Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2014-10-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-317-298/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-10-03
Bylos Nr.
1-317-298/2014
Teisminio proceso Nr.
1-57-1-02223-2013-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaclavas Karšulis
Nukentėjusysis
R. B.
Kaltinamasis
V. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1- 317-298/2014Teisminio proceso Nr. 1-57-1-02223-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.10.3.; 1.2.4.8.2.; 2.1.4.4.; 2.1.4.6.; 2.1.4.11.; 2.1.7.; 2.1.8.; 2.1.9.; 2.1.10.1.; 2.1.10.3.2.; 2.3.4.2.; 2.3.4.7.; 2.3.4.8.; 2.3.4.12.; 2.3.5.1.; 2.3.5.2.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 3 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vaclavas Karšulis,sekretoriaujant I. J.,dalyvaujant prokurorei A. Pupeikienei,nukentėjusiajai R. B.,Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei J. T.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

V. B. (V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Darbo biržoje, 21 kartą baustas administracine tvarka, teistas Lietuvoje, teistumas išnykęs, teistas 2007-06-11 (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo pagal Baudžiamojo kodekso §316 str. 1, 2 pastraipas, §69 str., §69b str. 90 dienų bauda, dieną įvertinant 25 eurais, vairuoti transporto priemonę draudžiama iki 2010-12-22, nuosprendį Federalinis centrinis nuobaudų registras panaikino, panaikinimo priežastis – institucija, kuri paskelbė šį pranešimą, pašalino iš federalinio centrinio nuobaudų registro; 2003-03-31 (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo pagal Baudžiamojo kodekso §242 str., §243 str., §263 str., §22 str., §25 str., §53 str., §56 str. 2 metams laisvės atėmimo, bausmę atidedant iki 2008-03-30, bauda lieka galioti iki 2008-05-16,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (dvi nusikalstamos veikos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, o būtent jis:

1) 2013 m. lapkričio 30 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, artimoje aplinkoje smurtaudamas buvusios sutuoktinės R. B. atžvilgiu, t. y. tyčia vieną kartą dešinės rankos delnu suduodamas R. B. į veidą, rankomis pastumdamas R. B., nuo ko ji nugriuvo ant grindų, padarė R. B. poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą kaktos kairėje pusėje, poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, kairio skruosto – žando srityje, kas sukėlė nukentėjusiajai R. B. nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.;

2) 2013 m. gruodžio 30 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, artimoje aplinkoje smurtaudamas buvusios sutuoktinės R. B. atžvilgiu, t. y. tyčia vieną kartą dešine koja įspirdamas R. B. į pilvą, sukėlė nukentėjusiajai R. B. fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis V. B. padaręs šiuos nusikaltimus prisipažino iš dalies, paaiškino, kad dėl pirmo nusikaltimo buvo kaltas. 2013-11-20 apie 20 val. jis atėjo namo į (duomenys neskelbtini), išgėręs. R. B. pradėjo jam reikšti pretenzijas, kad jis išgėręs. Prasidėjo konfliktas. R. B. pradėjo ant jo stipriai šaukti ir rėkti. Buvo paklota lova, tai jis pastūmė ją ant tos lovos. Jis nesudavė jai delnu į veidą. Po to išėjo. 2013-12-30 jis atėjo namo irgi išgėręs. Paklausė ar yra kažką pavalgyti. R. B. jam pasakė, kad pats paruoštų valgyti. Jis pastūmė ją vėl ant lovos ir išėjo. Nesudavė jai į pilvą.

Paskutiniu metu jis vartoja alkoholį per daug. Šiuo metu jis negali gyventi su šeima, nes yra iškeldintas. Jis nedirba, užsidirba iš smulkaus automobilių verslo. Kai turi galimybių, tai padeda žmonai ir vaikams. Jam nereikia gydytis nuo alkoholizmo. Dėl padaryto gailisi. Nukentėjusiosios atsiprašo. Alkoholis turėjo įtakos jo poelgiams. Jei būtų blaivus, taip nesielgtų. Jis ne viską atsimena, kas buvo, nes buvo įvykių metu girtas. Tačiau nemano, kad taip galėjo pasielgti.

Savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu V. B. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (1 t., b. l. 50-52, 91-93).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo, jo kaltė padarius šį nusikaltimą įrodyta tokiais įrodymais:

- nukentėjusiosios R. B. paaiškinimu, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Su ja gyvena sūnus E. B. (E. B.) ir dukra. V. B. jos buvęs vyras. Išsiskyrė 2006 metais. Po skyrybų jis negyveno su jais. Po 2-3 metų jis grįžo. Jis gyveno su jais iki 2013 metų gruodžio pabaigos, kai įvyko antras įvykis. Jis nedirbo. Kol V. B. blaivas, tai viskas gerai. Kai jis girtas, prasideda visi konfliktai. Jai nepatinka, kad jis geria. Dėl to ir vyksta visi konfliktai. 2013-11-30 apie 20 val. V. B. atėjo girtas namo ir jie pradėjo bartis. Jis jai trenkė delnu per veidą ir pastūmė, nuo ko ji nukrito. Jai skaudėjo. Ji iškvietė policiją. Šio įvykio niekas nematė. Po šio įvykio V. B. neatsiprašė. 2013-12-30 apie 22 val. V. B. vėl grįžo girtas namo ir pradėjo bartis. Jis spyrė jai koja į pilvą. Skaudėjo. Įvykį matė sūnus E. B.. Ji iškvietė policiją. V. B. išvežė ir jis buvo iškeldintas. Jis neatsiprašė ir dėl antro įvykio. Su V. B. ji bendrauja, nes jis ateina pas dukrą. Pagrindinė V. B. problema - piktnaudžiavimas alkoholiu. Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji R. B. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 28-32, 70-72);

- Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VPS PP Nemenčinės PN tyrėjo 2013-12-07 tarnybiniu pranešimu, kad 2013-11-30 apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), savo namuose V. B. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą prieš savo žmoną R. B., suduodamas jai į veidą bei pastumdamas, krisdama R. B. susižalojo galvą ir petį, jai buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 1);

- įvykio vietos apžiūros protokolais, kuriuose užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta kambarys gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 12-16, 62-63);

- Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės patrulio tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo, kad V. B. sumušė žmoną R. B., trenkė jai per veidą ir pastūmė (1 t., b. l. 17-19);

- 2013-12-03 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kad R. B. padaryta poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje, poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, kairio skruosto – žando srityje, nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), maždaug prieš 3 - 5 paras iki apžiūros. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais. Visų sužalojimų padarymą griuvimu paaiškinti sunku. Sužalojimai veide būdingi smūgio sudavimui. Sužalojimai kaktos kairėje pusėje galėjo gautis pargriuvus. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 24);

- asmens blaivumo patikrinimo rezultatu, patvirtinančiu, kad v. B. 2013-11-30 buvo nustatyta 2,45 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 37);

- R. B. protokolais – pareiškimais, kad 2013-12-30 apie 22 val. namuose jos sugyventinis V. B. apsvaigęs nuo alkoholio konflikto metu koja jai trenkė į pilvą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą (1 t., b. l. 55, 66);

- Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės patrulio tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kad 2013-12-30 V. B. smurtavo prieš savo žmoną R. B., būdamas neblaivus trenkė jai į pilvą kumščiu ir sukėlė jai fizinį skausmą (1 t., b. l. 64-65);

- 2014-04-25 nepilnamečio liudytojo E. B. paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metu, kad girtas tėvas V. B. vieną kartą dešine koja spyrė mamai R. į pilvą, nuo ko ji nugriuvo. Konflikto priežasties nežino. Daugiau tėtis nemušė mamos R.. Po spyrio mama iš karto pasakė, kad iškvies policiją ir tėvas iš karto išėjo į lauką. Kai policija atvažiavo, tai tėvo V. B. namuose nebuvo (1 t., b. l. 77-78).

Kaltinamasis iš dalies prisipažino panaudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, tvirtino tik ją pastūmęs. Nukentėjusiosios parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo išsamūs ir nuoseklūs, ji juos taip pat patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Kaltinimą patvirtina ir tarnybiniai pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje fakto bei specialisto išvada. Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis liudytojas E. B. davė parodymus, kurie sutampa su nukentėjusiosios parodymais, tačiau teisme duoti parodymus jis atsisakė. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis abiejų nusikaltimų padarymo metu buvo stipriai išgėręs ir pats pripažino, kad ne viską pamena, todėl jo paaiškinimai vertintini kritiškai ir išanalizavus įrodymų visumą matyti, kad V. B. smurtavo prieš R. B. ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 str., kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad „artimieji giminaičiai“ yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o 2 šio straipsnio dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Teismų praktikoje (nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-6/2012) sprendžiant klausimą, ar nukentėjusysis laikytinas traukiamo baudžiamojon atsakomybėn šeimos nariu, vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais (pvz. 2012 m. birželio 4 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija), 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Šeimos sampratos išaiškinimą Konstitucinis Teismas pateikė 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime nurodydamas, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Konstitucinis Teismas išskyrė tam tikrus kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant, ar asmenų santykiai priskirtini šeimos santykiams. Sprendžiant apie šeimos santykių buvimą reikia vertinti tų santykių turinį ir atsižvelgus į teismo nurodytus kriterijus spręsti dėl šeimos santykių fakto. Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam, o vien tik faktas apie asmenų bendrą gyvenimą viename būste nėra pagrindas besąlygiškai išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, neįregistravusių santuokos (partnerystės), t. y. sugyventinių santykiai. Tokiais atvejais reikia atidžiai vertinti tų aplinkybių visumą, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų požiūrį vienas į kitą, ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant šeimos būdingų santykių turinį atitinkančius santykius. Šioje byloje nustatyta, kad V. B. gyveno kartu su nukentėjusiąja ir nors jie išsiskyrę, tačiau vis tiek gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, ir V. B. laikė ją savo sugyventine, todėl laikytina, kad R. B. buvo V. B. šeimos narys.

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis du kartus sužalojo savo šeimos narį – buvusią sutuoktinę R. B., su kuria kartu gyveno ir sukėlė jai fizinį skausmą, t. y. padarė du nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o ją sunkina tai, kad nusikalto būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo elgesiui (BK 90 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Kaltinamasis iš dalies prisipažino nusikaltęs, atsiprašė nukentėjusiosios. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, kuris nedirba, tačiau registruojasi Darbo biržoje, anksčiau teistas ir teistumas neišnykęs, teistas iš užsienyje, 21 kartą baustas administracine tvarka, turi sveikatos problemų (1 t., b. l. 160), nėra jo atsakomybę lengvinančių ir yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl jam skirtinos sankcijoje už padarytus nusikaltimus numatytos laisvės apribojimo bausmės, kurios bendrintinos jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 4 d.,

nusprendė:

V. B. (V. B.) pripažinti kaltu, padarius du nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nuteisti:

- pagal BK 140 str. 2 d. (2013-11-30) – laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

- pagal BK 140 str. 2 d. (2013-12-30) – laisvės apribojimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. paskirtas bausmes iš dalies sudėti ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždraudžiant per laisvės apribojimo laiką lankytis baruose, kavinėse ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai, turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus,

Vadovaujantis BPK 140 str. 9 d., 66 str., 65 str. 1 d. 2 p. c p.p. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2013-12-01 iki 2013-12-02, nuo 2013-12-30 iki 2013-12-31 ir paskirtos laisvės apribojimo bausmės paskutinį mėnesį sutrumpinti 4 dienomis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vaclavas Karšulis