Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto V. M. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu V. M. pripažintas kaltu padaręs teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163² str. 1 d., ir jam paskirta administracinė nuobauda – 57 Eur bauda su 10 pakelių ir 4 vnt. (iš viso 204 vnt.) cigarečių „Fest“, saugomų Kupiškio rajono policijos komisariate, konfiskavimu.

V. M. nubaustas už tai, kad 2015 m. spalio 24 d., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) g., Kupiškio m., netoli turgavietės, iš nepažįstamo asmens įsigijo akcizais apmokestinamas prekes – 11 pakelių cigarečių „Fest“, iš kurių vienas pakelis buvo pradarytas ir jame buvo 4 vnt. cigarečių, t. y. iš viso įsigijo 204 vnt. cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių muitinė vertė – 25 Eur. Šias neteisėtai įsigytas cigaretes V. M. gabenosi 2015-10-27 09.38 val. Kupiškio rajone (duomenys neskelbtini) kaimo ribose. Taip V. M. pažeidė Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 str. 4 d. ir padarė ATPK 163² str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, pažeidėjas nesutinka su jo nubaudimu ir iš esmės ginčija apylinkės teismo pateiktą įrodymų vertinimą bei išvadas dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą ATPK 163² str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą.

ATPK 256 str. 1 d. numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nagrinėjantis bylą teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.).

ATPK 286 str. 2 d. nustatyta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (šiuo atveju apylinkės teismas) priimtame nutarime turi išdėstyti bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir pateikti motyvuotą jų įvertinimą. Šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovo argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Iš to akivaizdu, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Taip pat visais atvejais įrodymai turi būti leistini arba, kitaip tariant, tinkami nustatinėti į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Tokiais įrodymais laikytini tie duomenys, kurie gauti iš teisėtų šaltinių ir teisėtais metodais (būdais). Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl V. M. kaltės įvykdžius jam inkriminuotą ATPK 163² str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame nutarime padarytomis išvadomis dėl įrodymų vertinimo ar kitaip vertinti įrodymus, todėl konstatuoja, kad reikšmingos apelianto kaltei ir jo padaryto nusižengimo kvalifikavimui faktinės bylos aplinkybės buvo nustatytos išsamiai ir nešališkai, nepaliekant jokių esminių prieštaravimų ar abejonių, ir tai leido apylinkės teismui tinkamai išspręsti pažeidėjo atsakomybės klausimą pagal jam inkriminuotą ATPK straipsnį.

Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo aktualios redakcijos 14 str. 4 d. numatytas draudimas fiziniams asmenims Lietuvos Respublikoje įsigyti tabako gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis. Taigi asmenys, teisėtai įvežę leistiną kiekį cigarečių iš trečiųjų šalių, neturi teisės šių cigarečių platinti. Šį įstatymą įgyvendinančių Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004-05-26 įsakymu Nr. 4-200 3 ir 3.1.2 p. yra numatytas leidimas fiziniams asmenims laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares. Šis leidimas taikomas tik teisėtai įvežtų nustatytam cigarečių kiekiui. Taigi iš aptarto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, tačiau leidžiama laikyti ir gabenti ne daugiau kaip 10 pakelių cigarečių tuo atveju, kai prekės teisėtai įvežtos ne iš Europos Sąjungos valstybės narės.

Asmuo, Lietuvos Respublikoje įsigijęs cigarečių, kurių vertė neviršija dviejų minimalių gyvenimo lygių, ant kurio pakelio nėra užklijuotos Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtinto pavyzdžio banderolės, atsako pagal ATPK 163² str. 1 d.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, V. M. neigia savo kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo ir pakartoja apylinkės teisme dėstytą versiją, jog cigaretes jis legaliai atsivežė iš Baltarusijos ir Rusijos. Tačiau, kaip pagrįstai skundžiamame nutarime nurodė apylinkės teismas, tyrimo metu, dalyvaujant jo paties pasikviestam advokatui, V. M. pripažino, jog Baltarusijos Respublikos banderolėmis pažymėtas cigaretes jis neteisėtai įsigijo (nusipirko) prie Kupiškio turgavietės iš nepažįstamo asmens. Savo tarnybiniuose pranešimuose ir teisme kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai V. S. ir T. J. taip pat parodė, kad, nors V. M. tyrimo metu kėlė įvairias cigarečių įsigijimo versijas, tačiau apsistojo prie versijos, kad jas nusipirko prie Kupiškio turgavietės iš nežinomo asmens, ir tokius paaiškinimus davė prie jo paties pasikviesto advokato. Tokią V. M. veiką draudžia Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 str. 4 d., o atsakomybę už ją reglamentuoja ATPK 163² str. Apylinkės teismui V. M. pateikė kelionės traukiniu bilietus ir Lietuvos Respublikos piliečio paso kopiją su vizomis į Rusiją ir Baltarusiją, neva patvirtinančius jo versiją apie legaliai atsivežtas cigaretes iš Baltarusijos ir Rusijos. Tačiau, kaip pagrįstai skundžiamame nutarime nurodė apylinkės teismas, vien ta aplinkybė, jog apeliantas lankėsi Rusijoje ir Baltarusijoje, nepatvirtina, kad jis būtent ten įsigijo ir į Lietuvą legaliai atsigabeno leistiną kiekį cigarečių su užsienio valstybės akcizo ženklais. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų (čekių, kvitų, muitinės deklaracijos ir kt.), patvirtinančių, kad minimas cigaretes apeliantas įsigijo ir į Lietuvą atsigabeno būtent iš trečiųjų šalių (Baltarusijos ir Rusijos), tokių duomenų nepateikė ir pats apeliantas nei apylinkės, nei apygardos teismui. Todėl atsižvelgus į šias aplinkybes bei įvertinus paties apelianto byloje duotus prieštaringus paaiškinimus, darytina išvada, jog apylinkės teismas, vertindamas apelianto kaltumą, pagrįstai vadovavosi jo tyrimo metu duotais parodymais, kur jis, dalyvaujant jo paties pasikviestam advokatui, nurodė, kad cigaretes įsigijo prie Kupiškio turgavietės iš nepažįstamo asmens, kurie atitiko ir kitus byloje esančius įrodymus, o jo teisme duotus paaiškinimus, kur jis jau tvirtino cigaretes į Lietuvą legaliai atsivežęs iš Baltarusijos ir Rusijos, laikė jo gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, nes tokių apelianto paaiškinimų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys. Aukštesniojo teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje pakanka duomenų konstatuoti, kad V. M. pažeidė Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 str. 4 d., t. y. 2015-10-24, tiksliai nenustatytu laiku, prie Kupiškio turgavietės iš nepažįstamo asmens įsigijo iš viso 204 vnt. cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais. Tokia jo veika, atsižvelgus į įsigytų cigarečių vertę – 25 Eur, atitinka ATPK 163² str. 1 d. įtvirtintą pažeidimą.

V. M. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad įvykio metu su juo bendravę policijos pareigūnai elgėsi netinkamai bei neteisėtai, nes be jokio pagrindo jo automobilyje atliko kratą. Tokie skundo argumentai nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (pažeidimo padarymo metu galiojusi 2015 m. birželio 9 d. redakcija Nr. XII-1765) 16 str. 1 d. numatyta, kad šis ir kiti įstatymai suteikia policijos pareigūnui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą; 2 d. numatyta, kad policijos pareigūnai, vykdydami jiems suteiktus įgaliojimus, vadovaujasi tik įstatymais; 18 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. numatyta, kad policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę pagrįstai įtardamas, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusio asmens, transporto priemonės, krovinių dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas, juos paimti; įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti; 20 str. 5 p. numatyta, kad policijos pareigūnas, tirdamas nusikalstamas veikas ar turėdamas duomenų, kad tokia veika yra rengiama, daroma ar buvo padaryta, teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais turi teisę apžiūrėti transportą, asmenį ir jo bagažą visų rūšių kontrolės punktuose.

Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareigūnai V. M. automobilyje būtų atlikę kratą. Nagrinėjamu atveju, iš policijos pareigūnų J. J. ir V. B. tarnybinių pranešimų bei J. J. parodymų teisme nustatyta, kad 2015-10-27 patruliuodami (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, Kupiškio rajone, jie pastebėjo apelianto automobilį, kurio salone buvo vežami kelių ženklinimo stulpeliai. Įtarę, kad vežami daiktai gali priklausyti regioninei Kelių tarnybai bei siekdami išsiaiškinti šių daiktų įgijimo aplinkybes (teisėtumą), sustabdė apelianto vairuojamą automobilį. Pareigūnams V. M. stulpelių įsigijimo dokumentų nepateikė, taip pat negalėjo paaiškinti, iš kur juos gavo (iš pradžių sakė, kad stulpelius rado, o po to jau tvirtino, kad pirko Kupiškio turguje, tačiau nenurodė, iš kokio asmens). Bendraudami su V. M. pareigūnai pasiteiravo, ar jis daugiau su savimi negabena kokių nors neleistinų prekių ar daiktų, po ko, pats apeliantas parodė savo rankinę, kurioje buvo 6 pakeliai cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Dėl tos priežasties pareigūnai paprašė apelianto atidaryti ir daiktų dėtuvę, kurioje buvo dar du tokie patys cigarečių pakeliai, o pareigūnams dar kartą paklausus V. M., ar tikrai daugiau su savimi nebeturi neleistinų daiktų, jis nurodė, kad cigarečių dar turi striukės kišenėje ir pats ištraukė du tokius pačius cigarečių pakelius ir vieną nepilną (praimtą) cigarečių pakelį, kuriame buvo 4 vnt. cigarečių. Nagrinėjamoje byloje cigaretės iš V. M. buvo paimtos surašant poėmio protokolą, kurį apeliantas pasirašė, jokių pastabų, pareiškimų nenurodė. Taigi iš paminėtų aplinkybių akivaizdu, kad pareigūnai, veikdami pagal pirmiau paminėtas Policijos veiklos įstatymo nuostatas, pagrįstai įtarę, kad V. M. automobiliu veža galimai vogtus kelių ženklinimo stulpelius, privalėjo patikrinti šių daiktų įgijimo aplinkybes (teisėtumą) bei įsitikinti, ar galimai nėra gabenama ir kitų kokių nors neleistinų daiktų ar prekių. Atsižvelgęs į tai aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad aptariamoje situacijoje pareigūnai elgėsi neteisėtai, ne savo kompetencijos ribose ar kad pažeidė jiems teisės aktais suteiktus įgaliojimus.

Taigi aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. M. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016-01-15 nutarimą nepakeistą.

Nutartis yra neskundžiama.