- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-10-03
- Bylos Nr.
- Ik-1024-406/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00486-2011-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Čekanauskas, Natalja Zelionkienė, Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- G. J. S.
- Trečiasis asmuo
- R. J., VĮ Registrų centrui
- Atsakovas
- VĮ Registrų centro
- Kategorijos
- 12.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nataljos Zelionkienės ir Astos Urbonienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. J. S. skundą atsakovui VĮ Registrų centro Alytaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centrui ir R. J. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą prašydamas panaikinti VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2011 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. 2.16.17.-82 „Dėl nuosavybės teisės į butą įregistravimo“ bei VĮ Registrų centro 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 135 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“, įpareigoti VĮ Registrų centrą įregistruoti pareiškėjui nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – butą (unikalus Nr. 1197-0003-8010:0004), esantį (duomenys neskelbtini), Alytaus mieste.
Pareiškėjo atstovas nurodė, kad po sutuoktinės A. S. mirties (mirė 2006 m. gruodžio 28 d.) pareiškėjas paveldėjo pagal įstatymą sutuoktinei tenkančią ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje. 2007 m. gegužės 4 d. pareiškėjui buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą bei nuosavybės teisės liudijimas ir pareiškėjas 2007 m. gegužės 16 d. savo vardu įregistravo nuosavybės teisę į minėtą butą. Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjui išduotus paveldėjimo teisės pagal įstatymą bei nuosavybės teisės liudijimus pripažino negaliojančiais, o buto, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, savininke pripažinta D. D. (R. J. ir A. S. mama), mirusi 1987 m. kovo 30 d. Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 17 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Atsakovas – VĮ Registrų centro Alytaus filialas – panaikino pareiškėjo vardu registruotą nuosavybės teisę į butą ir butą įregistravo D. D. vardu, o R. J., kaip D. D. įpėdinė, minėtą butą 2009 m. birželio 11 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu įregistravo savo vardu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. spalio 22 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartį panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo R. J. ieškinį atmetė. Kadangi minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi panaikintas D. D. nuosavybės teisių registravimo pagrindas, todėl nelieka galimybės priimti paveldėjimą pagal įstatymą ir D. D. dukrai R. J.. Mano, jog įsiteisėjusi Aukščiausiojo teismo nutartis yra pakankamas ir neginčijamas teisinis pagrindas registruojant G. J. S. daiktines teises, todėl atsakovo ir trečiojo suinteresuotojo asmens priimti sprendimai neteisėti ir nepagrįsti. Prašo tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens priimtus sprendimus bei įpareigoti įregistruoti pareiškėjui nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytuje.
Atsiliepimas
Atsakovas – VĮ Registrų centro Alytaus filialas – atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka (b.l. 35-36). Vadovaujantis LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatomis, nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, pateikus įstatymu nustatytus dokumentus, patvirtinančius daiktinės teisės pasibaigimą arba daiktinės teisės turėtojo pasikeitimą. LR Civilinio kodekso 4.262 str. nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartyje, kurios pagrindu pareiškėjas prašė įregistruoti jo vardu nuosavybės teises į nekilnojamąją daiktą, nėra duomenų apie pil. R. J. daiktinių teisių pasibaigimą (2009 m. birželio 11 d. paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu), pareiškėjo daiktinių teisių atsiradimą. Kadangi iki kasacinio skundo išnagrinėjimo pasikeitė daiktinių teisių turėtojas (ši aplinkybė vertinama nebuvo), pareiškėjas turi teisę inicijuoti paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu civilinio proceso tvarka. Prašo skundą atmesti.
Tretysis suinteresuotas asmuo – VĮ Registrų centras - atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka (b.l. 38-39). Registro tvarkytojas nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Nagrinėjamu atveju 2009 m. birželio 11 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, kaip R. J. nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo, pripažinimas neteisėtu, yra vertinamųjų faktų nustatymas. Pareiškėjas savo prašymą argumentavo tuo, jog pagrindai (dokumentai), pagal kurių duomenis kito asmens nuosavybės teisės buvo įregistruotos nekilnojamojo turto registre, yra neteisėti. Kadangi nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas neleidžia vertinti dokumentų, kurių pagrindu daromi įrašai nekilnojamojo turto registre, teisėtumo, todėl nekilnojamojo turto registro tvarkytojas šiuo atveju neturėjo teisės daryti pakeitimus nekilnojamojo turto registre pagal minėtus pareiškėjo argumentus. Prašo skundą atmesti.
Šalies argumentai
Trečiojo suinteresuotojo asmens R. J. įgaliotas atstovas su pareiškėjo skundu nesutinka. Nurodė, jog vienintelė ir teisėta D. D. turto paveldėtoja yra R. J.. Tai patvirtina 2009 m. birželio 11 d. išduotas notarinis liudijimas apie paveldėjimo teisės liudijimą bei 1988 m. balandžio 14 d. paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, kurių pareiškėjas neginčijo. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo 2009 m. spalio 22 d. nutartyje nesprendė klausimo dėl D. D. turto paveldėjimo, o R. J. teisę į butą patvirtina net du notarine tvarka išduoti juridinę galią turintys dokumentai, kurie yra nenuginčyti ir galiojantys, todėl atsakovo sprendimas atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą yra pagrįstas, teisėtas ir paliktinas galioti. Prašo pareiškėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas nepagrįstas ir netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2011 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. 2.16.17.-82 bei VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2011 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. 135, kuriais atsisakyta įregistruoti J.G. S. nuosavybės teisę į nekilojamąjį daiktą – butą/patalpą (unikalus Nr. 1197-0003-8010:0004), esančią (duomenys neskelbtini), Alytaus m.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymas (toliau – Įstatymas). Šis Įstatymas reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre bei išregistravimą, apibrėžia nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas ir atsakomybę, nustato teisinius pagrindus, kuriais vadovaujantis įregistruojama bei išregistruojama Nekilnojamojo turto registre daiktinė teisė (Įstatymo 16, 22 str.).
Įstatymo 22 straipsnyje nustatyti daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą atsiradimo ir įregistravimo nekilnojamojo turto registre teisiniai pagrindai – t.y. nurodyti dokumentai, kurių pagrindu įregistruojami juridiniai faktai: valstybės institucijos sprendimas, teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis, įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą bei turto arešto aktų registro dokumentai, nekilnojamojo daikto pardavimo sutartys, kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai. Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Tai reiškia, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą ir kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumą.
Byloje esantys objektyvūs ir neginčijami įrodymai patvirtina, jog nuosavybės teisės į butą (unikalus Nr. 1197-0003-8010:0004), esantį (duomenys neskelbtini), Alytaus m. įregistruotos R. J. 2009 m. birželio 11 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu (b.l. 51-52). Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.47 straipsnyje nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius, paveldint, pagaminant naują daiktą, kitais šiame straipsnyje ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais. Įstatymuose nustatytais pagrindais įgyta nuosavybė į nekilnojamąjį daiktą registruojama Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta tvarka. Šiuo atveju pateikti dokumentai patvirtina, kad R. J. įgijo daiktines teises į visą butą paveldėjimo būdu. Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus bei pateiktus dokumentus, teismo nuomone, tretysis suinteresuotas asmuo R. J. pateikė nekilnojamojo turto registro tvarkytojui jos nuosavybės teisę į ginčo patalpą (butą) patvirtinančius dokumentus, todėl teisėtai ir pagrįstai įregistruotos nuosavybės teisės į jį.
Pareiškėjas, prašydamas įregistruoti jo nuosavybės teises į tą patį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytaus m., vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartimi. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, nagrinėdamas civilinę bylą kasacine tvarka dėl nuosavybės teisių į ginčo butą konstatavo, kad R. J. mirusio tėvo A. D. palikimą (tame tarpe ir jo dalį į butą) priėmė pradėdama faktiškai turtą valdyti R. J. mirusi sesuo A. S. (buvusi pareiškėjo J.G. S. sutuoktinė), tačiau teismas minėtoje nutartyje nieko nepasisakė dėl R. J. mirusios motinos D. D. buto, kuris jai teisėtai priklausė kartu su sutuoktiniu A. D. bendros jungtinės nuosavybės teise ½ dalies (b.l.57-63). Teismas taip pat nepripažino A. S. teisės į visą ginčo butą, o išvardintų aplinkybių visuma suponavo pagrindą konstatuoti, kad A. D. po tėvo mirties motinos sutikimu priėmė palikimą pradėdama faktiškai valdyti butą ir pajų. Akivaizdu, jog galutinis teismo sprendimas ginče dėl buto nuosavybės apėmė tik mirusiajam A. D. priklausiusios ½ buto dalies paveldėjimo klausimą, tačiau tai niekaip neįtakojo ir negalėjo įtakoti vėliau mirusios jo sutuoktinės, R. J. mamos D. D. turėtos ½ buto dalies, kuri jai teisėtai priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, klausimą. Kadangi Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2009 m. spalio 22 d. nutartyje nevertino bei nesprendė klausimo, susijusio su D. D. priklausiusio turto paveldėjimu, todėl R. J. yra teisėta D. D. turto paveldėtoja. Tai patvirtina 2009 m. birželio 11 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (b.l. 51-52), kuris nėra teismine tvarka nuginčytas ir yra galiojantis. Pareiškėjas savaip plečiamai interpretuoja Aukščiausiojo teismo nutartį. Jam manant, kad notarine tvarka išduoti dokumentai dėl D. D. turto – viso buto (duomenys neskelbtini) Alytuje paveldėjimo pažeidžia jo turtines teises, siekdamas šias pažeistas teises apginti, jis ar jo atstovas turi teisę su ieškiniu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ir teismine tvarka ginčyti notarine tvarka išduotus paveldėjimo teisės liudijimus. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog ginčo butas ar jo dalis nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims.
Nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto registrą (Įstatymo 3 str.). Įstatymo 4 straipsnis numato, jog visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo yra laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus išregistravimas reglamentuotas Įstatymo 16 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, jog nekilnojamojo turto registre registruota daiktinė teisė išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad daiktinė teisė pasibaigė ar pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Pareiškėjas, prašydamas įregistruoti jam nuosavybės teisę į ginčo butą, nei VĮ Registrų centro Alytaus filialui, nei VĮ Registrų centrui, nei teismui nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad R. J. pasibaigė nuosavybės teisės į jai nuosavybės teise registruotą nekilnojamąjį daiktą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytaus m., ar jo dalį, ar kad pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Pabrėžtina, kad pats atsakovas, kaip registrų tvarkytojas, neturi įstatyme numatytos teisės nagrinėti paveldėjimo dokumentų teisėtumo klausimų, vienašališkai naikinti juridinius faktus įtvirtinančius dokumentus, taip iš esmės išsprendžiant ginčą dėl nuosavybės. Pažymėtina ir tai, kad tokio pobūdžio ginčų sprendimas nėra priskirtas ir administracinių teismų kompetencijai.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo juos naikinti ir skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus skundo reikalavimą dėl sprendimų panaikinimo, nėra pagrindo įpareigoti VĮ Registrų centrą įregistruoti pareiškėjui nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – butą (unikalus Nr. 1197-0003-8010:0004), esantį (duomenys neskelbtini), Alytaus m., šis skundo reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
nusprendžia:
Skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą.