo, namuose buvo rastas toks mažas kanapių kiekis, kad tik trupiniai, nes ten laikydavo kanapes sandariai, kad jos neskleistų kvapo. Su D. B. yra pažįstamas gal 2-3 metus, susipažino bendrų draugų kompanijoje. Tą dieną D. B. užėjo į parduotuvės vidų, paprašė, kad jam parodytų automobilių aukcioną, jis per planšetę jam parodė aukciono pavadinimą, davė jam J. pagamintus lipdukus. D. B. jam pasirašė ir viskas, tą turėjo matyti visi, kurie buvo parduotuvėje. D. B. parodymus girdėjo, su jais nesutinka, nežino, ar yra priežasčių, dėl kurių D. B. jį norėtų apkalbėti, nėra susipykę, turbūt jam taip patogiau. K. užėjo į parduotuvę 2-3 valandas prieš darbo pabaigą, jis ruošėsi mugei, buvo pagamintas didelis kiekis lipdukų. Žino, kad pas K. buvo rastos narkotinės medžiagos, nežino, iš kur jis įsigijo, jis K. P. jų nepardavė. K. yra pastovus klientas, jo užsakymai dideli, atsiskaitymas yra pritaikomas pagal jo patogumą ir negali pasakyti, ar tą dieną jis atsiskaitė ar kaip buvo sutarę dėl atsiskaitymo. Jam buvo duodamas limitas, iki kurio jis gali eiti į skolą. Tą dieną jis lipdukus atsiėmė. Maža patalpa, žmonių buvo daug, vieni viename kampe, kiti kitame, galėjo gal ir nematyti, kaip K. pasiėmė lipdukus, bet tikrai žino, kad K. susipjaustė lipdukus ir įsidėjo į kuprinę. Buvo daug asmenų, kuriems jis skambindavo, kurie jam neskambindavo ir buvo atvirkščiai, gali atrodyti, kad jie naudoja konspiraciją, tačiau ta lipdukų ir grafiti veikla vertinama kontraversiškai, tai galėjo pasirodyti, kad naudojama kažkokia konspiracija, tačiau tikrai taip nebuvo, tiesiog toks bendravimo stilius. Kobra – čia yra firma purškimo dažų, Černa, Želiona čia spalvos, tokių skambučių būdavo daug. Turėjo su savimi virš 4000 Eur sumą, kurie buvo įmonės, buvo pasiėmęs su savimi, nes turėjo nuvežti į banką, įdėti į sąskaitą, kad padaryti užsakymų apmokėjimus. To pokalbio su M. K. tikrai neprisimena, negali įvardinti, apie ką kalbėjo.
Teisiamajame posėdyje liudytoja O. L. parodė, kad buvo vykdomos tam tikros priemonės, pradėta baudžiamoji byla dėl narkotikų. Buvo nuvykę į parduotuvę, adreso neprisimena, kur buvo sulaikytas vienas iš salėje esančių kaltinamųjų, pas jį buvo rastos narkotinės medžiagos, pinigai ir už kelių dienų viename iš butų pas salėje sėdintį kaltinamąjį buvo rastos narkotinės medžiagos, priemonės sverti, pakuoti. Buvo vykdomos pokalbių kontrolės ir gauti reikšmingi duomenys. Iš pokalbių jie suprato, kad kalba eina apie narkotines medžiagas ir ėmėsi tam tikrų veiksmų. Iš vartojamų žodžių, iš dažnų susitikimų suprato, kad kalba apie narkotikus ir todėl buvo nuspręsta patikrinti. Kai kuriose vietose nebuvo tiesiogiai kalbama, bet su tais pačiais asmenimis buvo daug bendrauta apie dažnus susitikimus, galbūt ėjo kalba apie kažkokį kiekį, tų asmenų, kurie platina, yra vartojami tam tikri žodžiai, konspiracija. Buvo rasta žalios spalvos, augalinės kilmės medžiaga. Kai kurie kaltinamieji prisipažino, kad tai jų, kai kurie galbūt sakė, kad čia ne jo, kad jam atvežė. Teismui, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies reikalavimais, teisiamajame posėdyje perskaičius liudytojos O. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 60), O. L. parodė, kad parodymai teisingi. Kolegos, kurie dalyvavo kartu – T. J. R., T. G., R. L. ir M. P.. Atvyko į parduotuvę pas R. B., parduotuvėje, jai atrodo, dar buvo pardavėjas. Kai buvo atliekama krata, buvo rastos narkotinės medžiagos ir pas B. rasta tam tikra pinigų suma, jis aiškino, kad čia parduotuvės uždirbti pinigai. Daugiau niekas iš asmenų nebuvo atvykę. Dar krata buvo atlikta bute pas K., ten irgi rado narkotines medžiagas, priemones joms fasuoti. Pasiklausyme gautos informacijos pagrindu nuvyko pas K.. Kada buvo gauta informacija iš kriminalinės žvalgybos tikslios datos neprisimena, gal mėnesį laiko prieš kratą. Kai pradėjo fiksuoti pokalbius, dar nežinojo kokia veikla užsiima B.. „Man reikia“, „atsiskaitysim vėliau“ – frazės vartojamos narkotinių medžiagų prekyboje. Kolegos informavo, kad mikroautobuso keleivis užėjo į parduotuvę ir pranešė, kad buvo labai trumpai, iki 5 minučių. Mikroautobusas buvo „VW“, mėlynos spalvos. Gavo iš kolegų informaciją, kad autobusas privažiuoja prie parduotuvės, kad buvo išlipęs kažkoks nenustatytas asmuo, užėjo į parduotuvę, buvo labai trumpai ir iš parduotuvės išėjo. Vėliau tas asmuo buvo sulaikytas jos kolegų, pas jį irgi buvo rastos tam tikros narkotinės medžiagos, tačiau ką jis tiksliai pasakė, nežino, nes jos nebuvo. Iš parduotuvės išėjusių asmenų iš karto nesulaikė, nes čia tam tikra konspiracija, tam tikri jų veiksmai, nereikia iš karto sulaikinėti, ką tik išėjus, kad nesukeltų kažkokių įtarimų parduotuvės savininkui, todėl tas asmuo buvo sulaikytas kitoje vietoje. Nuo išėjimo iš parduotuvės gal po 10-15 minučių buvo sulaikytas tas asmuo.
Teisiamajame posėdyje liudytojas T. J. R. parodė, kad buvo gauta informacija dėl nusikalstamos veikos, dėl platinimo ir laikymo narkotinių medžiagų. Su kolega T. G. patikrino gautą informaciją, galimai buvo vykdoma nusikalstama veika ir jie nusprendė toliau tikrinti. Buvo sankcionuotos specialios priemonės ir nustatė, kad galimai R. B. platina ir laiko galimai augalinės kilmės narkotines medžiagas. Buvo organizuojamas gautos informacijos patikrinimas ir informacija pasitvirtino, prie parduotuvės buvo sulaikytas R. B. ir atlikta krata parduotuvėje, tikslaus adreso neprisimena. Taip pat dar buvo sulaikytas asmuo, kuris iš R. B. įsigijo narkotines medžiagas. Tyrimas buvo vykdomas toliau, tada atsirado K. ir dirbdami nustatė, kad K. irgi platina narkotines medžiagas, buvo tikrinama galimai jo daroma nusikalstama veikla. Buvo vykdomos specialios priemonės ir nustatyta, kad K. susitikinėja su asmenimis, kurie praeityje teisti už narkotinių medžiagų laikymą, vartojimą, buvo pagrindas patikrinti informaciją. Buvo organizuojamos priemonės informacijos patikrinimui ir buvo sulaikyti asmenys, kurie su savimi turėjo narkotines augalinės kilmės medžiagas ir buvo atlikta krata M. K. gyvenamojoje vietoje. Kratos metu buvo rastos priemonės, svarstyklės, fasavimo įrankiai ir t.t. Žvalgybos valdyba davė jiems pačią pirminę informaciją. Viskas buvo daroma pagal žvalgybinę informaciją ir jie buvo nuvykę pasižiūrėti, kas ten per vieta, kas vyksta ir iš toli stebėjo, pamatė, kad lankosi įtartini asmenys ir galimai yra vykdoma prekyba. (duomenys neskelbtini) buvo nuvykę, ten dažų, lipdukų parduotuvė. Jie patys buvo apsilankę parduotuvėje, ten jau jautėsi augalinės kilmės kvapas, be to, lankėsi asmenys, kurie iš matymo jiems jau pažįstami, kurie vartoja narkotines medžiagas. Tas kvapas buvo panašus į kanapių. Jie privažiavo su transporto priemone ir keletą minučių pabuvo šalia. Tuo metu, kaip tik labai didelis srautas žmonių buvo. Ateina kompanija asmenų, vienas asmuo užeina į vidų, greit išeina ir tuomet visa kompanija nueina už kampo. Galvojo, kad vienas asmuo nueina nusipirkti ir po to padalina per visus. Buvo atliekama elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos ryšių kontrolė. Gavo informaciją, ją apdorodavo ir tikrindavo, ar ji pasitvirtino ar ne, niekas tiesiogiai nebendravo, tačiau iš bendro konteksto suprato. Teismui, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies reikalavimais, teisiamajame posėdyje perskaičius dalį liudytojo T. J. R. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 64-65), T. J. R. parodė, kad parodymai teisingi. Dalyvavo kratos metu, buvo rastos narkotinės medžiagos lyg parduotuvės pagalbinėse patalpose. Darė ir automobilio kratą, kuprinėje buvo suktinė. Tuo metu niekas neatsakė, kieno ta kuprinė, tik vėliau pasakė, kad vieno iš kompanijos sulaikytų asmenų. Gali būti, kad kratos metu buvo paimti pinigai, bet neprisimena, ar asmens kratos metu, ar parduotuvės. Kokia suma buvo rasta, neprisimena, bet ne šimtai, o tūkstančiai. Neprisimena, ką R. B. dėl pinigų sakė. Buvo vykdomos priemonės ir K. atžvilgiu, nes buvo gauta informacija ir kilo įtarimas, kad asmuo gali būti arba bendrininkas, arba irgi platintojas. Gauta informacija pasitvirtino, irgi buvo sulaikyti asmenys, kurie galimai iš jo įsigijo narkotinių medžiagų ir buvo atlikta krata, rastos svėrimo, fasavimo priemonės, narkotinių medžiagų likučiai. Jis dalyvavo atliekant kratą, K. nieko neaiškino, tylėjo, bendravo mažai, o vėliau aiškino, kad iš nepažįstamo asmens prie klubo „Pelėda“ pirko. Apie klubą „Pelėda“ jam žinoma, K. nurodytos informacijos nebuvo galimybių patikrinti, nes detalių jis nenurodė, bet vėliau jie tiesiog atliko porą klubo patikrinimų. Automobilį „BMW“ prisimena, jis lyg prie parduotuvės stovėjo, jam buvo daryta krata. Jeigu neklysta, kolegos stabdė sidabrinį BMW. Buvo gauta informacija elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu, buvo planuojamas susitikimas, asmuo galimai važiuos pirkti narkotinių medžiagų, buvo vietoje stebėta ir pastebėtas atvažiuojantis automobilis, iš jo išlipo asmuo, kuris užėjo, labai greitai išėjo ir išvažiavo. Jie informaciją perdavė patruliams, kurie tą asmenį pastebėjo ir sustabdė. Po to kolegos pranešė, kad tame automobilyje tarp asmeninių daiktų buvo rastos narkotinės medžiagos. Buvo nustatytas bendravimas tarp R. B. ir M. K.. Kai buvo vykdoma B. kontrolė, daugiausia jam skambindavo asmenys, greitai susitikdavo ir išsibėgiodavo. Po to buvo vienas skambutis, kuomet K. skambino B., kai jam kažko reikėjo, ir buvo porą pokalbių užfiksuota. B. skambino K. ir tarėsi dėl susitikimo, kad skubiai reikia susitikti, kad žmonės laukia, tai jie priėjo išvadą, kad B. galimai perka narkotines medžiagas iš K.. Žinojo, kuo užsiima B., jis turėjo įmonę, parduotuvė prekiavo dažais ir lipdukais. Parduotuvę stebėjo gal apie 10 minučių, dienos neprisimena. Nemano, kad B. galėjo įtarti, jog vykdoma jo telefono numerio kontrolė, tačiau jis naudojo didelę konspiraciją. Pokalbiuose tiesiogiai nebuvo įvardijama, kad jis prekiauja narkotinėmis medžiagomis. Trumpi susitikimai, susitikimo priežasties nenurodydavo, atvažiuodavo asmenys, kurie praeityje jau buvo teisti už narkotines medžiagas, todėl ir kilo įtarimas. Kai jau vykdė asmens kontrolę, jie jau žinojo asmens bendravimo bruožus, žinojo, kaip jis bendrauja su kitais asmenimis, žinojo, kaip jis bendrauja su galimais pirkėjais, „su bėgančiom seilėm išbėgsiu“ – kai jam kažko skubiai jau reikia. Galėjo asmeniui skubiai reikėti ir lipdukų ar dažų, todėl ir tikrino. Jis papasakojo tą, ką žinojo. B. sulaikyme jis dalyvavo, B. sulaikė P. ir K.. Čia kolegų reikia klausti, kodėl jie ne iš karto sulaikė asmenis, kurie išėjo iš parduotuvės. Jis dalyvavo R. B., M. K. sulaikymo metu. B. nieko neaiškino, klausė, kam priklauso, kas čia per medžiaga, iš kur gavo, sulaikymo metu žmonės nieko konkrečiai neatsako, jis neprisipažino, kad čia jo. B. su drauge, su tėvais visai kitaip bendravo, o kad skambintų kitam asmeniui, kuriam nedetalizuotų, ko skambina, tai labai retas atvejis, gal vienas buvo. Slaptas sekimas nebuvo vykdomas. Iš telefono numerio buvo nustatyta, kad tas asmuo P. G., duomenų bazėje rado vardą ir pavardę. K. neskambino, nieko neprašė dėl klubo „Pelėda“.
Teisiamajame posėdyje liudytojas R. L. parodė, kad buvo daroma krata pas asmenį namuose, bute ir buvo sustabdytas automobilis su kitu asmeniu. Buvo gauta informacija iš kolegų, kad reikia sustabdyti automobilį ir patikrinti. Sustabdė, patikrino ir krepšyje rado medžiagas panašias į narkotines medžiagas. Kas per medžiagos buvo surastos, negali pasakyti, nes toliau jis nedalyvauja. Negali pasakyti, ką aiškino sustabdytas asmuo. Tai, kad reikia sustabdyti automobilį, perdavė kolega T. J. R.. Krata buvo atliekama bute, adreso neprisimena, buvo 3 asmenys, surado medžiagų panašių į narkotines medžiagas, svarstykles, smulkintuvą, likučių. Jis su asmenimis nebendravo, pasakė daryti kratą ir darė. Neprisimena, ar asmuo pasakė, iš ko įsigijo narkotines medžiagas. Teismui, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies reikalavimais, teisiamajame posėdyje perskaičius dalį liudytojo R. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 77), R. L. parodė, kad jeigu taip pasakyta, tai teisingai, nes daug laiko praėjo, tuo metu turėjo viską atsiminti, nurodė konkretų automobilio numerį, kurį reikia sustabdyti ir važiavimo kryptį, automobilis buvo sustabdytas prie „Panoramos“ žiedo. M. B. jis neprisimena, prisimena tik K.. Teismui, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies reikalavimais, teisiamajame posėdyje perskaičius dalį liudytojo R. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 78), R. L. parodė, kad vienas asmuo tikrai bendradarbiavo, iš karto parodė, nieko neslėpė.
Teisiamajame posėdyje liudytojas M. P. parodė, kad 2016 m. tikrino žvalgybos informaciją, kad (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje platinamos narkotinės medžiagos. Tą vakarą dirbo su tyrėju K. K.. Jie patikrino mėlynos spalvos mikroautobusą ir pas keleivį buvo rastos narkotinės medžiagos. Buvo netoli tos parduotuvės, prie bažnyčios, pamatė atvažiuojantį mikroautobusą, asmuo nuėjo į parduotuvę, užtruko apie 10 minučių ir išėjo, kilus įtarimui sustabdė. Pavažiavo gal iki Žaliojo tilto ir sustabdė, nes buvo eismas. Sustabdžius jis nuėjo tikrinti keleivį, o K. – vairuotoją. Paklausė, ar turi su savimi draudžiamų daiktų, pasakė, kad turi „žolės“. Sulaikė, pristatė į komisariatą. Asmuo pats pripažino, kad turi narkotines medžiagas ir savanoriškai atidavė. Jam atrodo, kad „žolė“ buvo polietileniniame maišelyje. Daugiau jokių veiksmų šioje byloje neatlikinėjo. Nematė, kad asmuo ką nors neštųsi rankose, buvo tamsoka ir atstumas. Jie stovėjo gal 100 metrų atstumu, aikštelėje netoli bažnyčios, viską stebėjo iš tarnybinio automobilio. Pagal galimybes iš karto ir sustabdė, tačiau eismas buvo, tik išėjus iš parduotuvės neturėjo galimybės sustabdyti, nes jie buvo mašinoje, o jie išvažiavo. Parduotuvės netikrino. Jie žiūrėjo, ar vyksta prekyba, ar lankosi asmenys.
Teisiamajame posėdyje liudytojas T. G. parodė, kad nelabai prisimena šį įvykį. 2016 m. buvo kažkoks įvykis su BMW, bet sunkiai prisimena, daug bylų buvo dėl narkotikų. Teismui, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies reikalavimais, teisiamajame posėdyje perskaičius liudytojo T. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 69-70), T. G. parodė, kad parodymai teisingi, tačiau papildyti neturi ką, kiek prisimena, daugiau jokių procesinių veiksmų šiame tyrime neatlikinėjo. Negirdėjo apie tokią situaciją, kad buvo kažkoks nežymėtas automobilis juos sekęs, tyrėjas telefonu informavo apie tai, kad reikia sustabdyti automobilį. Asmuo pats parodė ir pasakė, kad turi narkotines medžiagas, buvo geranoriškas, nesipriešino.
Teisiamajame posėdyje liudytojas D. N. parodė, kad buvo parduotuvėje nemažą laiką, sėdėjo prie kompiuterio užsiėminėjo piešimais, lipdukų darymu, praktiškai visą dieną buvo ten. Susirinko jų pažįstami draugai ir nusprendė išsiskirstyti, sėdo į automobilį, nes visiems reikėjo praktiškai į vieną pusę, o tada atvažiavo pareigūnai ir išguldė juos visus ant žemės. Tą dieną darėsi sau eskizus, jis ten nedirbo, bet yra tos parduotuvės dalininkas. Dar parduotuvėje buvo R., M., vakare prisijungė K., Evaldas. D. B. jam nėra žinomas. Turi nedaug klientų, tai per visą dieną buvo keletas pirkėjų įsigyti lipdukų. Jis pats kanapių nevartoja, yra vartojęs prieš 2-3 metus, pirkdavo naktiniame klube, iš B. nėra įsigijęs. Teismui, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies reikalavimais, teisiamajame posėdyje perskaičius liudytojo D. N. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 35), D. N. parodė, kad tai nėra teisingi parodymai. Jį suėmus, vežant į policijos komisariatą, jis buvau stipriai spaudžiamas pareigūnų, kad pasakytų, nes antraip jį pasodins dviem paroms, todėl norėdamas ištrūkti iš tos situacijos pasakė dalykus, kurie neegzistuoja, nes jam toks įvykis pirmą kartą gyvenime. Jis norėjo išvengti tos situacijos kuo greičiau ir leptelėjo tokią nesąmonę. Spaudimas buvo daromas, grasinimu, kad jį uždarys 2 paroms ir neišleis. Grasino 2 pareigūnai, vienas iš jų buvo šiandien apklaustas, tas aukštesnis, o kitas su juo buvęs kolega. Tekstas apklausos protokole surašytas iš jo žodžių, jis taip sakė, tačiau spaudžiamas grasinimų. Tą kartą neprisimena, kad K. kažką būtų pirkęs iš R., jie susirinko į parduotuvės darbo laiko pabaigą ir planavo kelionę namo. R. su K. nebuvo pasišalinę į kitas patalpas.
Teisiamajame posėdyje laiduotoja A. B. parodė, kad M. yra jos sūnus, prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes jie gyvena kartu, visą laiką su sūnumi bendrauja, dalinasi ir džiaugsmais ir vargais, dėl šio įvykio jie daug kalbėjo, aiškino jam iki ko tai gali privesti jeigu jis nepadarys atitinkamų išvadų. Jis suprato, ką padarė. Ji jį po to stebėjo, žiūrėjo ar nekyla kažkokių pagundų ir atvirai pasisakydavo ką galvoja. Ji turi jam įtaką, daro gerą poveikį. Mano, kad yra sūnaus autoritetas. Neigiamai vertina sūnaus poelgį, neturėjo taip atsitikti. Jie aptaria, kalba, bando stebėti jo mąstyseną, mato, kad jis pasikeitė, surimtėjo, labai vertina savo darbą, nori kilti karjeros laiptais ir siekti daugiau negu yra. Tik po įvykio sužinojo, kad sūnus vartoja, jokių ženklų nebuvo, jausdavo tik tabako kvapą.
Teisiamajame posėdyje laiduotoja K. B. parodė, kad prašo sūnų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Po to įvykio jis pasikeitė, daugiau būna namuose, su ja daug bendrauja, duoda patarimų, jis jos klauso. Gyvena kartu su sūnumi, kartu dar ir tėvas, ir brolis. Mano, kad sūnui yra autoritetas, jis jai daugiau pasakoja nei tėvui. Blogai padarė sūnus. Po to įvykio pasikeitė draugai, pradėjo sau namą statyti. Ateityje daug kalbės su sūnumi, sakys, kad daugiau tokio blogio nedarytų, kad nekenktų savo sveikatai, duos jam patarimus. Sūnus suaugęs, tačiau jai visada pasako kur važiuoja, jeigu nepasako, tai paskambina, santykiai tarp jų tikrai geri.
Teisiamajame posėdyje laiduotoja J. S. parodė, kad prašo sūnų atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą, nes jis to vertas. Dabar su sūnumi kartu gyvena, po mokyklos jis gyveno Lofte, po to nuomojosi, dabar apie metus laiko gyvena vėl kartu, kartu gyvena ir jos vyras, kitas sūnus. Neigiamas jos požiūris į padarytą veiką. Su sūnumi kalbėjo apie tai, kad tai niekur nenuves, kad tai nieko gero, kad reikia susiimti, viskas nuo jo priklauso, ir dabar jo suvokimas pasikeitė. Mokyklos paskutiniais metais jų santykiai buvo sudėtingi, tačiau pagyvenus atskirai labai suartėjo, ji jam buvo ir yra autoritetas. Sūnus ne kartą kreipėsi pas psichologus, dėl elgesio, dėl liūdesio, dėl savęs kaltinimo. Besilankydamas pas psichologą pats priėjo išvados, kad jam to nereikia. Pasitikėjimas, pokalbiai ir kartu praleistas laikas padės sūnui nesugrįžti prie to paties. Mano, kad sūnaus požiūris pasikeitė, anksčiau paaugliškai į tą piešimą žiūrėjo, tačiau dabar jis piešia legaliai, turi daug užsakymų ir dėl to džiaugiasi.
Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 256 straipsniu, kaltinamasis R. B. ir jo gynėjas įspėti, jog R. B. veika gali būti kvalifikuota ir pagal BK 259 straipsnį, bei R. B. gali būti nuteistas pagal šį kaltinimą, suteikta teisė pasirengti gynybai nuo pakeisto kaltinimo.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
Dėl kaltinimo K. P.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis K. P. neteisėtai laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis laikė ne mažiau kaip 3,120 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių jų dalių) su savimi iki 2016 m. gruodžio 7 d. apie 21.35 val., kai R. B. priklausančio automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kratos metu, stovinčio prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3 PK policijos pareigūnai rado ir paėmė jo kuprinėje minėtą kiekį narkotinės medžiagos.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindo konstatuoti, kad nurodyta K. P. tyčinė veika, neteisėtai laikant narkotines medžiagas, neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai. Be paties kaltinamojo K. P. prisipažinimo, jo kaltę patvirtina automobilio BMW kratos protokolas (1 t., b. l. 105-110) bei specialisto išvada (1 t., b. l. 180-183).
Nors K. P. buvo kaltinamas, jog 2016 m. gruodžio 7 d. apie 18.00 val., parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš R. B. nusipirko ir taip neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 3,120 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių jų dalių), teismo vertinimu, kaltinimas šioje dalyje nepasitvirtino.
Pažymėtina, kad K. P. nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nepripažino, jog narkotines medžiagas kaltinime nurodytu laiku įgijo iš R. B.. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis K. P. parodė, kad 2016 m. gruodžio 5 d. eidamas centre sutiko iš matymo pažįstamą K., su kuriuo ne vieną kartą yra klube rūkę „žolę“, todėl paklausė, ar jis gali jam padėti gauti „žolės“. Šis pasakė, kad reikia prieiti prie jo draugo J. automobilio ir paimti. Jis K. davė 40 Eur, jis nuėjęs pas savo draugą J. ir 5 minutes mašinoje pasėdėjęs sugrįžo ir įdėjo jam juodą paketėlį su neleistinomis medžiagomis į jo kuprinę. Po dviejų dienų to maišelio nešiojimosi kuprinėje (kartais pavartodavo), nuvažiavo pas R. B., su kuriuo jį sieja tik darbo santykiai, pasiimti lipdukų. Kadangi lipdukai buvo atspausdinti, bet nesupjaustyti, jis pasėdėjo pas jį ir susipjaustė lipdukus iki galo. Kadangi jie užtruko gan ilgai, R. pasisiūlė jį pavežti namo. Pavažiavus 2-3 metrus juos iš mašinos ištraukė pareigūnai ir tik po apklausos jis suprato, kad R. B. mašinoje paliko kuprinę su neleistinu paketu. Gruodžio 5 d. įsigijo narkotines medžiagas. K. pažįstamas jam tik iš matymo, J. jis iš vis nepažįsta. Pirko už 40 Eur narkotinių medžiagų, įsidėjo į kuprinę ir joje nešiojosi porą dienų. Pripažįsta, kad įgijo ir laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jas platinti, tik nepripažįsta, kad įsigijo iš B., iš B. niekada nėra pirkęs narkotinių medžiagų. Tokie K. P. parodymai iš esmės atitiko jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 55-56, 3 t., b. l. 91-93).
Kaltinamasis R. B. taip pat viso proceso metu neigė 2016 m. gruodžio 7 d. pardavęs narkotines medžiagas K. P.. R. B. parodymai šioje dalyje buvo nuoseklūs. Kitų objektyvių ir patikimų duomenų, jog K. P. pirko narkotines medžiagas iš R. B. būtent kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, nesurinkta ir nenustatyta. Kaltinimas šioje dalyje yra prielaidų pobūdžio, o visos abejonės ir neaiškumai yra vertinami kaltinamojo naudai (in dubio pro reo principas). Dėl šių priežasčių narkotinių medžiagų įgijimo požymius teismas šalina iš K. P. pateikto kaltinimo. Vis dėl to, šis faktas nepaneigia K. P. kaltės padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kadangi jis realizavo vieną iš BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – narkotinės medžiagos laikymą, neturint tikslo jos parduoti ar kitaip platinti.
Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis K. P. neteisėtai laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: K. P. laikė ne mažiau kaip 3,120 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių jų dalių) su savimi iki 2016 m. gruodžio 7 d. apie 21.35 val., kai R. B. priklausančio automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kratos metu, stovinčio prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3 PK policijos pareigūnai rado ir paėmė jo kuprinėje minėtą kiekį narkotinės medžiagos. Tokiomis faktinėmis bylos aplinkybėmis kaltinamojo K. P. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis K. P. padarė baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Kaltinamasis K. P. dirba, charakterizuojamas teigiamai (5 t., b. l. 100), baustas administracine tvarka, tačiau ne dėl pažeidimų (nusižengimų), nesusijusių su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (3 t., b. l. 100-102), anksčiau neteistas, duomenų, jog kreipėsi į Vilniaus priklausomybės ligų centrą dėl konsultacijos ar gydymo, nėra. Teismo vertinimu, nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį K. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 1-2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis K. P. yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatyti viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda arba areštas, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme K. P. pripažino iš esmės nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos realios žalos nekilo, šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų. Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą – jauno amžiaus, dirba, neteistas, baustas už nepavojingus administracinius nusižengimus, taip pat kaltinamojo paaiškinimus ir požiūrį dėl padarytos veikos, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad K. P. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.
Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotuoju prašoma paskirti kaltinamojo motiną J. S., kuri yra brandaus amžiaus, dirbanti, charakterizuojama teigiamai, neteista, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, jos atžvilgiu nėra išnagrinėtų/nagrinėjamų administracinių teisės pažeidimų/nusižengimų. Bylos duomenimis, kaltinamasis ir jo motina artimai bendrauja, dažnai matosi, kalbasi dėl kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo motina J. S. yra patikima ir tinkama laiduotoja, kuri gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad kaltinamasis K. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu be užstato 1 metams 6 mėnesiams, laiduotoju paskiriant J. S., ir baudžiamoji byla K. P. atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnio 1-4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis). Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas.
Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, K. P. taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta ir prokurorės siūloma baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant jos dydį – 5 MGL.
Kardomoji priemonė nepaskirta ir neskirtina.
Dėl kaltinimo D. B.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis D. B. neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, o būtent: jis, 2016 m. gruodžio 7 d., apie 18.22 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš R. B. įgijo nedidelį kiekį – 1,572 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurias laikė su savimi iki 2016 m. gruodžio 7 d., 18.40 val., kol minėtu laiku Šeimyniškių gatvėje, Vilniuje, Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 3 PK policijos pareigūnams sustabdžius automobilį „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame jis važiavo, patikrinimui, minėtą kiekį narkotinių medžiagų jis geranoriškai pateikė policijos pareigūnams.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindo konstatuoti, kad nurodyta D. B. tyčinė veika, neteisėtai įgyjant ir laikant narkotines medžiagas, neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai. Be paties kaltinamojo D. B. prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir žemiau aptariami įrodymai.
Nors kaltinamasis R. B. viso proceso metu nepripažino pardavęs narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) D. B., pažymėtina, jog tokios aplinkybės nustatytos nuosekliais ir iš esmės išsamiais D. B. parodymais, policijos pareigūno M. P. parodymais, specialisto išvada, telefoninių pokalbių išklotinėmis, apžiūros protokolu ir fotolentele (2 t., b. l. 27-28). Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. B. parodė, jog 2016 m. gruodžio 7 d. bendravo su B., jis jam paskambino, nes bendras jų draugas prašė užvažiuoti paimti popierius ir paimti parūkyti. Teismui, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies reikalavimais, teisiamajame posėdyje perskaičius kaltinamojo D. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 115-116), D. B. parodė, kad parodymai teisingi, pirko „žolę“ sau. Tokie jo parodymai iš esmės atitiko jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (3 t., b. l. 115-116).
Policijos pareigūno M. P. parodymais nustatyta, jog jis dirbo su tyrėju K. K.. Jie patikrino mėlynos spalvos mikroautobusą ir pas keleivį buvo rastos narkotinės medžiagos. Sustabdžius jis nuėjo tikrinti keleivį, o K. – vairuotoją. Paklausė, ar turi su savimi draudžiamų daiktų, pasakė, kad turi „žolės“. Asmenį sulaikė, pristatė į komisariatą. Asmuo pats pripažino, kad turi narkotines medžiagas ir savanoriškai atidavė. Jam atrodo, kad „žolė“ buvo polietileniniame maišelyje.
Specialisto išvada konstatuota, jog tirti pateikta augalinės kilmės medžiaga, kurią 2016 m. gruodžio 7 d. geranoriškai pateikė D. B. (vokas Nr. 1) yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 1,572 g, o tetrahidrokanabinolio kiekis tirti pateiktose kanapėse (antžeminėse dalyse) yra 6,3% (1 t., b. l. 180-183). Iš telefoninių pokalbių išklotinės matyti, kad D. B. skambino R. B. ir susitarė atvažiuoti pas jį, atvykimo tikslas nebuvo konkretizuotas (3 t., b. l. 51). Apžiūros protokolu ir fotolentele užfiksuota D. B. geranoriškai pateikta augalinės kilmės medžiaga, kaip vėliau paaiškėjo – kanapės (antžeminės dalys) (2 t., b. l. 27-28). Pastebėtina, kad D. B. parodymai dėl kanapių pirkimo iš R. B. buvo iš esmės nuoseklūs, nenustatytas joks šio asmens suinteresuotumas nepagrįstai apkalbėti R. B.. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats R. B.. Sugretinus šių asmenų parodymais su aukščiau minėtais įrodymais ir susiejus juos į vientisą ir nuoseklią grandinę, konstatuotina, kad kaltinimas D. B. visiškai pasitvirtino. Paties R. B. parodymai vertintini įrodymais tik tiek, kiek jie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Pažymėtina, jog R. B. parodymai dėl aptariamo susitikimo su D. B. nebuvo nuoseklūs. Iš pradžių ikiteisminio tyrimo metu R. B. parodė, kad D. B. pas jį atvažiavo į darbą parodyti vokiško internetinio aukciono puslapį (1 t., b. l. 156). Vėliau apklausiamas R. B. jau parodė, jog D. B. pas jį užėjo pasišnekėti dėl lipdukų (3 t., b. l. 143). Viena vertus, pastebėtina, jog apie jokį vokišką internetinį aukcioną nenurodė nei D. B., nei joks kitas asmuo. Kita vertus, važiavimas pas kitą asmenį į darbą tikslu neva parodyti internetinį aukcioną, kai byloje nustatyta, jog D. B. pas R. B. užtruko trumpą laiko tarpą, o po to iš karto buvo sulaikytas su įsigytomis narkotinėmis medžiagomis, nelaikytinas gyvenimišku ir įtikinamu bei vertintinas kaip R. B. gynybinė versija, paneigta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.
Taigi, byloje nustatyta, jog kaltinamasis D. B. padarė baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Kaltinamasis D. B. yra gana jauno amžiaus, nevedęs, dirba, baustas administracine tvarka, tačiau ne dėl pažeidimų (nusižengimų), nesusijusių su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (3 t., b. l. 123-128), anksčiau neteistas, nėra duomenų, jog būtų kreipęsis į Vilniaus priklausomybės ligų centrą dėl konsultacijos ar gydymo, jo 2018 m. balandžio 9 d. testas dėl narkotinių medžiagų buvo neigiamas (4 t., b. l. 181). Teismo vertinimu, nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį D. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 1-2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis D. B. yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatyti viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda arba areštas, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme D. B. pripažino iš esmės nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos realios žalos nekilo, šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų. Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą – jauno amžiaus, dirba, neteistas, baustas už administracinius teisės pažeidimus, nesusijusius su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, taip pat kaltinamojo paaiškinimus ir požiūrį dėl padarytos veikos, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad D. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.
Žemesnės instancijos teismas
Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotuoju prašoma paskirti kaltinamojo motiną K. B., kuri yra brandaus amžiaus, dirbanti, charakterizuojama teigiamai, neteista, administracine tvarka nebausta. Bylos duomenimis, kaltinamasis ir jo motina artimai bendrauja, dažnai matosi, kalbasi dėl kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo motina K. B. yra patikima ir tinkama laiduotoja, kuri gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad kaltinamasis D. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu be užstato 1 metams 6 mėnesiams, laiduotoju paskiriant K. B., ir baudžiamoji byla D. B. atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnio 1-4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis). Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, D. B. taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta ir prokurorės siūloma baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant jos dydį – 5 MGL.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Dėl kaltinimo P. G.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis P. G. neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, o būtent: jis 2017 m. vasario 22 d. apie 17.05 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš M. K. įgijo nedidelį kiekį – 4,537g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurias laikė su savimi ir gabeno jam priklausančiu automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kol 2017 m. vasario 22 d., 17.54 val., T. Narbuto g. 5, Vilniuje, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3 PK policijos pareigūnams sustabdžius automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame jis važiavo, minėtą kiekį narkotinių medžiagų pas jį rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindo konstatuoti, kad nurodyta P. G. tyčinė veika, neteisėtai įgyjant ir laikant narkotines medžiagas, neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai. Be paties kaltinamojo P. G. prisipažinimo, jo kaltę patvirtina kaltinamojo M. K. parodymai, liudytojų T. J. R., T. G., R., L. parodymai, P. G. kratos protokolas, 2017 m. balandžio 27 d. specialisto išvada (2 t., b. l. 141-146).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis P. G. padarė baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Kaltinamasis P. G. dirba, baustas administracine tvarka, tačiau ne dėl pažeidimų (nusižengimų), nesusijusių su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (4 t., b. l. 16-18), paskirtas baudas sumokėjęs, anksčiau neteistas, nėra duomenų, jog būtų kreipęsis į Vilniaus priklausomybės ligų centrą dėl konsultacijos ar gydymo. Teismo vertinimu, nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Nors kaltinamojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu prašė P. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39 straipsnį, šie argumentai atmestini.
Žemesnės instancijos teismas
BK 39 straipsnyje nustatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, yra ne mažiau kaip dvi BK 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Nors kaltinamojo gynėjas nurodo, kad P. G. pripažino savo kaltę, padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką padarius asmenis ir nusikalstamos veikos aplinkybes bei atlygino žalą, yra ne mažiau kaip dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, šie argumentai yra nepagrįsti. Kaip aptarta aukščiau, nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau jokia žala byloje nepadaryta, taigi ir atlyginti jos P. G. negalėjo. Nesant visų BK 39 straipsnyje numatytų pagrindų, atitinkamai nėra pagrindo spręsti dėl P. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
Dėl kaltinimo M. B.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis M. B. neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, o būtent: jis, 2017 m. vasario pradžioje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš M. K. įgijo nedidelį kiekį – 1,466 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurias laikė su savimi iki 2017 m. vasario 22 d., 20.30 val., kol minėtu laiku (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmens kratos metu minėtą kiekį narkotinių medžiagų jis geranoriškai pateikė policijos pareigūnams.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindo konstatuoti, kad nurodyta M. B. tyčinė veika, neteisėtai įgyjant ir laikant narkotines medžiagas, neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai. Be paties kaltinamojo M. B. prisipažinimo, jo kaltę patvirtina liudytojo T. J. R. parodymai, taip pat kaltinamojo M. K. parodymai, specialistų išvados. Pažymėtina, jog kaltinamojo parodymai buvo išsamūs ir nuoseklūs viso proceso metu, teismas neturi pagrindo jais abejoti, be to, juos patvirtina kiti aukščiau paminėti įrodymai, kurie sudaro vientisą ir nuoseklią įrodymų grandinę.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis M. B. padarė baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.
Kaltinamasis M. B. nevedęs, dirba, nebaustas administracine tvarka (3 t., b. l. 189), anksčiau neteistas, nėra duomenų, jog būtų kreipęsi į Vilniaus priklausomybės ligų centrą dėl konsultacijos ar gydymo. Teismo vertinimu, nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį M. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 1-2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis M. B. yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatyti viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda arba areštas, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme M. B. pripažino iš esmės nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos realios žalos nekilo, šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų. Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą – jauno amžiaus, dirba, neteistas, nebaustas administracine tvarka, kaltinamojo paaiškinimus ir požiūrį dėl padarytos veikos, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad M. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.
Žemesnės instancijos teismas
Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotuoju prašoma paskirti kaltinamojo motiną A. B., kuri yra brandaus amžiaus, dirbanti, charakterizuojama teigiamai, neteista, administracine tvarka nebausta. Bylos duomenimis, kaltinamasis ir jo motina artimai bendrauja, gyvena kartu. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo motina A. B. yra patikima ir tinkama laiduotoja, kuri gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad kaltinamasis M. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu be užstato 1 metams 6 mėnesiams, laiduotoju paskiriant A. B., ir baudžiamoji byla M. B. atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnio 1-4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis). Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, M. B. taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta ir prokurorės siūloma baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant jos dydį – 5 MGL.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Dėl kaltinimo M. K.
M. K. pagal kaltinamąjį aktą buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, o būtent: jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo nemažiau kaip 11,762 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ir laikė minėtą kiekį narkotinių medžiagų savo bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš kurių 2016 m. lapkričio 18 d., 2016 m. lapkričio 20 d., 2016 m. lapkričio 24 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) pardavė R. B., bei 4,537 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) 2017 m. vasario 22 d. apie 17.00 val., savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje už 50 eurų pardavė P. G., bei 2017 metų vasario mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu vietoje už 20 eurų pardavė M. B. nemažiau kaip 1,466 g narkotinių medžiagų-kanapių (antžeminių dalių), tokiais savo veiksmais, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių jų dalių) bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) pardavė R. B., 4,537 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių jų dalių) pardavė P. G. ir 1,466 g narkotinių medžiagų-kanapių (antžeminių dalių) pardavė M. B..
Prokurorės teisme pateiktu pakeistu kaltinimu M. K. kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo ne mažiau kaip 11,762 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ir laikė minėtą kiekį narkotinių medžiagų savo bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš kurių 2016 m. lapkričio 18 d., 2016 m. lapkričio 20 d., 2016 m. lapkričio 24 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) pardavė R. B.. M. K. taip pat kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo ne mažiau kaip 11,762 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ir laikė minėtą kiekį narkotinių medžiagų savo bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kai 2017 m. vasario mėnesio pradžioje savo bute už 20 Eur pardavė M. B. ne mažiau kaip 1,466 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių). M. K. taip pat kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo ne mažiau kaip 11,762 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ir laikė minėtą kiekį narkotinių medžiagų savo bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kai 4,537 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) 2017 m. vasario 22 d., apie 17.00 val., savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už 50 Eur pardavė P. G..
Teismo vertinimu, ištyrus ir įvertinus visų byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinimas M. K. pasitvirtino iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, jog apklausiamas teisiamajame posėdyje M. K. parodė, jog kaltę pripažįsta iš dalies. Pripažįsta, kad pardavė marihuaną tiek M. B., tiek P. G., juos pažįsta seniai. Dėl to kaltę pripažįsta, o ta vieta, kad pardavė R. B. „žolės“ – netiesa, su B. yra pažįstami nuo 16 metų, bendri draugai, ir lipdukus jam gamindavo ir dažus iš jo parduotuvės pirko ir vakarėliai bendri. Netiesa, kad jis jam yra pardavęs marihuanos. Pripažįsta, kad pardavė M. B. marihuanos, tai buvo kelios dienos prieš vasario 22 d., nes jis pirkdavo apie 10 g. ir padalindavo po 1,5 g., nes jam pačiam būdavo lengviau dozuoti. M. B. darbas netoli jo namų, todėl jis dažnai ateidavo po darbo, kartais parūkydavo, kartais tiesiog alaus atsigerdavo, kompiuteriu pažaisdavo. Susitarimo nebūdavo, tačiau dažniausiai apie 20 Eur už 1,5 g marihuanos. P. G. pardavė vasario 22 d., apie 4,5 g, yra buvę ir daugiau atvejų, kai pardavė B. ir G., kitiems asmenims nepardavinėjo. Namie turėjo svarstykles, tam, kad nusipirkęs didelį kiekį pasvertų ir pažiūrėtų ar jo neapgavo ir jam pačiam lengviau būdavo vartot. Polietileniniai maišeliai dažniausiai būdavo naudojami lipdukams sudėti, bet juos naudojo ir „žolei“ sudėti. Į maišelį dėdavo po 1,5 g. „Pelėdos“ klube visada įsigydavo „žolės“, ten buvo įvairių asmenų ir labai paprasta įsigyti, paklausi vieno, antro, trečio asmens ir gauni teigiamą atsakymą, tame klube tikrai buvo labai paprasta įsigyti kanapių. Įsigydavo iš nepažįstamų asmenų apie 10 g. kainuodavo 100-110 Eur. Dėl kanapių su B. nėra bendravę, gal per vakarėlį yra surūkę bendrą suktinę, bet nežinojo, kad jis čia yra įtariamas pardavimais. Ne visiškai yra susipažinęs su byloje esančiais susirašinėjimais, žino koks jų bendravimas buvo, todėl nematė reikalo susipažinti su byla.
Tokie M. K. parodymai iš esmės atitiko jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, išskyrus parodymų dalį dėl G. G. (2 t., b. l. 160, 162-163). Pažymėtina, jog M. K. parodymus dėl narkotinių medžiagų pardavimo M. B. ir P. G. be jo paties prisipažinimo patvirtina ir kitų kaltinamųjų M. B., P. G. parodymai, policijos pareigūno T. J. R. parodymai, specialisto išvados, kratos protokolai. Šioje dalyje kaltinamojo M. K. parodymai buvo iš esmės nuoseklūs viso proceso metu.
Pastebėtina, kad M. K. viso proceso metu neigė pardavęs narkotines medžiagas – kanapes R. B.. Šioje dalyje jo parodymai iš esmės nekito. Kaltinamasis R. B. savo ruožtu viso proceso metu neigė pirkęs narkotines medžiagas – kanapes iš M. K.. Kaip matyti iš pateikto kaltinimo, jis šioje dalyje daugiausia grindžiamas telefoninių pokalbių išklotinėmis tarp M. K. ir R. B.. Teismo vertinimu, bylos medžiagoje užfiksuotas šių kaltinamųjų tarpusavio bendravimas leidžia daryti prielaidą, jog jie galimai bendravo dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, tačiau jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog M. K. 2016 m. lapkričio 18 d., 2016 m. lapkričio 20 d., 2016 m. lapkričio 24 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) pardavė R. B., nesurinkta. Nors telefoninių pokalbių išklotinėse užfiksuota R. B. frazė „bėgančiom seilėm išbėgsiu“ – toks nekonkretus teiginys nepatvirtina narkotinių medžiagų pardavimo.
Kaltinimas dalyje, jog M. K. iš nenustatyto asmens įgijo narkotines medžiagas – kanapes ir dalį iš jų pardavė R. B. iš esmės yra prielaidų pobūdžio, byloje nesurinkta patikimų įrodymų, kurie tai patvirtintų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog visos abejonės ir neaiškumai traktuojami kaltinamojo naudai (in dubio pro reo principas). Atsižvelgiant į tai, kaltinamasis M. K. šiame nusikalstamos veikos epizode (dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir pardavimo R. B.) išteisintinas, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Teismas taip pat pastebi, jog kaltinamajam M. K. inkriminuotas kaltinimas dalyje, jog jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo ne mažiau kaip 11,762 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) nėra pagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, nenustatytas nei įgijimo laikas, nei kitos aplinkybės. Dėl šių priežasčių kanapių įgijimo požymius teismas vadovaudamasis in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltinamojo naudai) principu šalina iš M. K. pateikto kaltinimo. Vis dėl to, šis faktas nepaneigia M. K. kaltės padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kadangi jis realizavo du iš BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – narkotinės medžiagos laikymą, turint tikslą ją platinti, bei pardavimą M. B. ir P. G., o to pakanka pripažinti M. K. kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad esminis kriterijus, atribojantis BK 259 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytą neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą nuo BK 260 straipsnio 1, 2 dalyse nurodyto neteisėto šių medžiagų gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo, yra tikslo parduoti ar kitaip platinti turėjimas. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4/2009, 2K-166/2010, 2K-157/2013). Teismų praktikoje išaiškinta, kad aplinkybės, parodančios tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas buvimą, gali būti medžiagų kiekiai, rūšių įvairovė, dozių paruošimas, priemonių, reikalingų dozėms pasverti ar supakuoti, turėjimas, faktai apie tai, ar pats kaltininkas vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, tai, ar anksčiau kaltininkas yra platinęs šias medžiagas, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2013, 2K-7-173/2014, 2K-361/2014).
Šiuo atveju bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad M. K. savo bute laikė ne mažiau kaip 11,762 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), turėdamas tikslą šias medžiagas platinti. Teismas pažymi, kad pas M. K. kratos metu buvo rastos narkotinės medžiagos, taip pat polietileniniai maišeliai, smulkintuvas, elektroninės svarstyklės. Be to, iš asmens kratos protokolo matyti, jog (2 t., b. l. 126-129) pas M. K. rasti 80 Eur įvairiomis kupiūromis, kas patvirtina P. G. parodymus apie perduotus pinigus už kanapes, tą pripažino ir pats M. K.. Be to, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu M. B. parodė, jog buvo matęs, kaip M. K. ir kitiems, jam nepažįstamiems asmenims, parduoda „marichuaną“ (3 t., b. l. 10). Teisminio nagrinėjimo metu M. B., teisiamajame posėdyje perskaičius jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 9-10), parodė, kad parodymai teisingi, jis suprato, kad taip galėjo būti, jog M. pardavinėja ir kitiems asmenims, tačiau tiesiogiai nematė, kad jis perduotų kitiems, viešai tai nelabai praktikuojama, todėl nematė. Yra matęs, kai prie M. K. prieina nepažįstami asmenys, prasilenkia, pasisveikina ir viskas. Galima sakyti, kad yra matęs, kaip M. K. parduoda nepažįstamiems asmenims narkotines medžiagas. Pirmiau aptartos aplinkybės BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme stiprina teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad M. K. narkotines medžiagas – kanapes laikė turėdamas tikslą jas platinti, ir jas išplatino – pardavė M. B. ir P. G..
Taigi, teismas šalina iš kaltinimo nepasitvirtinusias aplinkybes ir laiko nustatyta, jog M. K. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, ne mažiau kaip 11,762 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) laikė savo bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kai 2017 m. vasario mėnesio pradžioje savo bute už 20 Eur pardavė M. B. ne mažiau kaip 1,466 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių). M. K. taip pat neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, ne mažiau kaip 11,762 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) laikė savo bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kai 4,537 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) 2017 m. vasario 22 d., apie 17.00 val., savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už 50 Eur pardavė P. G..
Nors kaltinamojo M. K. gynėjas baigiamojoje kalboje nurodė, jog M. K. veiksmai turėtų būti vertinti kaip tęstinė nusikalstama veika, be to, šioje byloje buvo taikomos procesinės prievartos priemonės, kuriomis buvo įsiterpta į privatų žmogaus gyvenimą, nepašalintos abejonės dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir vėliau atliktų procesinių veiksmų pagrįstumo ir teisėtumo, su šiais argumentais nesutiktina.
Žemesnės instancijos teismas
Visų pirma, pažymėtina, jog pagal BK 63 straipsnio 10 dalį, nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką tęstine veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, kiekvienas iš kurių vertinamas atskirai, atitinka to paties Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–588/2010).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, M. K. tyčia platinti narkotines medžiagas susiformuodavo kiekvienu atveju į jį kreipiantis skirtingiems pirkėjams. Byloje nustatyta, kad M. K. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus padarė narkotines medžiagas parduodamas skirtingiems asmenims, t. y. M. B. ir P. G., taigi, nagrinėjamu atveju M. K. padarytos veikos negali būti pripažintos viena tęstine veika. Be to, M. K. narkotines medžiagas pardavė skirtingomis dienomis – 2017 m. vasario mėnesio pradžioje M. B., 2017 m. vasario 22 d., apie 17.00 val. – P. G.. Iš M. K. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, matyti, jog M. K. tyčios parduoti M. B. ir P. G. narkotines medžiagas nesiejo vieninga tyčia (dėl kiekvieno karto įsigyjant narkotines medžiagas M. K. ir M. B., P. G. tarėsi iš naujo). Be to, narkotinių medžiagų pardavimas vyko ne nepertraukiamai, o atskirais ir savarankiškais epizodais. Abiem atvejais nusikalstamos veikos buvo pabaigtos. Dėl išdėstytų aplinkybių M. K. nusikalstami veiksmai negali būti vertinami kaip tęstinis nusikaltimas, nes jie atlikti pagal atskirus, savarankiškus sumanymus.
Taip pat atmestini kaltinamojo M. K. gynėjo argumentai dėl taikytų procesinių veiksmų pagrįstumo ir teisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminis tyrimas pradėtas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3 PK tyrėjo T. J. R. 2016 m. lapkričio 4 d. tarnybinio pranešimo pagrindu, Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate 2016 m. spalio 25 d. gavus pranešimą dėl to, kad R. B., gim. (duomenys neskelbtini), galimai platina narkotines medžiagas „kanapės“ adresu (duomenys neskelbtini)-3, Vilniuje, jam priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Nei slaptas sekimas (BPK 160 straipsnis), nei savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai (BPK 158 straipsnis) nebuvo atliekami. Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad operatyvinė informacija buvo gauta būtent slapto sekimo būdu, tai yra tik gynėjo iškelta spėlionė, nepagrįsta jokiais bylos duomenimis. Policijos pareigūnai, stebėdami parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jau turėjo informacijos, kad R. B. galimai platina narkotines medžiagas. Jų tikslas buvo ne gauti informaciją, o jos pagrindu išaiškinti nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad tokiems veiksmams prokuroro ar teismo sankcija nėra reikalinga. Jokie operatyvinio tyrimo ar kiti veiksmai, kuriems reikalinga prokuroro ar teismo sankcija, nebuvo atliekami, o vėlesnės procesinės prievartos priemonės kaip antai kratos ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas buvo pagrįstos ir sankcionuotos.
Dėl kaltinimo R. B.
Žemesnės instancijos teismas
R. B. pagal kaltinamąjį aktą buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, o būtent: jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš M. K. įgijo nenustatytą kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), iš kurių 0,995 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) laikė (duomenys neskelbtini), Vilniuje, parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, kol 2016 m. gruodžio 7 d., apie 20.05 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kratos metu minėtą kiekį narkotinių medžiagų pas jį rado ir paėmė policijos pareigūnai, 1,186 g narkotinių medžiagų –kanapių (antžeminių dalių) laikė su savimi iki 2016 m. gruodžio 7 d. 19.45 val. kol asmens kratos metu minėtą kiekį narkotinių medžiagų jis geranoriškai pateikė policijos pareigūnams, 0,059 g narkotinių medžiagų –kanapių (antžeminių dalių) laikė savo bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kol 2016 m. gruodžio 9 d. 12.45 val. kratos metu bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, minėtą kiekį narkotinių medžiagų rado ir paėmė policijos pareigūnai, bei 2016 m. gruodžio 7 d. apie 18.00 val., parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavė 3,120 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių jų dalių) K. P. ir 2016 m. gruodžio 7 d. apie 18.22 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ patalpose 1,572 g narkotinių medžiagų (kanapių (antžeminių dalių) pardavė D. B., tokiais savo veiksmais, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti iš M. K. įgijo nenustatytą kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių jų dalių) bei 3,120 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių jų dalių) pardavė K. P. ir 1,572 g kanapių (antžeminių dalių) pardavė D. B..
Prokurorės teisme pateiktu pakeistu kaltinimu R. B. kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti ir platino, o būtent: jis 2016 m. lapkričio 18 d., 2016 m. lapkričio 20 d., 2016 m. lapkričio 24 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš M. K. įgijo nenustatytą kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), iš kurių 0,995 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) laikė (duomenys neskelbtini), Vilniuje, parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, kol 2016 m. gruodžio 7 d., apie 20.05 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kratos metu minėtą kiekį narkotinių medžiagų pas jį rado ir paėmė policijos pareigūnai, 1,186 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) laikė su savimi iki 2016 m. gruodžio 7 d. 19.45 val., kol asmens kratos metu minėtą kiekį narkotinių medžiagų jis geranoriškai pateikė policijos pareigūnams, 0,059 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) laikė savo bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kol 2016 m. gruodžio 9 d. 12.45 val. kratos metu bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, minėtą kiekį narkotinių medžiagų rado ir paėmė policijos pareigūnai ir 2016 m. gruodžio 7 d. apie 18.00 val., parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavė 3,120 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) K. P.. R. B. taip pat kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2016 m. lapkričio 18 d., 2016 m. lapkričio 20 d., 2016 m. lapkričio 24 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš M. K. įgijo nenustatytą kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), iš kurių dalį 2016 m. gruodžio 7 d., apie 18.22 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, 1,572 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) pardavė D. B..
Teismo vertinimu, ištyrus ir įvertinus visų byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinimas R. B. pasitvirtino iš dalies.
Pažymėtina, jog apklausiamas teisiamajame posėdyje R. B. parodė, jog kaltę pripažįsta iš dalies. 2016 m. savaitgalį prieš gruodžio 7 d. buvo apsilankęs klube „Pelėda“, ten pasiklausinėjęs žmonių įsigijo narkotinių medžiagų, kanapių, įsigijo už 30 Eur, turėjo būti apie 3 g. Grįžęs namo kažkurią dieną pavartojo, dalį pasiliko namie, dalį nusivežė į darbą, nes tuo metu buvo labai daug darbo ir kartais parūkydavo vakarais. Atvažiavo draugas iš užsienio E. J., buvo M. R., D. N., buvo užėjęs K. P. pasibaigti savo lipdukų užsakymą, buvo atvažiavęs ir D. B. dėl to, kad turėjo paimti lipdukus, kuriuos padarė D. J.. Prieš darbo pabaigą jis jam paskambino, paklausė ar jis yra darbe, pasakė taip, pasakė, kad užlėks. Užvažiavo, įėjo į vidų, davė 20 Eur, jis jam davė pagamintus lipdukus, pasirašyti, kad lapuką paima kitas žmogus nei užsakė ir jis išėjo. Jie baigė darbo dieną, susėdo į mašiną ir tada policijos pareigūnai juos sulaikė. Pripažįsta, kad turėjo narkotinių medžiagų ir jas vartojo, kad pardavinėjo – nepripažįsta. Narkotines medžiagas įsigydavo įvairiai, prie namų yra baras, jaunimas pastoviai rūko, tai pasiklausinėjus galima įsigyti, naktiniam klube „Pelėda“ visada galima įsigyti. Įsigydavo nedideliais kiekiais, 2-3 g., skirtingi žmonės skirtingai tas medžiagas pakuoja. Kratos metu buvo rastos narkotinės medžiagos, namuose buvo rasta sandari pakuotė, kurioje laikydavo kanapes, tai joje buvo rasti tik maži trupiniai. Negali įvardinti asmenų, iš kurių įsigydavo narkotines medžiagas. Jo nuomonė apie K. gera, ilgą laiką bendravo, gerai sutarė, seniai pažįstami, tarpais bendravimas nutrūkdavo, vėl pabendraudavo, jis pastoviai iš jo pirkdavo prekes, darydavo jam lipdukus, pirkdavo iš jo dažus. Frazė „bėgančiom seilėm išbėgsiu“ – tikrai nepasakys apie ką ėjo kalbą, greičiausiai apie kažkokius užsakymus, apie kažkokias priemones, bet ne apie narkotines medžiagas. Kaip minėjo, namuose buvo rastas toks mažas kanapių kiekis, kad tik trupiniai, nes ten laikydavo kanapes sandariai, kad jos neskleistų kvapo. Su D. B. yra pažįstamas gal 2-3 metus, susipažino bendrų draugų kompanijoje. Tą dieną D. B. užėjo į parduotuvės vidų, jis jo paprašė, kad jis jam parodytų automobilių aukcioną, jis per planšetę jam parodė aukciono pavadinimą, davė jam J. pagamintus lipdukus. Jis jam pasirašė ir viskas, tą turėjo matyti visi, kurie buvo parduotuvėje. D. B. parodymus girdėjo, su jais nesutinka, nežino, ar yra priežasčių, dėl kurių jis jį norėtų apkalbėti, nėra susipykę, turbūt jam taip patogiau. Žino, kad pas K. buvo rastos narkotinės medžiagos, nežino iš kur jis įsigijo, jis jam nepardavė. K. yra pastovus klientas, jo užsakymai dideli, atsiskaitymas yra pritaikomas pagal jo patogumą ir negali pasakyti, ar tą dieną jis atsiskaitė ar kaip buvo sutarę dėl atsiskaitymo. Jam buvo duodamas limitas iki kurio jis gali eiti į skolą. Tą dieną jis lipdukus atsiėmė. Maža patalpa, žmonių buvo daug, vieni vienam kampe, kiti kitam, galėjo gal ir nematyti, kaip K. pasiėmė lipdukus, bet tikrai žino, kad K. susipjaustė lipdukus ir įsidėjo į kuprinę. Buvo daug asmenų, kuriems jis skambindavo, kurie jam neskambindavo ir buvo atvirkščiai, gali atrodyti, kad jie naudoja konspiraciją, tačiau tą lipdukų ir grafiti veikla vertinama kontraversiškai, tai galėjo pasirodyti, kad naudojama kažkokia konspiracija, tačiau tikrai taip nebuvo, tiesiog toks bendravimo stilius. Kobra – čia yra firma purškimo dažų, Černa, Želiona čia spalvos, tokių skambučių būdavo daug. Turėjo su savimi virš 4000 Eur sumą, kurie buvo įmonės, buvo pasiėmęs su savimi, nes turėjo nuvežti į banką, įdėti į sąskaitą, kad padaryti užsakymų apmokėjimus. To pokalbio su M. K. tikrai neprisimena, negali įvardinti, apie ką kalbėjo.
Taigi, kaltinamasis R. B. pripažino laikęs narkotines medžiagas – kanapes, tačiau neigė jas platinęs kitiems asmenims. Teismo vertinimu, kaltinamojo R. B. parodymai yra vertintini įrodymais tiek, kiek jie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Jau aukščiau aptarta, jog R. B., duodamas parodymus dėl kanapių pardavimo D. B., nebuvo nuoseklus. Be to, R. B. negalėjo įvardinti nei vieno asmens, iš kurio įsigijo kanapes, be to, kanapių jis turėjo su savimi ir pateikė policijos pareigūnams 2016 m. gruodžio 7 d., narkotinių medžiagų – kanapių taip pat buvo rasta parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kratos metu, taip pat kratos bute, kuriame gyveno R. B. – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, metu. Kratos parduotuvėje metu taip pat rasti ir polietileniniai maišeliai. Sugretinus šias aplinkybes su užfiksuotomis R. B. telefoninių pokalbių išklotinėmis, iš kurių matyti, jog asmenys tardamiesi dėl susitikimo su R. B., susitikimo tikslo neįvardija, galima pagrįstai spręsti apie R. B. naudotą konspiraciją platinant narkotines medžiagas – kanapes. Taip pat pažymėtina, jog užfiksuoti nevienkartiniai R. B. telefoniniai kontaktai su M. K., kuris pats pripažino platinęs narkotines medžiagas, o R. B. 2015 m. teistas Latvijos Respublikoje už narkotinių medžiagų vartojimą ir įsigijimą, laikymą ir gamybą tik asmeniniam vartojimui. Šių aplinkybių visuma sudaro vientisą ir nuoseklią įrodymų grandinę bei sustiprina teismo vidinį įsitikinimą dėl R. B. kaltės neteisėtai laikius narkotines medžiagas turint tikslą jas platinti ir jų platinimą.
Pažymėtina, jog nenustatytas kaltinamojo D. B. suinteresuotumas nepagrįstai apkalbėti R. B., tokių aplinkybių nenurodė ir pats R. B.. Teismas taip pat atsižvelgia į ikiteisminio tyrimo pradžios inicijavimą. Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3 PK tyrėjo T. J. R. 2016 m. lapkričio 4 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog jis dirbant pagal medžiagą M-1-0-87281-16 kartu su tyrėju T. G. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur nustatė, jog į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, priklausančią R. B., užeina įtartini asmenys, apie 20 metų amžiaus, kurie po trumpo laiko išeina iš parduotuvės, apsižvalgo ir greitai pasišalina. Iš surinktos informacijos kyla įtarimas, kad parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini)-3, Vilniuje, yra galimai prekiaujama narkotinėmis medžiagomis (1 t., b. l. 27). Be to, R. B. kaltę patvirtina ir liudytojo D. N. parodymai ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad prieš 2 metus narkotines medžiagas (žolę) pirkdavo iš R. B. (1 t., b. l. 35). Nors apklausiamas teisminio nagrinėjimo metu liudytojas D. N. parodė, kad tai nėra teisingi parodymai, pareigūnai jam darė spaudimą, pažymėtina, kad tokie parodymai vertinti kritiškai. Viena vertus, pažymėtina, kad D. N. jokie įtarimai ar kaltimai viso proceso metu nebuvo pareikšti, nėra ir jokių duomenų apie jam darytą spaudimą. D. N. iki teisiamojo posėdžio apie jokį spaudimą ar įtaką niekam nepranešė ir neparodė. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, jis yra suinteresuotas palengvinti kaltinamojo R. B. padėtį – nuo 2014 m. balandžio 24 d. dirba MB „(duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 84).
Visa tai sustiprina patvirtina, jog R. B. neteisėtai laikė narkotines medžiagas – kanapes, turėdamas tikslą jas platinti ir narkotines medžiagas platino – 2016 m. gruodžio 7 d., apie 18.22 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavė D. B..
Kaltinimas dalyje, jog R. B. įgijo narkotines medžiagas iš M. K. iš esmės yra prielaidų pobūdžio, byloje nesurinkta patikimų įrodymų, kurie patvirtintų tokias aplinkybes. Apie tai teismas pasisakė plačiau pasisakydamas dėl kaltinimų M. K. ir šių argumentų nekartoja. Analogiškai kaltinimas dalyje dėl to, kad R. B. pardavė narkotines medžiagas – kanapes K. P. yra prielaidų pobūdžio, jokių patikimų parodymų, kurie patvirtintų tokias aplinkybes, nesurinkta ir nenustatyta. Apie tai teismas plačiau pasisakė aptardamas kaltinimą K. P. ir šių argumentų nekartoja. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog visos abejonės ir neaiškumai traktuojami kaltinamojo naudai (in dubio pro reo principas).
Taigi, teismas šalina iš kaltinimo nepasitvirtinusias aplinkybes ir laiko nustatyta, jog R. B. neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, o būtent: jis 0,995 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) laikė (duomenys neskelbtini), Vilniuje, parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, kol 2016 m. gruodžio 7 d., apie 20.05 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kratos metu minėtą kiekį narkotinių medžiagų pas jį rado ir paėmė policijos pareigūnai, 1,186 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) laikė su savimi iki 2016 m. gruodžio 7 d. 19.45 val., kol asmens kratos metu minėtą kiekį narkotinių medžiagų jis geranoriškai pateikė policijos pareigūnams, 0,059 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) laikė savo bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kol 2016 m. gruodžio 9 d. 12.45 val. kratos metu bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, minėtą kiekį narkotinių medžiagų rado ir paėmė policijos pareigūnai. R. B. taip pat 2016 m. gruodžio 7 d., apie 18.22 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, 1,572 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) pardavė D. B..
Nors teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas kaltinamojo motinos V. B. prašymas dėl R. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, šis prašymas atmestinas, nes neatitinka BK 40 straipsnio 1 dalies reikalavimų (R. B. padarė du sunkius nusikaltimus), todėl prašymas dėl laidavimo plačiau nesvarstytinas ir laiduotojos asmenybė nevertintina.
Dėl skirtinos bausmės P. G.
Skirdamas bausmę P. G., teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Kaltinamojo P. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skirdamas bausmę P. G., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstama veika baigta, jog kaltinamasis P. G. dirba, baustas administracine tvarka, tačiau ne dėl pažeidimų (nusižengimų), nesusijusių su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (4 t., b. l. 16-18), paskirtas baudas sumokėjęs, anksčiau neteistas, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą dėl konsultacijos ar gydymo nesikreipė.
Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti P. G. už šios veikos padarymą paskyrus baudą. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra nustatyta viena P. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, mano, kad P. G. skirtina bausmė mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamasis jam inkriminuotą veiką padarė iki 2018 m. sausio 1 d. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis. Tada šie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-519/2006). Atsižvelgiant į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 37,66 Eur, teismas taiko būtent šį, iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusį bazinį bausmių ir nuobaudų dydį skiriant kaltinamajam bausmę.
P. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Dėl skirtinos bausmės M. K.
BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. M. K. padarė du tyčinius sunkius nusikaltimus, veikos padarytos tiesiogine tyčia savanaudiškai motyvais. M. K. yra jauno amžiaus, dirbantis, anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka (3 t., b. l. 168-173), nėra duomenų dėl gydymosi psichiatrinėse įstaigose ar priklausomybės ligų gydymo. Atsižvelgiant į minėtų aplinkybių visumą, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Nustatydamas bausmės dydį kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, į tai, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, įvertina aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo asmenybę, ir atsižvelgiant į tai, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Ikiteisminio tyrimo metu M. K. BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. vasario 22 d. 19.38 val. iki 2017 m. vasario 24 d. 12.20 val. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.
Kaltinamojo nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio redakcija (galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.) numatė, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis M. K. šiuo metu teigia nevartojantis narkotinių medžiagų, charakterizuojamas teigiamai, yra dirbantis dviejose darbovietėse, daugiau nusikalstamų veikų nepadarė, nėra baustas administracine tvarka, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, dar yra galimybė suteikti kaltinamajam pasitaisyti, todėl tikslinga jam, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtosios bausmės vykdymą atidėti.
Tuo pačiu teismas pastebi, kad bausmės vykdymo atidėjimu kaltinamajam negali būti formuojamos nebaudžiamumo nuostatos, todėl, atsižvelgiant į byloje nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, jam skirtinas įpareigojimas – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, siekiant sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ir užtikrinti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, tikslinga įpareigoti M. K. dalyvauti specialioje elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Bausmę vykdančioje tarnyboje organizuojamos individualios elgesio pataisos programos, kurios orientuotos į narkotinių medžiagų vartojimo prevenciją bei šių medžiagų vartojimo sukeltų problemų sprendimą. Būtent šios priemonės, teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje gali sudaryti prielaidas efektyviau įgyvendinti bausmės tikslus.
Ikiteisminio tyrimo metu M. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Dėl skirtinos bausmės R. B.
BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nors kaltinamojo gynėjas baigiamojoje kalboje prašė pripažinti R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, pažymėtina, jog R. B. apklausiamas teisme pripažino dalį faktinių veikos aplinkybių, tačiau išsamių ir nuoseklių parodymų nedavė, kaltę pripažino iš dalies, todėl neįžvelgtinas jo parodymuose nuoširdumas ir atitinkamai nėra pagrindo nustatyti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). R. B. padarė du tyčinius sunkius nusikaltimus, veikos padarytos tiesiogine tyčia savanaudiškai motyvais. R. B. yra jauno amžiaus, dirbantis, anksčiau neteistas Lietuvos Respublikoje, teistas Latvijos Respublikoje už narkotinių medžiagų vartojimą ir įsigijimą, laikymą ir gamybą tik asmeniniam vartojimui, nebaustas administracine tvarka (3 t., b. l. 168-173), nėra duomenų dėl gydymosi psichiatrinėse įstaigose ar priklausomybės ligų gydymo.
Atsižvelgiant į minėtų aplinkybių visumą, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Nustatydamas bausmės dydį kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, į tai, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, įvertina aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo asmenybę, ir atsižvelgiant į tai, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
Kaltinamojo nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio redakcija (galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.) numatė, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis R. B. šiuo metu teigia nevartojantis narkotinių medžiagų, yra dirbantis, daugiau nusikalstamų veikų nepadarė, baustas administracine tvarka, tačiau ne už pažeidimus (nusižengimus), susijusius su narkotinėmis medžiagomis, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, dar yra galimybė suteikti kaltinamajam pasitaisyti, todėl tikslinga jam, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtosios bausmės vykdymą atidėti.
Tuo pačiu teismas pastebi, kad bausmės vykdymo atidėjimu kaltinamajam negali būti formuojamos nebaudžiamumo nuostatos, todėl, atsižvelgiant į byloje nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, jam skirtinas įpareigojimas – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, siekiant sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ir užtikrinti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, tikslinga įpareigoti R. B. dalyvauti specialioje elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Bausmę vykdančioje tarnyboje organizuojamos individualios elgesio pataisos programos, kurios orientuotos į narkotinių medžiagų vartojimo prevenciją bei šių medžiagų vartojimo sukeltų problemų sprendimą. Būtent šios priemonės, teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje gali sudaryti prielaidas efektyviau įgyvendinti bausmės tikslus.
Ikiteisminio tyrimo metu R. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Valentinos Strokinienės 2017 m. liepos 27 d. nutarimu nuo 2017-07-27 iki 2018-01-27 apribotos M. K. nuosavybės teisės į pinigines lėšas – 221,61 Eur (2 t., b. l. 165). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nutartimi pratęstas M. K. nuosavybės teisės apribojimo terminas į pinigines lėšas – 221,61 Eur nuo 2018-01-27 iki 2018-04-27 (2 t., b. l. 170-172). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi pratęstas M. K. nuosavybės teisės apribojimo terminas į pinigines lėšas – 221,61 Eur nuo 2018-04-27 iki 2018-07-27 (2 t., b. l. 176-178). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartimi paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas – 221,61 Eur, esančias Vilniaus apskrities VPK finansų skyriuje, 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 10 d., nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant valdyti, naudotis ir disponuoti nurodytu turtu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi pratęstas laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas 3 mėnesiams.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Valentios Strokinienės 2017 m. vasario 23 d. nutarimu nuo 2017-02-23 iki 2017-08-23 apribotos R. B. nuosavybės teisės į pinigines lėšas – 4260,57 Eur (1 t., b. l. 120-122). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi pratęstas R. B. nuosavybės teisės apribojimo terminas į pinigines lėšas – 4260,57 Eur nuo 2017-08-23 iki 2017-11-23 (1 t., b. l. 129-131). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartimi pratęstas R. B. nuosavybės teisės apribojimo terminas į pinigines lėšas – 4260,57 Eur nuo 2017-11-23 iki 2018-02-23 (1 t., b. l. 135-136). Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo 2018 m. vasario 21 d. nutartimi pratęstas R. B. nuosavybės teisės apribojimo terminas į pinigines lėšas – 4260,57 Eur nuo 2018-02-23 iki 2018-05-23 (1 t., b. l. 138-140). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi pratęstas R. B. nuosavybės teisės apribojimo terminas į pinigines lėšas – 4260,57 Eur nuo 2018-05-24 iki 2018-08-23. (4 t., b. l. 64-65). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi paskirtas laikiną nuosavybės teisės apribojimas į R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmens kratos metu paimtas pinigines lėšas – 4260,57 Eur, esančias Vilniaus apskrities VPK finansų skyriuje, 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 10 d., nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant valdyti, naudotis ir disponuoti nurodytu turtu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi pratęstas laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas 3 mėnesiams.
Prokurorė prašo šias lėšas, kaip nusikalstamos veikos rezultatą konfiskuoti. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog tik dalis, o ne visi aukščiau aptarti pinigai yra įgyti iš nusikalstamos veikos. Atitinkamai nėra pagrindo tenkinti prokurorės prašymo visa apimtimi, todėl konfiskuotina iš R. B. 15 Eur kaip nusikalstamos veikos rezultatas, 70 Eur iš M. K. kaip nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnis).
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4, 5 punktai): dėžė Nr. 1, kurioje yra tyrimo objektai, vokas Nr. 1, kuriame yra vokas Nr. 1 su užspaudžiamu maišeliu, vokas Nr. 2 su medžiaginiu ryšuliu, vokas Nr. 3 su polietileniniu maišeliu, vokas Nr. 4 su polietileniniu maišeliu, vokas Nr. 5 su polietileniniu maišeliu, vokas Nr. 7 su R. B. nuoplovomis, vokas Nr. 2, kuriame plastikinis kibirėlis, vokas Nr. 3, kuriame yra polietileniniai maišeliai – 364 vnt., lipdukai – 286 vnt., popierius skirtas rūkymui – 6 vnt., sunaikintini, mobiliojo ryšio telefonai „iPhone“ ir „Sony“ grąžintini teisėtiems savininkams (2 t., b. l. 148).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
K. P. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos J. S. atsakomybei be užstato, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti K. P. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio (250 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT707044060000269468, AB (duomenys neskelbtini).
Kardomosios priemonės neskirti.
D. B. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos K. B. atsakomybei be užstato, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti D. B. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio (250 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT707044060000269468, AB (duomenys neskelbtini).
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo.
M. B. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos A. B. atsakomybei be užstato, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti M. B. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio (250 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT707044060000269468, AB (duomenys neskelbtini).
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo.
P. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio baudą.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje (narkotinių medžiagų pardavimas M. B.), ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams.
M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje (narkotinių medžiagų pardavimas P. G.), ir paskirti jam 2 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti specialioje elgesio pataisos programoje apie narkotinių medžiagų žalą, įpareigojimą įvykdyti per 1 (vienerius) metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą, o jo netekus – registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti M. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. vasario 22 d. 19.38 val. iki 2017 m. vasario 24 d. 12.20 val.
M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Bausmės pradžią M. K. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
M. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį (neteisėtas narkotinių medžiagų įgijimas ir pardavimas R. B.) išteisinti, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje (narkotinių medžiagų pardavimas D. B.), ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams.
R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas narkotinių medžiagų laikymas turint tikslą jas platinti), ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti specialioje elgesio pataisos programoje apie narkotinių medžiagų žalą, įpareigojimą įvykdyti per 1 (vienerius) metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą, o jo netekus – registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Bausmės pradžią R. B. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Paskirti R. B.Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir perduoti valstybės nuosavybėn 15 Eur (penkiolikos eurų) sumą.
Paskirti M. K.Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir perduoti valstybės nuosavybėn 70 Eur (septyniasdešimties eurų) sumą.
R. B. paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į 4260,57 Eur palikti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
M. K. paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į 221,61 Eur palikti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 4, 5 punktais, nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dėžę Nr. 1, kurioje yra tyrimo objektai, voką Nr. 1, kuriame yra vokas Nr. 1 su užspaudžiamu maišeliu, voką Nr. 2 su medžiaginiu ryšuliu, voką Nr. 3 su polietileniniu maišeliu, voką Nr. 4 su polietileniniu maišeliu, voką Nr. 5 su polietileniniu maišeliu, voką Nr. 7 su R. B. nuoplovomis, voką Nr. 2, kuriame plastikinis kibirėlis, voką Nr. 3, kuriame yra polietileniniai maišeliai – 364 vnt., lipdukai – 286 vnt., popierius skirtas rūkymui – 6 vnt., perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities VPK daiktinių įrodymų saugyklą, sunaikinti, mobiliojo ryšio telefonus „iPhone“ ir „Sony“ grąžinti teisėtiems savininkams.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojoms J. S., K. B., A. B., kad jos, būdamos laiduotojomis, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.