- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-24
- Bylos Nr.
- 1A-761-376-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ryšardas Skirtunas (pirm.), Stasys Lemežis, Sigita Vainauskiene
- Nuteistasis
- A. S., S. V.
Pranešejas Ryšardas Skirtunas Baudžiamoji byla Nr. 1A-761-2010
2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.
2010 m. rugsejo 24 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. Kaune, LR piliecio, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokusio, nedirbancio, itraukto i gyvenamosios vietos neturinciu asmenu apskaita, iki sulaikymo gyvenusio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teisto du kartus, apeliacini skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal LR BK 135 str. 1d. ir nuteistas laisves atemimu šešeriems metams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 d., prie šios bausmes prideta Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2007-06-08 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmes dalis ir galutine subendrinta bausme paskirta laisves atemimas šešeriems metams ir keturiems menesiams.
Priteista solidariai iš A. S. ir S. V. 5222,06 lt Valstybines ligoniu kasos naudai padarytos turtines žalos atlyginimui.
Tuo paciu nuosprendžiu nuteistasis S. V., del kurio apeliacinis skundas nepaduotas.
Aprašomoji dalis
nustate:
A. S. nuteistas už tai, kad kartu su S. V., veikdami kartu, 2009 m. gegužes 6 diena, apie 13.00-14.00 val., adresu (duomenys nesklbtini), Vilniuje, metaliniais strypais tycia sudave V. R. ne mažiau triju smugiu i galva, ne mažiau dešimties smugiu i kojas ir ne mažiau kaip viena smugi i ranka, taip bendrais veiksmais padarydami nukentejusiajam V. R. sunku sveikatos sutrikdyma, pasireiškusi muštinemis žaizdomis galvoje, kaktikaulio lužiu kaireje puseje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenu dangalu su kraujo išsiliejimu i smegenis kaireje kaktineje skiltyje, poodine kraujosruva dešineje ciurnoje. Taip padare nusikaltima, numatyta LR BK 135 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. S. prašo ji išteisinti, kadangi jis nedare nusikalstamos veikos. Nuosprendis pagristas tik liudytoju parodymais, kurie yra melagingi, liudytojai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme dave skirtingus parodymus. Nuteistasis skunde pažymi, jog ivykio diena nukentejusysis ir liudytojai buvo neblaivus, sunkiai orientavosi aplinkoje, taciau pirmosios instancijos teismas i tai beveik neatkreipe demesio. Nukentejusysis po trauminio poveikio girtavo dar dvi dienas, tik tada buvo pristatytas medikams. Skirtingi parodymai ir del nusikaltimo irankiu – iš kokios medžiagos pagamintas metalinis strypas, kokios jis spalvos, kiek ju buvo ir kas juos turejo. Nuteistasis skunde nurodo, kad nukentejusiojo niekada anksciau nepažinojo, del to neturejo jokio pagrindo naudoti prieš ji smurto. Nera negincijamu faktu ir irodymu, kad nuteistasis muše nukentejusiji. Nuteistasis pripažista, kad padare nusikaltima, numatyta LR BK 178 str., kadangi savavališkai paeme nuo stalo buteli degtines ir pagal LR BK 144 str., kadangi paliko be pagalbos nukentejusiji, nors mate, jog pastarasis buvo sumuštas.
Teismo posedyje nuteistasis ir jo gynejas prašo apeliacini skunda tenkinti, o prokurore - atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmestinas.
Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo nuosprendis yra teisetas ir pagristas. Nuteistasis skunde nurodo, kad nepadare nusikaltimo, numatyto LR BK 135 str. 1 d., prieš nukentejusiji smurto nenaudojo, tik paeme nuo stalo buteli degtines ir paliko nukentejusiji be pagalbos, nors mate, jog pastarasis buvo sumuštas. Nuteistojo versija neitikinama, paneigta byloje surinktu ir ištirtu irodymu visuma. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ivertino byloje esancius irodymus ir kvalifikavo A. S. padaryta veika kaip sunku sveikatos sutrikdyma.
Sveikatos sutrikdymas LR BK 135 str. prasme yra neteisetas tycinis mechaninis, cheminis, terminis arba biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukeles žmogaus sužalojima arba susargdinima. Sveikatos sutrikdymo sunkumas baudžiamosiose bylose nustatomas pagal specialisto išvada. Iš byloje esancios Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G2455/09(01) matyti, jog V. R. nustatyta muštines žaizdos galvoje, kaktikaulio lužis kaireje puseje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenu dangalu su kraujo išsiliejimu i smegenis kaireje kaktineje skiltyje, poodine kraujosruva dešineje ciurnoje, padaryta paveikus kietu, buku daiktu (daiktais). Sužalojimai galejo buti padaryti vienu metu. Sužalojimai padaryti mažiausiai trim trauminiais poveikiais. Pedsaku irankio identifikavimui nera. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu del kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenu dangalu, spaudžiancio galvos smegenis.
Byloje neabejotinai irodyta, kad A. S. kartu su S. V., veikdami kartu, 2009 m. gegužes 6 diena, apie 13.00-14.00 val., adresu Algirdo g. 77, Vilniuje, metaliniais strypais tycia sudave V. R. ne mažiau triju smugiu i galva, ne mažiau dešimties smugiu i kojas ir ne mažiau kaip viena smugi i ranka, taip bendrais veiksmais padarydami nukentejusiajam V. R. sunku sveikatos sutrikdyma, pasireiškusi muštinemis žaizdomis galvoje, kaktikaulio lužiu kaireje puseje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenu dangalu su kraujo išsiliejimu i smegenis kaireje kaktineje skiltyje, poodine kraujosruva dešineje ciurnoje, taip padare nusikaltima, numatyta LR BK 135 str. 1 d. A. S. kalte pilnai irodyta byloje surinktais ir išnagrinetais irodymais. Visu pirma, kito nuteistojo S. V. parodymais, kur jis paaiškino, jog ivykio diena A. S. mate pirma karta. Ta diena po darbo jis atejo pas S. M., kuris tuomet gyveno pastate netoli autobusu stoties prie degalines „Lukoil“. Nutare išgerti. Begeriant S. M. pradejo sakyti, kad turi problemu su V. R., kuris neduoda jam ramiai gyventi, ir su „lenku“, praše padeti išsiaiškinti problemas. Kartu patalpoje buvo ir gere A. S.. Dar patalpoje buvo dvi merginos – S. M. sugyventine Sveta ir Vaida, ju pavardžiu nežino. Visi jie girdejo, kaip S. M. praše padeti išsiaiškinti su „lenku“ ir V. R.. Kai S. M. praše padeti išsiaiškinti su V. R., S. M. sake, kad butu gerai profilaktiškai „duoti malku“ tam V. R., nes šis pasidare labai „naglas“, neduoda ramybes. S. M. pasakojo, kad kai jis ejo pas V. R. virti valgio, tai tarp jo ir „lenko“ bei V. R. ivyko konfliktas, kad V. R. jam tada grasino peiliu. S. M. žinojo, kur gyvena „lenkas“ ir V. R.. Jis su A. S. sutiko padeti išsiaiškinti. Pas S. M. patalpoje buvo 5 ar 6 metaliniai strypai. Jis ir A. S. pasieme po strypa. Tai rodo, kad A. S. iš anksto sutiko prisideti prie nusikalstamo sumanymo. Nors A. S. neigia turejes su savimi metalini strypa ir juo mušes nukentejusiji, nuteistasis S. V. tiek bylos ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinejimo metu nuosekliai teige, kad kaltinamasis A. S. sudave smugius metaliniu strypu nukentejusiajam V. R., taip pat ir i galva, ne mažiau dvieju kartu. S. V. parodymus patvirtina liudytoju parodymai. Liudytojai L. Š. ir V. V. kategoriškai patvirtino, kad kaltinamasis A. S. atejo i patalpa Algirdo g. 77, turedamas metalini strypa. Liudytoja R. R. teisiamajame posedyje iš pradžiu parode, kad visi trys ateje asmenys (tai yra, S. V., A. S. ir S. M.) turejo metalinius strypus, veliau patikslino, kad to, ar A. S. turejo strypa, pasakyti negali, nes tuo metu išbego iš kambario. Tiesiogiai ivykyje nedalyvavusi liudytoja S. S. taip pat parode, kad išeinant iš apleistos degalines pas V. R., S. M. tyliai ragino nuteistuosius pasiimti strypus, be to, ši liudytoja parode, kad metaliniu strypu apleistoje degalineje, kurioje buvo apsistojes S. M., buvo ne vienas, o po ivykio kita diena šiu strypu nebemate. Iš esmes tik vienintelis A. S. neigia su savimi turejes strypa, nors visi kiti asmenys parodo priešingai. Kad atsineštu strypu nuteistasis A. S. muše V. R., teisiamajame posedyje parode ne tik kitas nuteistasis S. V., bet ir liudytoja L. Š.. Kaip teisingai pažymejo pirmosios instancijos teismas, pagal susiklosciusia teismu praktika, tokiais atvejais, kai istatymo numatyti padariniai (pavyzdžiui, mirtis ar sunkus kuno sužalojimas) kyla nors ir nuo vieno padaryto sužalojimo, bet nustatyta, kad smurta naudojo keli asmenys, o smurto pobudis ir intensyvumas liudija apie tycia sukelti tokius padarinius arba apie neapibrežta tycia, kuri apima ir kilusius padarinius, tai už kilusius padarinius atsako ne tik tie asmenys, kuriu padaryti kuno sužalojimai buvo padariniu (pavyzdžiui, nukentejusiojo mirties) priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvave padariniu kilimo (pavyzdžiui, gyvybes atemimo) procese (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartys kasacinese bylose Nr. 2K-423/2006, Nr. 2K-31/2009 ir kt.). Byloje nustatyta, kad abu nuteistieji S. V. ir A. S. nukentejusiajam V. R. i galva metaliniais strypais sudave mažiausiai tris smugius. Tiek kito nuteistojo S. V., tiek liudytoju L. Š., R. R., V. V., nukentejusiojo V. R. parodymais nustatyta, kad nuteistuju smurtas tesesi trumpa laika, o smugiai nukentejusiajam buvo suduodami intensyviai, vienas po kito. Taip pat apylinkes teismas teisingai ir pagristai nuosprendyje konstatavo, jog nuteistuju pavartoto prieš nukentejusiji V. R. smurto pobudis ir intensyvumas, suduodant metaliniais strypais smugius i ivairias kuno vietas, tame tarpe i gyvybiškai pavojinga kuno vieta – galva, padarant galvoje muštines žaizdas, rodo, kad nuteistuosius S. V. ir A. S. tenkino bet kokie galintys kilti sveikatos sutrikdymo padariniai, taigi padariniu atžvilgiu abu kaltinamieji veike neapibrežta tycia. Taigi A. S. veika teisingai kvalifikuota pagal kilusius padarinius – sunku sveikatos sutrikdyma. Nuteistojo A. S. apeliacinio skundo teiginys, jog byloje nenustatyta iš kokios medžiagos buvo strypai, kas juos turejo, yra visiškai nepagristas. Byloje yra specialisto išvada Nr. 140-(4570)-IS-5074, kurioje nurodyta, jog tirtas metalinis vamzdis. Taigi nusikaltimo irankio medžiaga yra aiški. Taip pat byloje jau minetu irodymu visuma irodo, jog nuteistasis A. S. turejo su savimi metalini strypa.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausme A. S., atsižvelge i visas bausmes skyrimui reikšmingas aplinkybes, i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, veikos stadija, nuteistojo asmenybe, atsakomybe sunkinancias bei lengvinancias aplinkybes. Teismas atsižvelge i tai, jog A. S. atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta. Taip pat teismas atsižvelge i tai, kad A. S. padare nukentejusiojo sveikatai sunkius padarinius sukelusi tycini sunku nusikaltima, praeityje teistas du kartus, teistumas neišnykes ir istatymu nustatyta tvarka nepanaikintas, taigi darytina išvada, kad nuteistasis tinkamu išvadu nedaro. Budamas laisveje A. S. nedirbo ir nebuvo registruotas darbo biržoje. Taigi ivertines visas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padare teisinga ir pagrista išvada, kad A. S. skirtina didesne už sankcijos vidurki laisves atemimo bausme. Ir, teismas teisingai vadovavosi LR BK 64 str. 1 d. ir 3 d., paskirta bausme dalinio sudejimo budu subendrino su Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2007 m. birželio 8 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmes dalimi, kadangi A. S. nusikalto neatlikes pastaruoju nuosprendžiu paskirtos bausmes.
Apeliaciniame skunde nuteistasis nepateikia jokiu argumentu, kuriu pagrindu reiketu perkvalifikuoti jo padaryta veika. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad liudytojai buvo neblaivus, sunkiai orientavosi laike ir aplinkoje, neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu, vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybes už padaryta veika. A. S. kalte pilnai irodyta byloje surinktu ir ištirtu irodymu visuma.
Taigi Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendis yra teisetas bei pagristas ir keisti ji ar naikinti apeliaciniame skunde išdestytais motyvais nera jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutare:
nuteistojo A. S. apeliacini skunda atmesti.