- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-18
- Bylos Nr.
- 2-258-862/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasita Kurakienė
- Ieškovas
- R. Š.
- Atsakovas
- K. Š.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Daliai Lučinskei, dalyvaujant ieškovei R. Š., atsakovui K. Š., išvadą duodančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei A. Z., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. Š. ieškinį dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, pareikštą atsakovui K. Š., ir atsakovo K. Š. priešieškinį dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, išvada duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti jos pateiktą bendravimo su vaikais tvarką iki vaikams sueis po 18 metų: atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 16.00 val. iki 19.00 val., bei kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 19.00 val.; Valstybinės švenčių dienos tarp tėvų yra pasidalijamos po lygiai tokia tvarka: vaikai poriniais kalendoriniais metais praleidžia: su atsakovu: Kūčias ir Kalėdas (gruodžio 24 - 26 d.). Atsakovas vaikus iš gyvenamosios vietos pasiima šventinės dienos išvakarėse 17.00 val. ir grąžina vaikus į vaikų gyvenamąją vietą šventės dienos pabaigos 19.00 val.; su ieškove: Naujuosius metus (gruodžio 31 d., sausio 1 d.), Velykas. Vaikai neporiniais kalendoriniais metais praleidžia: su atsakovu: Naujuosius metus (gruodžio 31 d., sausio 1 d.), Velykas. Atsakovas vaikus iš gyvenamosios vietos pasiima šventinės dienos išvakarėse 17.00 val. ir grąžina vaikus į vaikų gyvenamąją vietą šventės dienos pabaigos 19.00 val.; su ieškove: Kūčias ir Kalėdas (gruodžio 24 - 26 d.). Atsakovas bendrauja su vaikais per tėvo dieną (birželio mėnesio pirmą sekmadienį) ir savo gimtadienį. Atsakovas turi teisę praleisti su vaikais ne mažiau kaip pusę savo kasmetinių atostogų ir pusę vaikų mokslo atostogų (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros). Apie savo atostogų laiką ir trukmę atsakovas ieškovę informuoja ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki numatomų atostogų pradžios. Atsakovas neturi teisės nustatytu tėvo bendravimo su vaiku metu išsivežti vaikų už Lietuvos Respublikos ribų be išankstinio ieškovės rašytinio sutikimo. Paršo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-02-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-3697-501/2008 ieškovės ir atsakovo santuoka, įregistruota 1999-12-31, Vilniaus miesto CMS, buvo nutraukta. Teismas patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2 dalyje buvo nustatyta, kad nepilnamečių vaikų: dukters A. Š. ir sūnaus D. Š. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove. Vaikų išlaikymui atsakovas įsipareigojo mokėti po 300 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Ieškovė leisdavo atsakovui matytis su vaikais bei jais rūpintis, vykdyti jiems savo, kaip tėvo, pareigas, tačiau nuo 2009 metų atsakovas pradėjo netinkamai vykdyti savo įsipareigojimus vaikams: atsakovas nuo 2011-05-30 ilgą laiką buvo pasiėmęs sūnų ir jo ieškovei nenorėjo gražinti, atsakovas neteikė teismo nustatyto išlaikymo vaikams. Ieškovei yra mokama po 195 Lt dydžio išmoka. Atsakovas dažniausiai pasiima tik vieną vaiką (sūnų), tokiu būdu atskirdamas vaikus ir neleisdamas jiems kartu būti. Atsakovas vaikus pasiima nereguliariai ir dažnai sutartu laiku negrąžina. Atsakovas galimai daro neigiamą įtaką vaikams sukurdamas jiems savo namuose nesaugią aplinką, kadangi dažnai būna apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų (žolės). Atsakovas ne kartą grasino, kad savavališkai pasiims vaikus ir išveš juos į užsienį, motyvuodamas tuo, kad neva jiems ten bus geriau. Atsakovo gyvenamoji vieta - vienas nuomojamas kambarys trijų kambarių bute, todėl tokios sąlygos vaikams lankantis pas atsakovą nėra tinkamos.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriame prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus D. Š. gyvenamąją vietą su atsakovu, priteisti iš ieškovės nepilnamečio sūnaus naudai išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis po 300 Lt nuo priešieškinio padavimo teismui dienos iki sūnus sulauks pilnametystės. Atsakovą paskirti nepilnamečio išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoju uzufrukto pagrindais. Nurodė, kad nepilnametis sūnus nuo 2011 metų birželio mėnesio gyveno pas jį, nenorėdamas grįžti į savo motinos gyvenamąją vietą. Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalių buvo pasirašyta pavykus surasti kompromisą, nors jos sąlygos atsakovui nebuvo palankios. Išvyko dirbti į užsienį, nes kitaip neturėjo galimybės grąžinti kreditoriams skolų. Vėliau iš pokalbių su vaikais suprato, kad ieškovė auklėja vaikus, naudodama prieš juos fizinį smurtą. Kadangi vaikų auklėjimą supranta kitaip nei ieškovė, grįžo iš užsienio norėdamas įtikinti ieškovę pakeisti vaikų auklėjimo pobūdį. Nurodė, kad neturi jokių žalingų įpročių, susijusių su alkoholio ir narkotikų vartojimu. Neketina savo vaikų išvežti į užsienį. Pagrindinė priežastis, dėl ko prašo nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su atsakovu, yra ta, kad sūnus prasitarė, kad buvo ne kartą prieš jį pavartotas fizinis smurtas iš motinos pusės. Supranta, kad dukra yra labiau prisirišusi prie motinos, todėl sutinka, kad ji gyventų su motina. Neprieštarauja, kad abu vaikai ir toliau lankytų tą pačią mokyklą. Kadangi dirba taksi vairuotoju, neiškils sunkumų sūnų nuvežti ir parvežti iš mokyklos, kurioje mokosi. Priešieškinio atsisakė 2012-02-21 teismo posėdyje.
Išvadą duodanti institucija nurodė, kad palaiko ieškovės ieškinį dėl tėvo bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo.
Byloje apklausti nepilnamečiai A. Š. ir D.Š..
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai. Atsisakymas nuo priešieškinio priimtinas.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-02-04 sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka, patvirtinta šalių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurioje nepilnamečių vaikų A. Š. ir D. Š. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove. Atsakovo ir vaikų bendravimo tvarka šiuo teismo sprendimu nebuvo nustatyta (T1 b.l.12-14, 30-31). Iš ieškovės pateikto susirašinėjimo su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriumi, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga matyti, kad 2011 metų vasarą tarp šalių kilo nesutarimai dėl vaikų (sūnaus) gyvenamosios vietos ir tėvo bendravimo su vaikais tvarkos. Nesutarimai kilo po to, kai atsakovas, pasiėmęs vaikus, ilgą laiką negrąžino sūnaus į jo gyvenamąją vietą (T1 b.l. 19, 32, 49-51, 53-58, 62-72). 2011 metų vasarą taip pat buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ieškovės panaudoto smurto pieš sūnų, kuris Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2011-07-25 nutarimu buvo nutrauktas, nesurinkus pakankami duomenų, kad ieškovė padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (T1 b.l. 78-81).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštų (T1, b.l. 19, 32,62, 64) matyti, kad atsakovas 2011 birželio mėnesį, kilus nesutarimams dėl bendravimo su vaikais tvarkos, nebuvo linkęs nustatyti bendravimo su vaikais tvarkos. Šioje byloje nenustatyta, kad ieškovė trukdytų ieškovui bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, todėl teisme nustatytina atsakovo ir jo dukros bei sūnaus bendravimo tvarka.
Tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, kur nurodyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.156 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai nuo to, ar jie susituokę, ar nesusituokę, ar gyvena kartu, ar gyvena skyrium. CK 3.159 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai. Šiomis įstatymo nuostatomis įtvirtinti bendrieji principai, kurių tėvai privalo laikytis augindami ir auklėdami savo vaikus ir reiškia tai, kad nors tėvas ir vaikai gyvena skyriumi, tėvui išlieka tokios pačios teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu kaip ir motinai dalyvauti vaikų auklėjime, rūpintis vaikų sveikata, sudaryti sąlygas vaikams vispusiškai ir harmoningai vystytis bei daryti viską, kad vaikai jaustųsi saugūs. Šios teisės normos taip pat reiškia, kad tėvai pagal savo finansines galimybes privalo aprūpinti vaikus, t.y patenkinti jo gyvybiškai svarbius, o esant galimybei ir kitus poreikius.
Ieškovė kartu su vaikais gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute, esančiame Gelvonų g. 40-79, Vilniuje. Vaikams yra skirtas atskiras kambarys, pritaikytas vaikų poreikiams (T1 b.l. 47-48). Iš buities tyrimo akto, paaiškinimų matyti, kad ieškovė yra sudariusi tinkamas sąlygas vaikams gyventi. Iš šalių paaiškinimų, vaikų mokyklos pateiktos informacijos (T1 b.l. 187-188) matyti, kad vaikų mokymusi, auklėjimu, jų popamokine veikla rūpinasi ieškovė. Ieškovė viena išlaiko vaikus. Iš byloje esančių medicininių išrašų (T1 b.l94-195) negalima daryti išvados, kad ieškovė nesirūpina vaikų sveikata.
CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus.
D. Š. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei 2011-08-01 nurodė, kad jam patinka gyventi su ieškove (T1 b.l. 48), o 2011-08-08, būdamas pas atsakovą, nurodė, kad nori gyventi su atsakovu (T1. 46) Teismo posėdžio metu patvirtino, kad su atsakovu nenori gyventi, nes su juo susipykęs (T2, b.l.27-29). Tokia nepilnamečio vaiko pozicija vertintina kaip emocijos, tam tikras siekis manipuliuoti tėvais. Berniukas posėdžio metu nenurodė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad ieškovė netinkamai vykdo motinos pareigas, ar riboja vaiko bendravimą su tėvu. Posėdžio metu apklausta A. Š. taip pat nenurodė aplinkybių, kurios leistų abejoti ieškovės, kaip motinos pareigų vykdymu (T2 b.l. 29-31). Posėdžio metu ji nurodė, kad norėtų gyventi su tėčiu, tačiau tokia vaiko pozicija vertintina daugiau kaip spontaniškas įgeidis, susiformavęs dėl to, kad mergaitei buvo žinomas atsakovo siekis pakeiti brolio gyvenamąją vietą.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas neteikia išlaikymo vaikams (T1 b.l. 15-18, 58, T2 b.l. 7), nesidomi vaikų mokykliniu gyvenimu (T1 b.l. 187-188, T2 b.l.16). Iš 2011-08-08 buities tyrimo akto matyti, kad 2011 metų rugpjūčio mėnesį atsakovas gyveno nuomojamame viename kambaryje trijų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (T1 b.l. 45-46). Iš Gyventojų registro tarnybos 2011-12-23 pažymos matyti, kad atsakovas gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) (T2 b.l. 3). Teismo 2012-01-11 posėdžio metu nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) (T2 b.l. 16). Teismo 2012-02-21 posėdžio metu nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) (T2 b.l. 31). Teismo 2012-03-29 posėdžio metu nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) (T2 b.l. 31). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymų (T1 b.l. 140, T2 b.l. 10) matyti, kad atsakovas per vienerius metus dirbo septyniose darbovietėse. Iš šių, byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad atsakovas, nėra pasirengęs sudaryti tinkamas sąlygas vaikams vispusiškai ir harmoningai vystytis, netinkamai įgyvendina savo kaip tėvo pareigas, nes neteikia vaikams išlaikymo, nesidomi jų mokymusi ir veikla po pamokų, neturi pastovios gyvenamosios vietos. Pažymėtina, kad ieškovės nurodyta informacija dėl atsakovo žalingų įpročių nėra patvirtinta byloje esančiais įrodymais (T1 b.l. 177, T2 b.l. 1).
Išvadą duodančios institucijos atstovė siūlė nustatyti ieškovės siūlomą atsakovo ir vaikų bendravimo tvarką, ją pakoreguojant taip, kad tėvas su vaikais susiriktų ne tik trečiadieniais bet ir pirmadieniais. Ieškovė palaikė savo reikalavimą (T1 b.l. 128-129), papaišindama, kad atsakovas vaikus pasiima nereguliariai.
Pažymėtina, kad teismas atsakovo ir vaikų bendravimo tvarką nustato vadovaudamasis išimtinai vaikų interesais, todėl sprendžiant šį klausimą, neatsižvelgiama į šalių pateiktą susirašinėjimą su VTAS, policija, paaiškinimus duotus posėdžio metu, kuriais buvo apibūdinamas priešingos šalies elgesys, kadangi šie įrodymai daugiau charakterizuoja šalis, patvirtina, kad šalys abipusiu susitarimu nesugeba rasti optimalaus sprendimo, nustatant vaikų ir tėvo bendravimo tvarką.
Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta, jog ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigas vaikų atžvilgiu, į tai, kad atsakovas nėra susitvarkęs savo buities taip, užtikrintų tinkamas sąlygas vaikų vispusiškam ir harmoningam vystymuisi, nustatytina sekanti ieškovo ir jo vaikų bendravimo tvarka:
Atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 16.00 val. iki 19.00 val., bei kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 19.00 val. Nuo šios tvarkos gali būti nukrypta tik iš anksto suderinus su ieškove ir gavus jos sutikimą.Valstybinės švenčių dienos tarp tėvų yra pasidalijamos po lygiai tokia tvarka: vaikai poriniais kalendoriniais metais praleidžia su atsakovu: Kūčias ir Kalėdas (gruodžio 24 - 26 d.). Atsakovas vaikus iš gyvenamosios vietos pasiima šventinės dienos išvakarėse 17.00 val. ir grąžina vaikus į vaikų gyvenamąją vietą šventės dienos pabaigos 19.00 val.; vaikai poriniais kalendoriniais metais praleidžia su ieškove: Naujuosius metus (gruodžio 31 d., sausio 1 d.), Velykas; vaikai neporiniais kalendoriniais metais praleidžia su atsakovu: Naujuosius metus (gruodžio 31 d., sausio 1 d.), Velykas. Atsakovas vaikus iš gyvenamosios vietos pasiima šventinės dienos išvakarėse 17.00 val. ir grąžina vaikus į vaikų gyvenamąją vietą šventės dienos pabaigos 19.00 val.; vaikai neporiniais kalendoriniais metais praleidžia su ieškove: Kūčias ir Kalėdas (gruodžio 24 - 26 d.). Atsakovas bendrauja su vaikais per tėvo dieną (birželio mėnesio pirmą sekmadienį) ir savo gimtadienį.Atsakovas turi teisę praleisti su vaikais ne mažiau kaip pusę savo kasmetinių atostogų ir pusę vaikų mokslo atostogų (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros). Apie savo atostogų laiką ir trukmę atsakovas ieškovę informuoja ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki numatomų atostogų pradžios.Atsakovas neturi teisės nustatytu tėvo bendravimo su vaiku metu išsivežti vaikų už Lietuvos Respublikos ribų be išankstinio ieškovės rašytinio sutikimo.
Teismo 2012-02-21 posėdžio metu atsakovas atsisakė priešieškinio (T2 b.l. 25, 32). Atsakovui buvo išaiškintos priešieškinio atsisakymo pasekmės. Atsakovo atsisakymas nuo priešieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia kieno nors teisių ir įstatymo saugomų interesų, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK ) 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu, byla dalyje pagal atsakovo K. Š. priešieškinį dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, nutrauktina.
Kadangi atsakovas atsisakė priešieškinio, teismas nepasisako dėl kitų šalių argumentų, įrodymų laikydamas, kad jie nėra svarbūs nustatant atsakovo ir jo vaikų bendravimo tvarką.
Ieškinys tenkintinas visiškai, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.), kurias sudaro 137 Lt žyminis mokestis, 1400 Lt už suteiktas teisines paslaugas (T1 b.l. 35-36, 122-125), už dokumentų kopijas - 14 Lt. Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistini 65,40 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė procesinių dokumentų įteikimo išlaidos ( CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti atsakovo K. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaikais - dukra A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir sūnumi D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) - tvarką:
Atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais, kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 16.00 val. iki 19.00 val., bei kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 19.00 val. Nuo šios tvarkos gali būti nukrypta tik iš anksto suderinus su ieškove R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir gavus jos sutikimą.Valstybinės švenčių dienos tarp tėvų yra pasidalijamos po lygiai tokia tvarka:vaikai poriniais kalendoriniais metais praleidžia su atsakovu: Kūčias ir Kalėdas (gruodžio 24 - 26 d.). Atsakovas vaikus iš gyvenamosios vietos pasiima šventinės dienos išvakarėse 17.00 val. ir grąžina vaikus į vaikų gyvenamąją vietą šventės dienos pabaigos 19.00 val.; vaikai poriniais kalendoriniais metais praleidžia su ieškove: Naujuosius metus (gruodžio 31 d., sausio 1 d.), Velykas; vaikai neporiniais kalendoriniais metais praleidžia su atsakovu: Naujuosius metus (gruodžio 31 d., sausio 1 d.), Velykas. Atsakovas vaikus iš gyvenamosios vietos pasiima šventinės dienos išvakarėse 17.00 val. ir grąžina vaikus į vaikų gyvenamąją vietą šventės dienos pabaigos 19.00 val.; vaikai neporiniais kalendoriniais metais praleidžia su ieškove: Kūčias ir Kalėdas (gruodžio 24 - 26 d.). Atsakovas bendrauja su vaikais per tėvo dieną (birželio mėnesio pirmą sekmadienį) ir savo gimtadienį.Atsakovas turi teisę praleisti su vaikais ne mažiau kaip pusę savo kasmetinių atostogų ir pusę vaikų mokslo atostogų (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros). Apie savo atostogų laiką ir trukmę atsakovas ieškovę informuoja ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki numatomų atostogų pradžios.Atsakovas neturi teisės nustatytu tėvo bendravimo su vaiku metu išsivežti vaikų už Lietuvos Respublikos ribų be išankstinio ieškovės rašytinio sutikimo.
Bylą dalyje pagal atsakovo K. Š. priešieškinį dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, nutraukti.
Priteisti iš atsakovo K. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1551 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt vieną litą) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš K. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 65,40 Lt (šešiasdešimt penkis litus ir keturiasdešimt centų) pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22 arba Nr. LT122140030002680220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660.
Panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-09-27 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.