- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-07
- Bylos Nr.
- 2K-549/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Sirvydis (pirm.), Vytautas Masiokas, Jonas Prapiestis (pran.)
- Nuteistasis
- J. Z., ir V
- Civilinis ieškovas
- J. K.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Vytauto Masioko ir pranešėjo Jono Prapiesčio,
rašytinio proceso teismo posėdyje susipažino su nuteistosios J. Z. kasaciniu skundu dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo J. Z. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį 25 MGL (3125 Lt) dydžio bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 50 MGL (6250 Lt) dydžio bauda, pagal BK 183 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3750) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes apėmus, galutinė subendrinta bausmė J. Z. paskirta 50 MGL (6250 Lt) dydžio bauda. J. Z. pagal BK 184 straipsnio 1 dalį išteisinta kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Civiliniam ieškovui J. K. pripažinta teisė į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimas dėl jo dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Taip pat skundžiamas Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nuosprendis, kuriuo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nuosprendis pakeistas. Panaikinta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio dalis, kuria J. Z. nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, ir ši bylos dalis nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Panaikinta ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio dalis, kuria J. Z. taikytos BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 1 punkto nuostatos, paskiriant jai pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL (12 500 Lt) dydžio baudą. Civilinio ieškovo J. K. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas. Likusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta galioti nepakeista.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteista ir V. L., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo siūlymą apsvarstyti, ar J. Z. kasacinis skundas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) reikalavimus ir ar yra BPK 369 straipsnyje nustatyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. Z. nuteista už tai, kad, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, 2002 m. birželio 19 d.–2004 m. liepos 29 d. apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. J. Z., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė būdama atsakinga už teisingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, 2002 m. birželio 19 d.–2004 m. liepos 29 d. surašė ir pasirašė tikrovės neatitinkančius buhalterinės apskaitos dokumentus – siuvimo mašinų pirkimo–pardavimo sutartis bei kasos išlaidų orderius, juos pateikė buhalterei V. L., t. y. įtraukė žinomai netikrus dokumentus į buhalterinę apskaitą, jų pagrindu užpildė ir pasirašė metines pelno mokesčio deklaracijas, kurių duomenys neatitinka tikrovės, ir dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti bendrovės ūkinės–finansinės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ir struktūros.
Apeliacinės instancijos teismas, nuosprendyje nurodęs, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog J. Z. dar ir po 2004 m. liepos 29 d. būtų dirbusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, konstatavo, kad kaltinimo dalis dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo 2004 m. liepos 29 d.–2007 m. balandžio 11 d. iš jo šalintina. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, nustačiusi, kad J. Z. BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką vykdė iki 2004 m. liepos 29 d., kartu konstatavo ir tai, kad ji pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį už tęstines veikas, padarytas 2002 metais–2004 m. birželio 14 d., yra nepagrįstai nuteista, nes apkaltinamasis nuosprendis dėl šių veikų priimtas pasibaigus penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo terminui (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis, 4 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė panaikindamas nuosprendžio dalį, kuria J. Z. nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, ir šią bylos dalį nutraukė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, taip pat nuosprendžio dalį, kuria J. Z. taikytos BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 1 punkto nuostatos, paskirdamas jai pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL (12 500 Lt) dydžio baudą, o civilinio ieškovo J. K. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo palikdamas nenagrinėtą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistoji J. Z. prašo pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Kasatorė nurodo, kad liudytojai ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme patvirtino, jog siuvimo mašinų pirkimo–pardavimo sutartys 2002 metais su jais buvo sudarytos, jie pasirašė jas, taip pat kasos išlaidų orderius dėl pinigų gavimo, tačiau tvirtino, kad siuvimo mašinų nepardavė ir pinigų negavo. Kasatorė teigia, kad siuvimo mašinų pardavėjams pinigai būdavo išmokami iškart po sutarties pasirašymo, tačiau, kodėl kasos išlaidų orderyje apie pinigų išmokėjimą A. K. K. pinigų mokėjimo data nurodyta 2004 m. birželio 14 d., ji nežinanti, nes buhalterinę apskaitą bendrovėje vykdė buhalterė V. L.
Kasatorė skunde teigia, kad nors specialistas, atlikęs rašysenos tyrimą, ir nenustatė, kas pasirašė ant sutarčių ir kasos išlaidų orderių, jo išvadoje nenurodyta apie parašų „pamėgdžiojimą“, ji buvo kaltinama liudytojų V. M. bei S. Š. parašų „pamėgdžiojimu“. Pasak kasatorės, pirmosios instancijos teismas, inkriminuodamas jai BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymą ir nurodydamas, kad tiki liudytojų J. P., S. Š., V. M., I. V., A. K. parodymais apie tai, kad ji (kasatorė), būdama direktorė, įkalbėjo juos pasirašyti siuvimo mašinų pirkimo–pardavimo sutartis kasos išlaidų orderiuose patvirtinant, jog gavo sutartyse nurodytas sumas, neatkreipė dėmesio į tai, kad šį faktą liudytojai teisme paneigė nurodydami, jog siuvimo mašinų nepardavė, pinigų už tai negavo. Kasatorės tvirtinimu, teismas patikėjo liudytojais, kurie turėjo būti pripažinti BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo bendrininkais ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Dėl to kasatorė daro išvadą, kad šie liudytojai apklausti pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio (turėtų būti – baudžiamojo) proceso kodekso 80 straipsnio, 82 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kartu kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad teismas siuvimo mašinų pirkimo–pardavimo sandorius vertino pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.78–1.93 straipsnių nuostatas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Pasak kasatorės, liudytojai – siuvimo mašinų pirkimo–pardavimo sandorių šalys – teismui nepateikė įrodymų, kodėl tie sandoriai negalioja, nors jie šiuos pasirašė. Vadinasi, kasatorės nuomone, siuvimo mašinų pirkimo–pardavimo sutartys, pasirašytos geranoriškai išreiškiant jos ir pasirašiusių šalių valią, yra teisėtos ir įstatymo tvarka nenuginčytos.
Nuteistoji J. Z., nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas, nors ir nutraukė jai bylą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, faktiškai vis tik pripažino, kad ji šią nusikalstamą veiką padarė. Pasak kasatorės, apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, vadovavosi tais pačiais, jos nuomone, neteisėtais,, liudytojų J. P., S. Š., V. M., I. V., A. K. K. parodymais.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Regimantas Žukauskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistosios J. Z. kasacinį skundą atmesti.
Prokuroras nurodo, kad, priešingai nei tvirtina kasatorė, ji pagrįstai pripažinta kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Pasak prokuroro, iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių matyti, kad teismai išvadas apie tai, jog siuvimo mašinos nebuvo nupirktos, t. y. kad į buhalterinę apskaitą buvo įtraukti suklastoti buhalteriniai dokumentai, padarė visapusiškai ir išsamiai įvertinę teisėtai gautus liudytojų J. P., S. Š., V. M. (turėtų būti – M.), I. V., A. K. K. parodymus, rašysenos specialistų išvadas, kitą rašytinę medžiagą. Prokuroro tvirtinimu, minėti asmenys buvo pagrįstai apklausti kaip liudytojai, nes nebuvo pagrindo pateikti jiems įtarimų dėl dokumentų klastojimo. Prokuroras teigia, kad ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nustatyta, kad S. Š. bei V. M. (turėtų būti – M.) sutarčių nepasirašė, o J. P., I. V., A. K. K. sutartis pasirašė įkalbėti nuteistosios J. Z., nesuprasdami, kad savo parašu patvirtina netikrą dokumentą. Prokuroras, nesutikdamas su kasatorės teiginiu, kad teismas negalėjo vadovautis minėtų liudytojų parodymais, nes byloje nebuvo priimtas procesinis sprendimas dėl jų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, atkreipia dėmesį į tai, kad J. P., S. Š., V. M. (turėtų būti – M.), I. V., A. K. K. įtarimai dėl nusikalstamos veikos padarymo nebuvo pateikti, todėl nebuvo ir teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl jų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Prokuroro nuomone, kasacinio skundo teiginiai, kad liudytojai galėjo nuslėpti siuvimo mašinų pardavimo faktą, nes šios galėjo būti įgytos nesąžiningai, tėra tik dar vienas nuteistosios bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes tokią jos versiją paneigia „[...] tariamų siuvimo mašinų pardavėjų S. Š. ir V. M. (turėtų būti – M.) parašų suklastojimas pirkimo–pardavimo sutartyse bei kiti teismo nuosprendyje išdėstyti bylos įrodymai“.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios J. Z. kasacinis skundas nenagrinėtinas, o teismo procesas nutrauktinas.
Nuteistoji J. Z. kasaciniame skunde teigia, kad teismai, pripažindami ją kalta ir nuteisdami, vadovavosi neteisėtais liudytojų J. P., S. Š., V. M., I. V., A. K. K. parodymais, nes šie liudytojai apklausti pažeidžiant Civilinio (turėtų būti – baudžiamojo) proceso kodekso 80 straipsnio, 82 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kartu kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad teismas siuvimo mašinų pirkimo–pardavimo sandorius vertino pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.78–1.93 straipsnių nuostatas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Pažymėtina, kad nuteistoji J. Z. tokių argumentų apeliaciniame skunde nenurodė, todėl jie apeliacinės instancijos teisme nebuvo nagrinėti. Tuo tarpu pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Vadinasi, kasatorės argumentai dėl minėtų liudytojų parodymų neteisėtumo turi būti paliekami nenagrinėti, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą negali būti kasacinio skundo dalykas ir yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų.
Kitais skundo argumentais kasatorė iš esmės neigia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadas dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo. Tuo tarpu pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Be to, pažymėtina ir tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas šioje byloje pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.
Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistosios J. Z. skundas neatitinka BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatų, taip pat BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų, keliamų kasacinio skundo turiniui, nes jame nenurodytas nė vienas iš BPK 369 straipsnyje įtvirtintų įsiteisėjusių teismų sprendimų (nuosprendžių ar nutarčių) apskundimo bei bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų. Dėl to nuteistosios J. Z. kasacinis skundas paliktinas nenagrinėtas, o teismo procesas šioje baudžiamojoje byloje nutrauktinas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 381 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistosios J. Z. kasacinį skundą palikti nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukti.