Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Albino Bielskio, Kęstučio Jucio,

gynėjams advokatams Kristinai Sandaraitei-Butvilienei, Gediminui Skaisčiui, Anatolijui Svilai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. J., T. L. bei nuteistojo K. S. gynėjo apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

T. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 259 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 260 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2014 m. spalio 21 d. veikos) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2014 m. gruodžio 1 d. veikos) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (dėl 2015 m. sausio 27 d. veikos) laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, nuosprendžiu paskirtos bausmės ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais bei T. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

K. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir 260 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2014 m. spalio 21 d. veikos) laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2014 m. gruodžio 1 d. veikos) laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams;

- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (dėl 2015 m. sausio 27-29 d. veikos) laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir K. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, 382,60 Eur paimti iš K. S. konfiskuoti kaip gauti iš nusikalstamos veikos.

Iš A. I., A. J., T. L., K. S. valstybei priteista po 8,47 Eur proceso išlaidų.

Taip pat nuosprendžiu A. I. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl jo apeliacinių skundų nėra paduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo, laikė ir gabeno narkotinę medžiagą – heroiną bei ją pardavė, t. y. A. J. 2014 m. spalio 21 d., apie 14.50 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iš T. L. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, po 40 litų už vieną lankstinuką su milteliais įgijo ne mažiau kaip vieną folijos lankstinuką, kuriame buvo ne mažiau kaip 0,038 g rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,004 g narkotinės medžiagos – heroino. Įsigytą narkotinę medžiagą laikydamas pas save A. J. tą pačią dieną atgabeno iki (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, kur apie 15 val. už 50 litų pardavė S. D..

T. L. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė narkotinę medžiagą – heroiną bei ją pardavė, t. y. T. L. iki 2014 m. spalio 21 d. prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės Klaipėdoje iš K. S. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, po 230 litų už gramą miltelių įgijo ne mažiau kaip 0,038 g rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,004 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią atsigabeno į savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir išsifasavęs į folijos lankstinukus laikė iki 2014 m. spalio 21 d., kai apie 14.50 val. savo gyvenamojoje vietoje ne mažiau kaip vieną folijos lankstinuką, kuriame buvo ne mažiau kaip 0,038 g rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,004 g narkotinės medžiagos – heroino po 40 litų už vieną lankstinuką pardavė A. J..

Taip pat T. L. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė narkotinę medžiagą – heroiną bei ją perdavė, t. y. T. L. 2014 m. gruodžio 1 d., apie 18.17 val., prie parduotuvės „IKI“, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iš K. S. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, po 230 litų už gramą miltelių įgijo ne mažiau kaip 0,159 g rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,026 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią atsigabeno į savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir išsifasavęs į folijos lankstinukus laikė iki 2014 m. gruodžio 2 d., kai apie 12.30 val. savo gyvenamosios laiptinės bendro naudojimo koridoriuje du folijos lankstinukus, kuriuose buvo 0,159 g rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,026 g narkotinės medžiagos – heroino, už 100 litų pardavė A. I..

Taip pat T. L. nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė psichotropinę medžiagą – tramadolį, t. y. T. L. iki 2015 m. sausio 27 d., 14.40 val., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteisėtai laikė ne mažiau kaip 8 (aštuonias) tabletes su užrašu „Tramadol“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 1,2 g psichotropinės medžiagos – tramadolio.

Taip pat T. L. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, t. y. T. L. 2015 m. sausio 27 d., apie 11 val., Palangos autobusų stotyje, Klaipėdos pl. 42, Palangoje, iš K. S. už 2015 m. sausio 25 d. apie 18-19 val. prie Respublikinės Klaipėdos ligoninės, S. Nėries g. 3, Klaipėdoje, K. S. duotus 1 000 eurų neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo polietileninį maišelį, kuriame buvo 19,554 g rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis, t. y. 4,544 g narkotinės medžiagos – heroino. Įsigytą medžiagą laikydamas pas save ją tą pačią dieną atgabeno į (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, bendro naudojimo koridorių, kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

K. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, gabeno narkotinę medžiagą – heroiną bei ją pardavė, t. y. K. S., turėdamas tikslą platinti parduodant, 2014 m. spalio 21 d. į namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, laiptinę, neteisėtai atgabeno ne mažiau kaip 0,038 g rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,004 g narkotinės medžiagos – heroino bei atgabentą medžiagą po 230 litų už gramą miltelių tolimesniam platinimui pardavė T. L..

Taip pat K. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, gabeno narkotinę medžiagą – heroiną bei ją pardavė, t. y. K. S., turėdamas tikslą platinti parduodant, 2014 m. gruodžio 1 d., prie parduotuvės „IKI“, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteisėtai atgabeno ne mažiau kaip 0,159 g rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,026 g narkotinės medžiagos – heroino bei atgabentą medžiagą po 230 litų už gramą miltelių tolimesniam platinimui pardavė T. L..

Taip pat K. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, taip pat psichotropines medžiagas – amfetaminą ir MDMA, o narkotinę medžiagą – heroiną pardavė, t. y. K. S. iki 2015 m. sausio 27 d. savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė ne mažiau kaip 88,781 g rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis, t. y. ne mažiau kaip 19,114 g narkotinės medžiagos – heroino; ne mažiau kaip 6,445 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,947 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir ne mažiau kaip 104 (vieną šimtą keturias) rausvos spalvos tabletes, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 10,973 g psichotropinės medžiagos – MDMA. Tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą platinti, jis 2015 m. sausio 27 d. į polietileninį maišelį įdėjęs 19,554 g rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis, t. y. 4,544 g, narkotinės medžiagos – heroino, su savimi atgabeno į Palangos autobusų stotį, adresu Klaipėdos pl. 42, Palanga. Atgabentą medžiagą apie 11 val. už 2015 m. sausio 25 d., apie 18-19 val., prie Respublikinės Klaipėdos ligoninės, adresu S. Nėries g. 3, Klaipėdoje, iš T. L. gautus 1 000 eurų pardavė T. L.. Likusius 69,227 g rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis, t. y. 14,570 g narkotinės medžiagos – heroino, 6,445 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,947 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, ir 104 (vieną šimtą keturias) rausvos spalvos tabletes, kurių sudėtyje buvo 10,973 g psichotropinės medžiagos – MDMA, K. S. toliau neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė savo gyvenamojoje vietoje iki 2015 m. sausio 29 d. 15.05 val., kai šias medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kritiškai vertino K. S. parodymus dėl T. L. skolos, kadangi vadovavosi tik duomenimis apie K. S. sąskaitoje buvusias lėšas, tačiau neišreikalavo T. L. sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 15 d. iki 2014 m. gegužės 30 d., be to, T. L. skola susidarė ir padedant daiktais, maistu bei drabužiais.

Pažymima, kad nėra pagrindo tikėti policijos pareigūno V. B. parodymais apie neva narkotines medžiagas platinusį K. S.. Jokių V. B. parodymus patvirtinančių duomenų nebuvo surinkta, pats V. B. taip pat nematė narkotinių medžiagų platinimo fakto. Telefoninio bendravimo metu K. S. kalbėdavo apie galimas susitikimų vietas, kurių metu aptardavo asmeninius ir skolos grąžinimo klausimus. Pats V. B. pripažino, jog K. S. nenaudojo jokių raktinių žodžių, susijusių su narkotinių medžiagų platinimu, kaip įprasta tokio pobūdžio bylose. Kratos metu rastos narkotinės medžiagos nebuvo padalintos į atskiras vartojimui dozes. V. B. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, viena vertus liudytojas teigė nekontroliavęs K. S. ryšių su kitais asmenimis, tačiau kategoriškai tvirtino, jog K. S. su N. S. susitikti negalėjo, nors tokį asmenį žinojo kaip vartojantį amfetaminą, taip pat teigė nežinantis, kad T. L. narkotikus pirkdavo iš čigonų taboro Vilniuje ar iš kito tiekėjo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.

Gynėjas nurodo, kad T. L. parodė, jog susitikimų su K. S. metu nėra matęs elektroninių svarstyklių, raudonų ar rausvų tablečių. Pažymima, kad anksčiau parduotas T. L. heroinas buvo rudos, baltos ir geltonos spalvos, tuo tarpu kratos metu buvo paimtas rusvos spalvos heroinas. Be to, rastas heroinas nesulygintas su narkotinių medžiagų (heroino) pėdsakais, kurie buvo rasti ant svarstyklių atliktos kratos metu pas T. L.. Taip pat pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 91, 289 straipsnių reikalavimus, nesudarė galimybės susipažinti su daiktiniais įrodymais, juos apžiūrėti ir sulyginti su kitais byloje esančiais įrodymais, bei apžiūrėjus daiktinius įrodymus užduoti klausimus T. L. ir K. S., siekiant sulyginti realiai rastas medžiagas kratų metu su vaizdo įraše užfiksuotais duomenimis bei šalinant kitus neaiškumus, taip pažeidžiant kaltinamojo teisę susipažinti su daiktiniais įrodymais bei tiesiogiai dalyvauti tiriant šiuos įrodymus.

Taip pat skunde nurodoma, kad K. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė negalėjo viršyti 13 metų laisvės atėmimo, kadangi bendrinant bausmes buvo vadovaujamasi BK 63 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė tenkinti apeliacinius skundus juose išdėstytais motyvais, prokurorė prašė skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Nuteistųjų A. J. ir T. L., nuteistojo K. S. gynėjo apeliaciniai skundai atmetami.

Skundžiamu Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu be A. J., T. L. ir K. S. taip pat pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje ir trims mėnesiams laisvės atėmimo nuteistas A. I., tačiau nuosprendis dėl šio nuteistojo nėra skundžiamas. Esminių BPK pažeidimų šioje bylos dalyje nenustatyta, todėl apeliacine tvarka baudžiamoji byla patikrinama tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ( BPK 320 straipsnio 3 dalis ).

Nuteistojo K. S. gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis grindžiamos tik prielaidomis, teismas byloje nepašalino esminių prieštaravimų, nors visos abejonės dėl jo K. S. padarytų nusikalstamų veikų turėjo būti vertinamos kaltinamojo naudai. Apelianto manymu, buvo pažeistos BPK 20 straipsnyje įtvirtintos įrodymų vertinimo taisyklės ir dėl šios priežasties skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje iš esmės neišdėstyti motyvai, kodėl vadovaujamasi iš esmės tik kaltinamojo T. L. parodymais, o kiti įrodymai atmesti, todėl turėjo būti priimtas išteisinamasis nuosprendis. Nuteistojo T. L. apeliaciniame skunde prašo pakeisti veikos kvalifikavimą į BK 259 straipsnio 1 dalį, nes narkotines priemones pas K. S. pirkdavo ne platinimui, o vartojimui sau, be to, prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nuteistasis A. J. skunde iš esmės prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, kolegijos nuomone, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, o taip pat nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų kaltės ir jų padarytos nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistųjų A. J., T. L. ir K. S. kaltės pagrindė ne samprotavimais ar prielaidomis, o byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Byloje esantys faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, kolegijos nuomone, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Įrodymai, kuriais teismas pagrindė nuteistųjų kaltę, įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Skundžiamas teismo nuosprendis atitinka baudžiamojo proceso normų reikalavimams. Nors K. S. apeliaciniame skunde ir teigiama apie bylos tyrimo eigoje padarytus procesinius pažeidimus kratos gyvenamojoje vietoje atlikimo metu, o taip pat juos tiriant bei vertinant pirmosios instancijos teismo posėdyje, tačiau, kolegijos nuomone, šie skundo argumentai nepagrįsti, nes tokių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kuriuos būtų galima pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai, objektyviai ir nešališkai ištirti bei išnagrinėti bylą ir kurie būtų paveikę apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą, kolegija nenustatė.

Dėl nuteistųjų T. L. ir K. S. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 260 straipsnio 2 dalyje

K. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje ir nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė savo gyvenamojoje patalpoje ne mažiau kaip 88,781 g rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – ne mažiau kaip 19,114 g narkotinės medžiagos heroino, taip pat neteisėtai laikė skundžiamame nuosprendyje nurodytą kiekį psichotropinių medžiagų amfetamino ir MDMA. Tęsdamas nusikalstamą veiką, dalį pas save neteisėtai laikomų – 19,554 g rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis 4,544 g narkotinės medžiagos heroino iš T. L. gautus 1000 eurų jis pardavė T. L., o likusius 69,227 g rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 14,570 g narkotinės medžiagos heroino toliau neteisėtai laikė gyvenamojoje patalpoje iki 2015 m. sausio 29 d. 15.05 val., kai likusį kiekį narkotinės medžiagos heroino ir psichotropines medžiagas – amfetaminą ir MDMA rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Dėl tos pačios padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, pripažintas kaltu ir nuteistas T. L., t.y. kad jis turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, už K. S. duotus 1000 eurų neteisėtai įgijo 19,544 g rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis 4,544 g narkotinės medžiagos heroino, šią medžiagą laikydamas pas save atgabeno iki (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Nuteistasis K. S. neigia savo kaltę šios nusikalstamos veikos padarymu, bei teigia, kad T. L. savo parodymuose jį apkalbėjo siekdamas negrąžinti skolos. Liudytojo policijos pareigūno V. B. parodymai yra paremti tik prielaidomis. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas jo kaltę, nepagrįstai rėmėsi telefoninių pokalbių išklotinėse ir SMS žinutėse užfiksuotais duomenimis, krata atlikta pažeidus BPK 145 ir 149 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Taip pat teismas nemotyvuotai atmetė jo versiją, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos, rastos adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, priklausė ne jam, o laikinai šiame bute gyvenusiam N. S..

Nuteistasis T. L. prašo perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį ir savo prašymą motyvuoja tuo, kad narkotikus įsigydavo ne platinimui, o vartojimui sau. Kartais narkotikais pavaišindavo draugus. Kadangi T. L. ir K. S. yra nuteisti dėl tos pačios nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje ( K. S. ) ir 260 straipsnio 2 dalyje ( T. L. ), teisėjų kolegija bendrai atsakys į abiejų nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus.

Argumentai, kuriais nuteistasis K. S. neigia savo kaltę dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis labai stambiu mastu, iš esmės yra vienodi ir nėra nauji. Kaip matyti iš gynėjo apeliacinio skundo bei pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo turinio, šie argumentai buvo išsakyti jau ir pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, su apeliacinio skundo argumentais susijusios bylos aplinkybės teisme buvo visapusiškai ištirtos, nuteistojo argumentai motyvuotai atmesti, įvertinus byloje surinktus ir teismo betarpiškai ištirtus įrodymus, kuriuos nuosprendyje išsamiai išanalizavus teismas ir padarė išvadas dėl nuteistojo K. S. kaltės. Kolegijos nuomone, byloje yra pakankamai objektyvių nuteistojo K. S. kaltės įrodymų padarius BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, o teismo išvados dėl nuteistojo kaltės pagrįstos byloje surinktų ir teisme išsamiai ištirtų įrodymų viseto analize, kas leidžia teigti, kad teismas objektyviai nustatė bylos faktines aplinkybes.

Nors K. S. gynėjo apeliaciniame skunde ir teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir iš esmės nuteistojo kaltę grindė nenuosekliais ir neišsamiais kito nuteistojo T. L. parodymais, tačiau tokie skundo argumentai yra nepagrįsti ir turi būti atmesti. Kaip nustatyta byloje, T. L. buvo apklaustas įtariamuoju dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnyje, o taip pat davė parodymus pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje. Tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek ir teisme T. L. parodymai dėl narkotinių medžiagų iš K. S. įsigijimo aplinkybių iš esmės buvo vienodi, jis nuosekliai patvirtino, kad narkotines priemones – heroiną – 2015 m. sausio 27 d. įsigijo Palangos autobusų stotyje pas K. S. ir išsamiai paaiškino visas su jam pareikštu kaltinimu susijusias aplinkybes. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, būtent K. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai buvo pakankamai prieštaringi, nenuoseklūs, buvo keliamos įvairios gynybinės versijos, kurias pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje motyvuotai atmetė.

T. L. asmens kratos metu 2015-01-27 buvo rastas ir paimtas polietileninis maišelis su rusvos spalvos milteliais ( t. 2, b.l. 18 ). Specialisto tyrimo metu nustatyta, kad šiuose milteliuose, kurių bendra masė 19,554 g, yra narkotinės medžiagos heroino, kurio masė yra 4,544 g ( t.2, b.l. 22-23). Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio bylos tyrimo metu ( t. 3, b.l. 68-71, 75, 78-79 ), T. L. parodė, kad 2015 m. sausio 27 d. apie 10 val. gavęs telefonu iš K. S. SMS žinutę apie atvykimą į Palangą, nuvyko į autobusų stotį, kur susitiko su K. S. ir pastarasis jam perdavė 20 g heroino. Polietileniniame maišelyje heroiną jis atgabeno į Klaipėdą, kur prie savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. susitiko su pažįstamu A., tikslu jam perduoti vartojimui dalį heroino, tačiau laiptinėje buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie pas jį rado ir paėmė visą pas K. S. įgytą heroiną. Tokiu būdu, T. L. nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės sutampa su kitais byloje ištirtais įrodymais, nes T. L. buvo sulaikytas netrukus po narkotinių priemonių įsigijimo ir atgabenimo iš Palangos į Klaipėdą, pas jį rastas heroinas rūšiniais požymiais yra vienodas su K. L. gyvenamojoje patalpoje adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje kratos metu rastu ir paimtu heroinu.

Nors K. S. gynėjo apeliaciniame skunde ir teigiama, kad T. L. apkalba nuteistąjį K. S. nusikalstamos veikos padarymu, siekdamas išvengti skolos, susidariusios kartu atliekant bausmę Pravieniškių pataisos namuose, grąžinimo, tačiau šie apeliacinio skundo teiginiai yra paneigti byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais.

Nuteistasis T. L. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad jis kartu su K. S. 2014 metais atliko bausmę Pravieniškių pataisos namuose, tačiau paneigė, kad bausmės atlikimo metu turėjo skolinių santykių su pastaruoju. Ikiteisminio tyrimo metu jis patvirtino, kad po bausmės atlikimo K. S. jam pasiūlė pardavinėti narkotines medžiagas, tačiau nekonkretizavo kokios rūšies narkotikus ir kokiomis kainomis. Jis su pasiūlymu sutiko ir K. S. jam sistemingai tiekdavo heroiną ir psichotropinę medžiagą amfetaminą, kurias jis platindavo kitiems asmenims, o dalį heroino suvartodavo pats. Taip pat jis iš K. S. gaudavo amfetamino, kurį pardavinėjo po 30 litų už gramą, o už heroino gramą K. S. pageidaudavo gauti 230 litų. Gautas narkotines medžiagas jis pats išfasuodavo į lankstinukus, paprastai jis pardavinėdavo po 400-500 litų už vieną gramą, todėl dalis pelno pardavus narkotines medžiagas likdavo jam. Pinigus už parduotą heroiną jis atiduodavo K. S. ir į skolą gaudavo naują kiekį narkotikų. Tokiu būdu 2015 m. sausio 25 d. jis atidavė K. S. 1000 eurų ir dar liko skoloje apie 1500 litų už realizuotus narkotikus. 2015 m. sausio 27 d. K. S. jam perdavė apie 20 g heroino, kad jį pardavus būtų galima grąžinti šią susidariusią 1500 litų skolą.

Pirmosios instancijos teismas motyvuotai paneigė K. S. gynybinę versiją papildomai remdamasis pareikalauta pažyma apie pinigines įplaukas į T. L. sąskaitą bausmės atlikimo Pravieniškių pataisos namuose laikotarpiu nuo 2012-03-15 iki 2014-05-30. Nustatyta, kad į T. L. sąskaitą nei K. S., nei jo artimieji pinigų nepervedė, o remiantis tuo argumentu, jog asmenims, atliekantiems laisvas atėmimo bausmę, draudžiama atlikinėti operacijas grynaisiais pinigais, darytina išvada, kad nurodytu laikotarpiu T. L. nebuvo skolingas K. S.. Bausmės atlikimo metu T. L. artimieji pervedė 433,85 Eur, todėl jis turėjo pakankamai asmeninių lėšų savo reikmėms tenkinti. T. L. ir K. S. siejo paskolos santykiai, susidarę dėl narkotinių medžiagų realizavimo ir atsiskaitymo už jas.

Įvertindama išdėstytus įrodymus, palyginusi juos tarpusavyje, teisėjų kolegija daro išvadą, kad T. L. parodymai dėl narkotinių medžiagų – heroino – įgijimo pas K. S., yra objektyvūs, neprieštarauja kitiems byloje ištirtiems įrodymams ir patvirtina, kad K. S. padarė BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu T. L. iš dalies pakeitė savo parodymus, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu, ir, siekdamas sušvelninti savo teisinę padėtį parodė, kad keletą kartų yra nemokamai davęs narkotikų draugams ir jų pardavęs, taip pat ir A. J., tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu T. L. duotais parodymais ir konstatavo, jog T. L. sistemingai ir tikslu platinti pas K. S. įgydavo narkotinių medžiagų. Panašią gynybinę poziciją T. L. išdėstė ir savo apeliaciniame skunde.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir T. L. veiką kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalis. Nuteistasis A. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad su T. L. „susimesdavo“ pinigus narkotikų pirkimui, nes taip būdavo pigiau. Liudytojas A. Bu. parodė, kad T. L. jį „pavaišindavo“ narkotikais. Grįždamas iš Palangos 2015-01-27, kur T. L. pas K. S. įsigijo didelį kiekį heroino, skambino A. Bu., perdavė, kad „viskas gerai“ ir susitarė su juo susitikti (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, Klaipėdoje. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, T. L. turėjo tikslą platinti neteisėtai įgytas ir atgabentas narkotines medžiagas, nes susitikimo metu dalį narkotikų ketino perduoti A. Bu., tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Kiti nuteistieji byloje A. J. ir A. I. parodė, kad pirko pas T. L. narkotinę medžiagą heroiną, kuri buvo supakuota į lankstinukus, o pats apeliantas T. L. tai pripažino, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu bei nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl 0,038 g rusvos spalvos miltelių, kuriuose buvo 0,004 g heroino pardavimo A. J. 2014 m. spalio 21 d. ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl 0,159 g rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,026 g narkotinės medžiagos heroino pardavimo A. I. 2014 m. gruodžio 2 d.

Nuteistojo K. S. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad krata gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, kurios metu buvo rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, buvo atlikta pažeidžiant BPK 145 ir 149 straipsniuose numatytus reikalavimus – nedalyvaujant K. S., nesant buto savininko ar nuomotojo, be kviestinių.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. BPK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad krata atliekama, kai yra pagrindas manyti, kad kokioje patalpoje ar kitokioje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių arba, kad koks nors asmuo jų turi, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras jiems surasti ir paimti gali daryti kratą. Kadangi ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai turėjo kriminalinės žvalgybos metu surinktų duomenų apie K. S., T. L. ir kitų su jais galimai susijusių asmenų neteisėtą disponavimą narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, nustatė vietą, kurioje galėjo būti laikomos narkotinės medžiagos, buvo teisinis pagrindas atlikti kratą. Vertinant byloje surinktų įrodymų visetą, galima daryti išvadą, kad kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio metu surinkti duomenys dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis pilnai pasitvirtino, krata K. S. nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, buvo rezultatyvi, nes buvo rastos narkotinės, psichotropinės medžiagos, elektroninės svarstyklės joms pasverti. Baudžiamojo proceso pažeidimų atliekant kratą nenustatyta. Tai, kad kratos atlikimas buvo filmuojamas, nėra baudžiamojo proceso įstatymų ar kitų, apelianto skunde nurodytų teisės aktų, pažeidimas.

Byloje yra duomenys, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai kontroliavo T. L. ir K. S. elektroniniais ryšių tinklais perduodamą informaciją ( t. 1, b.l. 77-92, 93-107, 115-119 ). Iš pokalbių turinio bei vykusių SMS susirašinėjimų, nustatyta, kad jų metu buvo tariamasi dėl narkotinių medžiagų įgijimo – perdavimo aplinkybių. Nors nuteistieji T. L. ir K. S. telefonais bendravo konspiratyviai – kartais per trečiuosius asmenis kaip A. Bu., bei naudojo sutartines sąvokas narkotikams apibūdinti, tačiau sugretinus šių kontaktų metu perduotą informaciją su kitais įrodymais – T. L., liudytojų V. B., A. Bu. parodymais, neginčijamai nustatyta, kad K. S. sistemingai per T. L. platino narkotines ir psichotropines medžiagas.

Vertinant įrodymu šiuo aspektu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ir tinkamai vertino liudytojo policijos pareigūno V. B. parodymus, kuris dalyvavo atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus šioje byloje patrauktų baudžiamojon atsakomybėn asmenų atžvilgiu dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis. Teisiamajame posėdyje liudytojas A. B. parodė, kad atliekant tyrimą iš kur T. L. platinimui įsigyja narkotinių medžiagų, vykdant elektroninėmis ryšio priemonėmis perduodamos informacijos kontrolę, buvo nustatyta, kad tai Palangos mieste gyvenantis K. S.. Pastarasis su T. L. bendraudavo telefonu, užsukdavo pas jį į namus, palikdavo narkotines medžiagas, o pinigus K. S. atiduodavo pardavęs narkotines medžiagas. Sausio mėnesį pareigūnai užfiksavo telefoninį pokalbį tarp K. S. ir T. L., be to, jie buvo susitikę Klaipėdoje prie ligoninės, pareigūnai iš pokalbio turinio suprato, kad K. S. pats neturėjo narkotinių medžiagų ir ruošėsi kažkur tai jas įgyti. Taip pat sausio mėnesį T. L. ne kartą rašė K. S. SMS žinutes, skambino, tačiau K. S. telefonas buvo išjungtas. Buvo užfiksuoti ir telefoniniai kontaktai iš A. Bu. naudojamo abonento numerio. Po SMS žinutės, pasiųstos iš A. Bu. naudojamo telefono, K. S. iš savo žmonos E. S. pranešė T. L., kad jis dėl narkotikų įgijimo turi atvykti į Palangos autobusų stotį, ten jie abu susitiko, vėliau T. L. telefonu pranešė A. Bu., kad šis gali atvykti pas jį. Susitikimo metu T. L. ir A. Bu. buvo sulaikyti, o pas T. L. kratos metu rastos ir paimtos narkotinės medžiagos.

Taip pat liudytojas V. B. davė išsamius parodymus apie K. S. sulaikymo ir kratos, atliktos adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, aplinkybes. Sulaikymo metu K. S. paaiškino, kad jis gyvena pas uošvę, apie jokius nuomojamus butus nežino, todėl į kratą minėtu adresu jis nebuvo atvežtas. Krata buvo atliekama nuomojamame bute dalyvaujant E. S. ir jis metu buvo rastas labai didelis kiekis narkotinių ir psichotropinių medžiagų, elektroninės svarstyklės, ant kurių matėsi kažkokių narkotinių medžiagų likučiai. Nors K. S. gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad krata atlikta neteisėtai, nes ją atliekant nedalyvavo K. S., yra nepagrįsti ir atmetami. Kaip nustatyta byloje, K. S., siekdamas išvengti narkotinių medžiagų suradimo fakto, policijos pareigūnams sakė netiesą, kad jis gyvena pas žmonos motiną, nors turimais duomenimis, jis nuomojosi butą, kuriame ir laikė narkotines medžiagas. Kratą stebėjo E. S., kuri matė, kaip buvo rastos ir paimtos narkotinės medžiagos, nors ir paneigė, kad jos priklauso K. S..

Pas K. S. buvo rasti ir paimti mobiliojo ryšio telefonai su SIM ir be SIM kortelių. Iš telefono, kurio abonento nr. (duomenys neskelbtini), išsaugotų duomenų buvo nustatyta, kad K. S. susirašinėjo su abonentiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kuris priklausė A. Bu. ir (duomenys neskelbtini), kuris priklausė T. L. ( t. 2, b.l. 118-138 ). Ši aplinkybė patvirtina T. L. parodymus, kad konspiraciniais tikslais bendravo su K. S. dėl narkotikų įgijimo iš A. Bu. priklausančio telefono.

Kolegijos nuomone, liudytojo V. B. parodymai yra itin išsamūs ir pilnai atitinka T. L. parodymus dėl narkotinių medžiagų įgijimo pas K. S. aplinkybių. Nuteistojo K. S. gynėjo apeliacinio skundo teiginiai, jog V. B. parodymai yra neinformatyvūs, o įrodymų vertinimo aspektu ir nenuoseklūs bei prieštaringi, yra visiškai nepagrįsti, be to, jie akivaizdžiai prieštarauja šioje nutartyje kolegijos aptartiems įrodymams. Liudytojas V. B. davė parodymus apie tai, kokie duomenys ir kokiu būdu buvo renkami siekiant išsiaiškinti nusikalstamą veiką darančius asmenis, t,.y., jie pagrįsti objektyviais faktiniais duomenimis. Dėl šios priežasties nėra jokio pagrindo teigti, kad V. B., kaip tyrimą atliekantis pareigūnas turėjo motyvų apkalbėti K. S..

Sugretinusi V. B. parodymus su kitais byloje ištirtais parodymais – elektroninių ryšių tinklais perduotos informacijos turiniu, kratos metu rastais daiktais, kolegija nustatė, kad jie vieni kitiems neprieštarauja ir sudaro įrodymų visetą, kurį pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino pakankamu priimti apkaltinamąjį nuosprendį bei pripažinti K. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

Nuteistojo K. S. versija apie tai, kad bute adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje rastos ir paimtos narkotinės ir psichotropinės medžiagos bei elektroninės svarstyklės su miltelių pėdsakais, priklauso tame bute anksčiau gyvenusiam N. S., pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje buvo motyvuotai atmesta. Iš esmės apeliacinio skunde kartojami tie patys teiginiai kaip ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje. Teisėjų kolegijos nuomone, šie apeliacinio argumentai yra tik faktiniais duomenimis nepagrįsta K. S. gynybinė versija, kurią paneigia byloje ištirti rašytiniai įrodymai. Byloje yra duomenys, kad N. S. yra miręs, todėl nuteistajam K. S. gynybine prasme patogu atsakomybę dėl disponavimo narkotinėmis priemonėmis perkelti asmeniui, kuris negali duoti paaiškinimų. Byloje nustatyta, kad T. L. dėl narkotinių priemonių įgijimo tolesniam platinimui bendraudavo tik su K. S., o ne kitu asmeniu. Kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis yra nustatyti tiek tiesioginiai, tiek telefoniniai kontaktai tarp T. L. ir K. S., jų metu buvo tariamasi dėl narkotinių medžiagų kiekio, susitikimų vietos, vykdomi atsiskaitymai už realizuotus narkotikus ir atliekami kiti panašūs veiksmai, kurie neabejotinai patvirtina, jog T. L. ir K. S. jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų atveju veikė tiesiogine tyčia.

BK 260 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. darydamas šią nusikalstamą veiką asmuo suvokia pavojingą jos pobūdį ir nori taip veikti. Asmuo pagal BK 260 straipsnį atsako, jei jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės medžiagos, taip pat koks jų kiekis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2012, 2K-458/2013, 2K-43/2014, 2K-43/2014).

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog byloje surinkti duomenys paneigia K. S. gynėjo apeliaciniame skunde iškeltas gynybines versijas. K. S. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas už labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtą laikymą turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, t.y. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai pripažino T. L. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, t.y., kad jis neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš K. S. įgijo didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, kurią laikydamas su savimi gabeno iš Palangos į Klaipėdą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl paskirtų bausmių

Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį dėl jiems paskirtų bausmių apeliacine tvarka skundžia nuteistieji T. L., K. S. ir A. J.. Anot nuteistojo A. J., jam paskirta per griežta bausmė, nepagrįstai nebuvo pritaikytas BK 75 straipsnis ir neatidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas.

Priimant sprendimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo turi būti vadovaujamasi ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388-895/2016).

Nuteistajam A. J. skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymą paskirta dvejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išdėstė išsamius motyvus, dėl ko A. J. skiriama reali laisvės atėmimo bausmė ir negali būti taikomas jo vykdymo atidėjimas. A. J. anksčiau teistas tris kartus už veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, nusikaltimą, už kurį teisiamas, padarė teistumui neišnykus, todėl jis laikytinas recidyvistu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ketvirtą kartą teisiamam asmeniui nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Skiriant bausmę A. J. atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nupirktos ir perduotos narkotinės medžiagos kiekį, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Nuteistojo A. J. apeliacinio skundo argumentai nepaneigia skundžiamame nuosprendyje išdėstytų motyvų dėl bausmės dydžio, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo.

Sušvelninti paskirtas laisvės atėmimo bausmes taip pat prašo nuteistasis T. L. bei K. S. gynėjas. T. L. pripažintas kaltu padaręs vieną nesunkią ir tris sunkias nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, BK 260 straipsnio 1 dalyje (2 epizodai ), 260 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta galutinė subendrinta aštuonerių metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. K. S. pripažintas kaltu padaręs dvi sunkias ir vieną labai sunkią nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje ( 2 epizodai ) ir BK 260 straipsnio 3 dalyje, bei jam paskirta galutinė subendrinta trylikos metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.

Pažymėtina, kad kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

Teisėjų kolegijos nuomone, skirdamas T. L. ir K. S. bausmes – parinkdamas jų rūšį ir nustatydamas dydį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes bei nepažeidė baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės skyrimo reikalavimų. Taip pat pastebėtina, jog individualizuojant bausmę turi būti vertinama BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių visuma, nei vienai iš šių aplinkybių nesuteikiant išskirtinės reikšmės, ką ir padarė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu nuteistųjų T. L. ir K. S. gynėjo apeliaciniuose skunduose nenurodyti pakankami motyvai, kurių pagrindu būtų galima keisti skundžiamą nuosprendį ir švelninti paskirtas bausmes. Nors T. L. prašo jo atžvilgiu taikyti 64/1 straipsnio nuostatas ir bausmę mažinti vienu trečdaliu, tačiau šis įstatymas gali būti taikomas tais atvejais, kai baudžiamoji byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamoji įsakymu. Taip pat byloje nenustatyta sąlygų, kurioms esant, T. L. atžvilgiu galėjo būti taikomas BK 62 straipsnis ir paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir paskirtas bausmes K. S. atveju subendrino dalinio sudėjimo būdu ( BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalys ). K. S. paskirta galutinė neviršija sunkesnio iš padarytų nusikaltimų, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje sankcijos maksimumo. Atsižvelgta ir į tai, kad nėra K. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl jam paskirta galutinė bausmė yra artima BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos sankcijos vidurkiui.

Nuteistųjų T. L. ir K. S. gynėjo apeliacinių skundų argumentai dėl bausmės dydžio nepaneigia skundžiamo nuosprendžio išvadų, todėl tenkinti apeliacinius skundus nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu.

nutaria:

nuteistųjų A. J., T. L. bei nuteistojo K. S. apeliacinius skundus atmesti.