Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2021-05-05 · Administracinė byla Nr. eAS-307-556/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-05
Bylos Nr.
eAS-307-556/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00618-2021-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Veslava Ruskan, Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
L. R.
Atsakovas
Alytaus miesto savivaldybės tarybai, Lietuvos Raudono Kryžiaus draugijai, Alytaus miesto savivaldybės taryba, Lietuvos Raudono Kryžiaus Draugija
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eAS-307-556/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00618-2021-4Procesinio sprendimo kategorija 43.6(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2021 m. gegužės 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan, Ernesto Spruogio ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. R. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. R. skundą atsakovams Alytaus miesto savivaldybės tarybai ir Lietuvos Raudono Kryžiaus draugijai dėl viešo konkurso organizavimo nuostatų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėja Alytaus miesto savivaldybės tarybos narė L. R. 2021 m. kovo 18 d. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro (toliau – ir Centras) direktoriaus viešo konkurso organizavimo nuostatus (toliau – ir Nuostatai), patvirtintus Centro visuotinio dalininkų susirinkimo 2019 m. balandžio 26 d. protokolu Nr. 2 (2021 m. vasario 17 d. protokolo Nr. 2 redakcija), neatitinkančiais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtintame Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše (toliau – ir Konkursų organizavimo tvarkos aprašas) nurodytų reikalavimų, ir panaikinti šiuos Nuostatus.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. kovo 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos L. R. skundą.

Teismas apžvelgė teisinį reglamentavimą, susijusį su asmens teise kreiptis į teismą, ir pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnyje pateiktas baigtinis savivaldybės tarybos nario teisių sąrašas. Pareiškėja, kaip atskira savivaldybės tarybos narė, neturi Vietos savivaldos įstatyme numatytos subjektinės teisės kreiptis į administracinį teismą ir ginčyti Nuostatus. Pareiškėja skunde nenurodė, kokios jos, kaip Alytaus miesto savivaldybės tarybos narės, teisės Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnio prasme yra pažeidžiamos. Pareiškėjos skundą atsisakyta priimti, nes skundą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas bylą vesti asmuo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 8 p.).

Teismas taip pat atkreipė dėmesį į administracinių teismų kompetencijos ribas. Laikė, kad pareiškėjos keliamas ginčas yra susijęs su medicininės reabilitacijos ir sporto centro viešo konkurso į direktoriaus pareigas organizavimu. Keliamas ginčas nėra kilęs iš tarnybinių teisinių santykių. Toks ginčas nelaikytinas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje ir nepatenka į administracinio teismo kompetenciją, todėl pareiškėjos reikalavimai nenagrinėtini teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III.

Pareiškėja L. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 29 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba įpareigoti teismą priimti skundą.

Pareiškėja mano, kad teismas nepagrįstai siaurai taikė teisės normas, padarydamas išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėja, tiek kaip savivaldybės tarybos narė, tiek kaip fizinis asmuo gali ginti viešąjį interesą teisme. Pareiškėja paaiškina, jog ji į teismą kreipėsi kaip savivaldybės tarybos narė, gindama ne tik kiekvieno suinteresuoto asmens teisę dalyvauti konkurse Centro direktoriaus pareigoms užimti, bet ir savo teisę stebėti šį viešą konkursą, kurio organizavimą reglamentuoja Konkursų organizavimo tvarkos aprašas. Teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kurioje aiškinama teisė kreiptis į teismą, ir vadovavosi pasenusia teismų praktika, nurodydamas, jog savivaldybės tarybos nariai negali siekti apginti viešąjį interesą. Be to, teismas, vertindamas pareiškėjos materialinį teisinį suinteresuotumą, galbūt išsprendė klausimą, nenagrinėtiną skundo priėmimo stadijoje. Teismas turėjo nustatyti tik tai, ar pareiškėja turėjo pakankamas procesines prielaidas kreiptis į teismą, ar jas pagrindė. Teismas skundo priėmimo stadijoje neturėjo pagrindo spręsti, kad ginčijamas aktas nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, ir šiuo pagrindu atsisakyti priimti skundą. Pareiškėja dėl ginčo priskirtinumo administracinio teismo kompetencijai pažymi, kad šiuo atveju ginčas kilo ne dėl konkurso rezultatų, o dėl konkurso nuostatų, kurie, jos įsitikinimu, neatitinka aukštesnės galios teisės aktų.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) pateikti skundą laikantis ginčo šaliai – pareiškėjui keliamų reikalavimų, taip pat atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus.

Pagal VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro įstatus, patvirtintus Centro dalininkų susirinkimo 2021 m. sausio 22 d. protokolu Nr. 1, Centras yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos Alytaus miesto savivaldybės viešoji mišri asmens sveikatos priežiūros ne pelno įstaiga, teikianti slaugos ir palaikomojo gydymo, medicininės reabilitacijos ir socialinės priežiūros paslaugas Alytaus miesto gyventojams ir pagal sutartis užsakovams (1 p.). Įstaigos steigėja yra Alytaus miesto savivaldybės taryba. Įstaigos dalininkų teises įgyvendina Alytaus miesto savivaldybės administracija ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Alytaus skyrius (4 p.). Pagrindinis įstaigos veiklos tikslas – gerinti gyventojų sveikatą, siekiant sumažinti gyventojų sergamumą bei mirtingumą, organizuojant ir teikiant saugias ir kokybiškas specializuotas bei kvalifikuotas asmens sveikatos priežiūros bei reabilitacijos, socialines ir sporto paslaugas Alytaus apskrities ir kitų apskričių gyventojams (11 p.).

Sveikatos priežiūros įstaigų klasifikaciją, jų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, veiklos, jos valstybinio reguliavimo pagrindus, kontrolės priemones, valdymo ir finansavimo ypatumus, Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų nomenklatūrą, sveikatos priežiūros įstaigų ir pacientų santykius, atsakomybės už šio įstatymo pažeidimus pagrindus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas (minėto įstatymo 1 str. 1 d.). Pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau – ir LNSS) valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją, vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja būtent ir prašo panaikinti viešo konkurso organizavimo nuostatus, konkrečiai – VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro direktoriaus viešo konkurso organizavimo nuostatus, patvirtintus Centro visuotinio dalininkų susirinkimo 2019 m. balandžio 26 d. protokolu Nr. 2 (2021 m. vasario 17 d. protokolo Nr. 2 redakcija).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ABTĮ yra išskirtos atskirų bylų kategorijos, kurių nagrinėjimo ypatumai išdėstyti šio įstatymo II skyriuje. ABTĮ II skyriaus pirmajame skirsnyje (112–119 str.) įtvirtinta pareiškimų (prašymų) ištirti norminių administracinių teisės aktų teisėtumą pateikimo ir nagrinėjimo tvarka, be kita ko, apibrėžtas subjektų, turinčių teisę kreiptis į teismą su tokiu pareiškimu (prašymu), ratas. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo nagrinėti klausimą, skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl administracinio akto, kurio panaikinimo siekia pareiškėja, pobūdžio ir todėl galbūt nepagrįstai nepaisė tokio administracinio teisės akto teisėtumo ištyrimui aktualių procesinių ypatumų. Atsižvelgdama į tai, kad skundo priėmimo klausimas turi būti nagrinėjamas aspektais, kurių nėra išanalizavęs pirmosios instancijos teismas, ir siekdama nepažeisti pareiškėjos teisės į apeliaciją, teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą, negali atlikti minėto vertinimo (t. y. nustatyti, ar ginčijamas administracinis aktas yra norminis, ar individualus, taip pat ar kreipiantis dėl tokio administracinio akto teisėtumo ištyrimo taikytini specialūs kriterijai, kuriuos pareiškėja atitinka), todėl egzistuoja teisinės prielaidos skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai neįvertino ginčijamo administracinio akto pobūdžio (individualus ar norminis), dėl ko galbūt neteisingai išsprendė skundo priėmimo klausimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos L. R. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ernestas SpruogisVeslava RuskanArūnas Sutkevičius