- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-04-05
- Bylos Nr.
- N-556-449-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Vaida Urmonaitė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 22 d. nutarties I. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Kelių patrulių rinktinės pareigūnas I. R. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis 2005 m. rugsėjo 26 d. 13.35 val. Vilniuje, Kalvarijų g. ties 147 namu, vairuodamas automobilį SAAB 9000 viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiavo 73 km/h greičiu. Vairuotojas neturėjo automobilio registracijos liudijimo. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 61.2, 174 punktų reikalavimus. I. R. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 3 dalį bei 124¹ straipsnio 6 dalį.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2005 m. rugsėjo 27 d. nutarime konstatuota, kad I. R. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, 124 straipsnio 3 dalyje, už kuriuos, vadovaujantis ATPK 130² straipsnio dalimi ,,Pastaba“, ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, jam paskirta 300 Lt bauda, pažeidimą įvertinant 4 balais, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 10 mėnesių. Nutarime nurodyta, kad I. R. per metus už tos pačios rūšies padarytus KET pažeidimus surinko 10 balų. I. R. šį nutarimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašė jį panaikinti arba sumažinti paskirtą baudą bei neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodė, kad 2005 m. rugsėjo 26 d. apie 13.30 val. važiavo Kalvarijų g. Pravažiavęs Kalvarijų-Kareivių g. sankryžą, išvažiavo į antrą eismo juostą ir pradėjo lenkti pirmoje eismo juostoje važiavusį sunkvežimį. Važiavo iki 50 km/h greičiu. Kadangi abiejų eismo juostų kelio ilgis yra apie 300-400 m, o už posūkio į ,,Siemens arena“ kelias susiaurėja iki vienos eismo juostos, iš antros eismo juostos yra nukreipimas persirikiuoti į pirmą eismo juostą, todėl jis pradėtą lenkimo manevrą turėjo užbaigti ir persirikiuoti į pirmą eismo juostą. Tačiau sunkvežimiui padidinus greitį, pareiškėjas įvertinęs, jog lieka nežymus atstumas iki kelio susiaurėjimo ir siekiant neišvažiuoti į priešingą eismo juostą bei neužvažiuoti ant policijos pareigūno, stovinčio neleistinoje vietoje, turėjo padidinti vairuojamo automobilio greitį, todėl važiavo apie 60 km/h greičiu. Teigė, kad neturėdamas teisės pildyti protokolo ir būdamas susijaudinęs dėl policijos pareigūno neatidumo matuojant greitį, paprašė policijos pareigūno surašyti jo paaiškinimus, tačiau tai daryti pastarasis atsisakė, neteisingai pažymint protokole apie pareiškėjo atsisakymą paaiškinti dėl eismo įvykio. Pareiškėjo manymu, jis KET nepažeidė, greitį viršijo, nes važiavo lėtėjimo juosta, siekė išvengti susidūrimo su pėsčiuoju, todėl jo elgesys vertintinas kaip būtinasis reikalingumas. Policijos pareigūnas šių aplinkybių nevertino. Nurodė, kad dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Pažymėjo, kad policijos pareigūnas ankstesnių administracinių bylų prie šios bylos neprijungė, anksčiau padarytų pažeidimų nevertino, padaryti pažeidimai nebuvo pavojingi eismo saugumui, vienas iš padarytų pažeidimų padarytas beveik prieš metus. Policijos pareigūnas taip pat neįvertino tai, kad vairavimas iš esmės susijęs su galimybe jam dirbti pagal profesiją, nes nuo 1994 m. dirba advokatu, nuolat turi vykti į teismo posėdžius ar kviečiamas kitų institucijos pareigūnų, todėl kartais vairuojant tenka skubėti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. lapkričio 22 d. nutartimi I. R. skundo nepatenkino, Institucijos 2005 m. rugsėjo 27 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, liudytojų J. A., S. K. parodymais nustatė, kad I. R. padarė jam inkriminuojamus pažeidimus. Teismas konstatavo, kad I. R. pažeidimas padarytas nesant būtinojo reikalingumo požymių. Teismas pažymėjo, kad policijos pareigūnas skirdamas nuobaudą pagrįstai atsižvelgė į pareiškėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarė ketvirtą tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį jau buvo paskirtos baudos.
Šalies argumentai
I. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti arba pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 22 d. nutartį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nesusijusią su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Nurodo, kad teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 81, 86 straipsnių nuostatas. Teismas nevykdė pareigos aktyviai tirti įrodymus, nenustatė visų svarbių bylai aplinkybių. Teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti jo prašymą prie bylos prijungti ankstesnes administracines bylas, kuriose nutarimų pagrindu policijos pareigūnas paskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Bylos reikalingos tam, kad teismas įvertintų galimybę sušvelninti paskirtas nuobaudas. Teismas nevertino, kokiomis aplinkybėmis pažeidimai padaryti, ar būtina buvo atimti teisę vairuoti transporto priemones. Teismo teiginys, kad jog sunkinanti atsakomybę aplinkybė – pažeidimai padaryti pakartotinai, nepagrįstas. Teigia, kad teismas taip pat netenkino prašymo išreikalauti kelio išsidėstymo su atstumais planą. Prašymą grindė tuo, kad greitį viršijo dėl būtino reikalingumo. Teismas taip pat nesprendė prašymo sušvelninti paskirtas nuobaudas. Teismas neatsižvelgė, kad vairavimas esmingai susijęs jo galimybėmis užsiimti profesine veikla. Apelianto nuomone, teismas buvo šališkas. Teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai, nors jis to neprašė. Pareigūnai nenurodė svarbių bylai aplinkybių. Teismas nevertino aplinkybių, jog surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, nagrinėjant bylą buvo pažeistos ATPK nustatytos procesinės ir materialinės teisės normos. Pareigūnas neišklausė jo paaiškinimų, neišsiaiškino visų įvykio aplinkybių, nenustatinėjo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad I. R. veikoje pagrįstai ir teisėtai konstatuota pažeidimų, numatytų administracinio teisės pažeidimo protokole, sudėtys.
Pirmosios instancijos teismas ištyrė visus reikšmingus bylai įrodymus, tinkamai juos vertino ir padarė pagrįstas išvadas. Įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo pažeistos. Visos reikšmingos bylai aplinkybės proceso metu nustatytos.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog nagrinėjama veika buvo padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis. I. R. apeliaciniame skunde nurodyta situacija neatitinka ATPK 17 straipsnyje numatyto būtinojo reikalingumo sąvokos.
Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti administracinio teisės pažeidimo protokole, policijos pareigūno S. Karaliūno tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų teisingumu. J. A., S. K. davė parodymus pirmosios instancijos teismo posėdyje. Šie parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje sutampantys. Proceso metu nenustatytos jokios priežastys, dėl kurių policijos pareigūnai galėtų apie nagrinėjamas byloje aplinkybes teikti neteisingą informaciją. Negali būti nesivadovaujama policijos pareigūnų parodymais vien dėl tos priežasties, kad liudytojai yra KET pažeidimus fiksavę pareigūnai.
Jokie esminiai pažeidimai nebuvo padaryti ir nagrinėjant bylą institucijoje. Juolab, kad nagrinėjant bylą institucijoje padaryti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių suvaržymai paprastai gali būti ištaisyti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme apeliantas I. R. galėjo naudotis visomis jam priklausančiomis teisėmis.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo pateiktų prašymų prie bylos prijungti ankstesnes administracines bylas, kuriose nutarimų pagrindu policijos pareigūnas paskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, bei išreikalauti kelio išsidėstymo su atstumais planą.
Teismas neprivalo visais atvejais tenkinti pareiškėjo pareikštų prašymų. Teismas nurodė, dėl kokių priežasčių netenkina minėtų prašymų. Šių prašymų nepatenkinimas nėra pagrindas teigti, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės ištirtos nepakankamai išsamiai.
Už per vienerius metus padarytus KET pažeidimus surinkus dešimt ir daugiau balų teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vadovaujantis ATPK 130² straipsniu skiriamas privalomai. Netaikyti tokios nuobaudos galima tik išskirtiniais atvejais, kai yra pagrindas vadovautis ATPK 30¹ straipsniu. Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Nagrinėjamojoje byloje nenustatytos ir I. R. apeliaciniame skunde nenurodė ypatingų aplinkybių, kurios itin lengvintų jo atsakomybę. Pažeidimą apeliantas padarė turėdamas šešis galiojančius baudos balus, todėl jis privalėjo suvokti, kad už greičio viršijimą, už kurį gali būti skiriami keturi balai (tiek balų skiriama, kai greitis viršijamas daugiau kaip 20 km/h), jam gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas iki dvylikos mėnesių.
Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad I. R. nuolatos pažeidinėja Kelių eismo taisykles, dėl savo elgesio nedaro išvadų, neįvertina to, jog nuolatiniais Kelių eismo taisyklių pažeidimais jis kelia pavojų kitiems eismo dalyviams. Jam paskirta nuobauda negali būti švelninama, nes, paskyrus švelnesnę nuobaudą, nebūtų sudarytos prielaidos pasiekti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų auklėti pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad skiriant ATPK 130² straipsnyje numatytą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, sunkinančia aplinkybe neturi būti laikomi tie pažeidimai, už kuriuos anksčiau yra skirti baudos balai. Tačiau skiriant baudą už pažeidimus numatytus, ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, 124 straipsnio 3 dalyje, atsakomybe sunkinančia aplinkybe laikomi pakartotinai per metus padaryti tokios pačios rūšies teisės pažeidimai.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis ir Institucijos nutarimas teisėti ir pagrįsti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
I. R. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 22 d. nutartį ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus 2005 m. rugsėjo 27 d. nutarimą palikti nepakeistus.
Nutartis neskundžiama.