Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, 1A-229-519/2020

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-10-29
Bylos Nr.: 1A-229-519/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-05-12-00062-2019-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Nijolė Matuzevičienė, Gražvydas Poškus, Nerijus Masiulis
Nuteistasis: A. B.
Advokatai: Saulius Alysas

Kategorijos

1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-229-519/2020Teisminio proceso Nr. 1-05-12-00062-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.7.2.3.; 1.1.9.8.; 1.2.17.6.1.; 1.2.29.1.1.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m.spalio 29 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Nijolės Matuzevičienės ir Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Irenai Skaringienei,dalyvaujant prokurorei Laimutei Martinavičienei,gynėjui advokatui Sauliui Alysui,nuteistajam A. B.,vertėjai Jevgenijai Zitai Bajarūnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. (A. B.)apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje, ir skirta jam laisvės apribojimo 12 (dvylikai) mėnesių bausmė, neskiriant intensyvios priežiūros, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 4 punktu, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiudirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

A. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirta jam 200 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir A. B. paskirta subendrinta laisvės apribojimo 12 (dvylikai) mėnesių bausmė, neskiriant intensyvios priežiūros, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 4 punktu, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiudirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme A. B. išbūtas laikas nuo 2018 m. lapkričio 28 d. 09.15 val. iki 2018 m. lapkričio 29 d. 14.35 val. (dvi paros), ir laikoma, kad jis atliko keturias laisvės apribojimo dienas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 2 dalies 1 punkto c).

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, A. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant iš A. B. 2000 Eur, esančius Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ banke.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į A. B. pinigines lėšas – 2000 Eur, esančias Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, paliktas galioti iki teismo nuosprendis bus įvykdytas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.A. B. nuteistas už tai, kad jis nuo 2017 m. balandžio mėn. 3 d. iki 2018 m. lapkričio mėn. 28 d., pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 (su pakeitimais) 35 straipsnio „Mokesčio mokėtojo pareigos“ 2 dalies nuostatas „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka“, 2005 m. balandžio mėn. 4 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-29 „Dėl nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualią veiklą, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/ išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro“ nustatyta tvarka neįregistravęs individualios veiklos ir neinformavęs centrinio mokesčių administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią veiklą, neteisėtai vertėsi ūkine, komercine veikla – variklinių transporto priemonių pirkimu-pardavimu, tai yra, versliškai, stambiu mastu, organizuodamas ir vykdydamas prekybą naudotomis variklinėmis transporto priemonėmis, įstatymo nustatyta tvarka neįregistravęs savo individualios veiklos, įgydamas Lietuvos Respublikoje registruotus ir į Lietuvos Respubliką įvežtus užsienio valstybėse eksploatuotus lengvuosius automobilius ir juos parduodamas, o būtent:

1)2017 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ne vėliau kaip 2017-04-03, iš G. K. įgytą automobilį – „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2017 m. balandžio mėnesį buvo 6 240 eurų, parduodamas Č. B. už 5 000 eurų,

2) 2017 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ne vėliau kaip 2017-10-17, iš M. S. įgytą automobilį – „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2017 m. spalio mėnesį buvo 3 290 eurų, parduodamas D. B. už 2 800 eurų,

3)2017 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ne vėliau kaip 2017-11-24, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgytą – „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2017 m. lapkričio mėnesį buvo 2 200 eurų, parduodamas I. Ž. už 2 000 eurų,

4)2017 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ne vėliau kaip 2017-12-23, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgytą – „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2017 m. gruodžio mėnesį buvo 4 280 eurų, parduodamas K. S. už 3 250 eurų,

5) 2017 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ne vėliau kaip 2018-01-04, iš M. S. įgytą – „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2018 m. sausio mėnesį buvo 2 850 eurų, parduodamas N. V. už 3 100 eurų,

6)2018 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ne vėliau kaip 2018-01-26, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, įgytą – „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2018 m. sausio mėnesį buvo 3 590 eurų, parduodamas I. H. už 2 900 eurų,

7) 2018 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ne vėliau kaip 2018-02-10, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgytą – „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2018 m. vasario mėnesį buvo 5 670 eurų, parduodamas R. R. už 7 750 eurų,

8)2018 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ne vėliau kaip 2018-04-14, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgytą – „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2018 m. balandžio mėnesį buvo 7 910 eurų, parduodamas M. R. už 7 400 eurų,

9)2018 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ne vėliau kaip 2018-04-20, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgytą – „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2018 m. balandžio mėnesį buvo 2 190 eurų, parduodamas M. M. už 2 450 eurų,

10)2018 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ne vėliau kaip 2018-04-24, iš M. S. įgytą automobilį – „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2018 m. balandžio mėnesį buvo 3 370 eurų, parduodamas A. P. už 3 500 eurų,

11) 2018 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ne vėliau kaip 2018-04-27, iš G. K. įgytą – „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2018 m. balandžio mėnesį buvo 4 010 eurų, parduodamas V. R. už 3 500 eurų,

12) 2018 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ne vėliau kaip 2018-04-21, iš S. S. įgytą – „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2018 m. balandžio mėnesį buvo 4 890 eurų, parduodamas R. K. už 4 600 eurų,

13)2018 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ne vėliau kaip 2018-05-15, iš D. G. įgytą – „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2018 m. gegužės mėnesį buvo 3 520 eurų, parduodamas J. V. už 3 000 eurų,

14)2018 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ne vėliau kaip 2018-05-29, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgytą – „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2018 m. gegužės mėnesį buvo 7 760 eurų, parduodamas E. N. už 7 000 eurų,

15)2018 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ne vėliau kaip 2018-05-22, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgytą – „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2018 m. gegužės mėnesį buvo 6 690 eurų, parduodamas L. P. už 4000 eurų,

16)2018 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ne vėliau kaip 2018-06-06, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgytą – „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2018 m. birželio mėnesį buvo 5 480 eurų, parduodamas K. P. už 4 900 eurų,

17)2018 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ne vėliau kaip 2018-06-02, iš M. S. įgytą – „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2018 m. birželio mėnesį buvo 1 830 eurų, parduodamas O. H. už 1 000 eurų,

18)2018 metais,ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ne vėliau kaip 208-06- 22, iš M. S. įgytą automobilį – „(duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2018 m. birželio mėnesį buvo 1 910 eurų, parduodamas S. R.-G. už 2 150 eurų,

19)2018 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ne vėliau kaip 2018-07-07, iš K. S. įgytą automobilį – „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2018 m. liepos mėnesį buvo 2 700 eurų parduodamas (duomenys neskelbtini) piliečiui E. E. už 2 750 eurų,

be to, įgydamas į Lietuvos Respubliką įvežtus užsienio valstybėse eksploatuotus lengvuosius automobilius, kurių nepardavė, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2018-11-28 buvo sulaikytas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų, o būtent,

1)2018 metais,ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, tačiau ne vėliau kaip 2018-11-28, iš M. S. įgijo automobilį – „(duomenys neskelbtini).“, identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2018 m. lapkričio mėnesį buvo 1 360 eurų

2)2018 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, tačiau ne vėliau kaip 2018-11-28, iš M. S. įgijo automobilį – „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2018 m. lapkričio mėnesį buvo 4 040 eurų

3)2018 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2018-11-28, iš M. S. įgijo automobilį – „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2018 m. lapkričio mėnesį buvo 2 330 eurų,

be to, vykdydamas lengvųjų automobilių pardavimo tarpininkavimo paslaugas , o būtent:

1)tarpininkavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkui A. A. 2018-06-29 parduodant automobilį „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2018 m. birželio mėnesį buvo 3 250 eurų, V. T. ir už tarpininkavimo paslaugą gavo ne mažiau kaip 30 eurų atlygį,

2)tarpininkavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos vadovui R. B. 2018-10-19 parduodant automobilį „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2018 m. spalio mėnesį buvo 9 150 eurų, A. M. ir už tarpininkavimo paslaugą gavo 50 eurų atlygį,

tokiu būdu, lengvųjų automobilių neįregistruodamas savo vardu, automobilius nuo 2017 m. balandžio mėn. 4 d. iki 2018 lapkričio mėn. 28 d. perparduodamas Lietuvos Respublikos teritorijoje – UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), fiziniams asmenims bei tarpininkaudamas parduodant automobilius, versliškai ir stambiu mastu vykdė pastovią ūkinę komercinę veiklą – transporto priemonių prekybą, kuria versdamasis iš viso pardavė 19 automobilių, tarpininkavo parduodant 2 automobilius bei pasikėsino parduoti 3 automobilius, kurių bendra rinkos vertė buvo 10 0510 eurų, taip iš viso per laikotarpį nuo 2017-04-03 iki 2018-11-28 gavo ne mažiau kaip 73 050 eurų pajamų ir ne mažiau kaip 80 eurų tarpininkavimo atlygio.

2. Be to, A. B. nuteistas už tai, kad jis siekdamas nuslėpti neteisėtai vykdomą ūkinę, komercinę veiklą, realizavo suklastotus tikrus dokumentus, tai yra iš anksto susiradęs konkrečius pirkėjus savo parduodamiems automobiliams ir žinodamas, kad automobiliai bus nupirkti, žinomai suklastotas lietuvių ir nelietuvių kalbomis surašytas pirkimo–pardavimo sutartis, kuriose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, perduodamas jomis naudotis automobilius įsigijusiems asmenims,realizavo žinomai suklastotas pirkimo–pardavimo sutartis:

1) ne vėliau kaip 2017-04-04 automobilio „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), lietuvių kalba surašytą Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad automobilį Č. B. 2017-04-03 pardavė J. J., perdavė pirkėjui Č. B., kuris 2017-04-04 VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) grupės filiale šio dokumento pagrindu įregistravo automobilį savo vardu,

2) ne vėliau kaip 2017-10-17 automobilio „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), olandų kalba surašytą pirkimo–pardavimo sutartį „Verkoopnota“, kurioje įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad automobilį D. B. 2017-10-09 pardavė įmonė „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), perdavė pirkėjui D. B., kuris 2017-10-17 VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filiale šio dokumento pagrindu įregistravo automobilį savo vardu,

3) ne vėliau kaip 2017-11-24 automobilio „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), prancūzų kalba surašytą pirkimo–pardavimo sutartį „Certificat De Vente“, kurioje įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad automobilį I. Ž. 2017-11- 16 pardavė (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), perdavė pirkėjui I. Ž., kuris 2017-11-24 VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filiale šio dokumento pagrindu įregistravo automobilį savo vardu,

4) ne vėliau kaip 2017-12-23 automobilio „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), vokiečių kalba surašytą pirkimo–pardavimo sutartį „KaufVertrag“, kurioje įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad automobilį K. S. 2017-12-14 pardavė Z. V., adresu (duomenys neskelbtini), perdavė pirkėjui K. S., kuris 2017-12- 23 VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) grupėje šio dokumento pagrindu įregistravo automobilį savo vardu,

5) ne vėliau kaip 2018-01-04 automobilio „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), olandų kalba surašytą pirkimo–pardavimo sutartį „Verkoopnota“, kurioje įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad automobilį N. V. 2017-12-27 pardavė įmonė „(duomenys neskelbtini).“, adresu (duomenys neskelbtini), perdavė pirkėjai N. V., kuri 2018-01-04 VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filiale šio dokumento pagrindu įregistravo automobilį savo vardu,

6) ne vėliau kaip 2018-01-26 automobilio „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), vokiečių kalba surašytą pirkimo–pardavimo sutartį „Kaufvertrag“, kurioje įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad automobilį I. H. 2018-01-18 pardavė įmonė „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) B. B., perdavė pirkėjui I. H., kuris 2018-01-26 VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filiale šio dokumento pagrindu įregistravo automobilį savo vardu,

7) ne vėliau kaip 2018-02-09 automobilio „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), prancūzų kalba surašytą pirkimo–pardavimo sutartį „Certificat De Vente“, kurioje įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad automobilį R. R. 2018-02- 03 pardavė D. K., adresu (duomenys neskelbtini), perdavė pirkėjui R. R., kuris 2018-02-09 šio dokumento pagrindu automobilį pardavė kitam asmeniui,

8) ne vėliau kaip 2018-04-14 automobilio „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), prancūzų kalba surašytą pirkimo–pardavimo sutartį „Certificat De Vente“, kurioje įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad automobilį M. R. 2018- 03-24 pardavė B. S., adresu (duomenys neskelbtini), perdavė pirkėjui M. R., kuris 2018-04-14 VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) grupės filiale šio dokumento pagrindu įregistravo automobilį savo vardu,

9) ne vėliau kaip 2018-04-20 automobilio „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), prancūzų kalba surašytą pirkimo–pardavimo sutartį „Certificat De Vente“, kurioje įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad automobilį M. M. 2018-04-08 pardavė C. A., adresu (duomenys neskelbtini), perdavė pirkėjui M. M., kuris 2018-04-20 VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) grupės filiale šio dokumento pagrindu įregistravo automobilį savo vardu,

10) ne vėliau kaip 2018-04-24 automobilio „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), vokiečių kalba surašytą pirkimo–pardavimo sutartį „Kaufvertrag“, kurioje įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad automobilį A. P. 2018-04-16 pardavė įmonė „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), perdavė pirkėjui A. P., kuris 2018-04-24 VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) grupės filiale šio dokumento pagrindu įregistravo automobilį savo vardu,

11) ne vėliau kaip 2018-04-27 automobilio „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), prancūzų kalba surašytą pirkimo–pardavimo sutartį „Certificat De Cession“, kurioje įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad automobilį V. R. 2018-04-20 pardavė J. P., adresu (duomenys neskelbtini) S. G., perdavė pirkėjui V. R., kuris 2018-04-27 VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filiale šio dokumento pagrindu įregistravo automobilį savo vardu,

12) ne vėliau kaip 2018-04-21 automobilio „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), olandų kalba surašytą pirkimo–pardavimo sutartį „Verkoopnota“, kurioje įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad automobilį R. K. 2018-04-03 pardavė įmonė „(duomenys neskelbtini).“, adresu (duomenys neskelbtini), perdavė pirkėjui R. K., kuris 2018-04-21 VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) grupės filiale šio dokumento pagrindu įregistravo automobilį savo vardu,

13) ne vėliau kaip 2018-05-15 automobilio „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), vokiečių kalba surašytą pirkimo–pardavimo sutartį „Kaufvertrag“, kurioje įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad automobilį J. V. 2018-05-01 pardavė H. B., adresu (duomenys neskelbtini), perdavė pirkėjui J. V., kuris 2018-05- 15 VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filiale šio dokumento pagrindu įregistravo automobilį savo vardu,

14) ne vėliau kaip 2018-05-29 automobilio „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), prancūzų kalba surašytą pirkimo–pardavimo sutartį „Certificat De Vente“, kurioje įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad automobilį E. N. 2018-05-21 pardavė V. B., adresu (duomenys neskelbtini), perdavė pirkėjui E. N., kuris 2018-05-29 VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) posto filiale šio dokumento pagrindu įregistravo automobilį savo vardu,

15) ne vėliau kaip 2018-05-22 automobilio „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), prancūzų kalba surašytą pirkimo–pardavimo sutartį „Certificat De Vente“, kurioje įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad automobilį L. P. 2018-05-15 pardavė (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), perdavė pirkėjui L. P., kuris 2018-05-22 VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) grupės filiale šio dokumento pagrindu įregistravo automobilį savo vardu,

16) ne vėliau kaip 2018-06-06 automobilio „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), pirmiau nenustatyta užsienio kalba surašytą pirkimo–pardavimo sutartį perdavęs K. P., vėliau ją pakeitė surašydamas Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį lietuvių kalba, kurioje įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad minėtą automobilį K. P. 2018-05-28 (duomenys neskelbtini) pardavė D. B. bei ją perdavė pirkėjui K. P., kuris 2018-06-06 VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) grupės filiale šio dokumento pagrindu įregistravo automobilį savo vardu,

17) ne vėliau kaip 2018-06-02 automobilio „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad minėtą automobilį O. H. 2018-06-01 pardavė M. S., (duomenys neskelbtini), perdavė pirkėjui O. H., kuris 2018-06-02 VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filiale šio dokumento pagrindu įregistravo automobilį savo vardu,

18) ne vėliau kaip 2018-06-22 automobilio „(duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), olandų kalba surašytą pirkimo–pardavimo sutartį „Verkoopnota“, kurioje įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad automobilį S. R.-G, 2018-06-15 pardavė B. O., adresu (duomenys neskelbtini), perdavė pirkėjai S. R.-G,, kuri 2018-06-22 VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) grupės filiale šio dokumento pagrindu įregistravo automobilį savo vardu,

19) ne vėliau kaip 2018-07-07 automobilio „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), olandų kalba surašytą pirkimo–pardavimo sutartį „Verkoopnota“, kurioje įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad automobilį E. E. 2018-07-01 pardavė (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), perdavė pirkėjui E. E., kuris 2018-07-07 VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filiale šio dokumento pagrindu įregistravo automobilį savo vardu,

tokiu būdu laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d., siekdamas nuslėpti neteisėtai vykdomą ūkinę, komercinę veiklą – transporto priemonių prekybą, veikdamas vieninga tyčia realizavo 19 tikrų dokumentų.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašopanaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį tuo pagrindu, kad nepadaryta minėta nusikalstama veika (netikrų dokumentų panaudojimas). Taip pat prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio dalį, kurioje jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 2 000 Eur turto konfiskavimas, pašalinti iš nuosprendžio faktines aplinkybes, kad jis veikė „stambiu mastu“ ir „iš viso per laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 3 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d. gavo ne mažiau kaip 73 050 eurų pajamų ir ne mažiau kaip 80 eurų tarpininkavimo atlygio“ ir nustatyti, kad „iš viso per laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 3 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d. gavo ne daugiau kaip 520 eurų pajamų“.

3.1. Apeliantas nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka iš dalies. Pripažįsta, kad automobilių prekyboje veikė neteisėtai, tačiau nesutinka su teismo nustatytu veiklos mastu bei forma bei tuo, jog panaudojo suklastotus dokumentus. Nurodo, kad tik 1 ir 11 epizoduose pardavė nuosavus automobilius, t.y. iš G. K. įsigytus automobilius „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, vėliau pardavė atitinkamai Č. B. ir V. R.. Tačiau kituose epizoduose veikė kaip tarpininkas – pardavinėjo ne savo, o svetimus naudotus automobilius gaudamas už tai komisinį atlygį po 20–50 Eur už kiekvieną padėtą parduoti automobilį. Laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 3 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d. jis asmeniškai gavo tik 520 Eur pajamų: 1 ir 11 epizoduose pardavė nuosavus automobilius, tačiau pelno negavo, 3, 5, 8, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 16 epizoduose tarpininkavo parduodamas svetimus automobilius, taip pat tarpininkavo parduodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius automobilius „(duomenys neskelbtini), tris automobilius „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo iš M. S. su atidėtu apmokėjimu, t.y. su M. S. turėjo atsiskaityti tik po automobilių pardavimo, nes jis neturėjo santaupų. Šiuos tris automobilius įsigijo norėdamas juos parduoti ir uždirbti. Teigia, kad 2, 4, 6,7, 17, 18, 19 epizoduose nedalyvavo, t. y. šiose epizoduose automobilių nepardavė ir jokių pajamų negavo.

3.2. Apelianto teigimu, byloje neįrodytas neteisėtos veikos požymis – stambus mastas bei tai, jog tiriamu laikotarpiu gavo 73 130 Eur pajamų. Taip pat neįrodyta, kad automobilių pirkimo-pardavimo sutartys buvo suklastotos. Šiuo atveju, pasak apelianto, teismas netinkamai vertino įrodymus, padarė byloje nustatytoms aplinkybėms prieštaraujančias išvadas bei plečiamai taikė baudžiamąją atsakomybę.

3.2.1. Teigia, kad teismas, įvertinęs, kad byloje nėra įrodymų, pašalino iš kaltinimo aplinkybę, jog laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 3 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d. jis suklastojo 19 pirkimo pardavimo sutarčių. Tačiau teismas nepagrįstai pripažino jį realizavus suklastotas automobilių pirkimo-pardavimo sutartis. Apelianto teigimu, tokią išvadą teismas grindžia tik prielaida, o ne nustatytais faktais. Nurodo, kad nuosprendžio 107 dalyje be platesnių motyvų teigiama, kad apie tikrovės neatitinkančius duomenis automobilių pirkimo-pardavimo sutartyse jam negalėjo būti nežinoma.

3.2.2. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra gauta duomenų, kad 19 pirkimo-pardavimo sutarčių jis būtų rašęs savo ranka ar spausdinęs spausdintuvu. Pažymi, jog rankraštiniai įrašai sutartyse apskritai nebuvo tirti specialistų, siekiant nustatyti įrašus padariusio asmens tapatybę. Byloje nebuvo apklausti pirkimo pardavimo sutartyse kaip pardavėjai įvardinti asmenys: (duomenys neskelbtini). Apelianto teigimu, nėra duomenų, kad šie asmenys išgalvoti ar, kad jie nebuvo sutartyse minimų automobilių savininkai. Todėl mano, kad nėra paneigta versija, kad pirkimo pardavimo sutartyse nurodyti tikri automobilių savininkai, kurie įgaliojo kitus asmenis parduoti jiems priklausiusius automobilius. Pažymi ir tai, kad visos pirkimo pardavimo sutartys buvo panaudotos VĮ „(duomenys neskelbtini)“ registruojant automobilius naujų pirkėjų vardu. Valstybės įmonė jas pripažino, įtraukė į apskaitą bei jų pagrindu konstatavo naujus automobilių naudotojus. Teisme apklausti liudytojais pirkėjai teigė, kad niekam dėl pirkimo pardavimo sutarties turinio pretenzijų neturi, jog pagal sutartis be kliūčių įregistravo automobilius savo vardu ir jokių nepatogumų nepatyrė. Pasak apelianto, šios 19 automobilių pirkimo-pardavimo sutarčių neigiamos įtakos ir žalos pirkėjams, teisiniams santykiams, nepadarė, todėl tokia veika, pasak apelianto, nelaikytina veika, atitinkančia BK 300 straipsnyje numatytą nusikalstamos veikos sudėtį ir todėl šioje dalyje priimtinas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3.3. Pažymi, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai teigė, jog laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 3 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d. iš tarpininkavimo parduodamas automobilius uždirbo 520 Eur. Tai tikros ir realios iš neteisėtos savarankiškos ūkinės veiklos jo gautos pajamos. Tačiau teismas atmetė jo paaiškinimus ir konstatavo, kad jo pajamos per minėtą laikotarpį sudarė 73 130 Eur. Apelianto teigimu, tokia teismo išvada atmestina, nes ji paremta prielaida, o ne nustatytais faktais. Teigia, kad teismas ignoravo nekaltumo prezumpciją, o nekaltumo įrodinėjimo naštą perkėlė jam. Teismas nepagrįstai traktavo, kad jei jis neturi atstovavimą patvirtinančių dokumentų, vadinasi veikė kaip automobilių savininkas - pardavėjas, kuris kaip savininkas turėjo gauti visas pajamas už parduotus automobilius. Pasak apelianto, taip formaliai nustatyta netiksli gautų pajamų suma bei nepagrįstai pripažintas veikos stambus mastas.

3.3.1.Pažymi, kad byloje nėra įrodymų, kad visus 19 automobilių, prieš juos parduodamas, įsigijo nuosavybės teise. Apklausti liudytojai nežinojo, kokiu pagrindu jis buvo įgijęs automobilius, taip pat nežinojo ar jis veikė kaip parduodamo automobilio savininkas, ar kaip savininko atstovas. Byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad visus automobilius jis būtų nusipirkęs. Nurodo, kad liudytojai A. A., M. A., S. S. teigė, jog turguje prekiautojai dažnai paprašo kitų padėti parduoti automobilius, net užsieniečiai kitose šalyse lietuviams duoda automobilių, kad šie parvežtų ir pardavę vėliau grąžintų pinigus. Liudytojai E. N., A. P. nurodė maną, jog jis (A. B.) veikė kaip tarpininkas. Liudytojas D. G. nurodė, kad kreipėsi į jį (A. B.) dėl tarpininkavimo parduodant automobilį „(duomenys neskelbtini)“ (13 epizodas), o už pagalbą sumokėjo 20-30 Eur, gautus pinigus jis po to perdavė vokiečiui. Liudytojas M. S. teisme nurodė, kad kreipėsi į jį (A. B.) dėl tarpininkavimo parduodant automobilį „H. J.“ (18 epizodas), jog gautus už šį automobilį pinigus pasiėmė sau, o jam (A. B.) komisinio tą kartą nemokėjo. Visa tai, pasak apelianto, patvirtina jo poziciją, kad veikė kaip faktinis tarpininkas. Už parduotus automobilius gautus pinigus atiduodavo asmenims, kurie paprašydavo padėti parduoti jų turimus automobilius. Tie asmenys tai –M. S., D. G., S. S., D. B., Vašia, Sulimanas. Taip pat tarpininkavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“.

3.3.2. Apelianto teigimu, jo poziciją iš dalies patvirtina ir kaltinamajame akte nurodytos parduotų automobilių vidutinės rinkos vertės. Nurodo, kad iš bylos matyti, jog automobiliai buvo parduoti už mažesnes, ar tik keliais šimtais eurų didesnes nei vidutinė rinkos vertė, kainas. Taigi pelnas automobilių savininkui turėjo būti nuo 0 iki kelių šimtų eurų, o tarpininkui komisinis atlygis galėjo siekti ne daugiau kaip 50 Eur už vieną parduotą automobilį. Apelianto teigimu, teismas vertindamas jo gautas pajamas iš mokesčius reglamentuojančių teisės aktų (PVM įstatymo nuostatų) pozicijos, netinkamai nustatė jo realiai gautų pajamų dydį. Nagrinėjamu atveju teismas turėjo remtis bylos faktiniais duomenimis, t.y. jo parodymais bei kitais su šia aplinkybe susijusiais įrodymais. Pasak apelianto, byloje nėra duomenų, kad visus gautus pinigus jis būtų pasisavinęs.

3.4. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad nuosprendyje neįvertinta jo turtinė padėtis, neįsitikinta, ar jis buvo pajėgus per gana trumpą laiką nupirkti 19 automobilių. Pažymi, jog byloje esantys duomenys liudija, kad jo turtinė padėtis visą laiką buvo sunki. Jis neturėjo galimybių nusipirkti tiek daug automobilių pardavimui. Nurodo, jog VĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. sausio 6 d. išraše matyti, kad tiriamu bei kitu laikotarpiu nekilnojamojo turto neturėjo, neturi ir jokių sandorių dėl nekilnojamojo turto perleidimo nesudarė, todėl ir gauti papildomų pajamų negalėjo. Teigia, kad iš AS „(duomenys neskelbtini) banko pateiktų 2019 m. lapkričio 27 d. jo sąskaitų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išrašų matyti, kad tiriamu laikotarpiu lėšų sąskaitose neturėjo ir dabar neturi. Iš SODROS 2019 m. lapkričio 22 d. pažymos matyti, kad tiriamu laikotarpiu išmokų negavo, o nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gavo 891.19 eurų pajamų.

3.4.1. Teigia, kad tiriamu laikotarpiu iš neteisėtai vykdytos savarankiškos ūkinės veiklos realiai gavo 520 Eur atlygio, jog FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė S. R. pateiktose išvadose taip pat nekonstatavo stambaus masto požymio, todėl mano, kad byloje nėra įrodymų, leidžiančių objektyviai vertinti jo neteisėtą veiklą buvus stambia.

3.5. Apelianto teigimu, teismas konfiskavęs turtą kaip nusikalstamos veikos rezultatą, neįvertino, kad jo realios pajamos buvo net keturis kartus mažesnės (520 Eur), be to, konfiskuotus pinigus jis buvo pasiskolinęs iš buvusios sutuoktinės mamosT. S.. Turto konfiskavimas palietė su byla visiškai nesusijusį asmenį – T. S., o jis neturi galimybės jai grąžinti 2000 Eur skolos. Mano, kad turto konfiskavimas yra neproporcinga ir perteklinė priemonė.

3.5.1.Teigia, kad nuosprendyje pažymėta, jog Valstybinė mokesčių inspekcija byloje nėra pateikusi civilinio ieškinio dėl nesumokėtų mokesčių priteisimo, tačiau tai nereiškia, kad pasibaigus baudžiamajam procesui inspekcija nepareikalaus sumokėti PVM, GPM, PSD, VSD mokesčių. Atkreipia dėmesį į tai, kad FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė S. R. pateikė pirminę (2019 m. kovo 26 d.) bei papildomą (2020 m. gegužės 20 d.) išvadas dėl jo ūkinės finansinės veiklos, kuriose nurodė, kokius mokesčius jis turėtų sumokėti valstybei. Pagal paskutinę specialistės išvadą, jis privalo sumokėti 6154 Eur PVM, 7505 Eur VSD, 2340 Eur PSD, 6681 Eur GPM, iš viso – 22 680 Eur mokesčių. Pasak apelianto, byloje buvo tiriama ir analizuojama mokestinė pusė, todėl nesitiki, kad Inspekcija ateityje šio klausimo nekels.

3.5.2. Apelianto teigimu, teismo sprendimas konfiskuoti turtą nepagrįstai apsunkina jo padėtį, nes konfiskuojami 4 kartus didesni pinigai nei jis gavo iš neteisėtai vykdytos savarankiškos ūkinės veiklos, bei, tikėtina, kad tuo pačiu Valstybinė mokesčių inspekcija netrukus pareikalaus nuo gautų lėšų mokėti mokesčius. Pasak apelianto, tokiu būdu atimamos ir pajamos, ir liepiama nuo jų susimokėti mokesčius valstybei.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis A. B. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistasis A. B. prašo dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta nusikalstama veika. Taip pat prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio dalį, kurioje jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 2 000 Eur turto konfiskavimas, pašalinti iš nuosprendžio faktines aplinkybes, kad jis veikė „stambiu mastu“ ir „iš viso per laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 3 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d. gavo ne mažiau kaip 73 050 eurų pajamų ir ne mažiau kaip 80 eurų tarpininkavimo atlygio“ ir nustatyti, kad „iš viso per laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 3 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d. gavo ne daugiau kaip 520 eurų pajamų.

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. B. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 202 straipsnio 1 dalyje. Teismo pripažintos įrodytomis nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės nustatytos išsamiai ir nešališkai įvertinus bylos įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek kaip visumą, palyginus juos tarpusavyje ir susiejus į vientisą loginę grandinę, nė vienai įrodymų grupei nesuteikiant pirmenybės prieš kitus bylos įrodymus, ir taip teisingai nustatant jų patikimumą bei įrodomąją vertę. Apylinkės teismas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas apie tai, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo A. B. kaltę. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo kitaip vertinti bylos įrodymus, daryti kitokias išvadas nei padarė apylinkės teismas, su jomis visiškai sutinka ir konstatuoja, jog nuteistojo A. B. kaltei ir jo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimui reikšmingos faktinės bylos aplinkybės nustatytos išsamiai ir nešališkai, laikantis BPK 20 straipsnyje numatytų įrodymų vertinimo taisyklių, nepaliekant jokių esminių prieštaravimų ar abejonių, ir tai leido apylinkės teismui priimti teisėtą, pagrįstą, motyvuotą ir įtikinamą apkaltinamąjį nuosprendį. Vien tai, kad apylinkės teismas bylos faktines aplinkybes nustatė ir jas vertino kitaip, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad vertinant įrodymus buvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai, padarytos neteisingos išvados dėl A. B. kaltės ir jo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacijos.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje

7. Apeliantas teigia, kad nebuvo gauta duomenų, kad 19 pirkimo-pardavimo sutarčių jis būtų rašęs savo ranka ar spausdinęs spausdintuvu, rankraštiniai įrašai sutartyse nebuvo tirti specialistų, siekiant nustatyti įrašus padariusio asmens tapatybę. Su šiais apelianto skundo argumentais teisėjų kolegija sutinka ir pažymi, jog A. B. inkriminuota dalis BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, kad A. B. siekdamas nuslėpti neteisėtai vykdomą ūkinę, komercinę veiklą, laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d., suklastojo 19 tikrų dokumentų, iš kaltinimo pašalinta nustačius, kad byloje nėra konkrečių įrodymų, kuriais teismas galėtų daryti pagrįstą išvadą, kad jis minėtus tikrus dokumentus suklastojo, tai yra pats į kaltinime nurodytas pirkimo–pardavimo sutartis įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis arba duomenų įrašymu pasitelkė asmenis, kurie nesuvokė, jog veikia nusikalstamai. Taigi dėl šios kaltinimo dalies, nesant prokuroro apeliacinio skundo, teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

8. Kita vertus, byloje yra pagrįsta pirmosios istancijos teismo išvada, kad A. B. realizavo suklastotas automobilių pirkimo–pardavimo sutartis. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad A. B. vertėsi prekyba automobiliais, parduodavo automobilius ir pateikdavo automobilius įsigyjantiems asmenims automobilių pirkimo–pardavimo lietuviškas ir užsienietiškas sutartis su jose nurodyta tikrovės neatitinkančia informacija, kad sutartis sudaroma su tariamu automobilio savininku (dažniausiai užsienio valstybės gyventoju ar įmone), nors realybėje sutartys dėl automobilių pirkimo–pardavimo buvo sudaromos tarp jo -A. B. ir automobilius įsigyjančių asmenų. Taip pat byloje pagrįstai nustatyta, kad A. B., kaip asmeniui, kuris pardavė automobilius, apie tikrovės neatitinkančius duomenis automobilių pirkimo–pardavimo sutartyse negalėjo būti nežinoma.

9. Nors apeliantas A. B. tvirtina, kad iš G. K. jis įsigijo automobilius „(duomenys neskelbtini) “ ir „(duomenys neskelbtini) “ (1 ir 11 epizodai), kuriuos vėliau pardavė Č. B. ir V. R., t. y. pardavė nuosavus automobilius, tačiau šie apelianto argumentai paneigti byloje surinktais duomenimis, taip pat ir paties apelianto teisme duotais parodymais.

9.1. Iš paties A. B. teisme duotų parodymų matyti, kad jis pripažino, jog jis nupirko G. K. žmonos varduregistruotą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kurį po to pardavinėjo įdėdamas skelbimą internete. Paaiškino, kad savo telefonu nupaveikslavo automobilį ir įdėjo skelbimą. Automobilio duomenis suvedė jis. Paskelbė savo telefono numerį kaip kontaktinį. Taip pat A. B. pripažino, kad Č. B. automobilį pardavė ne kaip savo, jog sandoris vyko tarp jo ir Č. B., o J. J. ir G. K. jame nedalyvavo. Nurodė ir tai, kad pirkimo–pardavimo sutartis buvo J. J. vardu, nes pagal dokumentus savininkė ji ir tik ji turėjo teisę parduoti automobilį. Jis tik paėmė pinigus už šeimininkę.

9.1.1.Teisme apklaustas G. K. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“ pardavė A. B.. Parduodant automobilį su A. B. buvo surašyta pirkimo-pardavimo sutartis lietuvių kalba. Tik sutartyje nebuvo nurodytas pirkėjas. A. B. surašius pirkimo–pardavimo sutartį su juo visiškai atsiskaitė, tai yra A. B. sumokėjo jam 5000 eurų grynaisiais. Kai A. B. automobilį pardavė kitam asmeniniu, tada jam buvo pateikta pirkimo–pardavimo sutartis. Liudytojas taip pat nurodė, kad A. B. už tarpininkavimą jokių pinigų nemokėjo. Sutartyje nurodyto pirkėjo nepažįsta ir nebendravo.

9.1.2.Liudytojas Č. B., kurio parodymai teismo posėdžio metu buvo pagarsinti BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog su pardavėju bendravo tiesiogiai. Automobilio pardavėjas buvo vyras, kalbėjo su rusišku akcentu. Vyras buvo panašiai (duomenys neskelbtini) amžiaus, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, apie (duomenys neskelbtini) ūgio. Pardavėjas paaiškino, kad šis automobilis priklauso jo dukrai, pastaroji žada išvažiuoti į (duomenys neskelbtini), dėl to automobilį parduoda. Pirkimo–pardavimo sutartis buvo surašyta 2017 m. balandžio 3 d. prie parduodamo automobilio aikštelėje. Sutartį pardavėjas rašė perkant automobilį. Jis pasirašė pirkimo–pardavimo sutartyje kaip pirkėjas ir apačioje parašė, kad automobilį apžiūrėjo, pretenzijų neturi ir padėjo parašą. Pardavėjas perdavė registracijos liudijimą, draudimą ir „technikinę“.

9.1.3. Iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo–pardavimo sutarties kopijos matyti, kad Č. B. automobilį įsigijo iš J. J.. (2 t., b. l. 113). Šiuos duomenis taip pat patvirtina ir kelių transporto priemonės registracijos žurnalo duomenų bazėje užfiksuoti duomenys (4 t., b. l. 69–71).

9.1.4. Teisėjų kolegija įvertinusi aptartus įrodymus sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. B. žinodamas, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), lietuvių kalba surašytoje Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje yra įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad automobilį Č. B. pardavė ne jis, o J. J., šią sutartį perdavė pirkėjui Č. B., kuris šio dokumento pagrindu įregistravo automobilį savo vardu.

9.2. Taip pat byloje surinktais įrodymais, tai yra iš dalies paties A. B., liudytojų G. K., V. R. parodymais, rašytiniais bylos duomenimis (automobilio „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo–pardavimo sutartis, internetinio puslapio ,, (duomenys neskelbtini)“ pateikti duomenys, kelių transporto priemonės registracijos žurnalo duomenų bazėje užfiksuoti duomenys) pagrįstai nustatyta, kad A. B. žinodamas, jog automobilio „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), prancūzų kalba surašytoje pirkimo–pardavimo sutartyje „Certificat De Cession“ yra įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad automobilį V. R. 2018-04-20 pardavė J. P., adresu (duomenys neskelbtini) S. G., nors nustatyta byloje V. R. automobilį pirko iš A. B. (duomenys neskelbtini), kurią perdavė pirkėjui V. R. ir kuris šio dokumento pagrindu 2018-04-27 VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filiale įregistravo automobilį savo vardu.

9.2.1. Teisme apklaustas A. B. neneigė, kad jis iš G. K. įsigijo automobilį „(duomenys neskelbtini)“. G. K. jam perdavė dokumentus ir prancūzišką sutartį tik su parašu. Atvyko V. R.. V. R. pasirašė sutartyje ir jam padavė 3500 eurų. Sutartis buvo užpildyta automobilyje. Savininko duomenys buvo nurašyti nuo automobilio dokumentų. Suprato, kad pardavėju neįrašytas nei G. K., nei jis. Sandoryje save vertino kaip pardavėją, jis gavo pinigus.

9.2.2. Teisme apklaustas liudytojas G. K. parodė, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo su prancūziškais valstybiniais numeriais ir prancūziškais dokumentais, pardavė A. B.. Su A. B. jokia pirkimo–pardavimo sutartis dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo rašoma. A. B. už automobilį su juo atsiskaitė grynais pinigais. Taip pat liudytojas patvirtino, kad 4 tome, b. l. 169 esantis dokumentas yra tas, kurį jis perdavė A. B. parduodant automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Pirmosios instancijos teisme liudytojui parodžius 4 tome, b. l. 167 esantį dokumentą, paaiškino, nurodė, jog šitą dokumentą pirmą kartą mato. Koks čia dokumentas, negali pasakyti.

Žemesnės instancijos teismas

9.2.3. Liudytojas V. R., kurio parodymai teismo posėdžio metu pagarsinti BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie parduodamą automobilį „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo iš internetinių skelbimų. Kiek prisimena, skelbimą apie parduodamą automobilį „(duomenys neskelbtini)“ rado internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) Automobilį „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), pirko (duomenys neskelbtini), tačiau kokiu tiksliu adresu, šiuo metu neprisimena. Pardavėjui sumokėjo 3500 eurų grynaisiais pinigais. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjas buvo vyras, kuris yra maždaug apie (duomenys neskelbtini) amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) ūgio, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, (duomenys neskelbtini) plaukų. Su juo automobilio pardavėjas visą laiką kalbėjo (duomenys neskelbtini), tačiau šiek tiek jautėsi akcentas. Pirkimo–pardavimo sutartis buvo pasirašyta 2018 m. balandžio 20 d. Kur automobilio pirkimo–pardavimo sutartis buvo tiksliai pasirašyta, tiksliai nurodyti negali, tačiau tai buvo (duomenys neskelbtini). Minėto automobilio pirkimo–pardavimo sutartis buvo surašyta ne lietuvių kalba.

9.2.4. Iš V. R. pateiktos pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad V. R. automobilį „(duomenys neskelbtini)“ pirko iš J. P. ( 2 t., b. l. 8). Šiuos duomenis patvirtina kelių transporto priemonės registracijos žurnalo duomenų bazėje užfiksuota informacija (4 t., b. l. 164–169). Iš 2018 m. balandžio 14 d. internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) įdėto skelbimo matyti, jog parduodamas automobilis „(duomenys neskelbtini)“: kaina 4200 eurų, kontaktinis telefonas (duomenys neskelbtini) (naudotojas A. B.), skelbimas Nr. 41 (dvipusis), skelbime foto su senais valstybiniais Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 157).

9.2.5. Kaip jau buvo minėta, aptarti įrodymai patvirtina, kad V. R. automobilį „(duomenys neskelbtini)“ pirko (duomenys neskelbtini) iš A. B., o ne iš J. P., adresu (duomenys neskelbtini) S. G., kaip nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje „Certificat De Cession“, kurią sandorio metu A. B. perdavė V. R.. Tai, kad minėtoje sutartyje įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, A. B. akivaizdu, jog buvo žinoma.

9.3. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis tvirtino, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo jo sūnus, kurį jam padėjo parduoti. Apklaustas teisme dėl šios transporto priemonės pardavimo A. B. nurodė, kad sūnus šį automobilį pirko pardavimui. Automobilis buvo parvežtas iš (duomenys neskelbtini). Jis turėjo automobilio dokumentus, pirkimo–pardavimo sutarties neturėjo. Pardavinėjo per skelbimą ir atvažiuodavo pastatyti į aikštelę. Žmogus pagal skelbimą paskambino telefonu. Skelbimas buvo įdėtas (duomenys neskelbtini), nurodytas jo telefono numeris. Skelbimą įdėjo jis. Naudojosi „(duomenys neskelbtini)“ paslaugomis. Pirkėjas atvyko į aikštelę. Pripažįsta, kad bendravo su pirkėju, kai jis atvyko. Taip pat apklausiamas nurodė, kad pirkėjas jam vėliau paskambino ir pasakė, jog reikia VĮ „(duomenys neskelbtini)“ užregistruoti oficialiai. Pirkėjas norėjo, kad būtų lietuviška sutartis, taip sūnus ir pardavė.

Žemesnės instancijos teismas

9.3.1. Apklaustas teisme liudytojas K. P. parodė, kad apie parduodamą automobilį „(duomenys neskelbtini)“ jis sužinojo internete, skelbimuose. Automobilį pirko (duomenys neskelbtini), parduodamų automobilių aikštelėje, tikslaus adreso neprisimena. Už automobilį sumokėjo apie 5 800 eurų. Mokėjo grynaisiais pinigais. Automobilio pardavėjas buvo A. B., kurį liudytojas iš jam pateiktų nuotraukų atpažino (2 t., b. l. 58–61) ir patvirtino, kad iš šio asmens įgijo automobilį ir su juo pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Liudytojas taip pat nurodė, kad pardavėjas, t. y. A. B., automobilio pirkimo–pardavimo metu surašė pirkimo– pardavimo sutartį ne lietuvių kalba. Tada jis atsiskaitė su pardavėju. Pardavėjui sumokėjo grynaisiais pinigais. Grįžus namo, pakalbėjo su buvusiais kolegomis, kurie pradėjo sakyti, kad neteisingai pardavė automobilį, t. y. negerai, jog nebuvo surašyta lietuviška sutartis. Tada jis paskambino automobilio pardavėjui ir paprašė, kad jam surašytų lietuvišką pirkimo–pardavimo sutartį. Automobilio pardavėjas tam kaip ir neprieštaravo. Praėjus 3 ar 4 dienoms jis vėl nuvyko į (duomenys neskelbtini). Su automobilio pardavėju (tuo pačiu) susitiko toje pačioje aikštelėje. Daugiau kitų jokių asmenų nebuvo. Pardavėjas tada automobilyje surašė pirkimo–pardavimo sutartį lietuvių kalba. Iš jo paėmė sutartį surašytą ne lietuvių kalba. Liudytojas taip pat paaiškino, kad jam nebuvo paaiškinta, jog šį automobilį sūnus parduoda, o ne tas asmuo. Pinigus perdavė kaltinamajam. Nieko nešnekėjo dėl tarpininkavimo. Suprato, kad perka automobilį iš to žmogaus. Apie sūnų buvo užsiminta tik pokalbio palaikymo metu. Tai nebuvo susieta su automobilio pirkimu.

9.3.2. Tai, kad K. P. kalbėjo su A. B. telefonu apie automobilio „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo, priregistravimo ir sutarties perrašymo lietuvių kalba aplinkybes, patvirtina pokalbių suvestinės, gautos procesinių prievartos priemonių metu (6 t., b. l. 76; 6 t., b. l. 72–80).

9.3.3. Iš kelių transporto priemonės registracijos žurnalo duomenų bazės duomenų matyti, kad sutartis dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), įsigijimo buvo sudaryta tarp D. B. ir K. P. (5 t., b. l. 9–22).

9.3.4. Taigi nors A. B. tvirtina, jog automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo jo sūnaus, tačiau pats pripažino, kad jis turėjo minėto automobilio dokumentus, apie parduodamą automobilį jis įdėjo skelbimą, nurodė savo telefono numerį, automobilį laikė aikštelėje, pats bendravo su pirkėju, paėmė iš pirkėjo pinigus už automobilį. Neneigė ir tos aplinkybės, kad parduodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, pirkėjui K. P. pateikė pirkimo-pardavimo dokumentus ne lietuvių kalba ir tik pirkėjui pareikalavus, buvo sudaryta lietuviška pirkimo - pardavimo sutartis. Tai, kad automobilį įgijo iš A. B. (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių aikštelėje, jog pinigus už automobilį perdavė A. B., kuris pateikė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, dujų įrangos sumontavimo dokumentus, automobilio serviso knygelę, registracijos pažymėjimą, patvirtino liudytojas K. P.. Abejoti šio liudytojo nuosekliais ir detaliais parodymais apie automobilio įsigijimo aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo, nes kaip jau buvo minėta, šių aplinkybių neneigė ir pats apeliantas A. B., taip patjuos patvirtina kiti anksčiau aptarti įrodymai.

9.3.5. Šių aptartų įrodymų visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad A. B. pirmiausiai liudytojui K. P. perdavė nenustatyta užsienio kalba surašytą automobilio „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, kurią vėliau, K. P. pareikalavus, ją pakeitė surašydamas Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį lietuvių kalba, žinojo, kad minėtoje sutartyje įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, ir minėtą pirkimo - pardavimo sutartį perdavė pirkėjui K. P., kuris 2018-06-06 VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) grupės filiale šio dokumento pagrindu įregistravo automobilį savo vardu.

9.4. Pasisakant dėl kitų A. B. inkriminuotų epizodų pagal BK 300 stripsnio 1 dalį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jogA. B. parduodamas automobilius bei pateikdavo įsigyjantiems asmenims automobilių pirkimo–pardavimo sutartis su jose nurodyta tikrovės neatitinkančia informacija, tai yra, kad sutartis sudaroma užsienio valstybėje su užsienio valstybės gyventoju, nors realybėje sutartys dėl automobilių pirkimo–pardavimo buvo sudaromos (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių aikštelėje tarp jo ir automobilius įsigyjančių asmenų. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog duomenų, kad pirkimo-pardavimo sutartyse nurodyti užsienio piliečiai ar įmonės būtų įgaliojusios A. B. parduoti jam kaltinime nurodytas transporto priemones, byloje nėra, taip pat jų nepateikė ir pats apeliantas.

9.4.1. Apklausti liudytojai D. B., I. Ž., K. S., N. V., I. H., R. R., M. R., M. M., A. P., R. K., J. V., E. N., L. P., S. R.-G., G. G. patvirtino kaltinime nurodytomis aplinkybėmis įsigiję kaltinime nurodytus automobilius, vienodai parodė, kad jie internete, skelbimų portale, rado skelbimą apie parduodamus automobilius, susikambino su pardavėju, su kuriuo susitiko (duomenys neskelbtini) esančiose automobilių aikštelėse, automobilius pirko iš lietuviškai, su nežymiu akcentu, kalbančio vyro, kurį apibūdino kaip apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini) ūgio, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo. Dauguma liudytojų A. B. atpažino pagal jiems pateiktas nuotraukas kaip automobilio pardavėją, nagrinėjant bylą teisme kai kurie liudytojai nurodė, kad automobilio pardavėjas yra salėje sėdintis kaltinamasis.

9.4.2. Sugretinus liudytojų parodymus su informacija gauta iš kelių transporto priemonės registracijos žurnalo duomenų bazės apie kaltinime nurodytų automobilių įregistravimui pateiktus dokumentus, su liudytojų pateiktomis pirkimo - pardavimo sutartimis, kurias liudytojams pateikė pardavėjas A. B. automobilio pirkimo metu, matyti, kad visi automobiliai pagal jų pirkimo–pardavimo sutartyse nurodytus duomenis įsigyti užsienyje iš užsienio piliečių arba įmonių, sutartys surašytos nelietuvių kalba. Būtent tokias sutartis jie pateikė VĮ (duomenys neskelbtini) ir jų pagrindu automobiliai buvo įregistruoti Lietuvoje.

9.4.3. Liudytojų nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtina ir internetinio portalo (duomenys neskelbtini) pateikta informacija, kad skelbimuose dėl kaltinime nurodytų automobilių pardavimo buvo nurodyti kontaktiniai telefonai – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriais, kaip nustatyta byloje, naudojosi A. B., kuriais liudytojai skambino ir tardavosi dėl automobilių apžiūrėjimo, pirkimo. Iš tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos informacijos matyti, kad automobiliai „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, buvo pastatyti aikštelėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), siekiant juos parduoti. Fotonuotraukose užfiksuotas pardavėjo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pagal byloje nustatytus duomenis naudojosi A. B. (1 t., b. l. 26–32) ir kuriuo skambino liudytojai dėl automobilių pirkimo. Be to, nurodytas aplinkybes, kad liudytojai kalbėjosi telefonu su A. B., buvo siunčiamos SMS žinutės dėl automobilio pirkimo, patvirtina informacija, gauta procesinių prievartos priemonių metu (5 t., b. l. 136, 6 t., b. l. 31–32, 49–50,51–52, 56–57, 60–61, 69–70, 71, 81–85, 7 t., b. l. 12–13, 14, 15).

9.4.4. Taip pat byloje surinkti duomenys, t. y. procesinių prievartos priemonių metu gauta informacija, iš kurios matyti, kad A. B. telefonu bendrauja su automobilį įsigijusiu O. H. (6 t., b. l. 146–148; 7 t., b. l. 25), (duomenys neskelbtini) internetinėje svetainėje įdėtas skelbimas dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“, pardavimo, kuriame nurodytas kontaktinis telefono numeris (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas A. B. (3 t., b. l. 164) bei kelių transporto priemonės registracijos žurnalo duomenų bazėje esantys duomenys, iš kurių matyti, jog dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), sutartis pasirašyta tarp M. S. ir O. H., patvirtina, kad A. B. žinodamas, jogautomobilio „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo–pardavimo sutartyje įrašytą tikrovės neatitinkančią informaciją, kad minėtą automobilį O. H. pardavė M. S., (duomenys neskelbtini), perdavė ją pirkėjui O. H., kuris šio dokumento pagrindu įregistravo automobilį savo vardu.

9.5. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartų įrodymų visumą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad A. B., laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d., siekdamas nuslėpti neteisėtai vykdomą ūkinę, komercinę veiklą – transporto priemonių prekybą, veikdamas vieninga tyčia realizavo 19 tikrų dokumentų, kuriuose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Taigi pagrįstai pripažinta, kad A. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą ir tokia veika teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, todėl nėra teisinio pagrindo priimti išteisinamąjį nuosprendį šioje dalyje, kaip prašoma apeliaciniu skundu.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje

10. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. B. teigia, kad byloje neįrodytas neteisėtos veikos požymis – stambus mastas bei tai, jog tiriamu laikotarpiu jis gavo 73 130 Eur pajamų ir ne mažiau kaip 80 eurų tarpininkavimo atlygio.

10.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra konstatuota, kad, aiškinant BK 202 straipsnio 1 dalyje nurodytą stambaus masto kriterijų, turi būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 173 straipsnyje pateiktą administracinės atsakomybės taikymo kriterijų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-515/2014) (šiuo metu galiojančioadministracinių nusižengimo kodekso 127 straipsnis).Tiek (duomenys neskelbtini) straipsnio pastaboje, tiek šiuo metu galiojančio administracinių nusižengimo kodekso 127 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad administracinė atsakomybė atsiranda, kai verčiamasi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyta licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu ir gaunamos pajamos (įplaukos) ar paskutinių 12 mėnesių pajamos (įplaukos), ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė neviršija 500 minimalių gyvenimo lygių (toliau – MGL) dydžio sumos (500 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio). Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nuteistojo A. B. iš neteisėtos veiklos gautos pajamos žymiai viršijo 500 MGL dydžio sumą, todėl jo veika pagrįstai buvo vertinama kaip vykdoma stambiu mastu.

10.1.1. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad nebuvo įrodyta, jog tiriamu laikotarpiu A. B. gavo 73 130 Eur pajamų ir ne mažiau kaip 80 eurų tarpininkavimo atlygio. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad išvada dėl to, kad A. B. gavo pajamų iš prekybos automobiliais, grindžiama liudytojųČ. B., D. B., I. Ž., K. S.,N. V.,I. H.,R. R., M. R., M. M., A. P., V. R.,R. K., J. V., E. N.,L. P., K. P., S. R.-G., G. G., įsigijusių automobilius ar dalyvavusių juos įgyjant, parodymais, jog už įsigijamus automobilius buvo mokama atitinkama pinigų suma automobilį pardavusiam asmeniui, automobilių pirkimo–pardavimo sutartimis, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta bendra iš vertimosi prekyba automobiliais gauta pajamų suma. Liudytojo A. A. parodymais, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pateiktais duomenimis, automobilių pirkimo-pardavimo sutartimis, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad A. B. tarpininkavo parduodant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilius ir už tai gavo tarpininkavimo atlygį.

10.1.2. Teisme apklausta specialistė S. R. paaiškino, kad pajamos suskaičiuotos atsižvelgiant į pardavimo kainą, kurios buvo nurodytos dokumentuose, gautuose iš VĮ „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė, kad nesvarbu, ar pajamos gautos iš pirkimo–pardavimo, ar tarpininkavimo, tai yra pajamos ir nuo jų turi būti mokami mokesčiai. Taip pat specialistė paaiškino, kad gautos pajamos yra pinigai, kuriuos asmuo gauna už tam tikrą veiklą. Pelnas yra tai, kad jis tarpininkavo, tada nepatyrė jokių sąnaudų, tai vienintelis pelnas yra gautos pajamos už tarpininkavimą, tai yra jo pajamos, nuo ko mokami visi mokesčiai. Mokesčiai yra mokami nuo gautų pajamų. Pelnas, kai atskaičiuoja visus mokesčius, tai kas jam lieka. Jei jis vykdė veiklą, gavo pajamas, susimokėjo visus mokesčius ir tai kas liko jam sumokėjus mokesčius, tai yra jo pelno dalis, ką jis uždirbo.

10.1.3. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. B. neteisėtą veiklą vykdė stambiu mastu, nes iš vykdomos veiklos gavo 74 306 Eur (2017 m. – 16 010 Eur, 2018 m. – 58 296 Eur) pajamų, kas žymiai viršijo 500 MGL (25000 Eur) dydžio sumą dvylikai mėnesių. Todėl pašalinti iš nuosprendžio faktines aplinkybes, kad A. B. veikė „stambiu mastu“ ir „iš viso per laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 3 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d. gavo ne mažiau kaip 73 050 eurų pajamų ir ne mažiau kaip 80 eurų tarpininkavimo atlygio“ ir nustatyti, kad „iš viso per laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 3 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d. gavo ne daugiau kaip 520 eurų pajamų“, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

10.2. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas nuosekliai aiškinosi įvykių aplinkybes, šalindamas prieštaravimus, nuosekliai tyrė liudytojų G. K., Č. B., D. B., I. Ž., K. S., N. V., I. H., R. R., M. R., M. M., A. P., V. R., R. K., J. V., E. N., L. P., K. P., S. R.-Gricės, G. G., V. T., A. A., A. M., D. G., M. A., K. S., S. S., M. S. duotus parodymus, vertino specialisto išvadą, specialistės S. R. teisiamajame posėdyje duotus paaiškinimus, procesinių prievartos priemonių metu gautą informaciją bei gautą informaciją iš kelių transporto priemonės registracijos žurnalo duomenų bazės, (duomenys neskelbtini) paskelbtų skelbimų duomenis, kitą bylos medžiagą, ir įvertinęs šių įrodymų visumą paneigė nuteistojo A. B. keltas versijas, kad 1, 3, 5, 8, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18 epizoduose jis veikė ne kaip pardavėjas, o kaip tarpininkas, jog už šią paslaugą gaudavo apytiksliai po 20–50 Eur, per kaltinime nurodytą laikotarpį uždirbo iš viso apie 520 Eur arba teikė pagalbą už dyką, jog 2, 4, 6, 7, 17, 18, 19 epizoduose jis iš viso nedalyvavo, t. y. šiuose epizoduose automobilių nepardavė ir jokių pajamų negavo.

10.2.1. Pirmosios instancijos teismas, kaip matyti iš bylos duomenų, siekdamas patikrinti A. B. keliamas versijas, skyrė papildomą A. B. ūkinės finansinės veiklos tyrimą (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 11 t., b. l. 94–125) ir jos metu buvo padarytos išvados, kad A. B., laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 3 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d., vykdyta veikla negali būti laikoma neatsiskleidusiu tarpininkavimu, jog A. B. vykdyta transporto priemonių pardavimo veikla, pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 1999 m. kovo 23 d. Nr. VIII-1099 3 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatas, atitiko pardavimo pagal pirkimo–pardavimo sutartį požymius. Tokia A. B. naudotų transporto priemonių, atvežtų iš užsienio valstybių pirkimo–pardavimo veikla nėra atsitiktinė ir pavienis sandoris, ši veikla turi pastovumo, nuoseklumo pobūdį bei yra pasikartojanti. Specialisto išvadoje pažymėti ir pagrindiniai A. B. verslumo požymiai: savo pastangomis ir prisiimdamas riziką, vykdė naudotų iš užsienio šalių atvežtų transporto priemonių pardavimą bei su šia veikla susijusius veiksmus; tiriamuoju laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 3 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d. įsigijo 22 transporto priemones, 19 iš jų pardavė, parduodant dvi transporto priemones dalyvavo kaip tarpininkas; prisiėmė riziką parduodamas transporto priemones, kurių savininkas užsienio šalies pilietis, asmuo transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytas kaip pardavėjas, neturėdamas įgaliojimo atstovauti pardavėją ir / ar jo vardu sudaryti / pasirašyti transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis; gavo pajamas iš transporto priemonių pardavimo ir tarpininkavimo veiklos per tęstinį laikotarpį.

10.2.2. Taigi aptartais įrodymais pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. B. neteisėtą veiklą vykdė versliškai, nes sistemingai, pakankamai ilgą laikotarpį, ši veikla buvo pagrindinis jo pajamų šaltinis.

10.3.Atmestini apelianto skundo argumentai, kad jis 2, 4, 6, 7, 17, 18, 19 epizoduose nedalyvavo, t. y. šiuose epizoduose automobilių nepardavė ir jokių pajamų negavo.

10.3.1. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. B., kurio parodymai buvo perskaityti nagrinėjant bylą teisme, parodė, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“, jis įsigijo (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių aikštelėje. Automobilio pardavėjas buvo vyriškis, apie (duomenys neskelbtini) ūgio, maždaug (duomenys neskelbtini) metų, vidutinio kūno sudėjimo. Tai, kad minėtą automobilį A. B. buvo įgijęs iš M. S., patvirtina Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 25 d. teismo baudžiamajame įsakyme, kuriuoM. S. buvo pripažintas kaltu pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, nustatytos aplinkybės, kad M. S. Olandijoje įgytą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), suremontavo ir pardavė A. B.. Iš (duomenys neskelbtini) paskelbto skelbimo dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo, matyti, jog jame nurodytas kontaktinis telefonas (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas, kaip nustatyta byloje, buvo A. B.. Be to, kad A. B. pardavė minėtą automobilį D. B. iš esmės patvirtina ir procesinių prievartos priemonių metu gauta informacija, kai D. B. telefonu susisiekė su A. B., nurodė, jog iš jo rudenį pirko „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, papasakojo, kad policijoje buvo apklausiamas apie įsigijimo aplinkybes, jo neatpažino. Taigi įvertinus šių aptartų įrodymų visumą nekyla abejonių, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“ D. B. įgijo būtent iš A. B..

10.3.2. Teisėjų kolegijai nekelia abejonių ir tai, kad A. B. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), K. S.. Nors K. S. iš jam pateiktų nuotraukų neatpažino asmens pardavusio jam minėtą automobilį, tačiauskelbimų portale įdėtas skelbimas, kuriame nurodytas A. B. priklausantis telefono numeris, procesinių prievarto priemonių metu gauti duomenys apie K. S. ir A. B. pokalbius telefonu, patvirtina, kad automobilį K. S. įgijo būtent iš A. B..

10.3.3. Dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), pradavimo I. H., automobilio „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), pardavimo R. R., automobilio „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), pardavimo O. H., „H. J.“, identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), pardavimo S. R.-G. ir automobilio „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), pardavimo E. A., aplinkybės iš esmės analogiškos kitoms veikoms. Tai, kad A. B. pardavė minėtus automobilius nurodytiems asmenims, patvirtina (duomenys neskelbtini) paskelbtų skelbimų duomenys,procesinių prievartos priemonių metu surinkti duomenys. Pažymėtina ir tai, kad teisme apklausti liudytojai M. S., S. S. ir K. S. tvirtino, jog A. B. tarpininkavimo paslaugų neprašė ir tarpininkavimo paslaugomis nesinaudojo, nebent galėjo iš užsienio atgabentus automobilius parduoti A. B.. Taigi šios liudytojų patvirtinamos aplinkybės iš esmės paneigia A. B. nurodytas aplinkybes, kad automobilius jis pardavė ne kaip savininkas, o kaip tarpininkas.

10.3.4. Būtent nurodytų įrodymų viseto pagrindu, teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas nustatė teisiškai veikos įvertinimui ir atitinkamai A. B. kaltei reikšmingas aplinkybes, pagal byloje surinktus įrodymus nustatė neteisėtos apelianto ūkinės, komercinės veiklos pobūdį, įvykių seką ir atskleidė subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius apelianto veikoje. Išvada, kad A. B. nustatyta tvarka neįregistravęs individualios veiklos ir neinformavęs centrinio mokesčių administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią veiklą, nuo 2017 m. balandžio mėn. 4 d. iki 2018 lapkričio mėn. 28 d., versliškai ir stambiu mastu neteisėtai vertėsi ūkine, komercine veikla – variklinių transporto priemonių pirkimu–pardavimu,apkaltinamajame nuosprendyje yra motyvuota, padaryta analizuojant įrodymus, aptariant ir atskleidžiant jų turinį.

10.4. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai kas išdėstyta, daro išvadą, kad keisti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria A. B. pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, kaip to apeliaciniu skundu prašo nuteistasis, nėra pagrindo.

Dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės

11. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas A. B. paskyrė BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant iš A. B. 2000 Eur kaip nusikalstamos veikos rezultatą. Apeliantas su tokiu teismo sprendimu nesutinka nurodydamas, kad teismas neįvertino tai, kad jo realios pajamos buvo net keturis kartus mažesnės, o be to, konfiskuotus pinigus jis buvo pasiskolinęs iš buvusios sutuoktinės mamos T. S.. Mano, kad turto konfiskavimas yra neproporcinga ir perteklinė priemonė.

11.1. Pagal BK 67 straipsnį turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali būti skiriama kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Minėtas imperatyvas konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ar kitus ekonominę vertę turinčius daiktus suponuoja teismo pareigą baigiamajame akte išdėstyti motyvus, pagrindžiančius nusikalstamą konfiskuojamo turto kilmę. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Tačiau pajamų iš nusikalstamos veikos gavimo fakto ir jo apimties įrodinėjimas yra vienas esminių momentų, dėl kurio kyla turto konfiskavimo mechanizmo efektyvumo problema. Pagal teismų praktiką pripažįstama, kad iš nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo.

11.2. Svarbiausias turto nusikalstamos kilmės aspektas – nusikalstamos veikos, iš kurios toks turtas gaunamas, padarymas. Šioje byloje A. B. pripažintas kaltu dėl to, kad neteisėtai vertėsi ūkine, komercine veikla – transporto priemonių prekyba, kuria versdamasis per laikotarpį nuo 2017-04-03 iki 2018-11-28 gavo ne mažiau 73500 Eur pajamų ir ne mažiau kaip 80 Eur tarpininkavimo atlygio. Taip pat byloje nustatyta, kad dar kėsinosi parduoti tris automobilius, tačiau automobilių nepardavė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Kaip jau buvo minėta, dėl ko nekyla abejonių ir teisėjų kolegijai, kad A. B. neteisėtą veiklą vykdė siekdamas gauti pajamų.Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, A. B. į Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą 2000 Eur įnešė 2019 m. vasario 15 d., t. y. praėjus pakankamai laiko po to, kai buvo padaryta nusikalstama veika. Bylos duomenys taip pat patvirtinama, kad A. B. šiuo metu Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra įgijęs teisę verstis transporto priemonių prekyba. Duomenų, kad tyrimo metu iš A. B. būtų paimti iš nusikalstamos veikos gauti pinigai, byloje nėra. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2000 Eur, kuriuos A. B. įnešė į Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą, yra gauti iš nusikalstamos veikos. Juo labiau, kad apeliaciniame skunde A. B. tvirtina, jog šiuos pinigus jis yra pasiskolinęs iš T. S., o ši apelianto keliama versija bylos duomenimis nėra paneigta.

11.3. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad byloje nėra pareikštas civilinis ieškinys dėl mokesčių išieškojimo, nėra duomenų, jog šiuo metu VMI vykdomas mokesčių išieškojimas iš A. B. mokesčių administravimo tvarka, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. B. paskyrė BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Todėl skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), panaikinant nuosprendžio dalį, kuria A. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir išspręstas taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į A. B. pinigines lėšas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, A. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant iš A. B. 2000 Eur, esančius Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Luminor“ banke.

Panaikinti taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į A. B. pinigines lėšas – 2000 Eur, esančias Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Luminor“ banke, ir 2000 Eur, esančius Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Luminor“ banke, ir šias pinigines lėšas grąžinti A. B..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Nerijus MasiulisNijolė MatuzevičienėGražvydas Poškus