Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) E. N. (E. N.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. N. (E. N.) ieškinį atsakovui Swedbank P&S Insurance, veikiančiam per Swedbank P&S Insurance AS Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos išmokėjimo, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartimi ieškovui E. N. (E. N.) buvo skirta 200 Eur bauda už neatvykimą į teismo posėdį.

2. Ieškovas pateikė prašymą panaikinti teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartimi paskirtą 200 Eur baudą. Nurodė, kad gerbia teismą ir byloje dalyvaujančius asmenis. Siekia kuo greitesnio bylos išnagrinėjimo ir neturi ketinimų vilkinti teismo procesą, nes tai jam ekonomiškai nenaudinga. Medicininė pažyma Nr. 094/a patvirtina, kad ieškovas negalėjo atvykti į teismą dėl ligos. Taip pat paaiškino, jog priešingai nei nurodyta teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartyje, 2024 m. sausio 16 d. paskirto teismo posėdžio neprašė atidėti, buvo pateikęs prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 13 d. ieškovui skyrė pakartotinę 300 Eur baudą už neatvykimą į 2024 m. kovo 28 d. teismo posėdį.

4. Ieškovas pateikė teismui prašymą panaikinti 2024 m. gegužės 13 d. nutartimi paskirtą 300 Eur baudą, o netenkinus prašymo panaikinti paskirtą baudą, sumažinti paskirtą baudą iki 100 Eur. Nurodė, kad nustatytos formos Nr. 094/a medicininė pažyma yra išduodama tik tos dienos, kurią yra atvykstama į medicinos įstaigą, vėliau pažyma nebeišduodama. Ieškovas dėl blogos sveikatos būklės negalėjo nuvykti į medicinos įstaigą 2024 m. kovo 28 d., todėl dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, negalėjo pateikti teismui nustatytos formos Nr. 094/a medicininės pažymos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 28 d. ieškovo prašymą tenkino iš dalies ir sumažino teismo 2024 m. gegužės 13 d. nutartimi ieškovui paskirtą baudą iki 250 Eur.

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškime dėl baudos panaikinimo nurodyti teiginiai yra deklaratyvūs, pareiškimas grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais. Pažymėjo, kad teismui teikiama formos Nr. 094-1/a pažyma „Medicininė pažyma dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą ar karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją“, kuri yra patvirtinta 2007 m. gruodžio 4 d. Nr. V-989 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu, todėl pareiškimo teiginiai, kad ieškovas negalėjo pateikti medicininės pažymos Nr. 094/a nesisieja su neatvykimu į teismo posėdį (ir to pasekmėmis). Argumentai dėl Nr. 094/a medicininės pažymos išdavimo nėra aktualūs, dėl to, nes nei pažymos forma Nr. 094/a, nei informacija, apie asmeniui išduotus nedarbingumo pažymėjimus, nėra laikomi tinkamais teikti teismui. Šios pažymos paskirtis yra kita, ji skirta pateisinti nebuvimą darbe ar užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei su jomis susijusiose institucijose.

7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad bauda ieškovui yra skiriama ne dėl pažymos nepateikimo, o dėl piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis, teismui siekiant užkardyti bylos vilkinimą ir užtikrinti teismo nurodymų vykdymą. Jau 2024 m. gegužės 13 d. nutartyje nurodyta, kad teismas byloje sudarė galimybes bylos šalims dalyvauti teismo posėdžiuose ir nuotoliniu būdu, tai ieškovas žinojo, nes jo atstovas dalyvavo posėdžiuose nuotoliniu būdu. Be to, teisme buvo gautas ir gydytojos, išrašiusios ieškovui nedarbingumo pažymas, medicinos dokumentų išrašas. Išraše nurodyta, kad objektyvių priežasčių, dėl kurių liga trukdo pacientui dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, nėra.

8. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į visas aplinkybes, atidėtų posėdžių skaičių, pirmosios baudos poveikį, įvertinęs teismo nuobaudų tikslus civiliniame procese, kurie skirti skatinti laikytis procesinės tvarkos ir vykdyti teismo nurodymus, prašymą tenkino iš dalies, ieškovui skirtą baudą sumažinant iki 250 Eur.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Apeliantas (ieškovas) E. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartį ir prašymą išnagrinėti iš esmės – sumažinti paskirtą baudą iki 100 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Ieškovas nedalyvavo 2024 m. kovo 28 d. paskirtame teismo posėdyje dėl svarbios priežasties – ligos, kuria ieškovas betarpiškai serga nuo 2024 m. kovo 25 d.

9.2. Nustatytos formos Nr. 094/a medicinine pažyma yra išduodama tik tos dienos, kurią yra atvykstama į medicinos įstaigą. Vėliau pažyma nebeišduodama. Ieškovas dėl blogos sveikatos būklės negalėjo nuvykti į medicinos įstaigą 2024 m. kovo 28 d., todėl dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, negalėjo pateikti teismui nustatytos formos Nr. 094/a medicininės pažymos. Tačiau tai savaime nereiškia, kad ieškovas 2024 m. kovo 28 d. nesirgo ir galėjo dalyvauti teismo posėdyje.

10. Atsakovas „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiantis per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Skundžiama nutartimi ieškovui buvo skirta nuobauda už pakartotinį tos pačios rūšies pažeidimą, todėl nuobauda už pakartotinį pažeidimą negali būti mažesnė, nei buvo skirta už pirmąjį pažeidimą. Akivaizdu, kad pirmoji teismo skirta ir ieškovo neginčyta nuobauda nepasiekė savo tikslų ir ieškovas toliau ignoravo savo pareigą dalyvauti teismo posėdžiuose, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai už pakartotinį pažeidimą skyrė didesnę nuobaudą. Dar daugiau, dėl pakartotinio ieškovo neatvykimo į teismo posėdžius, teismas netgi buvo nusprendęs į teismo posėdį ieškovą atvesdinti priverstinai, tačiau galiausiai į 2024 m. gegužės 23 d. vykusį teismo posėdį ieškovas atvyko savarankiškai.

10.2. Ieškovas teismui nepateikė duomenų apie tai, kokia liga jis sirgo ir kodėl dėl savo sveikatos būklės objektyviai negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, kuris vyko nuotoliniu būdu.

10.3. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog teisme buvo gautas ir gydytojos, išrašiusios ieškovui nedarbingumo pažymas, medicinos dokumentų išrašas. Išraše nurodyta, kad objektyvių priežasčių, dėl kurių liga trukdo pacientui dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, nėra. Šios teismo išvados nėra niekaip paneigiamos atskirajame skunde dėstomais argumentais.

10.4. Ieškovas, kurio interesus byloje atstovavo profesionalus teisininkas – advokato padėjėjas, nei karto nepasinaudojo procesine teise prašyti atidėti teismo posėdį dėl ieškovo negalėjimo jame dalyvauti. Paties ieškovo pateikti dokumentai liudija, jog nedarbingumo pažymėjimas, ieškovui buvo išduotas 2024 m. kovo 25 d., todėl ieškovas turėjo daugiau nei pakankamai laiko iš anksto pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir paskirti kitą teismo posėdžio datą. Tačiau ieškovas šia teise nei karto nepasinaudojo ir net trys teismo posėdžiai buvo atidėti tik jau proceso dalyviams (išskyrus patį ieškovą) susirinkus į teismo posėdį. Toks ieškovo elgesys taip pat liudija apie tai, kad ieškovas nesiekė ekonomiško ir operatyvaus bylos išnagrinėjimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

12. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantui paskirta bauda už neatvykimą į teismo posėdį sumažinta iki 250 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. CPK 106 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria baudas CPK nustatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos, turi įvertinti aplinkybių visumą, t. y. pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principams įgyvendinti, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. CPK 107 straipsnyje, nustatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-609-1120/2020).

15. Nagrinėjamu atveju ieškovui 300 Eur bauda, kuri skundžiama teismo nutartimi sumažinta iki 250 Eur, paskirta už neatvykimą į 2024 m. kovo 28 d. teismo posėdį. Pabrėžtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 19 d. teismo posėdžio metu protokoline nutartimi ieškovo dalyvavimą pripažino būtinu.

16. CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad teismas imasi šiame Kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Šio straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.

17. CPK 246 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, atsakovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę neatvykusiai šaliai paskirti iki trijų šimtų eurų baudą, jeigu įstatymai nustato šios šalies pareigą dalyvauti teismo posėdyje arba teismas pripažįsta šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir negalima sprendimo priimti už akių. Kai be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį šalies atstovas ir dėl to teismas atideda bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę skirti jam, taip pat juridinio asmens vadovui, dėl kurio kaltės atstovas neatvyko į teismo posėdį, iki trijų šimtų eurų baudą.

18. Pagal CPK 42 straipsnio 5 dalį, šalys turi pareigą pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus.

19. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad CPK 246 straipsnio 3 dalyje numatytas baudos paskyrimas vertintinas kaip procesinė sankcija, skiriama už tai, kad dėl šalies ar jos atstovo neatvykimo tenka atidėti bylos nagrinėjimą, t. y. trikdomas teismo darbas, gaišinami kiti proceso dalyviai ir pan. Minėta, kad civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis), taip pat bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis), kad teismas kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą materialiuoju požiūriu sprendimą. Dėl to teismas, spręsdamas baudos paskyrimo klausimą, šalies ir (ar) jos atstovo elgesį turi taip pat įvertinti šiuo aspektu ir baudą skirti tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims.

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. sausio 16 d. įvyko paskirtas byloje teismo posėdis, tačiau teismo posėdis buvo atidėtas, kadangi posėdžio dieną gautas ieškovo pranešimas, jog jis negalės dalyvauti teismo posėdyje dėl ligos. Ieškovas taip pat pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2024 m. sausio 15 d. išduotą nedarbingumo pažymėjimą laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 15 d. iki 2024 m. sausio 18 d. Byloje paskirtas kitas nuotolinis teismo posėdis 2024 m. vasario 27 d. 2024 m. vasario 27 d. teisme gautas ieškovo pranešimas, kad jis negali dalyvauti 2024 m. vasario 27 d. paskirtame teismo posėdyje dėl ligos. Paskirtas kitas nuotolinis teismo posėdis 2024 m. kovo 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartimi ieškovui skirta 200 Eur bauda už neatvykimą į teismo posėdį.

21. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 27 d. pranešimu kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini), prašydamas teismui pateikti duomenis apie tai, kokiu būdu buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas (nuotoliniu būdu, fiziškai atvykus į gydymosi įstaigą ir t. t.), bei kokie simptomai buvo įvertinti; nurodyti objektyvias aplinkybes, kurios trukdo ieškovui dalyvauti teismo posėdyje; nurodyti, ar yra objektyvių aplinkybių, dėl kurių liga trukdo E. N. dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu. 2024 m. kovo 1 d. teisme gautas VšĮ (duomenys neskelbtini) ieškovo medicinos duomenų išrašas/siuntimas, kuriame nurodoma, jog ieškovui buvo nustatyta ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija; objektyvių aplinkybių, dėl kurių liga trukdo pacientui dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, nėra; kalba ir klausa nesutrikusi.

22. 2024 m. kovo 28 d. teisme gautas ieškovo pranešimas, kuriame nurodoma, kad dėl ligos ieškovas negalės dalyvauti 2024 m. kovo 28 d. vyksiančiame teismo posėdyje. Ieškovas taip pat pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2024 m. kovo 25 d. išduotą nedarbingumo pažymėjimą laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 25 d. iki 2024 m. kovo 29 d. Teismas 2024 m. kovo 28 d. vykusio teismo posėdžio metu protokoline nutartimi nustatė 7 kalendorinių dienų terminą pateikti duomenis (reikiamas formos Nr. 094-1/a medicininę pažymą) dėl ieškovo negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje. Ieškovas per nustatytą terminą nepateikė reikalingos formos medicininės pažymos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. nutartimi ieškovui pakartotinai skirta 300 Eur bauda už neatvykimą į teismo posėdį.

23. Ieškovas 2024 m. gegužės 23 d. pateikė prašymą dėl baudos panaikinimo arba sumažinimo iki 100 Eur sumos, be kita ko, nurodė, kad formos Nr. 094/a pažymos pateikti negalėjo, nes ji išduodama tik ligos dieną, atvykus į medicinos įstaigą.

24. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į visas aplinkybes, atidėtų posėdžių skaičių, pirmosios baudos poveikį, įvertinęs teismo nuobaudų tikslus civiliniame procese, kurie skirti skatinti laikytis procesinės tvarkos ir vykdyti teismo nurodymus, ieškovo prašymą tenkino iš dalies ir ieškovui skirtą baudą sumažino iki 250 Eur.

25. Apeliantas kaip ir prašyme dėl baudos panaikinimo, taip ir atskirajame skunde tenurodo, kad į paskirtą 2024 m. kovo 28 d. teismo posėdį negalėjo atvykti dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – ligos.

26. Pažymėtina, kad teismui pripažinus šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, jos procesinė teisė dalyvauti teismo posėdyje tampa procesine pareiga. Tokiu atveju, šalis privalo asmeniškai atvykti į teismo posėdį, nepriklausomai nuo to, jog šalis yra atstovaujama advokato, arba pateikti teismui motyvuotą prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, jei paskirtame teismo posėdyje negali dalyvauti dėl svarbių priežasčių.

27. Nagrinėjamu atveju ieškovas tik paskirto teismo posėdžio dieną teismą informavo apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje dėl svarbių priežasčių, nors, kaip teisingai pažymėjo atsakovas, nedarbingumo pažyma ieškovui buvo išduota dar 2024 m. kovo 25 d. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, dėl ieškovo nedalyvavimo 2024 m. vasario 27 d. paskirtame teismo posėdyje, teisme buvo gautas gydytojos, išrašiusios ieškovui nedarbingumo pažymas, medicinos dokumentų išrašas, kuriame nurodyta, kad objektyvių priežasčių, dėl kurių liga trukdo pacientui dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, nėra. Todėl abejotina, kad ieškovas dėl ligos negalėjo nuotoliniu būdu dalyvauti ir 2024 m. kovo 28 d. teismo posėdyje. Tokių pagrindžiančių duomenų apeliantas nei su prašymu dėl baudos panaikinimo/sumažinimo, nei su atskiruoju skundu nepateikė. Apeliantas taipogi nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl liga kliudė jam dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu.

28. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad apeliantas buvo įpareigotas pateikti reikiamos formos Nr. 094-1/a medicininę pažymą, tačiau jos nepateikė bei prašyme dėl baudos panaikinimo/sumažinimo nurodė, kad negalėjo pateikti kitos formos – Nr. 094/a pažymos, nes ji išduodama tik ligos dieną nuvykus į sveikatos priežiūros įstaigą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad teismui yra teikiama formos Nr. 094-1/a pažyma „Medicininė pažyma dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą ar karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją“, kuri yra patvirtinta 2007 m. gruodžio 4 d. Nr. V-989 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu, todėl pareiškimo teiginiai, kad ieškovas negalėjo pateikti medicininės pažymos Nr. 094/a nesisieja su neatvykimu į teismo posėdį (ir to pasekmėmis). Argumentai dėl Nr. 094/a medicininės pažymos išdavimo nėra aktualūs, dėl to, nes nei pažymos forma Nr. 094/a, nei informacija, apie asmeniui išduotus nedarbingumo pažymėjimus, nėra laikomi tinkamais teikti teismui. Apeliantas reikiamos formos Nr. 094-1/a medicininės pažymos nepateikė ir su atskiruoju skundu bei neginčijo šių aptartų teismo padarytų išvadų.

29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovu, kad šiuo atveju nėra pagrindo baudos sumažinti iki 100 Eur sumos, kadangi ieškovui jau buvo anksčiau paskirta 200 Eur bauda už neatvykimą į teismo posėdį, kuri nepasiekė savo tikslų ir ieškovas toliau nevykdė savo pareigos dalyvauti teismo posėdyje.

30. Vadovaujantis išdėstytu, darytina išvada, kad apeliantas netinkamai vykdė savo pareigas ir be jokios pateisinamos priežasties neatvyko į teismo posėdį 2024 m. kovo 28 d. (nedalyvavo nuotoliniu būdu). Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas jam pagrįstai skyrė baudą, kurios naikinti ar sumažinti iki 100 Eur sumos, prašyme nurodytais motyvais neturėjo pagrindo.

31. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ieškovo nedalyvavimas/neatvykimas į teismo posėdį tapo esmine teismo posėdžio atidėjimo priežastimi, kadangi bylos nagrinėti be ieškovo nebuvo galimybės.

32. Įvertinus nustatytas aplinkybes, aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti – apelianto atskirasis skundas nutenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti apelianto (ieškovo) E. N. (E. N.) atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.