Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka už akių atsakovo V. B. (V. B.) atžvilgiu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE ieškinį atsakovui V. B. (V. B.) dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalis). Atsakovas įstatymo nustatyta tvarka nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas dėl atsakovo rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, ieškinys tenkintinas visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad 2019 m. sausio 3 d. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas V. B. vairavo automobilį BMW X1, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė ir apgadino kitą transporto priemonę HYUNDAI I30, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Su draudimo bendrove ERGO Insurance SE 2018 m. lapkričio 5 d. buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu laikotarpiui nuo 2018 m. lapkričio 6 d. iki 2019 m. vasario 20 d. buvo apdrausta transporto priemonės BMW X1, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė (draudėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Prime Leasing“). Po eismo įvykio buvo užpildyta Eismo įvykio deklaracija, kurioje atsakovas V. B. pripažino, jog yra kaltas dėl eismo įvykio. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus duomenimis atsakovas eismo įvykio metu, t.y. 2019 m. sausio 3 d., teisės vairuoti transporto priemonę neturėjo. Ieškovas atlygino dėl eismo įvykio transporto priemonei HYUNDAI I30, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), padarytą žalą, išmokėdamas 284,86 Eur dydžio draudimo išmoką. Draudimo išmokos dydis apskaičiuotas pagal 2019 m. sausio 9 d. žalos sąmatą Nr. 5210276-28. Ieškovas 2019 m. liepos 2 d. kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, tačiau, bylos duomenimis, atsakovas žalos ieškovui neatlygino (CPK 179 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.263 straipsnio 1-2 dalyse numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Remiantis CK 6.280 straipsnio 1 dalimi atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Pagal Transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnį draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam eismo įvykio metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip pat neturėjo teisės vairuoti nustatytos kategorijos transporto priemonę. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. birželio 26 d. raštas patvirtina, kad atsakovas V. B. eismo įvykio metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovas, išmokėjęs nukentėjusiam asmeniui išmoką už atsakovo padarytą žalą, įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos už padarytą žalą iš atsakovo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 284,86 Eur nuostolių yra pagrįstas ir tenkinamas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. ieškovo ieškinį patenkinus visa apimtimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 7,03 Eur (CPK 92 straipsnis), ir yra priteisiamos iš atsakovo į valstybės biudžetą, nes pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi išlaidų suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur)(CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285-288 straipsniais,

nusprendžia:

Priimti V. B. (V. B.) atžvilgiu sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. B. (V. B.) ieškovo ERGO Insurance SE naudai 284,86 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus aštuoniasdešimt šešis euro centus) nuostolių.

Priteisti iš atsakovo V. B. (V. B.) ieškovo ERGO Insurance SE naudai 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 284,86 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. sausio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo V. B. (V. B.) ieškovo ERGO Insurance SE naudai 15,00 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. B. (V. B.) į valstybės biudžetą 7,03 Eur (septynis eurus tris euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas neturi teisės apskųsti sprendimą už akių apeliacine nei kasacine tvarka.

Atsakovas sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų gali skųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.