Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.1; 1.2.4.4.2.3; 1.2.9.8; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.9; 2.3.4.2; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.

2022 m. lapkričio 18 d.

nukentėjusiųjų D. T. ir I. T. atstovui advokatui Anatolij Šichovcov, atstovei pagal įstatymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Eglei Koskutei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, praeityje teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T., būdamas atsakingas už savo mažamečių vaikų I. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. T., gim. (duomenys neskelbtini), auklėjimą ir vystymąsi, privalėdamas rūpintis jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdamas vaikams sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalis), privalėdamas užtikrinti vaikų teises, numatytas 1996 m. kovo 14 d. priimtame Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, tai yra sudaryti tinkamas sąlygas vaikams gyventi ir augti, sudaryti vaikams sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jų protiniam, dvasiniam gyvenimui, piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis fiziškai ir psichiškai gniuždydamas savo mažamečius vaikus I. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir sukėlė jiems fizinį skausmą bei nesunkiai sutrikdė sveikatą mažametei dukrai I. T., tai yra:

laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. (nuo tada, kai jo šeima (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl alkoholio vartojimo, vaikų nepriežiūros ir galimo smurto artimoje aplinkoje buvo įtraukta į socialinę riziką patiriančių šeimų, auginančių mažamečius vaikus, apskaitą) iki 2021 m. gruodžio 16 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), fiziškai ir psichiškai smurtavo prieš savo mažamečius vaikus I. T. ir D. T., tai yra, elgėsi agresyviai: šaukdavo ant mažamečių nukentėjusiųjų I. T. ir D. T., jiems matant, konfliktuodavo su jų motina O. S., šaukdavo ant jos, stumdė, išvarė iš namų ir užrakino duris, trankydavo durimis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų gąsdino vaikus I. T. ir D. T. diržu, paimdamas diržą į ranką ir sakydamas, kad „(duomenys neskelbtini)“, be to, 2021 metų vasarą, tikslus laikas nenustatytas, tyčia sudavė diržu nukentėjusiajai I. T. ne mažiau kaip tris kartus į nugaros sritį bei vieną kartą į kojas, o nukentėjusiajam D. T. ne mažiau kaip vieną kartą į nugarą, sukeldamas jiems fizinį skausmą, bei savo besitęsiančiu agresyviu elgesiu, nevienkartiniu fiziniu ir psichologiniu smurtu nukentėjusiosios I. T., jos motinos ir brolio atžvilgiu, sukėlė mažametei nukentėjusiajai I. T. nesunkų psichikos sveikatos sutrikdymą - kitus emocijų sutrikimus vaikystėje (kodas (duomenys neskelbtini)).

Kaltinamasis A. T. teisiamojo posėdžio metu kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino. Parodė, kad gyveno su O. S., (duomenys neskelbtini), turi nepilnamečius vaikus I. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. T., gim. (duomenys neskelbtini). Pripažįsta, kad susikivirčydavo su O., ne vieną kartą ir ne du kartus. Kai jie susipykdavo, vaikai dažniausiai būdavo darželyje. I. T. ir D. T. išvežė iš namų dėl smurto šeimoje. (duomenys neskelbtini) 16 d., kada D. išvežė, jis pasakė, kad mušė „(duomenys neskelbtini)“, jis neištardavo „sesė“, sakydavo „(duomenys neskelbtini)“. Abu vaikai yra judrūs. Jei su vaikais nepavyksta susitarti, jis jiems kažko neduoda, pvz. saldainių, žiūrėti televizoriaus, liepia anksčiau eiti miegoti. Pasitaiko, kad pakelia balsą ir užrėkia ant vaikų. Dėl alkoholio vartojimo problemų neturi, mano, kad vartoja saikingai, esant progoms. Kada vaikai neklauso mamos, ji kartais ant jų užšaukia, bet dažniausiai jis, nes vaikai mamos visai neklauso. Smurto, fizinių priemonių prieš vaikus nenaudojo. Yra grasinęs diržu, ne vieną ir ne du kartus, kad vaikai nusiramintų. Užtekdavo parodyti diržą ir vaikai nurimdavo, bet panaudoti niekada neteko. Parodžius diržą jis vaikams sakydavo, kad „(duomenys neskelbtini)“. Pareigūnai išsivežė ne tą diržą, antrą kartą atvykę išsivežė tą, kuriuo grasindavo. Diržas su kuriuo grasindavo, kabėdavo virtuvėje ant vinies, užtekdavo vaikams pirštu į diržą parodyti, ir pasakyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ ir tada vaikai nusiramindavo. Porą kartų yra paėmęs diržą į rankas ir sutrenkęs per stalą. Grasindavo abiem vaikams, kad „ (duomenys neskelbtini)“ nes abu kartu mušdavosi ir ant mamos puldavo. Šitoje kaltinimo dalyje pripažįsta savo kaltę. Neskaito, kad tai yra grasinimas, laiko, kad tai yra vaiko auklėjimas. Vaikų mamos O. S. jis nestumdydavo, supykęs išeidavo į lauką, parūkydavo ir grįždavo atgal. Balsą pakeldavo ant vaikų, sakydavo, kad ramintųsi. Vaikų necenzūriniais žodžiais nevadindavo. Kategoriškai neigia, kad mušė vaikus. Nepripažįsta, kad savo elgesiu sukėlė dukrai I. T. nesunkų psichikos sveikatos sutrikdymą, kaip nustatė specialistai. Sveikatos sutrikdymą galėjo sukelti, kaip galvą daužė į sieną, nesakys kas, bet tikrai ne jis. Alkoholio prie vaikų nevartoja. Rūko „(duomenys neskelbtini)“, esančiame už 40 m. Išgėrusį jį vaikai yra matę, išgėręs jis eina miegoti. Konfliktai tarp jo ir O. S. kildavo dėl to, kad nebuvo sutvarkytas kambarys, apsižodžiuoja ir viskas. Neįsivaizduoja, kaip vaikai galėjo pasakyti vaikų teisių specialistams apie patiriamą fizinį smurtą, nes jo nebuvo. Apklaustas buvo 3 kartus. Birželio 13 d. apklaustas policijos komisariate, jis sakė tyrėjai, kad psichologinio smurto prieš vaikus nenaudojo. Jis vaikus auklėjo, o nesmurtavo. Jis ant vaikų pakeldavo balsą, kad jie apsiramintų.

Kaltinamasis A. T. 2022 m. birželio 13 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo kaltę jis pripažįsta tik iš dalies, nes tyčia fiziškai prieš savo vaikus nesmurtavo ir jų nemušė. Savo kaltę pripažįsta dėl to, kad prieš vaikus naudojo psichologinį smurtą, ant jų šaukdavo, konfliktuodavo su savo sugyventine - vaikų mama O. S., taip neigiamai paveikė vaikų psichinę būklę. Supranta, kad turėtų būti ramesnis ir su vaikais bendrauti meiliau, tačiau kartais dėl jų aktyvaus elgesio jam taip elgtis yra neįmanoma. I. yra labai judri, sunkiai girdinti, kas jai sakoma, dažnai skriausdavo D., todėl tiesiog neįmanoma jai kažką pasakyti nepakeliant balso. Dažniausiai jo balso pakėlimai ir prasidėdavo dėl to, kad vaikai neklausydavo O., jis pakeldavo balsą ir ant jų užrėkdavo, O. pradėdavo vaikus ginti, tuomet konfliktas prasidėdavo tarp jų. Nebūtinai visais atvejais su sugyventine konfliktuodavo tik būdamas neblaivus, nes alkoholį jis vartoja dažniausiai tik savaitgaliais. Be to, jo nuomone, neblaivus jis netgi yra ramesnis nei blaivus, išgėręs dažniausiai eina miegoti. Kartais su sugyventine pykdavosi ir jam būnant blaiviam. O. vaikai visiškai neklauso, todėl juos drausminti turi jis. Prisipažįsta, kad tikrai yra griežtas, todėl esant reikalui, su vaikais tekdavo bendrauti pakeltu tonu, tačiau taip tikrai būdavo ne visada ir ne ištisai. Dabar dėl tokio savo elgesio gailisi. Nežino, ar toks jo elgesys ir bendravimo būdas galėjo turėti ar turėjo kažkokios įtakos vaikų psichinei sveikatai, tačiau jeigu specialistų yra nustatyta, kad taip elgdamasis jis neigiamai paveikė I. (duomenys neskelbtini), tai su tuo sutinka. Gal šiais laikais tai vadinama psichiniu gniuždymu, tačiau jis tai vadina vaikų auklėjimu. Neatsimena nei vieno atvejo, kad būtų savo sugyventinę O. išvaręs iš namų ir neleidęs jai įeiti į namus užrakindamas duris. Dažniausiai, kai jie su O. susipykdavo, jis pats išeidavo iš namų ir visą vakarą prasėdėdavo jų sodybos garaže, o kai nusiramindavo, pareidavo. Supranta, kad galėjo su vaikais būti ne toks griežtas, galėjo su jais bendrauti kitaip, tačiau toks yra jo būdas. Yra buvę visokių situacijų, kai be griežčiau ištartų žodžių ir pakelto balso tono vaikai net nebūtų į nieką nereagavę, tačiau diržu jis vaikų tikrai niekada nėra mušęs. Pripažįsta, kad vaikus yra gąsdinęs diržu, jų namuose turėjo ne vieną. Diržą jis paimdavo į ranką ir jiems pasakydavo, kad jie „(duomenys neskelbtini)“, tokius žodžius ir sakydavo, tačiau realiai diržu niekada nėra jų mušęs. Kodėl vaikai sako, kad mušė juos diržu niekaip negali paaiškinti, bet tai yra netiesa. Diržą į rankas jis paimdavo gana dažnai, nes kai jį paimdavo, vaikai greičiau sureaguodavo ir greičiau nurimdavo (2 t., b. l. 179–181).

2022 m. birželio 16 d. ikiteisminio tyrimo metu A. T. papildomai parodė, kad jis gąsdino vaikus, sakydamas, kad jie „(duomenys neskelbtini)“, su storu odiniu diržu, ant kurio yra stačiakampio formos geltonos spalvos metalo sagtis su penkiakampės žvaigždės atvaizdu. Iš namų pradėjus tyrimą buvo paimtas kitas jo turėtas diržas, kuriuo vaikų jis negąsdindavo. Parodė, kad miegamajame kambaryje tapeto juosta prie lango, šalia lovos galvūgalio, jau buvo nuplėšta tuo metu, kai jie prieš šešis ar septynis metus atsikėlė į šį namą gyventi. Kadangi šiame kambaryje jokių remontų per visą laiką, kiek gyvena, nedarė, kambario sienos naujais tapetais išklijuotos nebuvo. Juosta taip ir liko nuplėšta, ji užsidengia lango užuolaidomis. Daugiau šiame kambaryje vaikai tapetų niekur nuplėšę nebuvo (3 t., b. l. 3–5).

Liudytoja O. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra D. T. ir I. T. mama. Kaltinamasis A. T. yra vaikų tėvas, su juo kartu gyveno (duomenys neskelbtini) metus, nuo (duomenys neskelbtini) kartu nebegyvena. Jos šeima yra įtraukta socialinės rizikos šeimos sąrašą. Įtraukta buvo dėl to, nes namuose juos abu rado girtus, ir nebuvo prižiūrėti vaikai. Kada vaikai, jos neklausydavo, ji juos statydavo į kampą, o kai neklausydavo sugyventinio, jis rėkdavo ant vaikų. A. T. D. yra sudavęs vieną kartą per rankas, nes D. lindo prie elektros rozetės. A. T. vaikams grasindavo diržu, bet „užplojęs“ nebuvo nei karto, kad būtų mušęs to tikrai nematė. Vaikai, kad juos mušė, jai nieko nesakė. Vaikams jis grasindavo, kad eis miegoti, eis į kampą, o kad gaus mušti, taip negrasindavo. Diržas buvo spintoje. A. T. užrėkdavo pakeltu tonu, vaikai jo klausydavo. Vaikai paklusdavo ir eidavo į lovas. Su vaikais geriau tvarkėsi tėvas, jo daugiau klausydavo. Kuomet sugyventinis užrėkdavo ant vaikų jis būdavo blaivus. Grįžęs išgėręs, eidavo miegoti. Kada ji su A. T. konfliktuodavo, vaikai tuo metu būdavo darželyje ar lauke. Supykęs sugyventinis trenkdamas durimis, išeidavo iš namų. Būdavo, kad su juo apsistumdydavo, bet muštynių nebuvo. Ji taip pat išeidavo, bet apsiramindavo ir grįždavo. Ji su vaikais lankėsi pas psichologę. Jų šeimą lankydavo socialinė darbuotoja R. G.. Jų santykiai su socialine darbuotoja buvo normalūs. A. T. su socialine darbuotoja konfliktavo, nes ji kabinėjosi prie jų. Ji išsikraustė iš savo ankstesnės gyvenamosios vietos, nes vaikai Vaikų teisėms pasakė, kad tėvas prieš juos smurtavo, kodėl taip vaikai sakė, nežino. D. neištaria žodžio „sese“, tai jis savo seserį I. vadina „(duomenys neskelbtini)“, dažniausiai jis mušdavosi su sese. Vaikams prieš apklausas ji nieko nesakė. Vaikai šiuo metu yra pasiilgę tėčio. Yra sakiusi socialinei darbuotojai, kad jos namuose renkasi kompanijos, kad yra išgėrinėjama. Ji tuo metu išvažiuodavo pas mamą. Sakė socialinei darbuotojai, kad sugyventinis vieną kartą prieš ją smurtavo, jie buvo girti, todėl ir susimušė, vaikų tuo metu namuose nebuvo.

Liudytoja O. S. 2022 m. sausio 25 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su A. T. gyvena (duomenys neskelbtini) m. Jie gyvena nesusituokę ir augina du bendrus vaikus, I. T., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. T., gim. (duomenys neskelbtini). Gyvena (duomenys neskelbtini). Jų šeima nuo (duomenys neskelbtini) įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą ir dėl to juos prižiūri paskirta socialinė darbuotoja R. G.. Šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl to, kad O. S. su vyru rado neblaivius, kai namuose buvo mažamečiai vaikai. Jų šeimą prižiūrinti socialinė darbuotoja R. G. yra gera ir labai rūpestinga. Ji rūpinosi šeima daugiau nei priklauso. Socialinė darbuotoja ne kartą yra padėjusi maisto produktais, buities daiktais ir rūbais. Ji matydavo ko trūksta ir stengdavosi tų daiktų parūpinti. Taip pat ji įtikinėjo, kad leistų D. į darželį, nes ten vaikas bus ugdomas, išmoks socializuotis ir pan. O. S. ir socialinės darbuotojos R. G. santykiai buvo geri ir nuoširdūs. Sugyventinis A. T. su ja nesutardavo. Jis dažnai konfliktuodavo su socialine darbuotoja dėl to, kad ji atvažiuodavo, tikrindavo buitį ir pan. Sugyventiniui tai nepatikdavo ir jis būdavo piktas, reikšdavo pretenzijas. A. T. kaip tėvas buvo geras. Jis rūpinosi savo vaikais kaip mokėjo ir suprato. Smurto vaikų atžvilgiu jis tikrai nenaudojo. Vieną kartą yra D. trenkęs per rankas, tačiau tai padarė norėdamas jį apsaugoti. Tai įvyko maždaug prieš metus, gal ir seniau. D. būdamas mažas norėjo kažkokį daiktą, jei gerai pamena, vinį, kišti į rozetę, kurioje teka elektros srovė. Tai pamatęs A. greitai sutrenkė D. per rankas, norėdamas, kad jas patrauktų nuo rozetės. Smūgis nebuvo stiprus. Po smūgio D. iš skausmo neverkė, tačiau apsiverkė dėl to, kad išsigando. Dukrai I. A. taip pat vieną kartą yra sudavęs per rankas, tačiau tada jis norėjo visus apsaugoti nuo nelaimės. Tai įvyko praeitų metų rudenį, tikslaus laiko O. S. nepamena. Žino, kad dieną A. lauke skaldė malkas, o ji laukė, kol jis paskaldys malkų, kad galėtų nunešti į kambarį. Vaikai buvo palikti trumpam namuose. Pasiėmusi glėbį malkų O. S. nuėjo į namus ir kambaryje pamatė dūmus. Dūmai sklido nuo virtuvės kambaryje stovėjusio pečiaus. Šalia pečiaus stovėjo dukra I. su D.. Pasiteiravus kas čia įvyko, I. paaiškino, kad ji norėjo užkurti ugnį. Ji pasiėmusi degtukus juos uždegė ir kišo į pečių, kuriame buvo pridėjusi daug rūbų. Rūbai pradėjo rusenti. Tai pamačiusi O. S. dukrą subarė, o į kambarį atėjęs A. ir pamatęs, kad I. rankose laiko degtukus, trenkė jai per rankas. Tuo metu A. nestipriai sutrenkė norėdamas, kad I. iš rankų išmestų degtukus ir daugiau su jais nežaistų, nes gresia pavojus ne tik sudeginti namus, bet ir jiems patiems. Po smūgio I. neverkė, nes smūgis buvo tikrai nestiprus. A. tik šiuos kartus yra sudavęs vaikams. O. S. nuomone, tai buvo vaikų drausminimas ir nelaimės išvengimas, o ne smurtavimas prieš juos. A. tikrai nenorėjo nuskriausti savo vaikų. Kodėl D. ir I. teigė, kad jų tėvas A. T. prieš juos smurtavo, nežino. VTAS specialistams, kurie buvo atvykę dėl iškvietimo, iškvietimas buvo dėl to, kad jiems trūko kuro šildymui, pasakojo, kad prieš juos smurtaujama. Tada atvykę VTAS specialistai į šeimą bendravo ne tik su ja, bet ir su vaikais. Iš pradžių vaikai prie jos su VTAS specialistėmis kalbėjo gražiai, pasakojo apie šeimą ir pan. Po to, VTAS specialistės nusivedė vaikus į kitą kambarį ir kalbėjo jai nebūnant šalia. Kaip paaiškėjo, vaikai pradėjo pasakoti, kad neva juos tėtis mušė. Kaip suprato, D. pirmas pradėjo pasakoti, kad tėtis prieš juos smurtavo. Jis sakė, kad tėtis jį mušė diržu ir jam bėgo kraujas. Po D. pasakojimo, tą patį pradėjo sakyti ir I.. Ji taip pat sakė, kad ir ją tėtis tuo pačiu diržu mušė. Kada tai buvo, negirdėjo. Išgirdusi, ką vaikai pasakoja, labai nustebo. Niekada nematė, kad A. muštų vaikus, juolab diržu. Kodėl vaikai melavo, paaiškinti negali. Po šio vaikų pasakojimo su vaikais buvo išvežta į (duomenys neskelbtini), esančius „(duomenys neskelbtini)“ namus. Sūnus D. mėgsta fantazuoti. Ne kartą yra pastebėjusi, kad jis pasakoja ne tik jai, bet ir kitiems nebūtus dalykus. D. turi kalbos sutrikimą. Jo kalba neaiški, nerišli. D. neištaria žodžio „sese“, tai jis savo seserį I. vadina „(duomenys neskelbtini)“. Tėtį A. vadina „(duomenys neskelbtini)“. Dėl šių priežasčių negalima tiksliai suprasti ką pasakoja D.. I. yra išdykus ir pastaruoju metu jos visiškai nebeklauso. Ji panaši į hiperaktyvų vaiką, tačiau diagnozė dar nenustatyta. Dėl to, kad vaikai neklauso, sunku juos auklėti, todėl pradės lankyti psichologą (2 t., b. l. 42–45).

Liudytoja E. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriuje, vyr. specialistės pareigose. (duomenys neskelbtini) buvo gautas pranešimas, kad A. T. vartoja alkoholį ir galimai vaikams yra nesaugi aplinka namuose, vaiko tėvas įžeidinėjo atvykusias socialines darbuotojas. (duomenys neskelbtini) buvo bendrauta su vaikais, vaikai papasakojo, kad prieš juos naudojamas fizinis smurtas. Su vaikais bendravo dalyvaujant mamai. Po to kitame kambaryje ji kalbėjosi tik su vaikais. D. T. rodė, kaip tėtis mušė per rankas. Vaikai buvo įsitempę, sakė jiems, kad atvyko padėti. Tada mergaitė pradėjo pasakoti, kaip viskas buvo, lakstyti po kambarį, rodyti kurioje vietoje mušė, kur buvo nuplėštas tapetas. Parodė diržą su kuriuo mušė. Sakė, kad iš pradžių brolį mušė su diržu po to trenkė per veidą, jam pasipylė iš nosies kraujas ir aptaškė sieną, mama buvo tame kambaryje ir viską matė, prašė, kad nemuštų brolio ir ją mušė už tai, kad neprižiūrėjo brolio. Pasakojo, kad tai buvo vasaros metas. Mergaitės kalba buvo aiški, abejonių, kad fantazuoja nekilo. D. priėjęs parodė, kurioje vietoje jį mušė. Mergaitė, sakė, kad brolį mušė ne vieną kartą su diržu. D. sakė, kad visada jam skauda kai tėtis jį muša, jis verkia. Apie mamą neklausė, mergaitė pati pasakė, kad mamą tėtis būdamas girtas išvarė iš namų. Ji nemiegojo, laukė kol tėtis užmigs, kad galėtų įleisti mamą į namus. Ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, sakė ką atsiminė. Renkant parodymus, tapetas buvo priklijuotas. Įvykio metu jis kabojo atplėštas. Mergaitė sakė, kad tėtis mažiau ją mušą, brolį dažniau muša, jis mušamas verkia, jai gaila brolio. Jai abu vaikai parodė vietą, kurioje buvo D. mušamas. Abejonių nekilo, kad vaikai gali meluoti.

Liudytoja E. V. 2021 m. gruodžio 21 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyr. specialiste. (duomenys neskelbtini) su kolege L. M. nuvyko pas šeimą, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo kambaryje bendravo su O. S. ir A. T. mažamečiais vaikais I. T. ir D. T.. O. ir A. šeimai taikoma atvejo vadyba, tai reiškia, kad šeimoje lankosi socialiniai darbuotojai ir šių metų (duomenys neskelbtini) 15 dieną, vaiko teisių apsaugos specialistai gavo raštą iš (duomenys neskelbtini) rajono nestacionarių socialinių paslaugų centro apie tai, kad vaikams šeimoje galimai neužtikrinama saugi aplinka, tėvas dažnai būna neblaivus. Bendraujant su D. T., jis pasakė, kad tėvas jį muša. Nurodė, kad mama yra gera, o tėtis negeras. Pasakė, kad kartais būna piktas, kai supyksta namuose ant visų šaukia. Tuomet D. T. pasakė, kad tėtis jį mušė per ranką. Per kurią ranką neįvardijo. Paklausus per kurią vietą mušė, D. parodė, kad jam suduodavo per riešą. D. pasakė, kad tėtis jį muša dažnai, kai muša jam skauda ir jis tada verkia. Kada tiksliai tėtis mušė D. įvardinti negalėjo, kadangi jam keturi metai ir daug paaiškinti negali. E. V. suprato, kad A. D. mušdavo dažniausiai namuose. Gyvenamojo namo kambaryje, virtuvėje. Šalia mamos taip pat bendravo su I. T.. Ji pasakojo, kad namuose viskas gerai, mama ir tėtis nesimuša, tėtis negeria. I. pasakė, kad tėtis brolio nemušė. Po kurio laiko vaikai išėjo į kitą kambarį, jame žaidė dviese, mamos kambaryje nebuvo, todėl E. V. dar kartą nuėjusi pas vaikus pasitikslino įvykio aplinkybes. Dar kartą paklausė D. ar tėtis jį tikrai mušė, D. atsakė teigiamai. Tuomet pradėjo bendrauti su D. seserimi I.. I. pasakė, kad D. tėtis mušė diržu, kai lauke buvo šilta. E. V. padarė prielaidą, kad tai galėjo būti šių metų vasarą. I. parodė diržą, su kuriuo buvo mušamas brolis. Paklausus, kodėl tėtis mušė diržu D., I. atsakė, kad brolis tėvų kambaryje nuo sienos nuplėšė tapetų juostelę. I. pasakė, kad tėtis D. kambaryje mušė diržu, sudavė per kojas ir sėdmenis. E. V. parodė vietą, kurioje buvo nuplėštas tapetas. D. tuo metu klausėsi, ką sakė sesuo, jis nieko nekalbėjo, tačiau parodė kurioje kambario vietoje jį mušė tėtis. I. patvirtino, kad toje vietoje D. mušė tėtis. Dar pasakė, kad toje pačioje vietoje, tėvas ranka sudavė D. per veido sritį. Po smūgio D. iš nosies pradėjo bėgti kraujas ir aptaškė sieną. Paklausus kur tuo metu buvo mama, I. teigė, kad mama buvo tame pačiame kambaryje. I. sakė, kad mama liepė tėčiui liautis mušti vaiką, kadangi jis gali pasakyti darželio auklėtojom ir jos gali pamatyti sumušimus. I. taip pat sakė, kad tą pačią dieną, kai tėvas mušė D. su diržu, jai taip pat sudavė. Tėvas sudavė galimai per kojas ir sėdmenis, nes ji neprižiūrėjo brolio. I. teigė, kad tuo metu jai skaudėjo. I. dar pasakojo, kai tėvas grįžta neblaivus į namus, reikalauja, kad mama miegotų su juo, tačiau ji atsisako ir eina miegoti į jos ir D. kambarį. Miega su jais. Tėvas dėl to pyksta, išvaro mamą į lauką, užrakina duris. Kai tėtis užmiega, I. atrakina namų duris ir įleidžia mamą į namus. Mama tuo metu pasislepia namuose, kad tėtis jos nepamatytų. Abu vaikai nurodė, kad mama yra gera, tačiau nuo tėčio jų neapgina. Smurtą namuose naudoja tik tėvas. Kiek suprato, tai vyksta ganėtinai dažnai. Kai O. išgirdo D. pasakojantį, kad tėvas jį muša, viską neigė. Tačiau po kurio laiko pati pasakė, kad galimai prieš kelis mėnesius A. sudavė D. per rankas, nes šis lietė rozetę ir buvo pasiėmęs degtukus. O. pateisino A. elgesį, motyvuodama, kad vaikas negali lysti prie rozečių. Jos manymu A. pasielgė tinkamai. E. V. nepavyko pabendrauti su A., nes jis buvo išvykęs. 2021 m. gruodžio 17 d. telefonu bendravo su A.. Jis neigė, kad vaikus mušė diržu. A. patvirtino, kad D. ranka sudavė per rankas, nes jis lindo prie rozečių. A. teigė, kad D. neverkė, jam neskaudėjo. Vėliau vaiką pastatė į kampą. O. neigė, kad A. vaiką mušė diržu. Po pokalbio su vaikais ir O., vaiko teisių apsaugos specialistė pasiūlė jai vykti į (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro „(duomenys neskelbtini)“ namus. O. sutiko. Šeima gyvena netvarkingoje ir skurdžioje aplinkoje, malkų neturi. Kiek žino, A. elgiasi agresyviai, kai į namus atvyksta socialinė darbuotoja (2 t., b. l. 49–51).

Liudytoja E. V. 2022 m. kovo 3 d. ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad I. T. ir D. T. pasakodami apie patirtą smurtą nuo tėvo A. T., kalbėjo užtikrintai ir gana nuosekliai. Iš pat pradžių D. T. apie patirtą smurtą papasakojo net prie mamos. Jis nesivaržydamas pasakė mamai klausant, kad tėtis jį mušė. D., kaip minėjo, kalbėjo užtikrintai ir nebijo mamos reakcijos. Jo sesuo I. T. - atvirkščiai. Ji prie mamos paklausta, ar prieš ją ir brolį kas nors iš tėvų smurtauja, atsakė nedrąsiai, kad nei prieš ją, nei prieš brolį tėvai, t. y. nei mama nei tėtis nesmurtauja. Tai sakydama I. žodžius rinko atsargiai ir vis pažiūrėdavo į mamą, kaip ji reaguoja į tai, ką pasakoja. Jautėsi, kad I. kažką slepia. D. prie mamos teigė, kad tėtis jam yra sudavęs per ranką. Paprašius parodyti, kur jam buvo suduota, jis parodė riešą. D. atsakyti į kai kuriuos klausimus negalėjo dėl savo amžiaus, kadangi jam (duomenys neskelbtini) metai. D. užtikrintai teigė, kad tėtis yra negeras ir jis jo nemyli, kadangi jį muša. Iš jo pasakojimo E. V. suprato, kad tėtis jį muša gana dažnai ir jam tada skauda. D. detaliau apie patirtą smurtą nieko nepasakojo. Jis daugiau klausėsi ką kalbėjo sesuo I.. Šiek tiek vėliau, vaikams nuėjus žaisti į kitą kambarį, E. V. nuėjo prie vaikų. Tuo metu mamos šalia nebuvo. Tada dar kartą D. pasiteiravo ar tėtis tikrai jį muša. Tada D. patvirtino, kad tėtis tikrai jį mušą. Tai išgirdusi E. V. pradėjo kalbėti su jo seserimi I.. I. paklausus ar tėtis tikrai mušą jos brolį, ji kurį laiką nieko neatsakė. Mergaitė žiūrėjo į E. V. didelėmis akimis. Ji paaiškino I., kad nori jiems padėti, kad tėtis daugiau neskriaustų brolio. Tada I. pagalvojo ir pradėjo kalbėti. Ji patvirtino, kad tėtis smurtavo prieš jos brolį. I. pasakojo, kad tėtis tikrai smurtavo prieš brolį D., jį mušė diržu. Mergaitė nenurodė konkretaus laiko, tačiau pasakė, kad tada lauke buvo šilta. Ji dėl savo amžiaus ir negalėjo nurodyti konkretaus laiko. Pasiteiravus kodėl tėtis mušė brolį, I. pasakė, kad D. miegamojo kambaryje ant sienos nuplėšė tapeto juostelę. I. teigė, kad tėtis D. mušė miegamojo kambaryje tarpe tarp sienos ir spintos. Broliui diržu sudavė per kojas ir sėdmenis. D. pokalbio metu su seserimi I. nieko nesakė, klausėsi, tačiau parodė vietą, kurioje buvo mušamas. I. teigė mačiusi, kad tėtis toje vietoje mušė brolį, nes buvo tame pačiame kambaryje. Taip pat pridūrė, kad toje pačio vietoje tėtis ranka sudavė D. per veidą, dėl ko jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Kraujas aptaškė sieną. Tą vietą, kur kraujas aptaškė sieną, parodė I.. Ji tai parodė parodymų patikrinimo metu. I. teigė, kad tą pačią dieną, kai tėtis mušė D., jai taip pat sudavė per kojas ir sėdmenis, nes ji neprižiūrėjo brolio. I. teigė, kad jai tada skaudėjo. Pokalbio metu vaikų neklausė apie konkrečius smurto atvejus, kiek kartų ir kada jie buvo sumušti, kadangi jie labai maži. Jai užteko fakto, kad prieš vaikus buvo naudojamas fizinis smurtas. Dėl to vaikai su mama buvo išvežti į „(duomenys neskelbtini)“, esančius (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu vaikai pasakodami apie patiriamą smurtą kalbėjo nuosekliai. Ypač įstrigo I. elgesys. Pradėjusi pasakoti, kad tėtis tikrai smurtavo prieš brolį, ji greitai miegamojo kambaryje parodė, kur buvo nuplėštas tapetas, kur mušė brolį diržu, kur padėtas diržas ir pan. Tuo metu suprato, kad mergaitė tikrai nemeluoja, nes ji viską aiškiai pasakojo ir parodė kur kas buvo. Mano, kad vaikas tokių dalykų nesugalvotų ir taip greitai (2 t., b. l. 54–55).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole yra užfiksuota, kad liudytoja E. V. parodė vietą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje, virš lovos, kur buvo nuplėštas tapetas. Taip pat parodė vietą iš kur buvo paimtas diržas, kuriuo galimai buvo mušamas D. T.. E. V. teigė, kad diržą jai parodė I. T.. Diržas buvo padėtas miegamojo kambaryje ant lovos. Taip pat E. V. parodė vietą, kurioje buvo mušamas D. T.. Tą vietą jai parodė I. T.. Pasak jos, D. buvo mušamas miegamojo kambaryje esančiame tarpe tarp spintos ir sienos. Toje vietoje po A. smūgio D. per veidą, jam pradėjo bėgti kraujas. Kraujas aptaškė sieną (2 t., b. l. 60–69).

Liudytoja R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) nestacionarių socialinių paslaugų centre, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, socialine darbuotoja. 2019 m. gavo anoniminį pranešimą, kad A. T. šeimoje yra galimai smurtaujama ir vartojamas alkoholis. Nuvykus kartu su kolege, tėvai abu buvo galimai neblaivūs. Buvo iškviesta policija, tėvams nustatytas neblaivumas. Dėl to prasidėjo paslaugų teikimas šiai šeimai. Į šeimą vykdavo 1 kartą per savaitę, esant reikalui ir dažniau. Gruodžio mėnesį nuvykus nustatyta, kad likę nedaug kuro, keli briketų įpakavimai, su A. susikalbėti negalėjo, O. kapojo lentgalius kurui, dėl to ir pranešė Vaikų teisėms dėl galimo vaikų teisių pažeidimo. Maisto taip pat nebuvo, vežė paramą. A. T. elgesys yra agresyvus, nepagarbus, arogantiškas, jai net grasino. Šeimos buitis skurdi, trūksta socialinių įgūdžių. Užrašė vaikus į darželį. Nuveždavo vaikams spalvinimo knygučių, vaikai jų laukdavo, apsikabindavo. Vaikai būdavo neprižiūrėti, nenusprausti. Jai neteko, girdėti, kad A. T. šauktų ant vaikų, su O. S. elgėsi nepagarbiai. Į šeimą važiuodavo neplanuotai iš anksto šeimai nepranešus. Kai O. namuose būdavo viena arba atvažiuodavo maisto kortelių, sakydavo, kad A. T. ją žemina, kabinėjasi, tyčiojasi, dėl fizinio smurto O. nieko nesakė. Namuose prie A. vengdavo patvirtinti savo žodžius. Gaudavo anoniminius skundus, kad A. T. girtas. Su kolege yra sutikusios jį girtą. A. T. trūksta socialinių įgūdžių, jam buvo siūloma pozityvios tėvystės kursai, gydytis dėl priklausomybės, psichologo pagalba, tačiau nepriėmė siūlomos pagalbos. Sakė jis viską žino ir nieko jam nereikia. Neįtarė, kad smurtauja prieš vaikus. Vaikai buvo atviri, meluoti nelinkę. O. yra daug kartų sakiusi apie žeminimą. Jei viskas gerai ji nieko nesakydavo, bet jei blogai tuoj pat pasakydavo. O. yra sakiusi, kad ateina kompanijos, girtauja, tada pradeda A. kabinėtis, kad O. būtų liepęs išeiti iš namų neužfiksavo. Dvejus metus teikė paslaugas, O. buvo įbauginta, nes neturėjo kur išeiti. A. T. draudė bendrauti su mama.

Liudytoja R. G. 2022 m. sausio 17 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. T. ir O. S. šeima buvo stebima maždaug metus laiko prieš paskyrimą į nuolatinę priežiūrą. Iš pradžių apie jų šeimą sužinojo iš aplinkos ir anoniminių skundų. Pradėjus gauti įvairią informaciją šios šeimos atžvilgiu, buvo imtasi priemonių ją prižiūrėti ir kontroliuoti. Visą tą laiką kol šeima yra jis žinioje, ji ne kartą yra turėjusi konfliktų su A. T.. A. T. yra konfliktiškas ir nuolat neigia, kad jų šeimoje yra problemų. Problemos yra dėl socialinių įgūdžių stokos ir nepakankamos vaikų priežiūros. A. T. ir O. S. šeima su dviem mažamečiais vaikais I. T., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. T., gim. (duomenys neskelbtini). A. T. ir O. S. šeimoje akivaizdžiai trūksta socialinių įgūdžių. R. G. teigė, kad ne vieną kartą vaikus namuose yra radusi nesipraususius, purvinais rūbais. Ji padėjo O. S. nuprausti vaikus, juos perrengti. R. G. pastebėjo, kad namuose trūksta elementarios tvarkos. Šeima ne kartą gavo paramos ne tik maistu, bet ir rūbais. O. S. yra rami, tyli, užguita ir neturi pastovios nuomonės. Ji nemoka pastovėti už save ir už savo vaikus. Ji naiviai tikisi, kad vyras A. T. pasirūpins ja ir vaikais. A. T. pastaruoju metu nuolatinio darbo neturi. Jis dirba pavienius darbus ir šeimos pagrindinės pajamos būdavo tai, ką jis uždirbdavo. A. T. ir O. S. užimtumo tarnyboje neregistruoti, taigi jokios socialinės pašalpos jiems nepriklauso. Jie kas mėnesį gauna išimties tvarka vaikams paskirtą pašalpą, tačiau ji perduodama maisto kortele. Žiemos metu šioje šeimoje trūksta kuro šildymui. Pagal nustatytą planą šeimoje turėtų apsilankyti ne mažiau kaip 5-6 kartus, tačiau matydama, kad šeimai reikalinga papildoma pagalba, ji važiuoja dažniau. Būna, kad važiuoja ir gavusi anoniminius skundus dėl to, kad A. T. girtauja. Pati O. S. ne kartą yra sakiusi, kad A. T. su bendrauja nepagarbiai, žemina. Ji teigė, kad A. T. iš jos tyčiojasi, menkina, kad ji be jo yra niekas, disponavo jos banko kortele. Apie tai, kad prieš ją A. T. yra naudojęs fizinis smurtą yra pasakojusi labai senai. Tai buvo kai šeima dar nebuvo įrašyta į prižiūrimas šeimas. Apie tai, kad A. T. smurtautų prieš vaikus, ji nėra sakiusi. Minėti vaikai yra atviri, noriai bendrauja ir gana greitai prisileidžia svetimus žmones. Jos manymu, jei vaikai būtų buvę skriaudžiami, jie būtų patys apie tai pasakę. Vaikai yra ne iš tų, kurie tylėtų. O jeigu jie apie patirtą smurtą pasakė vaiko teisių apsaugos tarnybai, R. G. mano, kad jie smurtą ir galėjo patirti. D. T. ir I. T. nėra linkę išsigalvoti nebūtų dalykų. Dirbdama su A. T. ir O. S. šeima R. G. matė, kad tėvams labai trūksta socialinių įgūdžių. Jie menkai ugdydavo savo vaikus ir net neturėjo ugdymui skirtų priemonių. Nei mama nei tėvas nerodė didelio noro leisti vaikų į ugdymo įstaigą - darželį. Jų iniciatyva I. T. nuo 2019 m. pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) darželį „(duomenys neskelbtini)“, o D. nuo 2021 m. rudens. Tėvai nenorėjo leisti vaikų į darželį, kadangi, jos nuomone, jie nenorėjo pradėti ieškoti nuolatinio darbo. Kai vaikai būna išleidžiami į ugdymo įstaigas, jie reikalauja tėvų ieškoti darbo. Kadangi tėvai nenori dirbti, jie nenori leisti vaikų į ugdymo įstaigą. Taigi A. T. ir O. S. šeimoje akivaizdžiai trūko socialinių įgūdžių ir tvarkos. Po to, kai vaikai VTAS darbuotojams pranešė apie patirtą smurtą, vaikai su mama buvo perkelti į (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. Jie ten gyvena nuo 2021 m. (duomenys neskelbtini) mėnesio. Šių metų kovo mėnesį numatomas posėdis, kuriame bus aptarta ar tėvai įgyvendina 2021 m. (duomenys neskelbtini) mėnesį paskirtus tikslus dėl to, kad vaikai galėtų grįžti ir gyventi šeimoje (2 t., b. l. 76–78).

Liudytoja L. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba socialine darbuotoja, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Šeima buvo įtraukta į prižiūrimų šeimų sąrašą. 2017 m. gavo pranešimą iš O. mamos, kad O. kartu su mažamete dukra I. atvyko pas ją, po šio įvykio šeima buvo stebima, vėliau šeimos nebestebėjo, nes viskas lyg ir buvo gerai. 2019 m. gavo skambutį, kad O. ir A. vartoja alkoholį namuose. Ji kartu su kolege nuvyko, rado abu tėvus neblaivius ir mažamečius vaikus, iškvietė policiją. Po šio įvykio buvo nustatytas vaikų grėsmės lygis ir vėl pradėjo teikti paslaugas, paslaugas teikė jos kolegė R. G., pavaduojant ar esant poreikiui paslaugas teikdavo ir ji. Su vaikais vienai neteko bendrauti, nes dažniausiai apsilankymo metu būdavo O., A. dažniausiai namuose nebūdavo. Vaikų klausdavo ką valgo, ką veikią. Iš vaikų nėra girdėjusi apie netinkamus auklėjimo būdus. Matė, ir O. jai yra sakiusi, kad kartais I. skriaudžia brolį, matė, kaip mergaitė trenkė broliui į galvą. O. trūksta gebėjimo nuraminti dukrą, ji jei parodė, kaip reikia nuraminti vaiką. O. jai sakė, kaip ji vaikus auklėja, už netinkamą elgesį stato juos į kampą. Vaikų neklausė ar naudoja smurtą, nes neįtarė, kad gali būti naudojamas smurtas prieš vaikus. Su O. šeima daugiau bendraudavo kolegė, ji bendraudavo su O., taip mėgindama pakelti jos savivertę, skatindavo kreiptis pagalbos. Sakė jai, kad jei ji bijo, kad jai paskambintų, parašytų žinutę. O. jai minėjo, kad nekartą A. grįžęs išgėręs, naudodavo psichologinį smurtą, seksuliai priekabiaudavo, šaukdavo ir žemindavo dėl neskanaus maisto. Ji O. sakydavo, kad jei bijo, kad parašytų jei žinutę, ji iškvies policiją, bet to nebūdavo, nes ji bijodavo, teikdavo, kad niekas nepasikeis arba sakydavo, kad jų santykiai yra geri. Namas yra trijų kambarių, mažo ploto, kai A. smurtaudavo, vaikai tikrai girdėdavo. Kad A. T. vartoja alkoholį informaciją gaudavo ne tik iš O., bet ir iš aplinkinių, iš bendruomenės. A. T. siūlė tie ji tiek kolegė, konsultuotis nuo priklausomybės, siūlė pavėžėjimo paslaugas, bet jis savo priklausomybę alkoholiui neigė, sakydavo, kad pats gali susitvarkyti, siūlomų paslaugų atsisakė. Jam reikėdavo priminti, jo kaip tėvo pareigas, kad užtikrintų vaikams saugią aplinką. Būdamas neblaivus jai A. T. yra rašęs į socialinius tinklus, skambinęs, buvo atsiuntęs jai iškastos duobės kapą ir klausė „pati užsikasiu ar užkasti?“. A. T. yra agresyvaus būdo, neprognozuojamas, O. jei yra sakiusi, kad grįžęs išgėręs keldavo balsą, kad kažko ji nepadarė. Jis mažai prisidėjo prie vaikų auklėjimo, kaltindavo O. dėl netinkamo vaikų auklėjimo. Seniūnijoje nuolatos buvo organizuojami pozityvios tėvystės mokymai, tėvams buvo siūlyta, O. sutiko, bei A. po ilgų įkalbinėjimų taip pat sutiko dalyvauti šiuose mokymuose. A. pareiškė, kad jam mokymai nereikalingi, pats geba tinkamai auklėti vaikus. Jam buvo siūloma psichologo konsultacija, bet A. ir šios konsultacijos atsisakė. Vaikai draugiški, nuoširdūs, meluoti ar fantazuoti nelinkę. Nėra pastebėjusi, kad jie kažką išsigalvotų ir sakytų netiesą.

Liudytoja L. L. 2022 m. birželio 16 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. T. ir O. S. šeimoje L. L. lankydavosi gana dažnai, nors ji ir nėra jos lankoma šeima. Dėl A. ūmaus būdo ir nuolatinio konfliktavimo ji su kolege R. G. labai dažnai į šeimą važiuodavo kartu. A. mėgsta iškraipyti faktus, todėl važiuodavo dviese, be to, važiuoti dviem yra saugiau. L. L. yra kolegės R. G. atostogų metu į šią šeimą ne kartą važiavusi ir viena. A. T. ir O. S. šeima yra multiprobleminė šeima, turinti socialinių įgūdžių, higienos įgūdžių, tėvystės įgūdžių ir darbinių įgūdžių stoką, negebanti tinkamai auklėti ir rūpintis vaikais, sudaryti tinkamas sąlygas vaikams augti ir vystytis šeimoje. A. T. ir O. S. yra pastovūs pašalpų gavėjai. Namas, kuriame šeima gyvena, nėra jų nuosavybė, buitis skurdi, name nėra patogumų, jis neremontuotas. Šeimai nuolatos buvo teikiama parama rūbais, avalyne ir maisto produktais, netgi buvo padovanotas šaldytuvas, tačiau nei A., nei O. niekada jiems teikiamos paramos ir pagalbos nevertino, teigdami, kad tokia yra jų pareiga. Vaikams sulaukus amžiaus, nuo kurio galima pradėti lankyti vaikų darželį tėvai nenorėjo jų leisti į ugdymo įstaigą, todėl jos, socialinės darbuotojos, savo iniciatyva, bendradarbiaudamos su rajono socialinės rūpybos skyriumi, suorganizavo kompensaciją ugdymo įstaigos lankymui ir įpareigojome tėvus užtikrinti vaikų ugdymą. Jeigu vaikai darželyje ir turėdavo visas reikiamas priemones, tai jos būdavo gautos per šeimą lankančias socialines darbuotojas, nes patys tėvai tikrai vaikų neapipirkinėdavo. Be to, prieš rugsėjo pirmą, būdavo skiriama išmoka būtent kanceliarinėms reikmėms, todėl priemones supirkdavo iš šių pinigų. Rūbais šeimą taip pat aprūpindavo, todėl vaikai ir O. turėdavo reikiamų, pagal sezoniškumą būtinų rūbų. Apsilankymų metu A. dažniausiai su jomis kalbėdavo pakeltu tonu, nepagarbiai ir užgauliojančiai, tai girdėdavo ir namuose esantys jų mažamečiai vaikai. L. L. girdint jis taip pat užgauliodavo O., sakydavo, kad ji yra nevala, kad nieko nesugeba, nemoka gaminti maisto, klauso atvažiuojančių socialinių darbuotojų. Pinigų šeima turėdavo, nes visas socialines išmokas gaudavo O.. Grynaisiais pinigais jai būdavo pervedama tik penkiasdešimt procentų gaunamų išmokų, nes likusi suma buvo išmokama maisto kortelėmis. Gaunamais grynaisiais pinigais O. disponuoti negalėjo, nes jos banko kortelę buvo paėmęs A., būtent jis naudojosi jai pervedamais pinigais. Pinigus jis leisdavo savoms reikmėms, dalį jų išleisdavo alkoholiui. Namais ir buitimi jis, kaip šeimos vyras, rūpindavosi labai minimaliai. A. namuose rasdavo retai, dažniausiai namuose būdavo tik O. ir vaikai. O. yra minėjusi, kad A. su vaikais sutaria prastai, nes mažai būna namuose. Pati yra mačiusi vaizdą, kaip A., sėdėdamas savo namų garaže, vartoja alkoholį ir tai transliuoja tiesiogiai. O. nuolatos buvo siūloma psichologo pagalba, ne kartą buvo siūloma apsigyventi (duomenys neskelbtini) esančiuose (duomenys neskelbtini) namuose, tačiau O. tam niekada nesiryžo. Kol ji būdavo viena, atrodo lyg ir įtikindavo bei prikalbindavo ją su vaikais išeiti iš namų, tačiau tik į namus sugrįždavo A., iš karto viskas pasikeisdavo, ji pakeisdavo savo nuomonę, tapdavo uždara. Namuose vaikams nebuvo užtikrinama saugi aplinka. Labai dažnai apsilankymų metu vaikai sodybos kieme buvo randami vieni, o O., kartais ir A., būdavo randami namo viduje. Kaip suprato, namuose vaikams niekas nebuvo draudžiama, jie galėjo visur lipti, visur eiti, nes neturėjo jokio supratimo, kas ir kur gali būti pavojinga. Kiek yra tekę šeimoje bendrauti su vaikais, jie niekada nėra sakę, kad namuose kažkuris iš tėvų juos muštų, todėl net neįtarė, kad namuose prieš vaikus gali būti smurtaujama fiziškai. Kad A. tiek fiziškai, tiek psichologiškai smurtauja prieš O., jos įtarimų turėjo, tačiau pati O. visada tai neigė. D. kalbėjo labai sunkiai ir neaiškiai, ypatingai kol nelankė darželio. I. yra kalbi, todėl mano, kad jeigu jos būtų paklaususi, ar namuose ją kažkuris iš tėvų mušą, ji tikrai būtų pasipasakojusi, tačiau L. L. tikrai neturėjo jokių signalų, kad vaikai namuose patiria fizinį smurtą, todėl net nekilo mintis tokių dalykų mergaitės klausti. Pastebėjo, kad jai atvažiavus I. iš karto pribėgdavo, apsikabindavo kojas ir stovėdavo jas apsikabinusi. Atvažiavus pas vaikus jie labiau norėdavo ne kalbėtis, o su ja žaisti. D. labai norėdavo kartu piešti. Tiek A., tiek O. L. L. sakydavo, kad su vaikais reikia bendrauti, kartu su jais žaisti, skaityti, juos lavinti, netgi siūlė atvežti jiems vaikiškos literatūros, tačiau A. kaip visada sakydavo, kad jiems nieko nereikia, jie viską turi ir viską moka. Kai parėjusių metų (duomenys neskelbtini) mėnesį O. ir abu mažamečiai vaikai dėl įtariamo smurto atvejo buvo perkelti gyventi į (duomenys neskelbtini) mieste esančius „(duomenys neskelbtini)“, su A. dar kurį laiką bandė kontaktuoti ir bendrauti, tačiau jų skambučius jis ignoravo. Norėjo jį informuoti apie rengiamus vadybos posėdžius, tačiau bet kokios siūlomos pagalbos jis atsisakė. 2022 m. vasario 28 d. apsilankymo jo namuose metu jis pats raštiškai atsisakė siūlomų paslaugų, todėl jokios socialinės paslaugos jam nebeteikiamos. O. ir vaikams apsigyvenus (duomenys neskelbtini), su jais dirba centre dirbantys socialiniai darbuotojai, tačiau kartais su O. bendrauja. Ji teigia, kad gyvendama atskirai nuo A. ji jaučiasi ramesnė ir saugesnė, pradėjo daugiau laiko leisti su vaikais, daugiau laiko skirti sau. Matosi, kad pasikeitė jos socialiniai įgūdžiai - tiek ji, tiek vaikai rengiami švariau, O. susitvarkė plaukus ir nagus. Ji susirado draugių, pradėjo daugiau bendrauti su mama ir seserimi, ko daryti A. jai neleisdavo. O. bendrauja su psichologu, lanko nuotolinius tėvystės mokymus (2 t., b. l. 109–114).

Liudytoja D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba auklėtoja (duomenys neskelbtini) vaikų darželyje. A. T. šeimą žino tiek, kiek vedė vaikus į darželį. Su I. sekėsi labai sunkiai bendrauti, nes ji buvo nepaklusni, išdykusi, prieštaringa, sunku buvo susitarti, atrodė, kad vaikas nori save apsiginti. Mergaitė protinga, viskuo domėjosi, bet visur turėjo būti jos viršus. D. buvo lėtesnis su draugais daugiau bendraudavo. Teko bendrauti su tėvais, skambino mergaitės mamai, kad susirgo mergaitė, sakė, kad reikia vežti pas gydytojus, kalbant fone buvo girdėti sakomas tėvo nepasitenkinimas. Tiesiogiai su A. T. nėra tekę bendrauti. Mama kviečiama visada atvykdavo į darželį, dalyvaudavo renginiuose. Tėvas vieną kartą buvo atėjęs pasiimti kvito už darželį, daugiau su juo nebendravo. Su vaikais šiuo metu nebendrauja.

Liudytoja D. K. 2022 m. kovo 17 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) daugiafunkcinio centro „(duomenys neskelbtini)“ vyr. auklėtoja. Apie savo šeimą D. darželyje nepasakodavo. D. tėtis A. vaiko pasiekimais nesidomėjo ir su juo komunikuoti teko tik keletą kartų. A. į darželį buvo atėjęs labai senai, kai reikėjo pasiimti lapelį už D. darželio lankymą. Pamena tai, kad su D. tėvu A. yra turėjusi konfliktą. Konfliktas kilo dėl kažkokių einamų reikalų. Šiuo metu tiksliai negali pasakyti kas ir kaip ten buvo, bet esmė ta, kad A. jai pasirodė ūmaus charakterio ir dėl visko kaltino darželį. Kiek telefonu yra kalbėjusi su mama O., girdėjo kaip joms kalbant, tolumoje, A. kažką neigiamai komentavo (2 t., b. l. 35–39).

Liudytoja L. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Jei yra tekę bendrauti su O. šeima. Tiksliai neprisimena dienos, kada atsikraustė O. su vaikais. Bendravo su O., ji buvo pasimetusi, vaikai buvo agresyvūs. Agresija buvo prieš mamą. Buvo teikiamos psichologo konsultacijos, kurias teikė psichologė E. B.. O. sakė, kad kažkas paskundė, apie šeimoje susidariusią situaciją. O. pyko ant vaikų, kad jie pasakė Vaikų teisėms, kad tėvas smurtavo prieš vaikus. O. jai tiesiogiai nesakė, kad smurtavo, jei tik psichologė pasakė, kad vaikai sakė, kad tėtis duodavo per rankytes. Matėsi, kad O. yra vaikus primokiusi, kad vaikai nesakytų tiesos. O. labai pyko, kad sūnus ne taip pasakė Vaiko teisių specialistėms, kad vietoje „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pasakyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ jį mušė. Mergaitė su mama elgėsi agresyviai, stūmė ją nuo savęs. Mano, kad vaiko agresyvų elgesį galėjo nulemti nauja aplinka. Mama pradėjo lankyti tėvystės įgūdžių mokymus. Nuolat stebėjo jos elgesį su vaikais, nes ji ant vaikų rėkdavo, jų nemušė, ji neturėjo su vaikais bendravimo įgūdžių. Sakė jai, kad taip su vaikais elgtis negalima. Mergaitė išliejo pyktį, sulaužydama kriauklę. Mama nenorėjo užsiimti su vaikais. Vaikų elgesys per 1 ar 2 mėnesius po truputį pasikeitė, jie adaptavosi, nebebuvo tokie agresyvūs. Nepastebėjo, kad vaikai fantazuotų ar meluotų.

Liudytoja L. T. 2022 m. kovo 15 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbdama „(duomenys neskelbtini)“ bendravo su O. S. ir jos vaikais. O. S. su vaikais buvo atkelta į jų įstaigą nuo (duomenys neskelbtini) vakaro. O. S. atvejis buvo neeilinis, nes ji buvo greitai atkelta paaiškėjus, jog tėvas A. T. smurtauja prieš savo dukrą I. T. ir sūnų D. T.. Atvykusi O. S. su vaikais buvo išsigandusi. Jie buvo sumišę, pasimetę. Vaikai net praėjo elgtis agresyviai, mušti savo mamą, taip išreikšdami savo jausmus. Iš pradžių O. S. nejausdama, kaip elgiasi su vaikais bendravo pakeltu balso tonu. Ji pastebėjo, kad ji nėra vaikų autoritetas ir vaikai mamos neklauso. Susidarė įspūdis, kad vaikai klausė tėčio, nes jo bijo. Mamos žodis jiems nieko nereiškė. Taip pat iš pradžių suprato, kad O. S. pyksta ant vaikų, kadangi jie pasakė vaiko teisių specialistėms, kad juos muša tėtis A. T.. Kaip tiksliai prieš vaikus buvo smurtauta, nežino. Jai asmeniškai nei O. S., nei I. su D. nepasakojo, kad juos tėtis būtų mušęs. Vaikai apie santykius su tėčiu ir mama išvis nekalbėjo. Pastebėjo, kad vaikai labai nori bendrauti su savo mama ir kitais žmonėmis, žaisti, kurti. Jiems reikia nuolatinio užimtumo, veiklos. Akivaizdžiai matėsi, kad su vaikais mama nebendravo arba tai darė labai mažai. Mama, kiek pastebėjo, dažniausiai sėdėdavo su telefonu rankoje ir nebendraudavo su vaikais. O. S. akivaizdžiai trūksta socialinių įgūdžių. Bendraudama su O. S. pastebėjo, kad ji nėra pastovi. Vieną dieną ji kalbėdavo, kad nori gyventi su vaikais atskirai nuo jų tėvo A. T., nes jis nesistengia dėl jų šeimos, o kitą kartą ji demonstravo pyktį ant vaikų, kad jie išskyrė ją su A. T.. O. S. pačiai reikia pagalbos ne tik mokant socialinių įgūdžių bet ir bendravimo su vaikais. Iki kol L. T. dirbo (duomenys neskelbtini), ji tiksliai nesužinojo kas įvyko O. S. šeimoje. Žinojo tik tai, kokią informaciją gavo iš vaiko teisių specialistų. Kaip minėjo, nei O. S., nei jos vaikais nieko nepasakojo apie galimai patirtą smurtą. O. S., jos sūnus D. ir dukra I. keletą kartų bendravo su įstaigos psichologe E. B.. Kaip suprato, jai vaikai kažką pasakojo (2 t., b. l. 91–94).

Liudytoja E. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra soc. globos namų psichologė. O. su savo dviem vaikais I. ir D. atvyko gruodžio mėnesį į (duomenys neskelbtini) soc. namus, ir iki šiol gyvena. Jos pareigybė yra tokia, kad kiekvieną kuris atvyksta globos ypatingai su vaikais ji turi konsultuoti, vertinti būklę. Ji su O. bendravo gana daug ir ilgai. O. atvykusi, buvo labai išsigandusi, vaikai taip pat buvo išsigandę. Vaikai bijojo netekti mamos. I. iš pradžių labai bijojo kalbėti, paklausus kaip namuose buvo, ji užsidengdavo akis ir šaukdavo, kad tėtis jos nemušė, nors ji jos to neklausė. Vėliau ji atsivėrė, ateidavo pas ją pati ant kelių atsisėsdavo, draugiškai kalbėdavosi. Pasakojo daug neigiamybių, nors ji ir vaikas, bet reikia ja tikėti. Jos raida atitinka amžių. Per metus laiko, I. atsivėrė ir tapo kalbi, aiškiai įvardydavo, pasakodavo, kaip ji bijojo tėčio, kuris girtas grįžta. Sakė, kad tėtis mušė brolį D. daugiau, ją mažiau. Pradėjus kalbėti plačiau, visą laiką minėjo, kad mama irgi bijojo tėčio, tėčiui girtam vakare grįžus į namus ji dažniausiai slėpdavosi po stalu, kartais slėpdavosi kartu su D., kartais D. slėpdavosi po lova. Užsiklodavo, kad jų nematytų. Mama visada žinodavo, kur jie slepiasi, nes kitaip jų ieškotų. Paklausus ar ją muša, atsakydavo - taip, kad ją muša, dažniausiai muša ranka, o brolį dažniausiai muša diržu. Šiuo metu ji sako, kad nebenori į namus, nebenori bijoti, kad reikėtų slėptis po stalu ir pan. D., jai sakydavo, kad yra auksinis diržas, kuriuo tėtis jį muša, todėl, kad jis blogai kažką tai daro. Sakė, kad mušė už tai, kad lindo prie rozetės, mušė su diržu per kojas ir per nugarą. D. labai kalba, aiškina, kad jam čia gerai būti, pas tėtį nenori, nes bijo diržo. Šiuo metu vaikai labiau prisirišę prie mamos yra atsipalaidavę, jų emocinė būklė jų nėra gera, labiau I. epizodiškai pasireiškia elgesio sutrikimai, t. y. būna audringos emocijos. Vaikai sako, kad myli mamą. Pradžioje O. labai gynė savo vyrą, sakė, kad vaikai išsigalvoja, kad nieko nebuvo, bet bekalbant išryškėdavo, kad jis dažnai pereidavo į namus girtas ir turėdavo jo šalintis. Šiuo metu sako, kad suprato, kad nieko gero neišeis kartu gyventi. O. rodė A. jai atsiųstas žinutes, kur jis rašė, kad ji yra niekas, ką ji be jo darys, nes nemoka nei skaityti, nei rašyti, kad atims iš jos vaikus. Jo žinutėse matė psichologinį smurtą. D. kalba, kada jis atvyko buvo aiški nors ir švepluodamas kalbėdavo, šiuo metu, jis visai neblogai kalba. I. bendrauti pradėjo greitai, po kelių susitikimų su ja. Iš pradžių I. akis užsidengdama, net nepaklausus pasakydavo, kad tėtis jos nemuša, mano ji taip elgdavosi todėl, kad I. prieš ateinant pas ją, mama jai sakydavo, kad nieko nesakytų, kad tėtis muša. D. aiškiai įvardijo, kad jis smurtą patyrė iš tėvo. Nesakė, kad jį mušė mama ar sesė. Vaikas tikrai nemaišė žodžių „tėtė“ su „sesė“. Vaikai smurtą patyrė, ne vieną kartą. Tėvų tarpusavio elgesys, turėjo neigiamos įtakos vaikų psichikai A. T. elgesys vaikų mamos atžvilgiu. Dėl to I. užeina priepuoliai, kad nori kažką mušti. Vaikų patirtas psichologinis, fizinis smurtas visada atsiliepia, vaikų ateičiai.

Liudytoja E. B. 2022 m. kovo 17 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2021 m. (duomenys neskelbtini) mėnesio virš 10 kartų ji bendravo su O. S. ir jos sūnumi D. ir dukra I.. Seansų metu vaikai labai greitai atsivėrė. Jie E. B. priėmė kaip artimą žmogų. I. seansų metu papasakojo, kad tėtis ją su broliu mušdavo. Pokalbio metu I. ir D. smurtą priėmė kaip auklėjimo priemonę. I. sakė, kad ji nuo tėčio kelis kartus yra gavusi ranka. Kur tiksliai ir kaip tėtis jai suduodavo, I. nekonkretino, tačiau teigė, kad ją mušė tik kelis kartus ir jai skaudėjo. I. teigė, kad brolis D. gaudavo dažniau. Pasak I., brolis gaudavo daugiau, kadangi jis neklausydavo tėčio. Pats D. patvirtino, kad jis dažniau gaudavo mušti nuo tėčio nei sesuo. D. nuo tėčio yra gavęs diržu ir kažkokiu plastikiniu žaislu. Kaip suprato iš D. pasakojimo, tas žaislas buvo plastikinis kubelis. D. pasiteiravus ar jam skaudėjo, kai tėtis jį mušė, jis atsakė, kad jam skaudėjo tada, kai tėtis mušė diržu. Kai mušė žaislu - jam neskaudėjo. Kadangi D. yra dar mažas ir jo kalba ribota, jis daugiausia kalbėjo klausimu - atsakymu. D. raida ir kalba atitinka jo amžių. Jo sesuo I. yra vyresnė. Ji kalba daugiau, jos kalba turtingesnė. Seansų metu abu vaikai pasakė, kad jų tėtis yra geras kol neišgėręs. Kai tėtis išgėręs, reikia jam „nelįsti į akis“ ir jo pasisaugoti. Kaip suprato, jie abu vengia girto tėčio, nes jis yra agresyvus. Girto A. bijo ir O., kaip suprato iš vaikų. Pasak vaikų, kai tėtis būna blaivus, jie kartu žaidžia ir linksmai leidžia laiką. Iš pokalbio su I. ir D. suprato, kad jie pasiilgo tėčio, nori grįžti pas jį. Vaikai kiekvieno susitikimo metu klausė ar ji leisi jiems važiuoti pas tėtį. Vaikai supranta, kad kažkas iš suaugusių žmonių turi jiems leisti grįžti į namus. Vaikai po paėmimo iš šeimos labai išgyveno. Jie bijo vaiko teisų apsaugos specialistų, nes tik jiems atvažiavus, jie buvo išvežti iš namų ir atskirti nuo tėčio. E. B. pastebėjo tai, kad vaikai pasakodami apie gyvenimą namuose su tėčiu labai save kontroliuoja. Jie vienas kitą sudrausmina ir liepia nesakyti kai kurių įvykių. Vaikai bijo, kad bus nesuprasti ir dar ilgiau negalės matyti tėčio. Taigi iš seansų su vaikais suprato, kad jie tikrai patyrė fizinį smurtą nuo tėčio A. T.. Vaikai nepasakė konkrečių datų ir laikų kada buvo naudojamas fizinis smurtas jų atžvilgiu, tačiau faktas, kad tikrai tai buvo. Vaikai tėčio smurtavimą prieš juos pateisina. Jie tai laiko kaip auklėjimo priemone už tai, kad neklauso ir nedaro kaip reikia. Pati O. taip pat yra sakiusi, kad A. smurtavo prieš vaikus. Ji taip pat teigė, kad tai yra auklėjimo priemonė. O. pateisino A. smurtą prieš vaikus, nes jai tai atrodo normalu, kai vaikai neklauso. Iš O. suprato, kad ji myli savo vaikus ir vyrą. Bendraudama su O. pastebėjo, kad jos intelektas žemas. Ji daug ko nesupranta ir jai reikia nuolatinio palaikymo ir patarimo. A., jos sugyventinis, kaip suprato, yra protingesnis ir jis visada tvarkydavo buities reikalus. Taigi O. buvo įpratusi, kad jis yra „šeimos galva“ ir reikia jo klausyti (2 t., b. l. 97–100).

2022 m. sausio 7 d., 2022 m. birželio 16 d. (duomenys neskelbtini) nestacionarių socialinių paslaugų centro raštuose užfiksuota informacija apie tai, kad A. T. dažnai namuose būna neblaivus, girtas namuose triukšmauja, rėkauja, tranko durimis, neretai tyčiojasi, užgaulioja, seksualiai priekabiauja prie sugyventinės O. S.. Nurodyta, kad A. T. agresyviai elgiasi su socialinėmis darbuotojomis ir bet kokios siūlomos socialinės pagalbos, mokymų ar pan. atsisako (2 t., b. l. 72–73, 83–88).

2021 m. gruodžio 16 d. įvykio vietos protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu iš miegamojo kambario nuo lovos paimtas rudos spalvos diržas, 1 vnt. (1 t., b. l. 33–43).

2022 m. birželio 16 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas apžiūrėtas miegamasis kambarys, kurį, 2022 m. kovo 3 d. parodymų patikrinimo metu, liudytoja E. V. nurodė kaip vietą, kurią jai rodė nukentėjusioji mažametė I. T. nurodydama, kad nuo šios sienos buvo nuplėštas tapetas. Apžiūrint liudytojos nurodytą vietą kambaryje - sieną prie kampo ir lango, matyti, kad nuo sienos kampo, į dešinę pusę 90 cm atstumu yra medinis langas, kuris yra 70 cm nuo grindų. Langas uždengtas užuolaidomis, prie jo stovi lova. Kambario sienos apklijuotos šviesiai gelsvos spalvos tapetais su retai išdėstytais šviesiais rudos spalvos gėlių ornamentais. Prie lango dešinės pusės, matoma išplėšta netaisyklingos formos tapeto juosta. Juostos ilgis 69 cm. Išplėštos tapeto juostos plotis įvairus, pačioje apačioje, ties lango palange, 4 cm, kylant į viršų juosta išplatėja iki 6 cm (1 t., b. l. 44–52).

2022 m. birželio 16 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu iš įtariamojo A. T. buvo paimtas juodos spalvos diržas su geltonos spalvos metalo sagtimi (1 t., b. l. 53–60).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota rudos spalvos diržo, paimto 2021 m. gruodžio 16 d. įvykio vietos apžiūros metu, ir 2022 m. birželio 16 d. įtariamojo A. T. pateikto juodos spalvos diržo su geltonos spalvos metalo sagtimi, apžiūra (1 t., b. l. 61-67).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo ir garso įrašų iš pareigūnų kamerų apžiūra. Protokole užfiksuota informacija apie tai, kad vaiko teisių apsaugos specialistės policijos pareigūnams paaiškino, kad vaikai joms papasakojo apie iš tėvo A. T. patiriamą smurtą (1 t., b. l. 71-76).

2021 m. gruodžio 20 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - Skyrius) informacijoje apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota informacija apie tai, kad Skyriaus (duomenys neskelbtini) rajone vyriausiajai specialistei E. V. mažamečiai I. T. ir D. T. papasakojo apie tai, kad tėtis namuose būna piktas, rėkia, dažnai juos muša diržu, būdamas neblaivus konfliktuoja su mama (1 t. b. l. 81-121).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) duotos išvados apie tai, kad:

1. D. T. pažintinės veiklos (suvokimas, atmintis, dėmesys, mąstymas ir kt.) ypatumai atitinka jo amžiaus normas, emocijos adekvačios situacijai; vyrauja nerimastingumas. Objektyvių duomenų, kad tiriamasis byloje tiriamo įvykio metu būtų sirgęs lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, negauta.

2. D. T., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jo psichikos būseną, jo turimas žinias, galėjo suprasti jo atžvilgiu atliekamų veiksmų pobūdį (kas tai yra mušimas, kad tai sukelia skausmą), tačiau negalėjo (negali) suprasti tų veiksmų reikšmės. Atsižvelgiant į jo itin ribotas žinias ir jo būseną tuo metu (įtariamojo baimė, išgąstis, fizinis silpnumas), D. T. visiškai negalėjo adekvačiai priešintis jo atžvilgiu atliekamiems veiksmams.

3. D. T., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jo protinio išsivystymo lygį, negali nuosekliai papasakoti įvykių eigos, apibūdinti aplinkybių kiekybiškai, tačiau atsakydamas į klausimus gali atgaminti įvykių iš asmeninės patirties fragmentus, tačiau negalėjo duoti parodymų apie bylai reikšmingas aplinkybes dėl savo emocinės būsenos (jam kyla nerimas, kai yra klausimas apie tai, ką jam uždraudusi kalbėti jo mama; svetimoje vietoje reikalingas ilgesnis laiko tarpas adaptacijai). D. T. apie reikšmingas bylai aplinkybes išsakė spontaniškai, nesuvokdamas pasekmių, jam saugioje aplinkoje, būdamas ramybės būsenoje, jam pažįstamam asmeniui (liudytoja E. V.). Atsižvelgiant į visa tai, daroma išvada, kad D. T. kalbėjo remdamasis asmenine patirtimi. D. T. nenustatytas padidintas polinkis įtaigumui, tačiau dėl savo itin mažo amžiaus, menkos gyvenimiškos patirties ir žinių apie sudėtingus įvykius, jam nesuprantamose situacijose, jis gali tapti įtaigus, paveikus, juo lengva manipuliuoti. Tikėtina, kad D. T. nedavė parodymų dėl jam daromo tiesioginio ir/ar netiesioginio poveikio, tiek dėl savo būsenos (įtariamojo, svetimos vietos baimė).

4. Šiuo metu D. T. psichikos sutrikimas, susijęs su byloje tiriama veika, nenustatomas, sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas. Jam nustatomas kalbos išraiškos sutrikimas ((duomenys neskelbtini)), nesusijęs su byloje tiriama nusikalstama veika (2 t., b. l. 7–11).

2022 m. sausio 28 d. nukentėjusiosios I. T. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokole yra užfiksuotos aplinkybės apie tai, jeigu jie neklauso, tai tėtis juos nuvaro miegoti pietų. Jei klausai, atsiprašai tėčio, tuomet tėtė išleidžia į lauką pažaisti. Mama yra gera. Tėtis irgi. I. tėčiui sakė, kad važiuoja į teismą. Tėčiui sakė „važiuoju pasikalbėti, ar nemušė tėtė, ar mušė“. Tėtė sakė „gerai“. Tėtė prašė pasakyti (ko prašė tėtė, mergaitė nepasako). Tėtė su mama kalbėjo. Tėtė klausė „kada važiuosite į teismą“. Mama atsakė „penktadienį“. Tėtė paklausė „ar tikrai važiuojate?“. Mama atsakė „ja“. Mama sakė sakyti, bet I. nenori pasakyti. Ji nenorėjo važiuoti į teismą. Tėtė nėra skriaudęs (papurto galvą). Tėtė yra biški nuskriaudęs. Sakė, kad jei jis turėtų diržą, per nugarą juos muštų. I. teigė, kad pati įsistatė mėlynę, trenkėsi, ar susilaužė. Brolio tėtė nemuša, nes klauso tėtės. Ji irgi taip pat ir tėtė nebemuša tada. Jeigu šūkauji, jeigu neklausai, lakstai po kambarį, tada tėtė muša. Tėtė I. nuskriaudė su ranka (palinksi galva). Bijo pasakyti (palinksi galva). Brolis buvo biški nuplėšęs tapatus miegamajame. Tėtė pamatė ir nubaudė, sakė „eik miegoti pietų, nematysi filmukų“. Kaltino I., kad nuplėšė tapetus. Tuomet pastatė į kampą. D. erzino kad ji kampe. Tėtė atėjo prie lango, atsigėrė vandens ir nuėjo visi miegoti. Tėtė turi diržą, jį visada užsijuosia ant kelnių. Turi diržą auksinį. Diržas blizga, šviečia naktį. Tėtė turi du diržus, juos laiko pakabintus spintoje. Diržus pasiima, kai neklausai. Tuomet pasodino į kampą, biški nubaudė ir paleido. Sudavė per nugarą vieną kartą ir paleido. Sudavė su diržu, nes jie neklausė. Jai ir broliui sudavė diržu. I. teigė, kad ji su broliu verkė. Paskui pasodino į kampą, vėliau pakėlė iš kampo, sakė „kelkis“. To niekas nematė. Mama tuo metu buvo lauke. Tėtis užrakino, I. - atrakino. Ji niekam nesakė, kad tėtė sudavė, nes būtų iškvietę policiją. Mamai sakė. Tėtė sudavė į nugarą (parodo) skaudžiai, dar į kitą pusę (vėl parodo). Paskui sakė „ar klausysite? Tuomet atsiprašykite“. Jie atsiprašė ir juos paleido. Sudavė per kojas, kur dabar apsiavusi batais. Į rankas nesudavė, nepasiekė. Broliui sudavė vieną kartą (parodo nugarą). Broliui sudavė vieną kartą. I. sudavė tris kartus. Jai sudavė į nugarą. I. neverkė, nes neskaudžiai. Auksinis diržas neskaudžiai duoda. Sakė „gal auksinis padės“. Auksinis kaip susviedė į ją, tuoj akys sužibėjo. I. neskaudėjo. Tėtė sakė, kad pasiims diržą, tada ji apsiverks. Tada I. nubėgo į savo kambarį ir pasislėpė. Paskui išlindo. Broliui kraujas bėgo, nes persipjovė pirštą ir jis su krauju trynė sieną. Paskui mama sakė „kam imti taip peilį, kad įsipjovei“. Ji nenuėjo pleistro, paskui paėmė popieriaus ir uždėjo ant piršo, tuomet nebebėgo. Broliui iš nosies nebėgo kraujas, mama matė, kad D. pasiėmęs peilį įsipjovė. I. teigė, kad jai pasivaideno, kad iš nosies bėgo. Brolį nuvedė nusiplauti. Tėtė tuo metu buvo darbe. I. teigė, kad nepažįsta tetos, kuri atvažiuoja pas ją ir mamą. Kalbėjo su teta, ji sakė, kad atveš dovaną, jei klausys mamos. Apie tėtę kalbėjo su teta. Jai sakė, kad tėtė išvažiavo ir gali su mama pasikalbėti. I. buvo šalia, girdėjo ką kalbėjo. Paskui atvežė saldainių. Su mama kalbėjo, kad atveš dovaną, paskui kalbėjo apie tėvą, kad jis išvažiavęs į darbą. I. nenorėjo tetai papasakoti, kad tėtė mušė, nes būtų iškvietusi policiją. Tetai papasakojo, kad tėtė ją mušė. Teta sakė, kad jei muša tėtė, reikia sakyti mamai. I. aprodė savo kambarį. Teta paklausė „ar mama buvo šalia?“, bet mamos nebuvo šalia. I. teigė, kad diržo bijo, kai tėtė muša. Ji paslėpė visus diržus. Jai skauda, kada suduoda diržu. Tėtė mamos neskriaudžia, bet jei susipyksta, tai skriaudžia, stumdosi. Mamai kraujas bėgo iš nosies (1 t., b. l. 181–183).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos išvados:

l. I. T. pažintinės veiklos ypatumai (suvokimas, atmintis, dėmesys, mąstymas ir kt.) atitinka jos amžiaus normas, emocijos adekvačios situacijai. Objektyvių duomenų, kad I. T. iki byloje tiriamos nusikalstamos veikos bei byloje tiriamo įvykio metu būtų sirgusi lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, negauta.

2. I. T. atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos psichikos būseną, turimas žinias, galėjo suprasti įtariamojo jos atžvilgiu atliekamų veiksmų pobūdį (kas tai yra mušimas, kad tai sukelia skausmą, vaikai verkia, bijo), tačiau negalėjo (negali) suprasti tų veiksmų reikšmės (padaromos žalos, juridinių pasekmių ir kt.). I. T. dėl turimų ribotų žinių ir jos būsenos byloje tiriamų įvykių metu (įtariamojo baimė, išgąstis, fizinis silpnumas), negalėjo aktyviau priešintis tiems veiksmams.

3. I. T., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinį išsivystymą bei turimas žinias, galėjo suprasti konkrečias faktines byloje tiriamo įvykio aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus. Vertinant I. T. parodymus, rekomenduojama atsižvelgti į tai, kad dėl jai daromo poveikio ir jos būsenos (buvo ir išlieka atsivėrimo baimė, dėl ko gali susidaryti įspūdis, kad jos parodymai nenuoseklūs) ji negalėjo būti atvira ir pilna apimti duoti parodymus apie visas jai žinomas aplinkybes; atviresnė ji buvo apie įtariamojo veiksmus kalbėdama jai saugioje aplinkoje, jai pažįstamam asmeniui (liudytoja E. V.). Šiuo metu daroma išvada, kad I. T. parodymams buvo daromas tiesioginis ir/ar netiesioginis kitų asmenų (tėvo A. T., motinos O. S.) poveikis.

4. Šiuo metu I. T. konstatuojami kiti emocijų sutrikimai vaikystėje ((duomenys neskelbtini)), kilę sąsajoje ne tik su byloje tiriamais įtariamojo A. T. veiksmais, bet ir su įtariamojo elgsena apskritai, tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas ( 2 t., b. l. 12–18).

Vaiko teisės, jų apsaugos ir gynimo garantijos, vaiko elgesio kontrolės, tėvų atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus bendrąsias nuostatas Lietuvos Respublikoje nustato Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (toliau – ir VTAPĮ). Šio įstatymo nuostatos pagrįstos Konstitucija, Jungtinių Tautų Organizacijos 1959 metų Vaiko teisių deklaracija, 1989 metų Vaiko teisių konvencija, kitomis tarptautinės teisės normomis bei principais. Už vaiko teisių užtikrinimą atsakingi tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai, turėdami teisę vienaip ar kitaip drausminti vaiką, neturi teisės naudoti prieš jį fizinių bausmių ir bet kokio kito smurto (VTAPĮ 49 straipsnis). Fizinė bausmė suprantama kaip bet kokia bausmė, kai fizinė jėga naudojama fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti ar vaikui fiziškai kankinti. Smurtas prieš vaiką suprantamas kaip veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, garbės ir orumo nepaisymas ar nepriežiūra, dėl kurių vaikas patiria žalą ar pavojų gyvybei, sveikatai, raidai (VTAPĮ 2 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi fizinis vaikų baudimas, žeminimas ir nepriežiūra Lietuvoje yra uždrausti ir užtraukia teisinę atsakomybę (baudžiamąją, administracinę, civilinę). Pažymėtina, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 12 straipsnio 1 dalis tiesiogiai nustato, kad smurtas artimoje aplinkoje užtraukia baudžiamąją atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-788/2017). Todėl, nors tėvai neabejotinai turi teisę ir pareigą ugdyti ir auklėti savo vaikus, skatinti jų teigiamą elgesį, vienaip ar kitaip reaguoti į, jų manymu, netinkamus vaiko poelgius, tačiau bet kuriuo atveju tėvai privalo susilaikyti nuo kraštutinių, žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi darančių poveikio priemonių panaudojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-277-788/2016).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 163 straipsnį gali būti taikoma tik tuo atveju, kai tėvų ar kitų teisėtų vaikų atstovų naudojamos poveikio priemonės vaikui negali būti pateisinamos tėvų teise ir pareiga auklėti vaikus ir peržengia nusikalstamai veikai konstatuoti būtiną pavojingumo laipsnį. Ši išvada paprastai daroma atsižvelgiant į piktnaudžiavimo teisėmis (pareigomis) proceso pobūdį, intensyvumą, trukmę, keliamą pavojų, naudotos fizinės ir (ar) psichinės prievartos pobūdį, kaltininko tyčios kryptingumą ir kitas smurto artimoje aplinkoje aplinkybes (vietą, laiką, nukentėjusiųjų skaičių bei juos apibūdinančius duomenis ir pan.). Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad taikomų poveikio priemonių nusikalstamumo matą pirmiausia nustato specialioji piktnaudžiavimo tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis norma (BK 163 straipsnis). Pažymėtina, kad ši norma suformuluota specifiniais teisiniais požymiais, pabrėžiančiais jos paskirtį: jos apsaugos objektas yra vaikas ir šeima; atsakyti už šią nusikalstamą veiką gali tik specialus subjektas – tėvas, motina, globėjas, rūpintojas arba kitas teisėtas vaiko atstovas; veika įvardyta kaip piktnaudžiavimas turimomis teisėmis (pareigomis) fiziškai ar psichiškai gniuždant vaiką, paliekant jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgiantis su vaiku; kaltė pasireiškia tik tiesiogine tyčia, kuri suponuoja savo elgesio su vaiku pavojingo pobūdžio suvokimą ir norą taip veikti. Būtent šiuos požymius įrodinėjant įmanoma atsakyti į klausimą, ar tėvų vaikui taikytos poveikio priemonės pasižymėjo nusikalstamai veikai būdingu pavojingumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-277-788/2016).

Fizinis ar psichinis vaiko gniuždymas suprantamas kaip ilgalaikė fizinė ar psichinė prievarta, naudojama sistemingai, t. y. jai būdingas kartotinumas ir periodiškumas. Kitoks žiaurus elgesys su vaiku gali turėti įvairių formų, tokių kaip tyčiojimasis iš vaiko, įžeidinėjimai, žiaurios, žeminančios ar alinančios bausmės, vertimas dirbti sunkius darbus, nesirūpinimas vaiku ir pan. Nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą, jeigu jis šią veiką padarė tiesiogine tyčia, t. y. jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teisės doktrinoje pripažįstama, kad fizinis vaiko gniuždymas apima tokius padarinius kaip fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas, o nustačius didesnį sveikatos sutrikdymo mastą vaikui sukelti neigiami padariniai atskirai kvalifikuojami pagal kitus BK straipsnius taikant nusikalstamų veikų sutapties taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-277-788/2016).

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį, kuris yra mažametis. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia smurto prieš mažametį šeimos narį naudojimu (pvz. mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – nesunkaus sveikatos sutrikdymu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti. Pažymėtina, jog remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. Nr. V-298/158/A1-86 įsakymu patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 6.9. punktu, susargdinimas ilgai trunkančia liga, stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką užtraukia asmens atsakomybę pagal atitinkamas BK 135 straipsnio nuostatas. Visgi Taisyklių 7 punkte numatyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 straipsnis) nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna Taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 straipsnis)“ numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Tuo tarpu fizinis ar psichinis vaiko gniuždymas suprantamas kaip ilgalaikė fizinė ar psichinė prievarta, naudojama sistemingai, t. y. jai būdingas kartotinumas ir periodiškumas. Kitoks žiaurus elgesys su vaiku gali turėti įvairių formų, tokių kaip tyčiojimasis iš vaiko, įžeidinėjimai, žiaurios, žeminančios ar alinančios bausmės, nesirūpinimas vaiku ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-553-942/2015, 2K-277-788/2016).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis A. T. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 163 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose.

Kaltinamasis savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 163 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, ikiteisminio tyrimo metu pripažino iš dalies, teisme nepripažino ir paaiškino, kad smurto, fizinių priemonių prieš savo vaikus nenaudojo, yra grasinęs diržu, ne vieną kartą, kad vaikai nusiramintų. Nelaiko, kad tai yra grasinimas, mano, kad tai yra vaikų auklėjimas. Vaikų mamos O. S. nestumdydavo, kada su vaikų mama susipykdavo vaikų namuose nebūdavo, jie dažniausiai būdavo darželyje. Nepripažįsta, kad savo elgesiu sukėlė dukrai I. T. nesunkų psichikos sveikatos sutrikdymą, kaip nustatė specialistai, nurodydamas, kad sveikatos sutrikdymą galėjo sukelti kiti veiksniai.

Tai, kad kaltinamasis savo kaltės nepripažino, teismo vertinama kaip jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo versijos yra nepatvirtintos kitais byloje esančiais patikimais įrodymais ir paneigtos jų visuma. Kaltinamajam neigiant savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, teismas vertina visus kitus byloje esančius įrodymus: tiesioginius, t. y. nukentėjusiosios, apklaustos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodymus ir visus kitus įrodymus byloje, kurie iš esmės yra netiesioginiai.

Šios kategorijos bylose sudėtingą įrodinėjimą lemia ir baudžiamųjų bylų, susijusių su mažamečiais ir nepilnamečiais specifika – tokiose bylose paprastai tiesioginių tokios prievartos liudytojų nebūna. Svarbiausi įrodymų šaltiniai tokiose bylose – teismo medicinos specialistų išvados, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų išvados, išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su tokiu asmeniu ir kuriems toks asmuo pasakojo apie patirtą fizinį ir psichinį smurtą, parodymai. Pagal susiformavusią teismų praktiką ypatingą reikšmę pirmiau aptartoje įrodymų grandinėje turi būtent paties mažamečio, nepilnamečio parodymai, kurių patikimumas neturėtų būti vertinamas taip griežtai ir kategoriškai, kaip kitų – suaugusių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai.

Kaltinamojo A. T. kaltę įrodo šie teisme ištirti įrodymai, t. y. įvykio vietų apžiūrų protokolai, kuriuose užfiksuota, kad įvykio vietoje rasti ir paimti du diržai; (duomenys neskelbtini) apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimuose, apie galimus vaikų pažeidimus užfiksuota informacija, kad skyriaus specialistei E. V. mažamečiai I. T. ir. D. T. papasakojo, apie tai, kad tėtis namuose būna piktas rėkia, dažnai juos muša diržu, būdamas neblaivus konfliktuoja su mama. Nors mažametis. D. T. teisme parodymų nedavė, tačiau Teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), yra paaiškintos mažamečio nukentėjusiojo D. T. nekalbėjimo teisme priežastys, t. y. duoti parodymų apie bylai reikšmingas aplinkybes negali dėl savo emocinės būsenos (jam kyla nerimas, kai yra klausimas apie tai, ką jam uždraudusi kalbėti jo mama, svetimoje vietoje reikalingas ilgesnis laiko tarpas adaptacijai), taip pat ekspertizės akte yra nurodyta, kad D. T. liudytojai E. V. apie reikšmingas bylai aplinkybes pasisakė spontaniškai, nesuvokdamas pasekmių būdamas saugioje aplinkoje, ramybės būsenoje, ir padaryta išvada, kad D. T. liudytojai E. V. kalbėjo remdamasis asmenine patirtimi, t. y. kad jį tėtis mušė, parodė vietą kur jį mušė.

Taip pat kaltinamojo A. T. kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti mažametės nukentėjusiosios I. T. parodymai, kuriuose užfiksuota, kad ji pasisakė, kad tėvas būdamas neblaivus naudoja fizinį smurtą tiek jos atžvilgiu, tiek brolio atžvilgiu, muša juos diržu, ranka, agresyviai elgiasi su mama, stumdo ir skriaudžia mamą. Kai yra naudojamas fizinis smurtas jai, kai ji mušama, jai skauda, ji tėčio bijo. I. T. Teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos išvados, kurios patvirtina mažametės nukentėjusiosios I. T. parodymų patikimumą, t. y. atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinį išsivystymą bei turimas žinias, galėjo suprasti konkrečias faktines byloje tiriamo įvykio aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus. Ekspertizės akte nurodyta, kad būtent I. T. dėl A. T. veiksmų yra nustatyta psichinės sveikatos sutrikimas kodu (duomenys neskelbtini), t. y. emocijų sutrikimo vaikystėje, kurie kilę tiesiogiai su kaltinamojo A. T. veiksmais.

Be nurodytų įrodymų A. T. kaltę įrodo liudytojos E. V. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, jog 2021 m. (duomenys neskelbtini) jai būnant A. T. ir O. S. šeimoje abu vaikai jai pasisakė, kad tėvas namuose būdamas girtas pyksta, šaukia ant visų, elgiasi agresyviai jie yra mušami diržu. I. T. pati parodė vietas, kuriose jie buvo mušami, kuo buvo mušami, kur tėvas laiko diržus, taip pat nurodė, kad A. T. elgiasi agresyviai ir vaikų akivaizdoje ir su jų mama. Taip pat liudytojos R. G. parodymai: ji apibūdino A. T. kaip konfliktišką, nepriimantį pagalbos šeimai, nurodė, kad O. S. bijo kaltinamojo yra užguita, jei pati O. S. yra sakiusi, kad su ja A. T. bendrauja nepagarbiai, ją žemina. Ji parodė, kad vaikai nėra linkę išsigalvoti nebūtų dalykų, jeigu vaikai pasisakė apie patiriamą smurtą, jie jį ir galėjo patirti. Be to, A. T. kaltę įrodo ir liudytojos E. B. parodymai, kad vaikai tėčio bijo, kad agresyviai elgiasi, dažniausiai būdamas neblaivus namuose, kad agresyviai elgiasi ir su jų mama. Jos manymu, kaltinamasis fizinį smurtą prieš savo vaikus naudojo ne kartą, mušė ranka ir diržu. Nurodė, kad neigiamos pasekmės vaikams išliks ir ateityje dėl patiriamo smurto. Liudytojos L. L. parodymai, kad O. S. jai yra sakiusi, kad A. grįžęs išgėręs, naudodavo prieš ją psichologinį smurtą, priekabiaudavo, šaukdavo ir žemindavo, ir apie patiriamą smurtą vaikai girdėdavo. Taip pat jo kaltę įrodo kiti bylos įrodymai, t. y. (duomenys neskelbtini) nestacionarių socialinių paslaugų centro raštas, kuriame užfiksuota informacija, kad A. T. namuose dažnai būna neblaivus, girtas namuose triukšmauja, trankosi durimis, neretai tyčiojasi užgaulioja seksualiai priekabiauja prie sugyventinės O. S.. Dėl minėtų liudytojų nurodytų aplinkybių apie pačios O. S. patiriamą žeminantį, smurtinį elgesį iš A. T., teismas kritiškai vertina teisminio nagrinėjimo metu liudytojus O. S. duotus parodymus, kad A. T. nenaudojo fizinio smurto prieš savo vaikus. Be to, jie prieštarauja surinktiems ir teismo įvertintiems įrodymams byloje.

Nors kaltinamasis kelia versiją, jog psichikos sveikatos sutrikdymą I. T. galėjo sukelti ne jo veiksmai, o kiti kaltinamojo neįvardyti veiksniai, atkreiptinas dėmesys, kad nei ekspertizės metu, nei bylos nagrinėjimo metu nenustatyta kitų galimų nukentėjusiąją supančios aplinkos aptariamu laikotarpiu poveikių tokiam sveikatos sutrikdymo mastui. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad I. T. konstatuojami kiti emocijų sutrikimai vaikystėje, kilo net ne tik sąsajoje su byloje tiriamais A. T. veiksmais, bet ir dar daugiau – su įtariamojo elgsena apskritai, t. y. ilgamečiu agresyviu elgesiu, piktnaudžiavimu alkoholiu, bei galimai ne vieną kartą tiek pačios I. T., tiek jos motinos bei brolio atžvilgiu panaudoti fiziniu ir psichologiniu smurtu.

Nesunkus psichikos sveikatos sutrikdymas, ekspertų teigimu, kaip minėta, siejamas su ilgalaikiu traumavimu. Nors bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamojo vaikai galimai ne visada elgėsi pavyzdingai ir nepriekaištingai, kas, pastebėtina, nėra neįprasta atsižvelgiant į jų amžių, tačiau, teismo vertinimu, kaltinamojo pasirinktas elgesio variantas yra ne tik galimai netinkamai pasirinktas auklėjimo būdas. Nustatyti ne pavieniai atvejai, o nuolatinio, sistemingo pobūdžio kaltinamojo netinkamo elgesio su nukentėjusiaisiais veiksmai peržengia nusikalstamai veikai konstatuoti būtiną pavojingumo laipsnį. Kaip jau minėta, kitų galimų I. T. sveikatos sutrikdymo priežasčių nenustatyta, o kaip matyti iš ekspertizės akto aprašomosios dalies, ekspertai A. T. galimai nukentėjusiosios atžvilgiu atliktų veiksmų ne preziumavo, o dar kartą įvertino tiriamosios parodymų patikimumą, individualias savybės. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teismas sprendžia, jog nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas yra tiesioginė kaltinamojo veiksmų pasekmė, kitų galimų neigiamų poveikių jos psichikos sveikatai nenustatyta.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis A. T. pareikšto kaltinimo faktines aplinkybes pripažįsta iš dalies, tačiau savo kaltę neigia. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Teismas skirdamas bausmę A. T. atsižvelgia į tai, kad padaryti du tyčiniai nusikaltimai, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, bei į tai, kad padaryti nusikaltimai yra priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: anksčiau teistas, teistumas išnykęs (2 t., b. l. 131–137), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 127–130), nedirbantis (2 t., b. l. 125), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 126), yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) A. T. atžvilgiu bus pasiekti už padarytą nusikaltimų, numatytą BK 163 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose padarymą paskiriant jam terminuoto laisvės atėmimo bausmes (BK 41, 50, 61, straipsniai). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu.

Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai; kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų.

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik BK 75 straipsnio normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis A. T. yra laikomas neteistu, iš dalies pripažino nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Įvertinus ir valstybinį kaltinimą palaikiusio prokurorės poziciją, A. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnio 2 ir 4 dalis), paskiriant jam teismo įpareigojimus, kurie parenkami, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę ir kt. (BK 75 straipsnio 5 dalis).

Kaltinamajam A. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nebendrauti su I. T., D. T., O. S. (3 t., b. l. 8–10), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Pagal BPK 112 straipsnio 1 dalį civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios.

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas nukentėjusiųjų I. T. ir D. T. įgaliotojo atstovo advokato civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš kaltinamojo A. T. neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiesiems: I. T. – 1000 Eur, D. T. – 300 Eur (3 t., b. l. 51-52).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. T. pripažintas kaltu piktnaudžiavęs tėvo teisėmis ir pareigomis ir savo veiksmais sukėlė mažamečiams vaikams I. T. ir D. T. fizinį skausmą, o mažametei dukrai I. T. sukėlė nesunkų psichikos sveikatos sutrikdymą, todėl jam tenka pareiga atlyginti patirtą neturtinę žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad neteisėtus veiksmus mažamečiai patyrė iš jiems artimo žmogaus, veiksmai truko ilgą laiką, buvo ne vienkartiniai, o sistemingi, kas neabejotinai sukėlė jiems stiprius neigiamus išgyvenimus, fizines kančias, o I. T. atveju – turės ir ilgalaikį neigiamą poveikį socialinei adaptacijai ir funkcionavimui. Jai rekomenduota tęstinė psichologinė ir/ar psichoterapinė pagalba, orientuota į psichotraumuojančių patirčių įveiką bei integraciją. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, teismų praktikoje priteistinus neturtinės žalos dydžius, teismas sprendžia, kad mažamečių nukentėjusiųjų vardu pateikti civiliniai ieškiniai yra pagrįsti, prašomos priteisti neturtinės žalos dydžiai nėra neproporcingi ar neatitinkantys sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijų, todėl tenkintini visiškai.

BPK 106 straipsnio 2 dalis nustato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Šioje byloje nepilnamečius nukentėjusiuosius atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyriaus sprendimu parinktas advokatas. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiesiems I. T. ir D. T., išlaidų suma sudaro 503,33 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog įgaliotas atstovas nepilnamečiams nukentėjusiesiems buvo paskirtas teismo nutartimi, į kaltinamojo turtinę padėtį (yra nedirbantis), aukščiau paminėtos nukentėjusiesiems suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, priteistinos iš kaltinamojo, mažintinos iki 300 Eur dydžio.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: juodos spalvos diržas su geltonos spalvos metalo sagtimi (1 vnt.) ir rudos spalvos diržas (1 vnt.) saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje (1 t., b. l. 70), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, kaip nusikalstamos veikos priemonės. Kompaktiniai diskai (3 vnt.) su vaizdo ir garso įrašais, esantys voke prie bylos viršelio (1 tomas), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, per visą jos saugojimo laiką.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303, 304, 305, 307, 308 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. T. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 163 straipsnyje, BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, ir jį nubausti:

- pagal BK 163 straipsnį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, ir paskirti A. T. galutinę subendrintą – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies, 4 dalies, 5 dalies 1, 6 ir 8 punktų taisyklėmis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

- per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiųjų D. T. ir I. T.;

- per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam A. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nebendrauti su I. T., D. T., O. S. – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžio įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo A. T.:

nukentėjusiajai I. T. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos

nukentėjusiajam D. T. 300 Eur (tris šimtų eurų) neturtinės žalos.

Iš kaltinamojo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 300 Eur (trijų šimtų eurų) sumą už nukentėjusiesiems suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą: (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“; (duomenys neskelbtini), Luminor, AB; (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas; (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“; (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas; (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S, Lietuvos filialas; (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“, (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

juodos spalvos diržą su geltonos spalvos metalo sagtimi (1 vnt.) rudos spalvos diržą (1 vnt.) saugomus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

kompaktinius diskus (3 vnt.) su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos per visą jos saugojimo laiką.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose.