- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-22
- Bylos Nr.
- 2A-258-262/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-05711-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Ona Gasiulytė, Natalija Cikoto, Vidas Stankevičius, Natalja Cikoto
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos
- Ieškovas
- I. B.
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
- 75.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto, Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, sutuoktinių turto, skolinių įsipareigojimų padalijimo, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, išvadą teikianti institucija byloje Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė I. B. pateikė ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, sutuoktinių turto, skolinių įsipareigojimų padalijimo.
Atsakovas A. B. prašė ieškinį patenkinti iš dalies - priteisti iš atsakovo ieškovei po 600 Lt periodinių išmokų kiekvienam vaikui, su kitais ieškovės pareikštais reikalavimais visiškai sutiko.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka dalyje dėl sutuoktinių turto padalijimo ir prievolių valstybės biudžetui pasidalijimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies: nutraukta ieškovės I. B. ir atsakovo A. B. santuoka; šalims paliktos santuokos metu turėtos pavardės; nepilnamečių vaikų S. B. ir A. B. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove; iš atsakovo priteistas išlaikymas dukroms- po 600 Lt per mėnesį; nustatyta, kad visos piniginės lėšos, esančios I. B. vardu atidarytose sąskaitose ar vertybinių popierių sąskaitose (27238,84 Lt), yra jos asmeninė nuosavybė; I. B. ir A. B. mokestinės prievolės valstybės biudžetui pagal 2009-07-08 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą Nr. 21.26-256-308 ir 2009-07-07 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą Nr. 21.26-256-302 pripažintos asmeninėmis prievolėmis; iš atsakovo valstybei priteista 458,55 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, be kita ko, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika (c.b. Nr. 3K-P-186/2010) bei bylos aplinkybėmis (turtas buvo parduotas jau sutuoktiniams kartu negyvenant, lėšos nebuvo panaudos šeimos poreikiams tenkinti ir kt.) sprendė, kad sutuoktinių prievolės valstybei yra jų asmeninės prievolės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. sprendimo dalį, kuria I. B. ir A. B. mokestinės prievolės valstybės biudžetui pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-07-08 sprendimą Nr. 21.26-256-308 ir 2009-07-07 sprendimą Nr. 21.26-256-302 pripažintos asmeninėmis prievolėmis ir priimti naują sprendimą- pripažinti I. B. ir A. B. mokestines prievoles valstybės biudžetui solidaria prievole.
Nurodė, kad inspekcija, atlikusi I. ir A. B. patikrinimą, nustatė, kad pagal 2006-10-09 nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P1-10706, sutuoktiniai I. ir A. B. I. M. už 3 914 599,60 Lt pardavė 0,2 ha žemės sklypą ir už 859 000 Lt nebaigtą statyti gyvenamą namą, todėl papildomai apskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis ir jo delspinigiai. Sutuoktinių prievolė valstybei atsirado pardavus bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės objektą, t. y. iš pajamų, gautų iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, todėl priskaičiuoti mokesčiai yra solidari I. B. ir jos sutuoktinio A. B. turtinė prievolė. Šiuo atveju, darytina išvada, kad atsakomybės subjektai pagal prievolę yra abu sutuoktiniai, todėl yra pakankamas pagrindas išieškoti A. B. mokestinę nepriemoką iš I. B. asmeninio turto.
Atsiliepimas
Ieškovė ir atsakovas atsiliepimais į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad naikinti skundžiamos sprendimo dalies nėra jokio pagrindo. Teismas pagrįstai konstatavo, jog šalių mokestinės prievolės yra asmeninės, o ne solidarios. Tai patvirtina tiek bylos medžiaga, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Apeliacinis skundas šioje byloje yra paduotas tik dėl vienos skundžiamo sprendimo dalies- pripažinti ieškovės ir atsakovo mokestines prievoles jų asmeninėmis prievolėmis. Todėl teismas dėl kitos sprendimo dalies nepasisako.
Trečiasis asmuo savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad ieškovė ir atsakovas savo turtą- žemės sklypą ir nebaigtą statyti namą pardavė būdami santuokoje, taigi jų prievolė sumokėti mokesčius taip pat atsirado santuokoje, todėl ji yra solidari.
Tačiau šiuos trečiojo asmens teiginius paneigia bylos medžiaga, teismų sprendimai kitose bylose, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 yra nurodyta, kad asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos <...> baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais <...>, kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės.
Šis nutarimas buvo priimtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos, t.y. šiuo nutarimu buvo suvienodinta iki tol buvusi teismų praktika. Taigi, iš nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos matyti, jog mokestinės prievolės yra asmeninės kiekvieno iš sutuoktinių prievolės.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, abu sutuoktinius Valstybinė mokesčių inspekcija tikrino atskirai ir dėl jų priėmė atskirus sprendimus: 2009-07-07 sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 21.26-256-302 (atlikus I. B. patikrinimą) ir 2009-07-08 sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 21.26-256-308 (atlikus A. B.) patikrinimą.
Taigi, aplinkybė, kad I. B. ir A. B. atžvilgiu buvo priimti atskiri Valstybinės mokesčių inspekcijos aktai, taip pat rodo, jog kiekvienas iš sutuoktinių už ginčo mokestinę prievolę atsako asmeniškai, o ne solidariai.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčas kilęs iš tų pačių teisinių santykių (mokesčių nesumokėjimo pardavus konkretų nekilnojamąjį turtą) tarp tų pačių šalių (I. B. ir A. B. bei Valstybinės mokesčių inspekcijos) taip pat buvo nagrinėjamas ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme (adm. byla Nr. 1981-561/2009). Šioje byloje Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 5 d. priėmė sprendimą, kuris Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartimi adm. byloje A556 - 1232/2010 buvo paliktas nepakeistas. Taigi, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl teisėjų kolegiją, nagrinėdama Valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą, remiasi minėtoje administracinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis (CPK 182 str. 2 p.). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 5 d. sprendime nurodė, kad: tiek I. B. atžvilgiu, tiek A. B. atžvilgiu buvo atlikti skirtingi mokestiniai patikrinimai, surašyti atskiri patikrinimo aktai, kuriuose buvo išskirtos tiek I. B., tiek A. B. veikos bei mokestinės prievolės valstybei. Ir nors Inspekcijos nustatytos I. B. bei A. B. mokestinės prievolės valstybės kildinamos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog I. B. bei A. B., būdami sutuoktiniais, privalo atsakyti solidariai. Teismas konstatuoja, kad Inspekcija per daug plečiamai aiškina solidarią sutuoktinių atsakomybę, nepagrįstai perkeldama Civilinio kodekso normas į mokestinį procesą. <...> Teismas daro išvadą, kad Civilinio kodekso 3.113 str. nurodyti kreditoriai yra siejami su sutartiniais santykiais, laidavimu ir panašiai, tačiau nesietini su asmenims atsiradusiomis mokestinėmis prievolėmis, todėl Inspekcija netinkamai vadovavosi minėta Civilinio kodekso teisės norma, areštuodama ne bendros jungtinės nuosavybės (I. B. ir A. B.) turtą, siekiant užtikrinti mokesčių mokėtojo A. B. mokestinių prievolių įvykdymą, o areštuodama I. B. asmeninės nuosavybės turtą.
Taigi, įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje buvo patvirtinta, jog I. B. ir A. B. mokestinės prievolės yra atskiros, todėl dėl šios ir anksčiau išvardintų priežasčių trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija nepagrįstai teigia, jog jos yra solidarios. Esant šioms aplinkybėms trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.