- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-06
- Bylos Nr.
- 2A-844-492/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Egidijus Žironas, Virginija Volskienė
- Ieškovas
- M. Š.
- Atsakovas
- I. B.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos tarnyba, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnyba
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-419-127/2008 pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovei I. B. , ir pagal atsakovės I. B. priešieškinį ieškovui M. Š. , tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos tarnyba, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnyba, dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas M. Š. prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus J. Š. , a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškovu, nustatyti atsakovės I. B. bendravimo tvarką su sūnumi, iš atsakovės priteisti 200 Lt dydžio išlaikymą mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo pilnametystės. Nurodė, kad, gimus sūnui J., ieškovas su atsakove gyveno pas M. Š. tėvus. Pašlijus santykiams, atsakovė pasiėmė sūnų ir išvyko gyventi į Panevėžio raj. 2007 m. gegužės mėnesį atsakovė I. B. su sūnumi grįžo gyventi į Vilnių pas ieškovą, tačiau 2007 m. lapkričio mėnesį atsakovė vėl išvyko, palikdama nepilnametį sūnų gyventi su ieškovu. Po kurio laiko atsakovė I. B. pranešė ieškovui, norinti pasiimti mažametį sūnų gyventi kartu.
Atsiliepimas
Atsakovė I. B. prašė nepilnamečio gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove. Nurodė, kad ji nuolat rūpinosi mažamečiu sūnumi. I. B. išvyko su mažamečiu sūnumi į Panevėžį pas savo motiną ir seserį, nes ieškovas smurtavo atsakovės atžvilgiu vaiko akivaizdoje, grasino. Atsakovė su mažamečiu sūnumi sugrįžo pas ieškovą gyventi į Vilnių pastarajam paprašius, tačiau tarp šalių vėl prasidėjo konfliktai, todėl I. B. buvo priversta sugrįžti pas giminaičius į Panevėžį. Ieškovas M. Š. neleido pasiimti atsakovei kartu sūnaus.
Šalies argumentai
Atsakovė I. B. priešieškiniu prašė nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su motina. Nurodė, kad turi gyvenamąją vietą kartu su motina Panevėžyje nuomojamajame dviejų kambarių bute, dirba, turi pakankamai pajamų savo ir sūnaus išlaikymui. Pažymėjo, kad nepilnametis sūnus turi gyventi kartu su motina, o M. Š. galės matytis, bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime bet kuriuo metu jam pageidaujant.
Atsiliepimas
Ieškovas M. Š. atsiliepimu į priešieškinį prašė jo netenkinti. Nurodė, kad atsakovė dažnai lankydavo savo motiną Panevėžyje, kuriai yra reikalinga priežiūra dėl girtavimo, todėl ieškovas prieštaravo dėl mažamečio sūnaus vežimosi kartu į Panevėžį pas girtaujančią, konfliktuojančią, rodančią blogą pavyzdį sūnui J.; motiną. Teigė, kad atsakovei dažnai trūksta pinigų, negali atvažiuoti aplankyti sūnaus, per pastaruosius tris mėnesius kelis kartus kvietėsi greitąją medicinos pagalbą dėl prastos sveikatos, yra neraštinga.
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsakovė gyvena nuomojamajame dviejų kambarių bute su visais patogumais (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad gyvenamoji aplinka yra tinkama užtikrinti vaiko teisei į tinkamas gyvenimo sąlygas. Atsakovės asmenybės bruožai, gyvenimo būdas, požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi parodo, kad ji tinkamai atlieka motinos pareigas mažamečio sūnaus atžvilgiu, noras gyventi su sūnumi yra sąžiningas.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos tarnyba pateiktoje išvadoje nurodė, kad nepilnamečio J. Š. gyvenamoji vieta gali būti nustatyta su tėvu. Buities tyrimo akte buvo nustatyta, kad nepilnametis J. Š. su savo tėvu ir seneliais gyvena seneliams priklausančiame dviejų kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini). Butas švarus, jaukus, mažamečiui yra sudarytos visos sąlygos augti, žaisti, vystytis. Nurodė, jog ieškovas turi pastovią gyvenamąją vietą, darbą, nuolatinį darbo grafiką, vaikas yra prisirišęs prie M. Š. motinos, jam sudarytos tinkamos sąlygos augti, vystytis, todėl nepilnamečiui J. yra saugiau būtų gyventi su tėvu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškovo M. Š. ieškinio netenkino, o priešieškinį tenkino pilnai, nustatė nepilnamečio J. Š. gyvenamąją vietą su motina I. B. . Nurodė, kad šalių sūnus J. Š. buvo dirbtinai atskirtas nuo motinos I. B. . Pažymėjo, kad teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą, vadovaujasi vaiko interesų pirmenybės principu. Konkrečiu atveju, nepilnametis J. Š. yra vienerių metų ir devynerių mėnesių amžiaus, todėl šiai dienai yra svarbūs šie vaiko interesų kriterijai: sveikas vystimasis, teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas, saugi aplinka. Ikimokyklinio amžiaus vaikui daugiau reikia motinos globos, nes tokio amžiaus vaiko priežiūra reikalauja daugiau švelnumo, atidumo ir kitų savybių, kurios yra daugiau būdingos moterims. Ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad atsakovė buvo gera ir rūpestinga motina. Posėdžio metu apklausti liudytojai J. M. , E. Š. , G. J. patvirtino, kad atsakovė yra rūpestinga, gera motina. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad abu nepilnamečio J. tėvai dirba, turi gyvenamąsias vietas dviejų kambarių butuose su kitais dviem asmenimis, todėl abiejų tėvų gyvenimo sąlygos yra panašios. Teismas nenustatė faktų, pagrindžiančių ieškovo teiginius, kad atsakovė negalės pasirūpinti sūnumi, priešingai, bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu teismas įsitikino, kad atsakovė aktyviai gynė savo teises ir pareigas sūnaus atžvilgiu: įsidarbino, praėjo išbandomąjį laikotarpį, gauna pakankamas pajamas savo ir sūnaus pragyvenimui, susirado tinkamą gyvenamąją vietą, teikė sūnui išlaikymą, esant galimybei lankė sūnų Vilniuje. Atsakovės motina H. B. teismo posėdžio metu patvirtino turėjusi problemų dėl alkoholio vartojimo praeityje, tačiau dabartiniu metu jo nevartojanti ir yra pasiryžusi dukrai padėti auginti sūnų. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 9 d. sprendimu nepilnamečiui J. Š. iš ieškovo buvo priteistas išlaikymas.
Šalies argumentai
Ieškovas M. Š. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. ir priimti naują sprendimą - tenkinti ieškinį, nustatyti nepilnamečio J. Š. gyvenamąją vietą su ieškovu. Nurodė, kad motina I. B. negyvena su sūnumi nuo 2007 m. lapkričio mėn., lankė sūnų retai, todėl nežino šiuo metu esančių mažamečio vaiko valgymo ypatumų, mitybos ir dienos režimo. Atsakovė patvirtino, kad sūnus yra labiau prisirišęs prie tėvo. J. Š. yra taip pat prisirišęs prie ieškovo tėvų, tuo tarpu atsakovės motinos vaikas nepažįsta. Pažymėjo, kad nepilnamečiui vaikui susikalbėti su atsakovės motina H. B. bus neįmanoma, nes ji nemoka lietuvių kalbos, taip pat ji turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo. J. Š. yra beveik dviejų metų amžiaus, todėl pirmosios instancijos argumentas, jog vaikui būtina motinos globa ir rūpinimasis, negali būti esminis nustatant vaiko gyvenamąją vietą. Atsakovė gyvena nuomojame bute, todėl vaiko saugumas nėra taip užtikrinamas kaip gyvenimas ieškovo tėvams nuosavybės teise priklausančiame bute. Pateiktoje 2007 m. gruodžio mėn. nuomos sutartyje, matyti, kad atsakovės nurodytame bute nuomininkai yra du: I. B. ir V. J. . Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar minėtame bute gyvena V. J. su savo šeima. Ieškovo darbo grafikas, kasdien nuo 13 val. iki 19 val., yra palankus vaiko auginimui, todėl negali būti vienodai vertinamas su atsakovės darbo grafiku - atsakovė dirba tris dienas iš eilės nuo 8 iki 21 val. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja atsakovės sesuo O. J. paaiškino, kad I. B. neturi pakankamai lėšų gyvenimui. M. Š. nurodė, kad aplinkos keitimas vaikui gali padaryti socialinę, psichologinę žalą, taip pat turi būti vertinami kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs pastovus ryšys su vienu iš tėvų, su kuriuo jau vaikas gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis. J. Š. ieškovo tėvams nuosavybės teise priklausančiame bute gyvena beveik 2 metus, yra pripratęs prie gyvenamosios aplinkos, senelių, jį supa puikios gyvenimo ir buitinės sąlygos.
Ieškovo M. Š. apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.
Ieškovo M. Š. ir atsakovės I. B. – sūnus J. Š. gimė (duomenys neskelbtini), šalims nesant santuokoje. Nuo gimimo iki 2007 m. lapkričio mėn. Justas augo su abiem tėvais Vilniuje ieškovo M. Š. tėvų bute (duomenys neskelbtini), kai pašlijus šalių tarpusavio santykiams atsakovė išvyko gyventi į Panevėžį. Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, išklausęs šalių paaiškinimus, ištyręs liudytojų parodymus, įvertino, kad šalių konflikto rezultate, atsakovė, priešingai, negu teigia apeliantas jog laisva valia paliko, buvo dirbtinai atskirta nuo savo sūnaus, nes jai buvo sudaromos kliūtys išvykti atskirai gyventi kartu su juo. Tokia faktinė situacija negali būti vertinama kaip atsakovės netinkamas elgesys, nenoras ar nesugebėjimas auginti vaiką. Apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė argumentų nei įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius apie atsakovės nepakankamą rūpinimąsi mažamečiu sūnumi, priešingai, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ji nuolat, ir išvykusi gyventi atskirai, nepaisant menkų savo materialinių galimybių siekė palaikyti ryšius sūnumi, jį prižiūrėti ir dalyvauti jo auklėjime (l. 110-114). Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad atsakovė sugeba sudaryti pakankamas sąlygas vaikui ugdyti, yra gerai charakterizuojam, dirba ir turi nuolatines pajamas (l. 50-51, 70-72, 105-109). Panevėžio savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnyba pateikė 2008-03-04 išvadą, kurioje nurodė, kad atsakovė gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute su visais patogumais (duomenys neskelbtini), namų aplinka švari, tvarkinga, viename kambaryje įsikūrusi atsakovė, kitame – jos motina, gyvenamoji aplinka yra tinkama vaikui gyventi, atsakovės asmenybės bruožai ir gyvenimo būdas patvirtina, kad ji tinkamai atlieka savo pareigas sūnaus atžvilgiu ir prašė mažamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su motina (l. 52, 95). Nesant byloje duomenų apie netinkamą motinos pareigų atlikimą, nesirūpinimą vaiku, įvertinus aplinkybes apie J. priverstinio pobūdžio atskyrimą nuo motinos, atsižvelgiant į labai mažą vaiko amžių, pirmosios instancijos padarė pagrįstą išvadą kad nėra priežasčių nustatyti jo gyvenamąją vietą atskirai nuo motinos, gyvenimas kartu su ja geriausiai atitinka vaiko interesus (CK 3.3 str. 1 d., 3.174 str. 2 d.).
Apelianto argumentai dėl kitų kartu su atsakove gyvenančių asmenų – atsakovės motinos H. B. , draugės galimos neigiamos įtakos vaiko ugdymui niekuo nepagrįsti ir neįrodyti, todėl atmestini. Duomenų, kad kartu bute gyvena V. J. su šeima, nėra. Aplinkybės, kad atsakovės žemesnis išsilavinimas, jos motinos nemoka valstybinės kalbos, pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai įvertintos kaip diskriminuojančios asmenį ir atmestos. Apelianto argumentai dėl sunkios atsakovės turtinės padėties tai pat nepaneigia teismo padarytų išvadų, materialinės gyvenimo sąlygos negali tapti kliūtimi gyventi vaikui su motina, kai tai geriausiai atitinka jo interesus. Vaiko poreikius atitinkančių materialinių sąlygų našta turi būti paskirstoma proporcingai tėvų turtinei padėčiai, todėl atsakovas, būdamas geresnėje materialinėje padėtyje, privalėtų teikti didesnį išlaikymą.
Mažamečio vaiko atskyrimas nuo motinos būtų nesuderinamas su Jungtinių tautų Vaikų teisių deklaracijos 6 principe įtvirtinta bendrąja taisykle, jog mažamečio vaiko, išskyrus išimtines aplinkybes, negalima išskirti su motina. Tokios išimtinės aplinkybės byloje nėra nustatytos. Apelianto argumentas, kad aplinkos keitimas gali turėti neigiamą poveikį vaiko vystimuisi, yra atmestinas, nes esant vienodai tinkamoms sąlygoms vaikui augti pas atsakovę, prioritetas teiktinas mažo vaiko pastoviam bendravimui su motina. Nuolatinės nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvu neturi tapti kliūtimi kitam su juo bendrauti ir dalyvauti jo auklėjime. Apeliantas turi teisę kreiptis į teismą su prašymu nustatyti bendravimo su vaiku tvarką (CK 3.175 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas, pilnai ir objektyviai ištyręs reikšmingas aplinkybes byloje, įvertinęs visus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog vaiko interesus šiuo metu geriausiai atitinka gyvenimas su motina, ir keisti sprendimą nėra pagrindo, apeliacinį skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.