- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-03
- Bylos Nr.
- ATP-463-354/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00396-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė
- Pažeidėjas
- M. G.
- Advokatai
- Arūnas Koskus, Arūnas Koskus Šiaulius
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. G. atstovo advokato Arūno Koskaus atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria netenkintas M. G. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. G. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 str. 1 d., buvo nubaustas 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams už tai, kad 2015 m. vasario 1 d. 05.14 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo transporto priemonę „SEAT LEON“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas lengvas – 1,08 promilės (paklaida ±1,7 %) girtumo laipsnis.
2015 m. rugpjūčio 31 d. Šiaulių apylinkės teisme buvo gautas M. G. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartimi M. G. prašymo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutarimu skirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo netenkino.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, M. G. atstovas advokatas Arūnas Koskus Šiaulių apygardos teismui pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – M. G. paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 1 metų terminą sutrumpinti.
Skunde teigiama, kad teismų praktika rodo, jog asmenys už vairavimą esant lengvam neblaivumo laipsniui baudžiami iš esmės tiek mėnesių teisių atėmimu, su kiek dešimtųjų promilių neblaivumo buvo vairuota, todėl šiuo atveju atėmimo terminas turėtų apsiriboti vienuolika mėnesių.
Pažymima, kad ATP pažeidimai buvo padaryti dar 2012 metais, kai M. G. buvo itin jauno amžiaus nesusiformavusi asmenybė, juo labiau, kad šios nuobaudos jau beveik 3 metus yra negaliojančios. Faktas, kad per atėmimo laikotarpį M. G. nepadarė jokių pažeidimų, įrodo jo asmenybės pokyčius, kaip beje ir kiti jo prašyme nurodyti faktai – įsidarbinimas ir mokymasis.
Nurodoma, kad M. G. atžvilgiu jo teisėtų lūkesčių principas būtų realizuotas, jam pagrįstai tikintis, kad įvykdžius visas įstatyme nustatytas sąlygas, atėmimo terminas bus sutrumpintas, teismui konstatuojant, kad bausmės tikslai bus pasiekti, sutrumpinant terminą iki 11 mėnesių. Tuo atveju M. G. išvengtų papildomų išlaidų ir laiko sąnaudų teisių perlaikymui, kas iš esmės viršija jam paskirtos nuobaudos ribas ir nevisiškai atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, nes šios pasekmės vienodos su asmenims, nubaustiems už vidutinį neblaivumo laipsnį kylančiomis pasekmėmis, o iki 1,5 promilių ribos M. G. buvo pakankamai toli.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo netenkinti M. G. atskirojo skundo dėl Šiaulių apylinkės teisino 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarties panaikinimo ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo nutartį, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Atsiliepime nurodoma, kad tai, jog M. G. sąmoningai nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, pablogino savo ir šeimos padėtį, yra tik jo paties netinkamo elgesio rezultatas, o prieš sėsdamas už transporto priemonės vairo, turėjo numatyti galimas pasekmes kilsiančias jam, jo artimųjų ratui ir šeimos turtinei padėčiai. Pažymima, kad M. G. padarytas teisės pažeidimas yra vienas iš šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto priemonių eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Atkreipiamas dėmesys, kad M. G. teisę vairuoti transporto priemones įgijo (duomenys neskelbtini) m. ir nuo tada už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (be šio pažeidimo) buvo baustas net 4 kartus, o tai neigiamai apibūdina apelianto asmenybę ir rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios.
Atskirasis skundas netenkinamas.
Iš teismui pateiktos medžiagos, skundžiamos nutarties ir pateikto skundo akivaizdu, jog M. G. yra suinteresuotas anksčiau nustatyto termino atgauti teisę vairuoti transporto priemones. Tokią galimybę pažeidėjui numato ATPK 329 str., kuriame nustatyta, jog, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.
Pažymėtina, kad paskyrusi nuobaudą institucija, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, todėl skundo argumentas dėl M. G. teisėtų lūkesčių realizavimo atmetamas kaip nepagrįstas. Pabrėžtina, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 str. vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Visos aplinkybės, susijusios su pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, atsakomybę lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis, turi būti įvertintos kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą – pagal ATPK 30¹ str. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. P-756-91/2008, Nr. N-1-1571/2007). Vadovaujantis ATPK 30¹ str. nuostatomis, atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (kasacinė nutartis Nr. 2AT-53-2014).
Nors bylos duomenys patvirtina, kad M. G. įvykdė ATPK 329 str. numatytas sąlygas – yra praėję daugiau kaip pusė paskirtojo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiko, po pirmosios instancijos teismo nutarimo įsiteisėjimo dienos naujų teisės pažeidimų nepadarė (25 b. l.), M. G. yra išklausęs privalomo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą sveikatai kursą (24 b. l.), baigė papildomą vairuotojų mokymą (26 b. l.), sumokėjęs paskirtą baudą (25 b. l.), darbdavys tarpininkauja dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ATPK 329 str. nuostatas bei sutrumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Pastebėtina, kad atskirajame skunde pateikti pavydžiai dėl nubaudimo asmenų už vairavimą esant lengvam neblaivumo laipsniui yra susiję su atvejais, kai vairuotojui buvo nustatytas lengvas – 0,63 ir 0,43 promilės – neblaivumo laipsnis, o tai visiškai neatitinka M. G. bylos aplinkybių. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. G. neblaivumo alkotesteriu patikros rezultatas buvo 1,08 promilės (paklaida ±1,7 %), o tai, nors ir atitinka lengvą neblaivumo laipsnį, tačiau toks rezultatas negali būti vertinamas tik nežymiai viršijančiu įstatyme nustatytą ribą. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. G. per neilgą savo vairavimo stažą (4 b. l.) buvo ne kartą baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat jam taikyta administracinė atsakomybė už kitos rūšies administracinį pažeidimą, kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (11–15 b. l.). Minėtos aplinkybės neigiamai apibūdina M. G. asmenybę. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad tai, jog kai kurios nuobaudos jau beveik 3 metus yra negaliojančios, lemiamos reikšmės neturi, kadangi apylinkės teismas vertino pažeidimus ne kaip pavienius, bet kaip visumą, apibūdinančią M. G. asmenybę. Atsakant į skundo argumentus dėl M. G. asmenybės pokyčių, atkreiptinas dėmesys, kad M. G. paskirtos administracinės nuobaudos tikslas yra ne tik jį nubausti, tačiau ir padėti jam suvokti, kad veiksmai, už kuriuos jam paskirta nuobauda, visuomenėje nėra toleruojami.
Byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad M. G. dirba (22 b. l.), studijuoja (23 b. l.), todėl jam reikalinga teisė vairuoti, tačiau pabrėžtina, kad M. G. dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. M. G. gyvenime kilę neigiami padariniai, susiję su atitinkamos sankcijos – teisės vairuoti transporto priemones praradimu, siejami artimųjų (šiuo atveju močiutės) priežiūra nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, nes darydamas pažeidimą M. G. prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką.
Atskirajame skunde advokato nurodomi argumentai dėl to, jog papildomos išlaidos ir laiko sąnaudos teisių perlaikymui viršytų paskirtos nuobaudos ribas ir nevisiškai atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus, laikytini nepagrįstais. ATPK 329 str. įtvirtinta norma neprieštarauja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 str. 4 d. nuostatai, kad asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl teisės pažeidimo padarymo vieniems metams ir ilgiau, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui ir perlaikius egzaminą. Šiuo atveju reikalavimas perlaikyti egzaminą negali būti traktuojamas kaip papildoma nuobauda ar apribojimas dėl padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Šis reikalavimas nustatytas tam, kad asmuo, ilgą laiką nedalyvavęs kelių eisme, prieš atgaudamas teisę vairuoti transporto priemones, patvirtintų savo kvalifikaciją.
Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, bylos aplinkybes bei M. G. kartu su prašymu pateiktus duomenis įvertino teisingai ir, netenkindamas M. G. prašymo, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartis paliekama nepakeista ir M. G. atstovo advokato A. Koskaus skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ str. 6 d. 1 p., teismas
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartį nepakeistą ir M. G. atstovo advokato Arūno Koskaus atskirojo skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.