- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-14
- Bylos Nr.
- 1A-372-383-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas (pirm.), Gytis Večerskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- E. A.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
- Kategorijos
- 2.4.6Asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje (BPK 322 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011-02-23 nuosprendžio, kuriuo:
E. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str.1d. ir nubaustas 5 (penkeriais) metais laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64 str.1, 3 dalimis prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta Kauno miesto apylinkės teismo 2008-10-30 nuosprendžiu paskirtoji bausmė ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 5 (penkeri) metai ir 1 (vienas) mėnuo laisvės atėmimo, 8 MGL (1000 Lt) bauda, bausmę atliekant pataisos namuose; ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str.1d. už tai, kad jis atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę Vilkaviškio r. Kybartų pataisos namuose, 2010-04-01 tiksliai ikiteisminio tyrimu nenustatytu būdu iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai tikslu platinti tarp nuteistųjų, įgijo 0,049 g narkotinės medžiagos: kanapių ir jų dalių ir 0,157 g psichotropinės medžiagos – 1-(3-chlorofenil) piperazino (m CPP), kurias neteisėtai, tikslu platinti laikė su savimi iki 2010-04-01 17.05 val., kol šias narkotinę ir psichotropinę medžiagas Kybartų PN pareigūnai surado ir paėmė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. A. skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nurodo, kad jis nuteistas nepagrįstai, byla jo atžvilgiu turi būti nutraukta, ir prašo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad jis kaltės dėl inkriminuoto nusikaltimo nepripažino, kadangi jis jokios nusikalstamos veikos nepadarė. Dalinant maistą drausmės grupėje, jam į delną M. S. padavė kažkokį paketėlį, tačiau jis jo neslėpė, ir akivaizdžiai ėjo pareigūnų link. Pareigūnai pastebėjo ir paprašė parodyti, tuomet jis paketėlį ir padavė. Tik tuomet sužinojo, kad ten buvo kažkokios tabletės ir žolės, tačiau jis pasakęs, kad tai ne jo, o M. S., ir būtent jis turi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 260 str. 1 d. Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeistos jo teisės į gynybą, nes duodant parodymus nedalyvavo advokatas, o įtariamasis negalėjo susipažinti su byla. Jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, turi šeimą, augina dukrą, tačiau teismas į šias aplinkybes net neatsižvelgė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. A. apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
BPK 320 str. 3 d. apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas: teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti.
Apeliacinio skundo motyvas, kad E. A. neįvykdė Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., 395 str. visas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai, ištirtus įrodymus įvertino teisingai, ir pagrįstai E. A. pripažino kaltu, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pirmos instancijos teismas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, teisingai kvalifikavo apelianto veiką ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį.
Nors nuteistasis E. A. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos neprisipažino, jo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma. Liudytojų A. C., M. N., R. Č., A. M. parodymais nustatyta, kad kaltinamasis narkotines ir psichotropines medžiagas parsinešė iš nuteistųjų kameros. Liudytojai V. P. ir R. Č. parodė, kad pokalbio su E. A. metu, pastarasis jiems prisipažino gavęs narkotines medžiagas iš kito nuteistojo ir turėjo jas nunešti į kitą kamerą. Apklaustas liudytojas M. N. parodė, kad nuteistieji E. A. ir A. G. kartu nešė maistą nuteistiesiems. Jis ir A. C. liko prie atsinešto maisto, o V. ir K. nuėjo kartu su nuteistaisiais E. A. ir A. G. prie kitų nuteistųjų, kurie buvo užrakinti kamerose. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dalinant maistą su A. G., jis, E. A., nešė duoną. Liudytojas A. C. parodė, kad nuteistieji E. A. ir A. G. ant padėklų susideda maistą ir neša į kameras kitiems nuteistiesiems, o vėliau surenka indus. Pareigūnai juos stebi, kad nesineštų draudžiamų daiktų. Įtarimas kilo, nes E. A. parsinešė ne tik duoną, bet ir margarino davinį, nes retai kada nuteistieji nepasilieka duonos, bet margarino davinį pasilieka visada. Teismas vadovavosi liudytojo A. G. duotais ikiteisminio tyrimo metu parodymais, nes jie atitinka kitus teisiamojo posėdžio metu surinktus įrodymus. Ikiteisminio tyrimo metu minėtas liudytojas parodė, kad jam E. A. siūlė vartoti kartu narkotines medžiagas, kurių jis turėjo gauti kaip atlygį 2010-04-01 maisto dalinimo metu. Maisto dalinimo metu jis matė, kaip E. A. slepia tarp duonos riekučių paketėlį. Pareigūnams paėmus minėtą paketėlį, vėliau jam E. A. kalbėjo, kad reikės kalbėtis su pareigūnais, kad paketėlis būtų sunaikintas, kad jam nieko nebūtų, jis žinojo, kad paketėlyje narkotinės medžiagos. E. A. atlygio negavo, nes paketėlis nebuvo perduotas kitiems nuteistiesiems( b.l.48-49). Teismas teisingai padarė išvadą, kad yra pilnai įrodyta, jog E. A. gautas narkotines medžiagas turėjo perduoti kitiems nuteistiesiems ir gauti už tai atlygį narkotinių medžiagų. Nors rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis nedidelis, tačiau jos buvo surastos pas laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį, tai yra kuris yra izoliuotas nuo visuomenės, todėl akivaizdu, kad tokie asmenys tarpusavyje negali disponuoti narkotinių ar psichotropinių medžiagų didesniais kiekiais.
BPK 305 str. 1 d. 2 p. nurodo, jog teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais. Įrodymai byloje įvertinami, remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis, pagal kurias teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visos bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs esmines bylos aplinkybes, patikrinęs ir išanalizavęs byloje surinktus įrodymus. Įrodymų visumos pagrindu teismas padarė pagrįstas bei teisingas išvadas dėl E. A. nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 260 str. 1 d., padarymo.
Kaltinamojo parodymus, kad jis nežinantis, prie kokių aplinkybių pas jį ant padėklo su duona atsirado narkotinė ir psichotropinė medžiaga, teismas atmetė pagrįstai, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes apklausti teisiamajame posėdyje liudytojais pareigūnai parodė, kad patys nuteistieji dėjosi ant padėklų maisto davinius ir nešė į kameras, tokiu pat būdu patys nuteistieji susinešė ir indus. Dalinant maistą, jokių pašalinių asmenų nebūna. Be to, narkotinė ir psichotropinė medžiaga rasta ant padėklo, kurį nešė pats kaltinamasis. Tokiu būdu apylinkės teismas pagrįstai E. A. veiką kvalifikavo pagal LR BK 260 str.1d., kadangi kaltinamasis neteisėtai įgijo 0,049 g narkotinės medžiagos: kanapių ir jų dalių ir 0,157 g psichotropinės medžiagos – 1-(3-chlorofenil) piperazino (m CPP), kurias neteisėtai, tikslu platinti laikė su savimi.
Byloje nėra nenuginčijamų įrodymų, kad ne E. A., o M. S. padarė BK 260 str.1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Visi byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai patvirtina būtent E. A. kaltę. Nuteistasis buvo sulaikytas nusikaltimo vietoje, ir tai jis pripažino iš esmės, tačiau tvirtino, kad nežino, kaip tarp duonos riekelių atsirado narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Nurodyti, iš kur jis gavo paketėlį su šiomis medžiagomis, jis negalėjo. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kad nuteistojo E. A. nurodytas asmuo M. S. galėjo jam perduoti paketėlį, įtarimai šiam asmeniui pareikšti nebuvo, todėl nėra pagrindo išvadai, kad M. S. turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 260 str. 1 d. Be to, narkotinės ir psichotropinės medžiagos paketėlyje buvo aptiktos būtent pas E. A., BK 260 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos subjektas nustatytas tinkamai, ir jis turi atsakyti už nusikalstamos veikos padarymą. E. A. inkriminuota nusikalstama veika yra formali, tai yra jos dispozicija padarinių nereikalauja. Tam, kad veika būtų laikoma baigta, pakanka nors vieno iš straipsnio dispozicijoje numatyto alternatyvaus objektyviosios pusės požymio, kas šiuo atveju ir buvo nustatyta, kad E. A. įgijo, laikė su savimi narkotines ir psichotropines medžiagas su tikslu platinti. To pakanka patraukti E. A. baudžiamojon atsakomybėn, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad ne jis padarė BK 260 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, yra visiškai nepagrįstas. E. A. kaltu pripažintas teisingai ir pagrįstai.
Teismas įvertino tai, kad E. A. anksčiau teistas, nusikaltimą padarė, laisvės atėmimo vietoje, jis yra charakterizuojamas neigiamai, nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų, ir pagrįstai paskyrė E. A. laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu nėra neteisinga ar aiškiai per griežta. Teismas skyrė bausmę, atsižvelgdamas į kaltinamojo požiūrį į padarytą veiką, veikos baigtumo momentą, veikos pobūdį ir pavojingumą visuomenei. Tai, kad jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, nelaikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra tada, kai kaltininkas gera valia aktyviais veiksmais padeda išaiškinti jam žinomas nusikalstamos veikos detales, surinkti daiktinius įrodymus, nurodo nusikalstamos veikos liudytojus ir pan. Kadangi E. A. ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, teigė, kad jis nežinantis, prie kokių aplinkybių pas jį ant padėklo su duona atsirado narkotinė ir psichotropinė medžiaga, ką teismas pagrįstai įvertino kaip jo siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir dėl ko tai nelaikytina padėjimu išaiškinti nusikalstamą veiką. Be to, apeliantas nepagrįstai skunde teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeista jo teisė į gynybą, kadangi iš įtariamojo apklausos protokolų matyti, kad apklausose gynėjas advokatas dalyvavo, dėl ko šis skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų visuma E. A. kaltę patvirtino, įvykdžius nuosprendyje paminėtą nusikaltimą. Todėl apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo E. A. apeliacinį skundą atmesti.