Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-02-19 · Byla Nr. N-575-341-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-02-19
Bylos Nr.
N-575-341-07
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Advokatai
Algauda Šimkūnienė
Administracinė byla Nr. N3-341-07Procesinio sprendimo kategorija 37. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. vasario 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. P. ir jos įgaliotos atstovės advokatės Algaudos Šimkūnienės apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 12 d. nutarimo V. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I

Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos Paberžės policijos nuovados Apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjas 2006 m. kovo 27 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. P. dėl ATPK 188 str. numatyto teisės pažeidimo padarymo už tai, kad ji 2004-07-14 Vilniaus raj., Riešės sen., Pikeliškių km., sodininkų bendrijos „Pikeliškių versmė“ teritorijoje (sklype Nr. 1067) savavališkai, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydama savo tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, pastatė maudynių kubilą, dėl ko kiti sodininkų bendrijos nariai negalėjo naudotis bendro naudojimo sklypu.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinė komisija 2006 m. gegužės 10 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą V. P. atžvilgiu nutraukė. Komisija konstatavo, kad V. P. nėra teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 str., subjektas.

Nukentėjusysis sodininkų bendrija „Pikeliškių versmė“ kreipėsi į administracinį teismą prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2006-05-10 nutarimą ir paskirti V. P. administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, numatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Nukentėjusysis paaiškino, kad Komisija pilnutinai neišaiškino pažeidimo padarymo aplinkybių, nesurinko visų V. P. kaltinančių įrodymų, neteisingai vertino liudytojo R. M. parodymus, ko pasėkoje priėmė neteisingą sprendimą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu Bendrijos atstovas nurodė, jog žemės sklypas Nr. 1067 priskirtas bendrojo naudojimo teritorijai (nustatytas rekreacinės zonos statusas). Nuosavybės teisės į šį nekilnojamąjį daiktą V. P. neturi. Faktas, jog maudynių kubilą pastatė būtent ji, atstovo manymu, neginčytinai įrodytas liudytojų parodymais. V. P. pažeidė Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 6 d. reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiama V. P. prašė skundo netenkinti. Paaiškino, kad žemės sklypas Nr. 1067 jai perduotas Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-09-16 potvarkiu Nr. 1290p, tačiau dėl trečiųjų asmenų kaltės iki šiol neprivatizuotas. V. P. neigė kaltinimą įrengus statinį. Tai, jos teigimu, padarė sutuoktinis W. P. .

II

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 12 d. nutarimu nutarė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2006-05-10 nutarimą, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla nesant ATPK 188 str. numatyto pažeidimo sudėties V. P. atžvilgiu nutraukta, panaikinti; V. P. pagal ATPK 188 str., 30² str. l d. paskirti administracinę nuobaudą - 150 Lt baudą. Teismas nurodė, kad V. P. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl statybos darbų žemės sklype, į kurį ji neturi nuosavybės teisės, atlikimo. Faktą, jog ginčo teritorija priskiriama mėgėjiško sodo teritorijai, patvirtina ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2006-09-10 raštas Nr.SR-3778 (1.12), kuriame nurodyta, kad s/b „Versmė“ žemė, priskiriama mėgėjiško sodo teritorijai, o žemės sklypus prie sodo bendrijoje esančio tvenkinio naudoja asmenys, kuriems Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-09-16 potvarkiu Nr.1290p buvo leista išpirkti. Bylos duomenimis, ginčo sklypas Nr. 1067 yra mėgėjiško sodo teritorijoje. Sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su šios mėgėjiško sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu, įgyvendina sodininkų bendrija „Pikeliškių versmė“. Iš sodininkų bendrijos „Pikeliškių versmė“ genplano matyti, jog aplink vandens telkinį esančioje teritorijoje (Nr. 1067) individualūs žemės sklypai nėra suformuoti ir neįteisinti. Vadovaujantis tuo pripažintina, kad ginčo teritorija yra bendrojo naudojimo objektas. Bendraturčių (sodininkų) teisės ir pareigos naudotis šia bendrąja daline nuosavybe įgyvendinamos vadovaujantis Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normomis, kitais teisės aktais. Įvertinus tai, teismas konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neįrodė savo pretenzijų į žemės sklypą Nr. 1067 pagrįstumo, t. y. nepateikė nei pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, nei patvirtino narystės Bendrijoje faktą (iš ko sutinkamai su Sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. l d. kiltų bendrosios dalinės nuosavybės teisė). Teismas pažymėjo, jog nukentėjusiojo atstovas R. K. parodė, jog maudynių kubilą bendrojo naudojimo žemėje įrengė V. P. . Analogiškai parodė liudytojas J. B. . V. P. kaltę organizavus statybą sodo sklype, į kurį nuosavybės teisės ji neturi, taip pat patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolo, Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2005-10-14 reikalavimo duomenys. Įsiteisėjusiu Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros 2005-12-29 nutarimu konstatuotas faktas, jog būtent V. P. (rašymo apsirikimas atitaisytas) atliko neteisėtus veiksmus, šioje byloje turi prejudicinę galią. Kita vertus, kaip matyti iš byloje esančio Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. rugsėjo 16 d. potvarkio Nr.1290p priedėlio Nr. 13 „Sodininkų bendrijos „Versmė“ parduodamų sklypų sąrašas“, 146 numeriu nurodyta, kad sklypas Nr.1067, kurio plotas 2,6 a., parduodamas V. P. . Be to, prijungtoje prie administracinio teisės pažeidimo bylos ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra visa eilė dokumentų, kurie patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dalyvavo pastatant kubilą ir būtent V. P. įgyvendino tariamą teisę į žemę. Teismas konstatavo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog V. P. pasistatydama maudynių kubilą s/b „Versmė“ bendrojo naudojimo teritorijoje Nr.1067, savavališkai, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tariamą teisę į žemę. Teismas taip pat vertino, kad terminas nuobaudai skirti nėra pasibaigęs. Vada administracinio teisės pažeidimo tyrimui pradėti buvo Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros 2005-12-29 nutarimas, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr.57-1-1695-04, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Byloje nustatyta, kad maudimosi kubilas s/b „Versmė“ bendro naudojimo teritorijoje Nr.1067 buvo pastatytas 2004 m. liepos 14 d. ir šiuo metu ten tebestovi, t.y. pažeidimas tebedaromas. Administracinio teisės pažeidimo objektyviosios pusės kontekste tokia V. P. veika traktuotina kaip trunkamoji, kuri pasireiškė aktyviais veiksmais. Tokio pobūdžio veikos paprastai trunka iki tol, kol pažeidėjas pats arba kompetentinga valstybės institucija ar pareigūnas ją nutraukia. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 35 straipsnio l dalį, esant trunkamam teisės pažeidimui, administracinė nuobauda gali būti skiriama per šešis mėnesius nuo administracinės teisės pažeidimo paaiškėjimo dienos. Taigi šiuo atveju šešių mėnesių terminas skirti administracinę nuobaudą bus skaičiuojamas ne nuo pažeidimo pradžios, bet nuo tos dienos, kada valstybės institucijai ar pareigūnui, įgaliotiems pradėti administracinės teisės pažeidimo bylos tyrimą, tapo žinoma apie daromą nusižengimą, t.y. 2005-12-29. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju sprendžiant administracinių nuobaudų skyrimo terminų klausimą negali būti taikomas ATPK 35 straipsnio 2 dalyje numatytas specialus administracinių nuobaudų skyrimo terminas, t. y. atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos, jei atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos. Kadangi ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas ir nutrauktas ne dėl V. P. nusikalstamos veikos, todėl taikytinas bendras administracinių nuobaudų skyrimo terminas (6 mėn.). Teismas padarė išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 str., teisena vadovaujantis ATPK 250 str. l p. V. P. atžvilgiu nutraukta neteisėtai. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra visi ATPK 188 str. numatyto teisės pažeidimo „savavaldžiavimo“ sudėties požymiai: V. P. įgyvendino tariamą nuosavybės teisę į sklypą Nr. 1067 ir tuo pažeidė teisėtus sodininkų bendrijos „Pikeliškių versmė“ interesus; veika trečiųjų asmenų teisėms esminės žalos nepadarė. Teismas nurodė, kad nenustačius kaltininkės atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jai skirtina sankcijos vidurkio dydžio bauda.

III

Administracinėn atsakomybėn traukiama V. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006-10-12 nutarimą ir bylą nutraukti. Apeliantės nuomone, teismas nesilaikė ATPK. 284 str. reikalavimų, nesiaiškino visų bylai svarbių aplinkybių, bei netinkamai taikė įstatymus. Paaiškina, kad žemės sklypas Nr. 1067, už kurio privatizavimą ji yra įmokėjusi pinigines įmokas, jai yra paskirtas Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-09-16 potvarkiu Nr. 1290 p. Todėl ji yra teisėta šio sklypo naudotoja. Teismas neteisingai nustatė, kad dėl šio sklypo yra ginčas ir kad šis sklypas priskirtas bendro naudojimo teritorijai. Taip pat neteisingas teismo teiginys, kad aplink vandens telkinį nėra suformuoti žemės sklypai. Tą patvirtina ir pateiktas potvarkis ir genplano ištrauka, kuria teismas nepagrįstai nesivadovavo. Apeliantė nurodo, kad nei s/b „Pikeliškių versmė“, nei Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius, nei Vilniaus rajono savivaldybės administracija, nei Registrų centras nepateikė teismui įrodančių dokumentų, kad sklypas Nr. 1067 yra rekreacinė zona, bendro naudojimo sklypas, todėl s/b „Pikeliškių versmė“ negali būti pripažinta nukentėjusiuoju, nes nėra pažeidžiamos jos teisės. Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų R. K. , J. B. parodymais, kad ji pastatė kubilą bendro naudojimo žemėje. Tačiau iš tikrųjų šie ir kiti liudytojais byloje apklausti asmenys (R. M. , V. S. , R. K. ) nurodė, kad nematė ir nežino, kas ir kada pastatė kubilą. Apeliantė paaiškina, kad maudimosi kubilo nestatė ir niekaip neprisidėjo prie jo pastatymo. Šį statinį pastatė jos vyras. Kubilo gabenimo dokumentuose nurodoma W. P. pavardė, o ne V. P. . Apeliantė taip pat pažymi, jog klausimas dėl savavaldžiavimo galėjo būti sprendžiamas tik tada, jei būtų pažeistos kieno nors teisės, tačiau to iš viso negali būti, nes ji yra teisėta sklypo naudotoja. Be to, tai, kad kubilas buvo pastatytas 2004 metų vasarą „nukentėjusiesiems“ ir taip pat policijos pareigūnams buvo žinoma jau 2004 metų rugpjūčio mėnesį. Tą patvirtina Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005-08-05 nutarimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-11-25 nutartis. Nors teismas konstatavo, kad šešių mėnesių terminas nuobaudai skirti skaičiuojamas nuo tos dienos, kada valstybės institucijai ar pareigūnui, įgaliotiems pradėti administracinės teisės pažeidimo bylos tyrimą, tapo žinoma apie daromą nusižengimą, tačiau nepasisakė, kodėl pasirinko būtent 2005-12-29 datą. Skaičiuojant terminą nuo šios datos (2005-12-29), turėjo būti priimtas motyvuotas sprendimas pratęsti nuobaudos skyrimo terminą, bet byloje nėra jokių duomenų, kad šis terminas buvo pratęstas. Teismas taip pat neteisingai konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl statybos darbų žemės sklype, į kurį pareiškėja neturi nuosavybės teisės, atlikimo. Administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje ir protokole apie jokius statybos darbus nekalbama. Protokole nėra nurodyta kaip, kokiu būdu, kodėl bendrijos nariai negalėjo naudotis nurodytu sklypu, t. y. kokių veiksmų jie negalėjo atlikti dėl pastatyto kubilo ir ar tie jų veiksmai yra teisėti ir pagrįsti. Nenurodžius tokių svarbių aplinkybių administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negali realizuoti savo gynybos teisės.

Administracinėn atsakomybėn traukiamos V. P. įgaliota atstovė advokatė A.Šimkūnienė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 12 d. nutarimą, kuriuo V. P. pagal ATPK 188 str. paskirta administracinė nuobauda 150 Lt bauda ir administracinę bylą V. P. atžvilgiu nutraukti. Atstovė nurodo, kad sutinka su atstovaujamosios V. P. apeliacinio skundo argumentais ir pateikia savo papildomus motyvus. Paaiškina, kad teismas, išnagrinėjęs bylą panaikino skundžiamą institucijos nutarimą ir paskyrė V. P. administracinę nuobaudą. Pagal ABTĮ 124 str. l d. 3 p. nuostatas toks sprendimas priimamas tais atvejais, kai teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Apeliantė pažymi, kad skundžiamame teismo nutarime visiškai nėra įvertintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2006 m. gegužės 10 d. nutarimo teisėtumas. Išnagrinėtoje byloje esantys dokumentai ir pateikti įrodymai leidžia pagrįstai manyti, kad bylos išsprendimas vadovaujantis ABTĮ 124 str. l d. 3 p. nebuvo galimas. Atstovės teigimu, iš V. P. paaiškinimų, Vilniaus rajono prokuratūros priimtų procesinių sprendimų bei Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2006 m. gegužės 4 d. nutarties yra žinoma, kad maudynių kubilą pastatė W. P. . Taigi, šių faktų pakako, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena V. P. atžvilgiu būtų nutraukta. Teismas visai nevertino, tos aplinkybės, ar Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros nutarime buvo padaryta techninė klaida, t.y. administracinėn atsakomybėn reikia patraukti ne W. P. , o jo žmoną V. P. . Prokuroras 2007 m. liepos 17 d. nutarimu ištaisė klaidą, tačiau tokios galimybės nenumato Baudžiamojo proceso kodeksas. Teismas nepagrįtai rėmėsi nukentėjusiojo atstovo R. K. bei liudytojo J.B. parodymais, kadangi šie asmenys yra aiškiai nusistatę prieš V. P. . Nepagrįsta teismo išvada, kad V. P. veiksmuose yra visi ATPK 188 str. numatyto teisės pažeidimo požymiai. Byloje nenustatyta, kuo pasireiškė V. P. kaltė (tyčia) dėl inkriminuoto teisės pažeidimo. Paaiškina, kad V. P. Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-09-16 potvarkio Nr. 1290p pagrindu įgijo iš valstybės teisę naudotis 2,60 a ploto žemės sklypu ir ši jos teise nėra nuginčyta ar ginčijama, todėl tyčinių savavaldžiavimui būdingų veiksmų atlikti ji negalėjo. Taip pat paaiškina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas teismų praktiką yra nurodęs, kad ATPK 35 str. l dalyje nurodytas 6 mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti taikytinas esant trunkamam teisės pažeidimui, o ne paaiškėjus buvusiam trunkamam teisės pažeidimui. Šiuo atveju V. P. nubausta už neva padarytą teisės pažeidimą, apie kurį pareigūnams, įgaliotiems pradėti administracinio teises pažeidimo tyrimą, buvo žinoma jau 2004 m. rugpjūčio 9 d.

Atsiliepimas

Nukentėjusysis sodininkų bendrija „Pikeliškių versmė“ atsiliepimu prašo V. P. ir jos advokatės A.Šimkūnienės apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 12 d. nutarimą. Paaiškina, kad žemės sklypo Nr. 1067, kuris būtų 2,6 aro apskritai nėra, o yra žemės sklypas Nr. 1067, kurio bendras plotas 12 arų ir kurį 2003-05-17 s/b „Versmė“ (2005-05-20 pervadinta „Pikeliškių versmė“) nutarimu, privatizuoti V. P. neleido, o nurodytą sklypą nusprendė panaudoti bendrijos reikmėms, rekreacinei zonai sukurti ir jai apie tai buvo pranešta dar 2004-10-11. Apeliantė nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad ji yra s/b „Pikeliškių versmė“ narė. Apeliantė taip pat į bylą nepateikė jokių įrodymų dėl sklypo naudojimosi ir tai, kad jai įstatymų nustatyta tvarka būtų leista lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti žemės sklypą Nr. 1067 kurio plotas 2,6 aro, juolab, kad tokio dydžio sklypas apskritai negalėjo būti formuojamas ir tai patvirtino Vilniaus rajono savivaldybės administracija. V. P. lengvatinėmis sąlygomis ginčo sklypo apskritai privatizuoti negalėjo, nes ji yra s/b „Šermukšnėlė“ narė ir jau turi įsigijusi du, Nr. 873 ir Nr. 874 sklypus asmeninės nuosavybės teise. Teismas teisingai ir tinkamai nustatė, kad ginčo sklypas yra bendro naudojimo ir byloje s/b „Pikeliškių versmė“ tinkamai nustatyta kaip nukentėjusioji. Paaiškina, kad liudytojai R. K. ir J. B. konkrečiai patvirtino, kad būtent V. P. organizavo ir statė ginčo kubilą, o teisminio nagrinėjimo metu, nei ji pati, nei jos advokatė jokių papildomų liudytojų byloje apklausti neprašė ir savo gynybos jų galimais parodymais negrindė, įskaitant ir jos vyrą W. P. , nes jeigu jau W. P. būtų norėjęs byloje duoti parodymus, tai tą tikrai galėjo padaryti. Apeliantė teigdama, kad apie kubilo pastatymą nieko nežinojo, skunde tvirtina netiesą, nes baudžiamojo byloje yra nurodžiusi, kad ji kartu su vyru W. P. pastatė maudimosi kubilą. Apeliantė remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-11-25 nutartimi, tačiau šioje nutartyje teismas nurodė, jog nevertina, ar V. P. nesavavaldžiavo, t.y. ar jos veikoje nėra ATPK 188 str. numatyto pažeidimo sudėties ir ar ji nebaustina už šio pažeidimo padarymą, nes jai nesurašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl tokio kaltinimo (adm. byla. Nr. N-9-1733/2005). Nukentėjusiojo nuomone, teismas pagrįstai nuobaudos skyrimo terminą skaičiavo nuo 2005-12-29, nes būtent tada Vilniaus rajono apylinkės prokuratūra, tirdama pareiškimą dėl vagystės, nustatė, kad nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių bei ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 57-1-1695-04 nutraukė, o klausimą dėl galimo savavališko maudynių kubilo pastatymo pavedė spręsti Vilniaus rajono policijos komisariatui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV

Apeliaciniai skundai tenkinami, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukiama pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas V. P. surašytas dėl to, kad ji 2004-07-14 Vilniaus raj., Riešės sen., Pikeliškių km., sodininkų bendrijos „Pikeliškių versmė“ teritorijoje (sklype Nr. 1067) savavališkai, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydama savo tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, pastatė maudynių kubilą, dėl ko kiti sodininkų bendrijos nariai negalėjo naudotis bendro naudojimo sklypu.

Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad V. P. inkriminuotas teisės pažeidimas yra trunkamasis, ir jis nėra pašalintas iki bylos nagrinėjimo teisme dienos. Tačiau administracinė atsakomybė už trunkamojo pobūdžio teisės pažeidimą negali būti taikoma neribotą laiko tarpą. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos.

Byloje yra nustatyta, kad institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, duomenys apie V. P. inkriminuotą teisės pažeidimą tapo žinomi iš Vilniaus rajono apylinkės prokuroro 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 57-1-1695-04. Minėtame prokuroro nutarime nėra vertinama V. P. veika, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju taikytinas bendrasis 6 mėnesių terminas nuobaudai skirti, o ne ATPK 35 str. 2 d. numatytas 2 mėnesių terminas. Tačiau, atsižvelgiant į šias aplinkybes matyti, jog administracinė nuobauda V. P. pagal pareikštą kaltinimą galėjo būti paskirta iki 2006 m. birželio 29 d. Tuo tarpu Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimas, kuriuo V. P. buvo paskirta nuobauda, yra priimtas 2006 m. spalio 12 d., t.y. pasibaigus ATPK numatytam šešių mėnesių terminui.

Teisėjų kolegija, patikrinusį bylos medžiagą, nustatė, jog byloje nebuvo priimtas procesinis dokumentas pratęsti nuobaudos skyrimo terminą iki 2006 m. spalio 12 d. Vilniaus rajono policijos komisariato 2006 m. kovo 1 d. nutarimu terminas nuobaudai skirti buvo pratęstas tik iki 2006 m. balandžio 29 d. (t. 1, b.l. 33).

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio 7 punktas nustato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai. Todėl pareiškėjos V. P. ir jos atstovės apeliaciniai skundai tenkinami, pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas, o Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2006 m. gegužės 10 nutarimas paliekamas nepakeistu, pakeičiant šio nutarimo motyvus.

Nutraukus administracinę bylą paminėtu pagrindu, kiti apeliacinių skundų argumentai nevertinami ir nesprendžiama dėl inkriminuoto teisės pažeidimo esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 7 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. P. ir jos įgaliotos atstovės advokatės Algaudos Šimkūnienės apeliacinius skundus patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 12 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

nukentėjusiojo sodininkų bendrijos „Pikeliškių versmė“ skundą atmesti, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2006 m. gegužės 10 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisArtūras DrigotasRičardas Piličiauskas