Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2012-02-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-309-907/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-02-27
Bylos Nr.
1-309-907/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Čebatoriūtė
Kaltinamasis
A. G.
Nukentėjusysis
T. Ž.
Advokatai
Adolfas Račkauskas
Kategorijos
  • 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-309-907/2012Teisminio proceso Nr. 1-41-1-01560-2011-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.; (S) 1.1.8.1.; 1.2.14.1.2.1.; 2.3.6.4.5.
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 27 d.Šiauliai

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Erikai Andrulienei ir Ievai Mišeikienei, dalyvaujant prokurorei Inetai Jurešienei, kaltinamajam A. G., gynėjui advokatui Adolfui Račkauskui, nukentėjusiajam T. Ž., nukentėjusiojo atstovei Audronei Jankei, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Stanislovui Gurejevui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini),lietuvis, LR pilietis, nevedęs, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini),gyvenamoji vieta nedeklaruota, teistas 2009-11-03 Radviliškio r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 2 d., paskirta bausmė laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn., bausmę atliko, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. 2011 m. rugsėjo 18 d., apie 11:00 val., Šiaulių vaikų globos namų „Šaltinis“ teritorijoje, esančioje Vytauto g. 182, Šiauliuose, paprašydamas nepilnamečio nukentėjusiojo T. Ž. duoti pasinaudoti jo mobilaus ryšio telefonu „Nokia 7310c“, iš anksto žinodamas ir turėdamas tikslą mobilaus ryšio telefoną „Nokia 7310c“ pagrobti ir nebegrąžinti, perimdamas iš nukentėjusiojo T. Ž. rankų jam priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia 7310c“ atvirai pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam T. Ž. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 7310c“, 150 Lt vertės.

A. G. teisme dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tikslios datos neprisimena, galėjo būti pranešime apie įtarimą nurodyta data - 2011-09-18, prieš pietus, jis vienas, blaivus, nuėjo į globos namus „Šaltinis“, pamatė, kad iš jų išėjo iš matymo žinoma mergina, kuri važinėjosi riedučiais, su ja kartu išėjo berniukas apie 14-15 metų amžiaus, atsisėdo netoli jos. Matė, kad vaikinas mobiliuoju telefonu rašinėjo SMS žinutes, vaikino paprašė, kad paskolintų telefoną, nes norėjo įsidėti savo SIM kortelę ir pasiskambinti draugui. Vaikinas telefono nedavė. Jį kalbino, kad telefoną paskolintų pusvalandžiui, sakė, kad po pusvalandžio bus prie „Cento“ parduotuvės ir telefoną grąžins. Vaikiną įkalbėjo. Telefoną davė pats vaikinas, prieš tai iš telefono išsiėmė savo SIM kortelę ir įdėjo jo SIM kortelę, nes jis pats nemokėjo įsidėti. Jis pasiėmė to vaikino mobilųjį telefoną Nokia ir pasakė, kad telefoną atneš po pusvalandžio. Kaip užstatą paliko savo pilkos spalvos telefoną Nokia senesnio modelio, jo telefonas neveikė, nes buvo sugedęs. Galvojo telefoną grąžinti, bet vaikinukui telefono negrąžino, nes nespėjo per sutartą laiką nueiti iki sutartos vietos, todėl telefoną nunešė į turgų ir pardavė nepažįstamam vyriškiui už 70 Lt. Pinigus už parduotą telefoną išleido maistui.

Nukentėjusysis T. Ž. parodė, kad tikslios datos nebeprisimena, galėjo būti 2011-09-18, apie 11 val., buvo sekmadienis, su drauge S. išėjo į Šiaulių m. vaikų globos namų į kiemą pasivaikščioti. Nuėjo prie skalbyklos, esančios už vaikų globos namų, S. važinėjosi riedučiais, o jis atsisėdo ant laiptelių prie skalbyklos. Prie jų priėjo vaikinas A. G.. S. su juo pasikalbėjo ir toliau važinėjosi riedučiais. A. G. jo paklausė kiek valandų, jis pasižiūrėjo į telefoną ir pasakė. Po to A. G. paprašė duoti paskambinti broliui, paskui sakė mamai, jis atsakė, kad neduos, bet A. G. jį įkalbėjo, jis jam davė savo telefoną, išėmė savo SIM kortelę ir įdėjo A. G., nes jis nemokėjo įsidėti. A. G. žadėjo skambinti mamai, bet paskambino broliui, jis galvojo, kad telefoną jam atiduos. Tada A. G. jam padavė savo mobilaus ryšio telefoną, o jo mobilaus ryšio telefoną pasiėmė ir pasakė, kad po pusvalandžio jo telefoną grąžins, liepė ateiti prie „Cento“ parduotuvės, po pusvalandžio prie minėtos parduotuvės jis nuėjo su S., bet kaltinamojo ten nebuvo, suprato, kad A. G. jam telefono negrąžins. A. G. duotas telefonas neveikė, nes buvo sugedęs. Vakare Simonos paprašė, kad duotų telefoną pasiskambinti tetai. Paskambinęs tetai viską papasakojo, apie tai išgirdo grupės auklėtoja, jai taip pat viską papasakojo. Kreipėsi į policiją, telefoną atgavo, nors ir apgadintą, tačiau pasiėmė ir byloje civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytoja S. Š. parodė, kad tikslios datos neprisimena, galėjo būti 2011 m. rugsėjo vidurys, prieš pietus, ji ėjo į Šiaulių vaikų globos namų „Šaltinis“ kiemą važinėtis riedučiais, su ja kartu ėjo T. Ž.. Ji važinėjosi riedučiais, už skalbyklos pamatė K. G. brolį, vardo nežino, jį pažįsta ir žino, kad tai K. G. brolis, nes K. G. buvo jos grupiokas, o tas jo brolis pas Kęstą ateidavo. K. G. brolis ją pasikvietė pasikalbėti, jie truputį pasikalbėjo. Tada K. G. brolis T. Ž. paprašė, kad šis duotų savo telefoną paskambinti, sakė, kad grąžins, ką Gedvilas su T. Ž. toliau šnekėjo, negirdėjo, nes nuo jų nuvažiavo toliau. Matė, kad T. Ž. savo mobilųjį telefoną Nokia mėlynos spalvos padavė K. G. broliui, o šis jam padavė savo mobilųjį telefoną Nokia pilkos spalvos. Dar matė, kaip T. Ž. prieš paduodamas savo telefoną K. G. broliui, išsiėmė SIM kortelę. K. G. brolis nuėjo, telefono T. Ž. neatidavė. Jie abu su T. Ž. ėjo prie parduotuvės ieškoti, bet nesutiko kaltinamojo, neatgavo telefono.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, nukentėjusiojo T. Ž., liudytojos S. Š. duotų parodymų, A. G. kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais:

- 2011-09-19 įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 5-9), iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta- Šiaulių vaikų globos namų „Šaltinis“ kiemas, esantis Vytauto g. 182, Šiauliuose;

- numeruoto daikto išrašu (b.l. 10) iš kurio matyti, kad nukentėjęs T. Ž. žymėjo savo mobilųjį telefoną „Nokia 7310“, IMEI Nr. 354151026297518;

- 2011-12-23 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b.l. 20), iš kurio matyti, kad liudytojas B. J. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 7310c“ savo iniciatyva;

- 2012-01-19 apžiūros protokolu (b.l. 21-23), iš kurio matyti, kad apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „Nokia 7310c“, IMEI Nr. 354151026297518, apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė;

- 2012-01-19 nukentėjusiojo T. Ž. prašymu (b.l. 24), iš kurio matyti, kad nukentėjęs T. Ž. prašo grąžinti jam priklausantį telefoną „Nokia 7310c“, IMEI Nr. 354151026297518;

- 2012-01-19 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK nutarimu dėl daiktų perdavimo saugojimui ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-1560-11 (b.l. 25-26) ir pakvitavimu (b.l. 27), iš kurių matyti, buvo priimtas nutarimas grąžinti daiktą ir pagal pakvitavimą telefonas „Nokia 7310c“, IMEI Nr. 354151026297518 grąžintas teisėtam savininkui T. Ž.;

- 2011-09-19 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b.l. 28), iš kurio matyti, kad nukentėjusysis T. Ž. savo iniciatyva pateikė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6020“, IMEI Nr. 357613004414321;

- 2012-01-19 apžiūros protokolu (b.l. 29-33), iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „Nokia 6020“, IMEI Nr. 357613004414321, apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė, surašytas prašymas dėl daikto saugojimo ir pagal kvitą B serija BBB Nr. 002156 mobilaus ryšio telefonas „Nokia 6020“ nuo 2012-01-19 saugomas Šiaulių m. PK daiktų saugykloje;

- 2011-09-19 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolu (b.l. 37-38), iš kurio matyti, kad nukentėjusysis T. Ž. atpažino A. G., kaip asmenį, kuris iš jo pagrobė mobilųjį telefoną.

Teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje duotus kaltinamojo, nukentėjusio T. Ž., liudytojos S. Š. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros, daiktų pateikimo ir pateiktų daiktų apžiūros, asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų – protokoluose užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog A. G. veikė neteisėtu būdu, t.y. prieš turto savininko valią, atvirai, matant turto savininkui T. Ž. ir liudytojai S. Š., iš T. Ž. rankų paėmė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 7310c“, t.y. svetimą turtą, pažadėdamas jį grąžinti, nors taip negalvojo, ir neatlygintinai pasisavino svetimą turtą, t.y. įgijo galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią, nes pasišalino iš nusikaltimo vietos- Šiaulių vaikų globos namų „Šaltinis“ kiemo, išsinešdamas mobilaus ryšio telefoną „Nokia 7310c“, kurį pardavė, o už gautus pinigus nusipirko maisto produktų. Todėl atvirai paimtas svetimas turtas laikomas pasisavintu, nusikalstama veika laikoma baigta, nes kaltinamasis nebuvo niekieno sulaikytas, pasišalino iš įvykio vietos ir įgijo galimybę svetimu turtu disponuoti kaip savu. Nors teisme kaltinamasis tvirtino, kad telefoną po pusvalandžio norėjo grąžinti nukentėjusiajam, bet nespėjo laiku nueiti į sutartą vietą- prie „Cento“ parduotuvės, o laikinai kaltinamajam paliko naudotis savo senu neveikiančiu telefonu, tačiau tai prieštarauja jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams (b.l. 67-68), todėl teismas jo parodymus vertina kritiškai, kaip kaltinamojo gynybinę versiją ir remiasi nukentėjusiojo ir liudytojos duotais parodymais, kurie duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Nors kaltinamasis tvirtina, kad nukentėjęs jam savo noru davė telefoną, tačiau iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis nenorėjo duoti savo telefono, tačiau kaltinamasis jį paėmė ir neatidavė, pasinaudodamas nukentėjusiojo amžiumi, patiklumu ir bejėgiškumu, šias savybes suvokdamas ir jomis pasinaudodamas, o nukentėjęs, bijodamas kaltinamajam prieštarauti, su tuo sutiko, nors pagal susiformavusią teisminę praktiką, toks sutikimas nėra laikomas savanorišku. Kaltinamasis savo nusikalstamam sumanymui realizuoti nenaudojo nei fizinio, nei psichinio smurto- priėjęs paėmė iš nukentėjusiojo, kuris dėl amžiaus nedrįso prieštarauti, telefoną, paliko savo seną sugedusį telefoną, pažadėjo grąžinti ir nuėjo. Kadangi vagystė buvo atlikta teritorijoje, kurioje bet kuriuo metu gali pasirodyti žmonės – viešoje vietoje, kaltininkas veikė atvirai, esant turto savininkui ir liudytojai, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota kaip atviroji vagystė. Darydamas minėtus veiksmus A. G. suvokė, jog atvirai neteisėtai ir neatlygintinai siekia užvaldyti jam nepriklausantį turtą, numatė, kad dėl to turto savininkui bus padaryta materialinė žala ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog A. G. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, kaip baigta svetimo turto atviroji vagystė.

Skirdamas A. G. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. A. G., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė apysunkį nusikaltimą, veika baigta. Nors A. G. teisme prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir teigė besigailintis dėl savo veiksmų, tačiau teismas jo gailėjimosi nelaiko nuoširdžiu, vertina kaip formalų siekį sušvelninti savo atsakomybę. A. G. atvirai, matant nukentėjusiajam ir liudytojai, pagrobė svetimą turtą, sulaikytas buvo jau po to, kai nukentėjusiajam telefono negrąžino ir jo jau neturėjo- buvo pardavęs, prisipažino ikiteisminio tyrimo pareigūnams surinkus nenuginčijamus jo kaltės įrodymus, nors teisme savo kaltę pripažino visiškai, tačiau parodymus davė nenoriai, ginčijo tai, kad telefoną iš nukentėjusiojo paėmė iš anksto žinodamas, kad negrąžins, nors taip tvirtino ikiteisminio tyrimo metu, jo elgesys teismo posėdžių salėje akivaizdžiai bylojo, kad dėl padaryto nusikaltimo A. G. nė trupučio nesigaili, nors suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir atsiprašė teisme nukentėjusiojo, tačiau tai padarė daugiau formaliai, negu nuoširdžiai, dėl to teismas neturi pagrindo taikyti A. G. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi, kadangi nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo teigti, kad jis nuoširdžiai gailisi ir iš tikrųjų neigiamai vertina savo poelgius, dėl jų išgyvena. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta.

Kaltinamasis A. G. teisiamas antrą kartą už apysunkį nusikaltimą (b.l. 60), veiką, už kurią teisiamas šioje byloje – tyčinį nusikaltimą – padarė teistumui neišnykus, todėl LR BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas, jo atžvilgiu Joniškio rajono apylinkės teisme nagrinėjamos dvi baudžiamosios bylos ir 2011-08-29 jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 62-1-00341-11 pagal LR BK 178 str. 2 d.,- už analogišką nusikaltimą, todėl darytina išvada, kad A. G. nusikalto neatsitiktinai, yra daug kartų baustas administracine tvarka (b. l. 114-120), turi 4 galiojančias administracines nuobaudas, nedirbantis (b. l. 127), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 128), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre neįrašytas (b. l. 131), VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatrijos ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (b. l. 133), VšĮ Centro poliklinikos psichiatrijos ir priklausomybės ligų įskaitoje įrašytas- asocialaus tipo asmenybės sutrikimas (b. l. 132), Joniškio rajono policijos komisariato charakterizuojamas neigiamai (b. l. 138). Įvertinus visas šias aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad pagal LR BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, kaltinamajam skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, savo dydžiu mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 65 str., 66 str., į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2011-10-12 iki 2012-02-27 (b. l. 62,80-81,86-87).

Kaltinamajam A. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- mobilaus ryšio telefonas „Nokia 7310c”, IMEI Nr. 354151026297518, pagal pakvitavimą grąžintas nukentėjusiajam T. Ž. (b.l. 25-27). Nuosprendžiui įsiteisėjus, jis paliktinas savininko T. Ž. neribotai nuosavybei (LR BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- kaltinamojo mobilaus ryšio telefonas „Nokia 6020”, IMEI Nr. 357613004414321, perduotas nukentėjusiajam vietoje jo pavogto mobilaus ryšio telefono „Nokia 7310c”, vėliau nukentėjusiojo perduotas Šiaulių apskrities VPK, yra saugomas Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. PK saugykloje pagal kvitą B Serija BBB Nr. 002156. Nuosprendžiui įsiteisėjus, jis grąžintinas kaltinamajam A. G. (LR BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., ir skirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Laisvės atėmimo bausmę A. G. paskirti atlikti pataisos namuose.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2012 m. vasario 27 d.

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011-10-12 iki 2012-02-27.

A. G. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- mobilaus ryšio telefoną „Nokia 7310c”, IMEI Nr. 354151026297518, palikti savininko T. Ž. neribotai nuosavybei.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6020”, IMEI Nr. 357613004414321, grąžinti kaltinamajam A. G..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Čebatoriūtė