Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus ieškovo D. G. ieškinio atsakovui Nemokumo administratorių rūmams dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

7. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

8. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutarties nutartis, kuria atsisakyta priimti nagrinėti ieškovo ieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Dėl ginčo teismingumo

10. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinys teismingas administracinio teismo kompetencijai, kadangi sprendžiant klausimą dėl bylos priskyrimo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui ne tik atsižvelgiama į ginčo šalių subjektus, tačiau ir į susidarius teisinių santykių pobūdį. Apeliantės vertinimu ieškinys priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti šį priimti.

11. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CK 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nemokumo administratorių rūmai yra viešasis juridinis asmuo, turintis viešojo administravimo įgaliojimus (Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis Nr. T-88/2020). Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro nurodytos aplinkybės, susijusios su atsakovo netinkamai organizuojamais kvalifikacijos kėlimo mokymais, veiklos neatitikimu įstatymų reikalavimams, ginčais dėl atsakovo valdymo organų teisėtumo ir jų priimtų sprendimų, finansinės kontrolės skaidrumo, netinkamai organizuojamų nemokumo administratorių egzaminų, ydinga kompiuterine nemokių juridinių asmenų paskirstymo juos administruoti tvarka. Taigi ieškovas iš esmės reiškia reikalavimus priteisti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjekto galimai neteisėtų veiksmų. Dėl nurodyto teigė, kad ieškovas siekia žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, atlyginimo, kas reiškia ginčą dėl teisės viešojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Teismas taip pat akcentavo, kad įsiteisėjusioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1390-466/2023, teismas taip pat buvo konstatavęs, kad tokie atsakovo reikalavimai turėtų būti nagrinėjami administraciniame teisme (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Todėl sprendė, kad pagal įstatymuose įtvirtintas ginčų rūšinio teismingumo taisykles toks ginčas yra nagrinėtinas administraciniame teisme, o ne bendrosios kompetencijos teisme.

13. Apeliacinės instancijos vertinimu pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo ginčo teisinio santykio pobūdį. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešųjų įstaigų, valstybės ar savivaldybės įmonių ir asociacijų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, priimtų sprendimų ir veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Viešojo administravimo įstatymas (toliau – VAĮ) yra nurodęs, kad viešasis administravimas teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (VAĮ 2 straipsnio 18 punktas). O VAĮ 2 straipsnio 20 punkte įtvirtinta, kad viešojo administravimo subjektas, tai viešasis juridinis asmuo, kolegiali ar vienasmenė institucija, neturinti juridinio asmens statuso, įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą.

14. Kaip minėta Nutarties 11 p., pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CK 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).

15. CK 1.1 straipsnio 1 dalis nurodo, kad CK reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius. Įstatymų nustatytais atvejais šis kodeksas taip pat reglamentuoja ir kitokius asmeninius neturtinius santykius; Turtiniams santykiams, kurie pagrįsti įstatymų nustatytu asmenų pavaldumu valstybės institucijoms ir kurie tiesiogiai atsiranda, kai valstybės institucijos atlieka valdžios funkcijas (realizuojamas pavaldumas) arba įstatymų nustatytas asmenims pareigas valstybei ar jos taiko įstatymų nustatytas administracines ar baudžiamąsias sankcijas, įskaitant valstybės mokesčių, kitų privalomų rinkliavų ar įmokų valstybei ar jos institucijoms, valstybės biudžeto santykius, bei kitokiems santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, šio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais; Darbo santykius reglamentuoja specialūs įstatymai. Šio kodekso normos darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai (CK 1.1. straipsnis). Taigi šio straipsnio prasme pagrindinis kriterijus, pagal kurį nustatoma, ar santykis yra civilinis, yra santykio pobūdis, jo turinys.

16. Bylos dėl žalos atlyginimo pagal bendrąją taisyklę nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme. Administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. yra ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

17. Nagrinėjamu atveju, remiantis bylos duomenimis, matyti, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, kad atsakovas netinkamai organizavo kvalifikacijos kėlimo mokymus, apeliantas siekia žalos atlyginimo. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas – Nemokumo administratorių rūmai. Iš oficialaus atsakovės internetinio puslapyje https://nemokumorumai.lt pateikto Rūmų įstatų matyti, jog nemokumo administratorių rūmai yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas vienyti visus nemokumo administratorius, kaupti, sisteminti ir teikti informaciją apie nemokumo administratorius ir nemokumo administratorių padėjėjus bei jų vykdomą veiklą, koordinuoti ir kontroliuoti jų veiklą administruojant nemokumo procesus, atstovauti jų interesams ir juos ginti, organizuoti ir įgyvendinti jų kvalifikacijos tobulinimą, įgyvendinti nemokumo administratorių savivaldą, puoselėti nemokumo administratoriaus profesijos vardą ir pozityvų Nemokumo administratorių rūmų įvaizdį, vienodai tarnauti visiems nemokumo administratoriams, rengti ir teikti su nemokumo procesais susijusių teisės aktų projektų siūlymus bei išvadas dėl šių teisės aktų projektų. Iš Rūmų įstatų 5 dalies matyti, jog į nemokumo administratorių rūmų pareigas įeina ir šios pareigos : 1) 5.1.1.Organizuoti ir vykdyti kvalifikacinius nemokumo administratorių egzaminus ir profesinio tinkamumo testo laikymą (Rūmų įstatų 5.1.1. dalis); 2) Rengti ir tvirtinti Nemokumo administratorių etikos kodeksą (Rūmų įstatų 5.1.2. dalis); 3) Tvirtinti nemokumo administratorių kvalifikacinių egzaminų programą, prieš tai ją suderinus su priežiūros institucija (Rūmų įstatų 5.1.3. dalis); 4) Nustatyti kvalifikacinių egzaminų ir profesinio tinkamumo testo organizavimo, vykdymo ir rezultatų vertinimo tvarką, prieš tai ją suderinus su priežiūros institucija (Rūmų įstatų 5.1.4.dalis); 5) Tvirtinti kvalifikacinių egzaminų sąrašą, prieš tai jį suderinus su priežiūros institucija (Rūmų įstatų 5.1.5. dalis); 6) Tvirtinti mokesčio dydį už kvalifikacinių egzaminų ir profesinio tinkamumo testo laikymą, prieš tai jį suderinus su priežiūros institucija (Rūmų įstatų 5.1.6. dalis); 7) Organizuoti nemokumo administratorių kvalifikacinius egzaminus ir profesinio tinkamumo testą (Rūmų įstatų 5.1.7.dalis); 8) Nustatyti nemokumo administratorių fizinių asmenų kvalifikacijos kėlimo mokymų turinio reikalavimus, suderintus su priežiūros institucija, ir pagal juos organizuoti nemokumo administratorių kvalifikacijos kėlimo mokymus (Rūmų įstatų 5.1.9. dalis) ir kt. Taip pat iš Rūmų įstatų matyti ir tai, jog nemokumo administratorių rūmų prezidiumas: 1) Tvirtina nemokumo administratorių kvalifikacinių egzaminų programą, prieš tai ją suderinus su priežiūros institucija (Rūmų įstatų 14.3.4. dalis); 2) Nustato kvalifikacinių egzaminų ir profesinio tinkamumo testo organizavimo, vykdymo ir rezultatų vertinimo tvarką, prieš tai ją suderinus su priežiūros institucija (Rūmų įstatų 14.3.5. dalis); 3) Tvirtina kvalifikacinių egzaminų sąrašą, prieš tai jį suderinus su priežiūros institucija (Rūmų įstatų 14.3.6. dalis); 4) Tvirtina mokesčio už kvalifikacinių egzaminų ir profesinio tinkamumo testo laikymą, prieš tai jį suderinus su priežiūros institucija (Rūmų įstatų 14.3.7. dalis); 5) Organizuoja nemokumo administratorių kvalifikacinius egzaminus ir profesinio tinkamumo testą (Rūmų įstatų 14.3.8. dalis) ir kt.

18. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad jis neskundžia viešojo juridinio asmens, t. y. nemokumo administratorių rūmų priimtų teisės aktų, tačiau šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad apeliantas pateiktu civiliniu ieškiniu netiesiogiai kvestionuoja atsakovo priimtus teisės aktus, kurie yra susiję su kvalifikacijos kėlimo mokymais, t. y. apeliantas ieškinį grindžia faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su atsakovo netinkamai organizuojamais kvalifikacijos kėlimo mokymais, veiklos neatitikimu įstatymų reikalavimams: ginčais dėl atsakovo valdymo organų teisėtumo ir jų priimtų sprendimų, finansinės kontrolės skaidrumo, netinkamai organizuojamų nemokumo administratorių egzaminų. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, jog nagrinėjamu atveju, jog ieškinio faktinį pagrindą sudaro nurodytos aplinkybės, susijusios su atsakovo netinkamai organizuojamais kvalifikacijos kėlimo mokymais, veiklos neatitikimu įstatymų reikalavimams, ginčais dėl atsakovo valdymo organų teisėtumo ir jų priimtų sprendimų, finansinės kontrolės skaidrumo, netinkamai organizuojamų nemokumo administratorių egzaminų, ydinga kompiuterine nemokių juridinių asmenų paskirstymo juos administruoti tvarka. Apeliantas iš esmės reiškia reikalavimus priteisti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjekto galimai neteisėtų veiksmų. Apeliantas siekia žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, atlyginimo, kas reiškia ginčą dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Pagal įstatymuose įtvirtintas ginčų rūšinio teismingumo taisykles toks ginčas yra nagrinėtinas administraciniame teisme. Taigi nors bylos dėl žalos atlyginimo pagal bendrąją taisyklę nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme. Administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. yra ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo , o įvertinus bylos aplinkybes, matyti, jog nagrinėjamu atveju ginčas patenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą apibrėžtį – žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis), todėl byla priskirtina administraciniam teismui.

Dėl bylos procesinės baigties

19. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino civilinės teisės procesines normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio atskirajame skunde nurodytais pagrindais nėra teisinio pagrindo naikinti, todėl skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu, nenaikintinu. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

apelianto (ieškovo) D. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.