Utenos apylinkės teismo nutarimas

2016-12-22 · Byla Nr. A2.6.-324-420/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-12-22
Bylos Nr.
A2.6.-324-420/2016
Teisminio proceso Nr.
4-54-3-00320-2016-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vladimiras Kurasovas
Pažeidėjas
V. B.
Administracinė byla Nr. A2.6.-324-420/2016Proceso Nr. 4-54-3-00320-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.7; 2.14.3.
ZARASŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 22 d.Zarasai
Zarasų rajono apylinkės teismo teisėjas Vladimiras Kurasovas,sekretoriaujant Žydrūnei Naujikienei,

dalyvaujant Utenos AVPK Zarasų rajono policijos komisariato (toliau – Zarasų PK) atstovei Agnei Kropei,

administracinėn atsakomybėn traukiamam V. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir LR ATPK, ATPK) 127 str. 2 d.,, 130 str. 1 d. surašytas V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nedirbančiam, vidurinio išsilavinimo, nevedusiam, neteistas, administracine tvarka nebaustas (neturinčiam galiojančių nuobaudų).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. 2016-10-20, apie 15 val. 15 min., Zarasų m., P. Širvio g., šalia namo Nr. 12 esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį „Volvo V70“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį automobilį „Kia Ceed“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Po eismo įvykio, iki jo aplinkybių nustatymo, vartojo alkoholį. Šiais savo veiksmais V. B. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 130 str. 2 d., 126 str. 4 d.

V. B. prisipažino padaręs administracinius teisės pažeidimus ir paaiškino, kad 2016-10-20, apie 15 val. 15 min., nutarė pastatyti savo automobilį „Volvo V70“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) į kitą šalia namo Nr. 10, P. Širvio g., Zarasų m., esančią aikštelę. Važiuodamas siaurame kieme, savo automobilio priekine kairės pusės dalimi užkabino prie 12 namo stovėjusio automobilio „Kia Ceed“ priekinę kairės pusės dalį. Jį ištiko šokas, todėl nuvažiavo aplink du namus ir ten sustojo. Nesuprasdamas ką daro, atidarė automobilyje turėtą butelį likerio ir išgėrė apie pusę butelio. Po to suprato, kad pasielgė netinkamai, nutarė grįžti į eismo įvykio vietą, surasti automobilio „Kia“ savininką, kurį iš matymo pažinojo, užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Nuvažiavo atgal prie „Kia“ automobilio, ten jau buvo policijos pareigūnai. Jis dėl padarytų teisės pažeidimų nuoširdžiai gailisi, tikrai neturėjo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos ir išvengti atsakomybės. Prašė išdėstyti baudos mokėjimą, nes šiuo metu yra bedarbis.

Motyvuojamoji dalis

Be V. B. prisipažinimo nurodyti teisės pažeidimai įrodyti liudytojų parodymais, autoįvykio schema, fotonuotraukomis, kitais byloje esančiais įrodymais.

Liudytojas A. P. parodė, kad dirba VšĮ „Automotoprojektai“, kuriai priklauso automobilis „Kia Ceed“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) jis šiuo automobiliu naudojasi. 2016-10-20 automobilį paliko prie namo, esančio P. Širvio g. 12, Zarasuose, pats kitu automobiliu išvažiavo į Visagino m. Jam paskambino kažkas iš kaimynų ir pasakė, kad automobilis „Volvo“ sudaužė jo automobilį ir iš įvykio vietos išvažiavo. Jis apie įvykį pranešė tel. 112. Atvykęs į Zarasus pamatė, kad automobilio „Kia“ apgadinti priekinis bamperis, sparnas ir žibinto laikikliai. Vietoje buvo policijos pareigūnai, V. B.. Šiai dienai V. B. žalą dėl automobilio apgadinimo atlygino.

Liudytojas A. A. parodė, kad 2016-10-20 apie 14-15 val. išėjo į lauką su šuniu ir pamatė užkurtą automobilį „Volvo“, kuris neužilgo nuvažiavo už namo kampo, įtartinai manevruodamas. Jis nuėjo iš paskos ir pamatė stovintį automobilį „Kia“, kurio priekinis bamperis, sparnas buvo apgadinti, prie jo matėsi kito automobilio stiklo šukės. Automobilio „Volvo“ jau nebebuvo. Netoli buvusiam vyriškiui pasiūlė kviesti policiją. Atvažiavus policijos pareigūnams neužilgo į kiemą atvažiavo ir automobilis „Volvo“, kurio vairuotojas, kaip po to pamatė, tai buvo jo kaimynas V. B., buvo akivaizdžiai neblaivus.

Liudytojas S. Č. parodė, kad 2016-10-20 po pietų važiavo link savo namo, esančio Zarasuose, P. Širvio g. 18. Priekyje važiavo automobilis „Volvo“, kurį vairavo gretimo namo gyventojas, kaip vėliau sužinojo jo pavardę – Bulyginas. Matė, kad automobilis „Volvo“ priekiniu kairiuoju kampu atsitrenkė į prie namo Nr. 12 stovėjusio automobilio „Kia“, kuriuo važinėja A. P., priekinę kairės pusės dalį. Automobilis „Volvo“ pavažiavo atgal ir sustojo. Jis jį apvažiavo ir nuvažiavo pas A. P. į darbą pranešti apie įvykį. Pastarojo nerado, kartu su kitu jo bendradarbiu grįžo į įvykio vietą. Ten jau buvo policijos pareigūnai ir tuomet į kiemą vėl atvažiavo Bulyginas. Kas vyko toliau nežino, nes išvažiavo.

Liudytojas R. A. parodė, kad dirba Zarasų PK patruliu. 2016-10-20 po pietų gavo pranešimą iš Utenos VPK budėtojo, kad Zarasuose, P. Širvio gatvėje, kieme, automobilis „Volvo“ atsitrenkė į kitą automobilį, jį apgadino ir pasišalino iš įvykio vietos. Kartu su kolega D. M. atvyko į vietą, pamatė laukiančius liudininkus ir automobilį „Kia Ceed“, kurio priekinis bamperis ir sparnas buvo apgadinti. Kalbant su įvykio liudininkais jie pamatė ir pasakė, kad atvažiuoja tas pats automobilis „Volvo“, kuris ir sukėlė avariją. Jis liepė D. M. jį sustabdyti. Automobilį „Volvo“ vairavo V. B., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, o patikrinus alkotesteriu pripūtė apie 1,5 promilės. V. B. neklausė kada, kur ir kiek alkoholio išgėrė, taip pat neklausė dėl kokiu priežasčių jis grįžo į įvykio vietą.

Liudytojas D. M. davė analogiškus parodymus, kaip ir liudytojas R. A..

V. B. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole jo veika kvalifikuota pagal LR ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d., nurodant, kad jis eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis (1,53 promilės) neblaivumo laipsnis, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie eismo įvykį nepranešė, tuo pažeisdamas kelių eismo taisyklių 9, 14, 222 punktų reikalavimus.

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis, t. y. būtina įrodyti pažeidimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Pažymėtina, kad asmens kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo turi įrodyti Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, todėl turi būti imamasi visų priemonių surinkti įrodymams, kad organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, nekiltų abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltumo. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo (abejojant – švelnesnis) principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš to galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Dėl teisės pažeidimo kvalifikavimo pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį

ATPK 127 straipsnio 3 dalyje administracinė atsakomybė numatyta asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), jei šiuos veiksmus padarė neblaivus (girtas) asmuo. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Nagrinėjamojoje byloje eismo įvykio faktas nėra ginčijamas, jis įrodytas autoavarijos vietos schema (b. l. 13), fotolentele (b. l. 15-20), liudytojų parodymais, kitais byloje esančiais įrodymais, jį pripažino ir traukiamas administracinės atsakomybėn V. B., parodęs, kad jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į stovėjusį automobilį. Tačiau V. B. nepripažino, kad eismo įvykio metu buvo neblaivus, parodė, kad po susidūrimo nuvažiavo į kitą kiemą, sustojo, atidarė automobilyje turėtą butelį likerio ir išgėrė apie pusę butelio, po to grįžo į eismo įvykio vietą. Bylos medžiaga, liudytojų parodymai patvirtina, kad po eismo įvykio V. B. iš įvykio vietos išvažiavo ir grįžo po 15-20 min. Kokių nors įrodymų, paneigiančių V. B. parodymus ir patvirtinančių, kad jis alkoholį vartojo iki eismo įvykio, byloje nėra. Teismo posėdyje liudytojais apklausti įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai R. A. ir D. M. tik konstatavo faktą, kad V. B. grįžus į įvykio vietą, jis buvo neblaivus, tačiau jie nesiaiškino kada, kur ir kiek alkoholio jis išgėrė.

Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta objektyvių duomenų apie tai, kad eismo įvykio metu traukiamas administracinės atsakomybėn V. B. buvo neblaivus, jo iškelta versija nepaneigta. Todėl, remiantis išdėstytais motyvais, jo veiksmai perkvalifikuotini iš LR ATPK 127 str. 3 d. į LR ATPK 127 str. 2 d.

Dėl teisės pažeidimo kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį

LR ATPK 130 str. 1 d. nustatyta administracinė atsakomybė inter alia (be kata ko) ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais.

Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai, pažeisdamas KET taisykles, ir nori taip elgtis. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Neteisėtas pasišalinimas iš eismo įvykio vietos yra tada, kai byloje yra duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013, 2AT-7-3-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal LR ATPK 130 str. 1 d., akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

Liudytojų A. A., S. Č., R. A., D. M. parodymais, paties administracinėn atsakomybėn traukiamo V. B. paaiškinimais byloje neginčijamai nustatyta, kad V. B. po eismo įvykio iš įvykio vietos išvažiavo. Tokie jo veiksmai formaliai atitinka LR ATPK 130 str. 1 d. dispoziciją. Tačiau iš tų pačių liudytojų parodymų ir V. B. paaiškinimų matyti, kad pastarasis neužilgo (po 15-20 min.) grįžo į įvykio vietą. Tai patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys: iš įvykio registracijos lapo matyti, kad pranešimas apie eismo įvykį Bendrame pagalbos centre gautas 15.15 val. (b. l. 29), o jau 15.37 val. buvo atliktas V. B. blaivumo testas (b. l. 5). Pats V. B. paaiškino, kad iš įvykio vietos išvažiavo ištiktas šoko, o atsipeikėjęs ir supratęs ką padarė, grįžo į eismo įvykio vietą, norėjo susisiekti su A. P. ir atlyginti žalą, neketino nuslėpti eismo įvykį ir savo dalyvavimą jame. Vertindamas byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, jog nenustatyta, kad V. B., išvažiuodamas iš eismo įvykio vietos, tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Atvirkščiai, V. B. sugrįžimas į eismo įvykio vieta parodo, kad jis nevengė administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigė savo kaltės dėl eismo įvykio. Tai reiškia, kad V. B. veiksmus galima vertinti kaip atsisakymą pabaigti administracinį teisės pažeidimą.

LR ATPK 249 str. 2 d. nustatyta, kad šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 23 straipsnyje numatytas savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką. Taikant įstatymų analogiją, teismas daro išvadą, kad V. B. atsisakė pabaigti administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d., todėl jo veiksmuose nėra šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Baudžiamojo kodekso 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, savo noru atsisakęs pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, pagal šį kodeksą atsako tik tuo atveju, jeigu padarytoje veikoje yra kito nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis. Taikant įstatymų analogiją, tai reiškia, kad jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nėra kito administracinio teisės pažeidimo sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutrauktina, o tokiai sudėčiai esant, asmuo turi atsakyti pagal tą sudėtį numatantį ATPK straipsnį.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad V. B. po eismo įvykio, iki jo aplinkybių nustatymo, vartojo alkoholį. Atsakomybė už tokius veiksmus nustatyta LR ATPK 126 str. 4 d. Kartu pažymėtina, kad LR ATPK 126 str. 4 d. dispozicijai nėra svarbus alkoholio kiekis organizme ir neblaivumo (girtumo) laipsnis. Remiantis išdėstytu, V. B. veiksmai perkvalifikuotini iš LR ATPK 130 str. 1 d. į LR ATPK 126 str. 4 d.

V. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų teisės pažeidimų (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą V. B. teismas atsižvelgia į tai, kad jis dėl padarytų teisės pažeidimų nuoširdžiai gailisi, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, dirba. Esant šioms aplinkybėms V. B. skirtinas straipsnio, nustatančio atsakomybę už sunkesnįjį iš padarytųjų teisės pažeidimų, sankcijoje numatytų nuobaudų minimumui (LR ATPK 30 str.). Kadangi yra ideali teisės pažeidimų sutaptis, nuobaudos subendrintinos apėmimo būdu (ATPK 33 str.).

ATPK 313 str. 3 d. nustatyta, kad atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.

V. B. šiuo metu nedirba, registruotas darbo biržoje, nors yra nevedęs, tačiau su sugyventine išlaiko dvi mažametes dukras, turi tik vieną gyvenamąjį būstą, kuriame gyvena, kitų pajamų neturi, todėl teismas pripažįsta, jog jo materialinė padėtis nėra labai gera. Dėl nurodyto šiuo nutarimu jam paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas 6 mėnesių laikotarpiui (ATPK 313 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR ATPK 224 str., 284 str., 286 str.,

nutaria:

V. B. pripažinti kaltu pagal LR ATPK 127 str. 2 d. ir 126 str. 4 d., ir nubausti:

- pagal LR ATPK 127 str. 2 d. – 30 Eur (trisdešimties eurų) bauda;

- pagal LR ATPK 126 str. 4 d. – 580 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimties eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir galutinę nuobaudą paskirti 580 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimties eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis LR ATPK 313 str. 3 d. V. B. paskirtos 580 Eur baudos mokėjimą išdėstyti 6 mėnesių laikotarpiui nuo 2017 m. sausio mėnesio iki 2017 m. birželio mėnesio imtinai, mokant kas mėnesį iki mėnesio paskutinės kalendorinės dienos po 100 Eur, o 2017 m. birželio mėnesį sumokant 80 Eur.

Išaiškinti V. B., kad bauda turi būti mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje, įmokos kodą (1001) ir ROIK: 16062623265.

Išaiškinti V. B., kad nesumokėjus baudos dalies per nurodytus terminus, baudos mokėjimo išdėstymas gali būti panaikintas ir nutarimas skirti baudą bus perduotas priverstiniam vykdymui (ATPK 313 str. 1 d. ir 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Zarasų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vladimiras Kurasovas