Kauno apygardos teismo sprendimas

2007-04-06 · Civilinė byla Nr. 2A-309-109/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-04-06
Bylos Nr.
2A-309-109/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Bobrel (pirm.), Eduardas Monkevičius, Galina Blaževič
Atsakovas
A. Ž.
Kategorijos
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-309-109/2007 m.
Pirmosios instancijos teismo teisėjasArtūras Šafronas
Procesinio sprendimo kategorija 121.18;121.21;44.5.2.8.
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. balandžio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič, Eduardo Monkevičiaus, sekretoriaujant Arildai Šuliokaitei, dalyvaujant atsakovui A. Ž. , viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB ”Lietuvos draudimas” apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 28 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr.2-9027-454/2006 pagal ieškovo AB ”Lietuvos draudimas” ieškinį atsakovui A. Ž. dėl žalos priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas AB ”Lietuvos draudimas”, pašalinęs ieškinio trūkumus, patikslintame ieškinyje, kurį teismas priėmė 2006 m. liepos 4 d. ( b.l. 12), nurodė, kad atsakovas A. Ž. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. 2003-07-05 trūkus atsakovo tualete klozeto lanksčiai žarnelei, buvo apipiltas aukštu žemiau ieškovo draudėjai I. L. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Dėl padarytos žalos draudėjai buvo išmokėta 733 Lt draudimo įmoka. Kadangi atsakovas, kaip buto savininkas, pažeidė pareigą elgtis rūpestingai ir apdairiai (nesirūpino bute esančių santechnikos įrenginių technine būkle), kad nebūtų padaryta žala trečiųjų asmenų turtui, atsakovas privalo atlyginti ieškovui padarytą žalą. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo ieškovui 733 Lt žalos atlyginimo, 50 Lt žyminio mokesčio ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio reikalavimus grindė CK 6.246 str. 1d., 4.83 str., 6.1 str. nuostatomis.

Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Iš ieškovo priteisė 9,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (b.l. 58, 59). Ieškovas AB ”Lietuvos draudimas” apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti pilnai.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

pirma, teismo išvada, jog byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių dėl kokių priežasčių įvyko vandentiekio avarija, nepagrįsta, nes 2003-07-07 218 namų bendrijos seniūnas A. Ž. (jisyra ir atsakovas) pasirašė pažymą, adresuotą AB ”Lietuvos draudimas”, kurioje nurodė butų, esančių (duomenys neskelbtini), užpylimo priežastis- butai apipilti dėl bute Nr. 7 įvykusios avarijos, trūkus lanksčai žarnelei tualete”. Šios pažymos, tiek ir fakto dėl minėto santechnikos įrenginio gedimo, neginčijo teisme atsakovas. Todėl tiek žalos atsiradimo priežastis, tiek žalos dydis, kuris pagrįstas lokaline sąmata, yra įrodyti rašytiniais įrodymais;

antra, teismas nepagrįstai nenustatė atsakovo kaltės dėl minėto santechnikos įrenginio (klozeto lanksčios jungties) gedimo. Atsakovo kaltė yra preziumuojama (LR CK 6.266 str., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Atsakovo kaltės prezumpcija yra nuginčijama prezumpcija, tačiau įrodinėjimo našta tenka atsakovui (6.266 str.). Atsakovo prielaidos, jog santechnikos įrenginys galėjo trūkti arba dėl remonto darbus vykdančios organizacijos kaltės, ar dėl padidėjusio vandens slėgio, ar dėl gamybinio broko, nebuvo įrodytos teismo posėdžio metu;

trečia, taip pat yra akivaizdus priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos: žala atsirado užpylus butą vandeniu. Atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškia tuo, kad jis nevykdė pareigos savo turtą prižiūrėti taip, kad juo naudojantis nebūtų padaryta žala tretiesiems asmenims;

ketvirta, LR CK 6.263 str. 3d. pagrindu asmuo privalo atlyginti savo valdomų daiktų padarytą žalą. Kita vertus, atsakovas, atlyginęs žalą ieškovui, turi galimybę atgręžtinio reikalavimo teise prašyti teismo priteistos sumos atlyginimo iš kaltų asmenų.

Atsiliepimas

Atsakovas A. Ž. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimo nekeisti. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad 2003-07-05 vandentiekio avarija įvyko ne dėl jo kaltės. Remontuojanti įmonė keitė unitazą bei vandens žarnelę. Ieškovo atstovas apžiūrėjo trūkusią žarnelę, ją nufotografavo bei sutiko, jog nėra jo, atsakovo, kaltės. Žarnelė galėjo sutrūkti dėl padidėjusio vandens slėgio ar gamyklinio broko. Nesulaukęs nei jokių pretenzijų nei iš ieškovo, nei iš I. L. , praėjus daugiau kaip trims metams, sutrūkusią žarnelę išmetė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.).

Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė kaip neįrodytą. Teismas atmesdamas ieškinį sprendime konstatavo, kad žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Žalą padaręs asmuo atsako tik už žalą, kuri yra tiesioginė jo veiksmų pasekmė, priežastinis ryšys egzistuoja tik tuomet, kai tarp veiksmų ir žalos yra tiesioginis ryšys. Atsakingas asmuo negali būti atsakingas už žalą, jeigu ryšys yra netiesioginis. Iš pateiktų rašytinių įrodymų byloje negalima nustatyti dėl kokių priežasčių įvyko vandentiekio avarija, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas būdamas buto savininku, pažeidė pareigą elgtis rūpestingai ir apdairiai (nesirūpino bute esančių santechnikos įrenginių technine būkle), kad nebūtų padaryta žala trečiųjų asmenų turtui .

Teismas atsakovo prašymą ieškovo reikalavimui taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti, atmetė nustatęs, kad terminas ieškiniui pareikšti nebuvo praleistas, nes jis skaičiuotinas nuo draudimo išmokos išmokėjimo dienos (CK 6.1015 str. 1d.), t.y. 2003-07-24, o ieškinys teisme gautas 2006-06-08.

Teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamo įrodymų įvertinimo bei neteisingo faktinių bylos aplinkybių nustatymo. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais.

Byloje yra iškilęs ginčas dėl reikalavimo, atsiradusio iš regresinių prievolių įvykdymo. Regresinė prievolė yra tokia, pagal kurią trečiasis asmuo turi teisę reikalauti iš skolininko sumokėti tam tikrą pinigų sumą, kurias jis sumokėjo kreditoriui. Regresinės prievolės atsiradimą visada lemia vienos buvusios prievolės šalies dalyvavimą prievoliniame teisiniame santykyje su trečiuoju asmeniu.

Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovas (draudikas) apliejus vandentiekio avarijos metu draudėjos I. L. butą, jai išmokėjo draudimo išmoką t.y. atlygino padarytą žalą.

Pateikdamas ieškinį teismui ieškovas (draudikas) prašė išmokėtąją draudimo išmoką priteisti iš atsakovo, vandentiekio avarijos kaltininko.

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad padaryti nuostoliai, kurie yra žalos piniginė išraiška (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) , turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Nuostata, kad asmens turtui padarytą žalą privalu atlyginti visiškai, įtvirtinta ir CK 6.263 straipsnio 2 dalyje.

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti yra visos sąlygos, numatytos CK 6.246-6.249 straipsniuose, t.y. neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė, žala.

Atsakovas pripažįsta aplinkybę, jog jis yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, ieškovo draudėjos I. L. butas buvo apipiltas iš jo buto, trūkus klozeto lanksčiai jungiančiai žarnelei.

Atsakovas, kaip buto (duomenys neskelbtini) savininkas, yra atsakingas dėl bute esančių santechnikos įrenginių tvarkingumo. Atsakovas pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kuri yra viena iš civilinės atsakomybės pagrindų. Atsakovas, būdamas patalpų, kuriose įvyko avarija, savininkas nepakankamai rūpinosi tose patalpose esančių santechnikos įrenginių būkle. Taigi, atsakovo nepakankamas rūpinimasis nuosavybės priežiūra, tiesiogiai nulėmė ieškovo draudėjos buto apipylimą ir žalos trečiųjų asmenų turtui padarymą.

Atsakovo kaltė yra preziumuojama, jis privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo atsakomybės. Šioje byloje taikytinas CK 6.266 straipsnis, reglamentuojantis statinių savininko (valdytojo) atsakomybę. Pagal šio įstatymo nuostatas žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas) nes ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Įrodyti nenugalimos jėgos faktą patvirtinančias aplinkybes, nukentėjusiojo asmens tyčią ar didelį neatsargumą privalo atsakovas. Atsakovas tokių aplinkybių neįrodė, todėl iš jo priteistinas žalos atlyginimas.

Ginčo dėl žalos dydžio byloje nėra, priežastinis ryšys tarp atsakovo netinkamų vyksmų ir atsiradusios žalos yra nustatytas. Ieškinys yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, pateiktais byloje: VĮ registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko įrašu ( b.l. 10), AB ”Lietuvos draudimas” 2003-07-24 išrašu (b.l. 26), Kauno nuostolių reguliavimo centro 2003-07-16 išrašu Nr. 17194 (b.l. 33), AB ”Lietuvos draudimas” 2004-07 raštu Nr. 61 (b.l. 34), pranešimu apie sumokėtas įmokas (b.l. 35), AB banko ”Hansabankas”2003-07-31 raštu dėl draudimo išmokos Nr. 032191 ( b.l. 36), pastatų draudimo liudijimu Nr. 0053573, 2003-07-210 sprendimu dėl draudimo išmokos, 2003-07-16 lokaline sąmata (b.l. 38-40), nuostolių aprašymu bei antroje šio lapo pusėje esančiu 2003-07-07 218 butų savininkų bendrijos, seniūno, kuris yra (duomenys neskelbtini) buto savininkas, pažyma apie I. L. buto užpylimo priežastis (b.l.42), draudimo išmokos apskaičiavimu ( b.l. 43), todėl teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinys tenkintinas visiškai. Iš atsakovo priteistina ieškovui 733 Lt žalos atlyginimo ir 5 procentai palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos -2006 m. liepos 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 6.37 str. 2d., 6.115 str.).

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistina 100 Lt žyminio mokesčio bei 9.60 Lt išlaidų , susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 80 str. 1d. 1p.,4 d., 88 str. 1d. 3p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1d. 2 p.,

nusprendė:

apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti.

Iš atsakovo A. Ž. , a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovui AB ”Lietuvos draudimas”, į/k 1100518314, 733 Lt žalos atlyginimo, 100 Lt. žyminio mokesčio bei 9.60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimui, valstybei.

Kolegijos pirmininkė Birutė BobrelKolegijos teisėjai: Galina BlaževičEduardas Monkevičius