Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2018-01-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-10-445/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-01-11
Bylos Nr.
II-10-445/2018
Teisminio proceso Nr.
4-51-3-00202-2017-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dalis Žilionis
Pareiškėjas
G. B.
Advokatai
Angelė Ikasalienė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. II-10-445/2018Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00202-2017-7Procesinio sprendimo kategorija: 7.1.;21.3.3.;21.10.4. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. sausio 11 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Dalis Žilionis,sekretoriaujant Reginai Tertelytei,dalyvaujant pareiškėjui G. B., jo atstovei advokatei Angelei Ikasalienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. skundą dėl Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo 2017-11-29 priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 55ANN-132070273-17.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo Giedriaus Raulušaičio 2017-11-29 nutarimu, G. B. buvo pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 108 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 100 eurų bauda. Šiame nutarime nurodyta, jog G. B. pagal R. V. elektroninį užsakymą Nr.(duomenys neskelbtini) į pardavėjo G. B. banko sąskaitą pervedė 34.51 Eur, tačiau G. B. užsakytos prekės neišsiuntė, pinigų pirkėjui negrąžino. Tokiu būdu jis apgaulės būdu, neteisėtai įgijo R. V. turtą – 34.51 Eur. Šiais veiksmais G. B. įvykdė smulkųjį sukčiavimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas (skundą padavęs asmuo) G. B. paduotu skundu prašo panaikinti 2017-11-29 jo atžvilgiu priimtą nutarimą ir bylą nutraukti.

Pareiškėjas nurodo, kad priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjas nurodo, jog nuo 2015-05-04 jis vykdo individualią veiklą EVRK (2 red.) numatytu 479100 kodu – užsakomasis pardavimas paštu arba internetu. Tuo tikslu yra sukūręs interneto tinklalapį, kuriame įdiegta internetinės prekybos sistema. Šiame tinklalapyje nurodyti jo kontaktiniai duomenys, individualią veiklą patvirtinančios pažymos numeris, atsiskaitomosios sąskaitos numeris. Vykdoma veikla – žūklės prekių pirkimas bei pardavimas internetu. Veiklą vykdo vienas. Vykdoma individuali veikla nėra įmonė. Prekybą vykdo savo gyvenamuoju adresu. Užsakytas ir apmokėtas prekes galima atsiimti konkrečiu adresu arba per kurjerį. 2017 m. liepos mėnesį R. V. pateikė užsakymus žvejybos įrangai įsigyti bei juos savalaikiai apmokėjo. Gavus pirmąjį užsakymą 2017-07-13, užsakymas buvo atidėtas kelioms dienoms iki bus gautas prekių papildymas. Po kelių dienų pirkėjas pateikė dar vieną užsakymą žvejybos prekėms įsigyti. Užsakytos prekės buvo išsiųstos ir buvo gauta žinutė, kada bus įvykdytas užsakymas, todėl buvo palaikyta, kad teiraujamasi dėl siunčiamų prekių. Pirkėjo pirmasis užsakymas 34.51 Eur prekėms nebuvo įvykdytas dėl suklydimo. Atlikęs prekių inventorizaciją 2017 m. spalio mėnesį pastebėjo, kad nėra įvykdytas R. V. užsakymas (duomenys neskelbtini), todėl grąžino gautą apmokėjimą pirkėjui ir informavo elektroniniu paštu. Jokių pretenzijų iš pirkėjo nebuvo gavęs. Nepadarė jokio sukčiavimo, kadangi neturėjo jokios tyčios sukčiauti, veiksmai nebuvo tyčiniai, siekiant apgauti pirkėją. Užsakymas pirkėjui nebuvo įvykdytas tik dėl to, kad suklydo ir sutapatino R. V. užsakymus, suvokdamas, kad tai tas pat užsakymas. Pirkėjas užsakydamas perkę susipažino su prekių pirkimo-pardavimo taisyklėmis elektroninėje parduotuvėje, tačiau jokios pretenzijos nepateikė. Prekių pirkimo-pardavimo santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, mažmeninės prekybos taisyklės. Tarp pardavėjo ir pirkėjo buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, todėl kilę ginčai turėjo būti sprendžiami šia tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas.

Nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

ANK 641 str. numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjant skundą dėl priimto nutarimo administracinėje byloje aktualūs Elektroninės prekybos santykių reguliavimo klausimai. Nuotolinė sutartis yra verslininko ir vartotojo sutartis, kuri sudaroma pagal organizuotą nuotolinio pirkimo-pardavimo ar paslaugų teikimo sistemą, sutarties šalims fiziškai nesant kartu vienoje vietoje ir naudojant tik ryšio priemones.

Žemesnės instancijos teismas

G. B. 2017-11-29 nutarimu administracinio nusižengimo byloje buvo pripažintas, kad apgaulės neteisėtai įgijo R. V. turtą 34.51 Eur ir tuo įvykdė smulkųjį sukčiavimą. Toks pažeidimas padarytas, kai R. V. elektroniniu užsakymu pardavėjui G. B. pervedė pinigus, o pardavėjas užsakytos prekės jam neišsiuntė, pinigų pirkėjui negrąžino.

Nagrinėjamu atveju vartotojas yra R. V., kuris pateikė užsakymą (duomenys neskelbtini), o verslininkas G. B., kuris veikė pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2015-05-04 vykdė individualią veiklą – užsakomasis pardavimas paštu arba internetu.

Pagrindiniai teisės aktai, kurie reglamentuoja vartotojų teises elektroninėje prekyboje, tai nuo 2014 metais Lietuvoje, įgyvendinant Direktyvą dėl vartotojų teisių (2011/83/ES), įsigaliojo naujos nuostatos dėl nuotolinės prekybos, o būtent: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.288 (7) – 6.228(11) straipsniuose; Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme; Mažmeninės prekybos taisyklėse (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Dėl mažmeninės prekybos taisyklių patvirtinimo).

CK 6.228 ⁷ str. numato, jog prieš sudarydamas nuotolinę sutartį ar ne prekybos patalpose sudaromą sutartį, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui informaciją duomenys apie verslininką (vardas ir pavardė ar pavadinimas, juridinio asmens teisinė forma); verslininko buveinės adresas ir, jei turi, telefono ryšio, fakso numeriai ir elektroninio pašto adresas, kuriais vartotojas gali susisiekti su verslininku ir t.t. Tokie duomenys apie G. B. yra išviešinti internetiniame tinklalapyje „Mano laisvalaikis“, kartu yra patalpintos prekių pirkimo, pardavimo el.parduotuvėje taisyklės ir kt. Taigi vartotojui informacija suteikta.

CK 6.228 ⁸ str. numato, kad nuotolinė sutartis yra verslininko ir vartotojo sutartis, sudaroma pagal organizuotą nuotolinio pirkimo-pardavimo ar paslaugų teikimo sistemą, verslininkui ir vartotojui fiziškai nesant kartu vienoje vietoje ir iki sutarties sudarymo bei sutarties sudarymo metu naudojant tik ryšio priemones. Šio straipsnio nuostatos reglamentuoja nuotolinės sutarties sudarymo sąlygas ir iš jos kylančias teisines pasekmes.

CK 6.228 ⁸ str.3 d. numato, jog Top of Formjeigu pagal elektroninėmis priemonėmis sudaromą nuotolinę sutartį vartotojas turi prievolę sumokėti, verslininkas aiškiai, pastebimu būdu ir prieš pat vartotojo užsakymo pateikimą privalo supažindinti vartotoją su šio kodekso 6.228⁷ straipsnio 1 dalies 1, 4, 13 ir 14 punktuose nurodyta informacija. Verslininkas privalo užtikrinti, kad vartotojas, pateikdamas savo užsakymą, aiškiai patvirtintų, kad po užsakymo pateikimo vartotojui atsiranda prievolė sumokėti.

R. V. internetinėje parduotuvėje “Mano laisvalaikis” pateikė užsakymą Nr.(duomenys neskelbtini) ir sudarė nuotolinę pirkimo-pardavimo sutartį (2017-07-13), verslininkui G. B. patvirtinus, kad už užsakomą prekę sumokėta 34.51 Eur. Todėl tarp vartotojo ir verslininko susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Vienai iš sutarties šalių nevykdant ar netinkamai vykdant sutarties sąlygas, turėjo kilti numatytos teisinės pasekmės, kurias ir nustato CK 6.228 7 – 6.228 ¹¹ str. nuostatos.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 str.1 d. 5, 6 p. numato, jog vartotojai turi teisę į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės ir neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą; kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į ginčus nagrinėjančias institucijas ar teismą ir kt. Šio įstatymo 8 straipsnis numato, jog vartotojų teisių apsaugos sritys yra prekių pirkimas–pardavimas ir su jomis susijusios paslaugos, visos atlygintinos paslaugos, kai prekės įsigyjamos ar paslaugos teikiamos vartotojams.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-06-11 nutarimu Nr.697 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimo Nr.738 redakcija) patvirtintų Mažmeninės prekybos taisyklių 27.4. p. p., vartotojas gali vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas - pinigai gali būti įgytas nurodomos civilinės sutarties nuotolinėmis pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Vien tik prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neužtraukia administracinės atsakomybės. Tokiu atveju veiksmams, kaip administraciniam nusižengimui kvalifikuoti kaip smulkiam sukčiavimui nepakanka nuotolinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir nustatytu terminu jos neįvykdymo fakto, bet vertinamas apgaulės požymis ir jos subjektyvus suvokimas.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai vertinama veika, susijusi su tam tikros sutarties sąlygos pažeidimu, turtinės prievolės nevykdymu, apie baudžiamąjį(administracinį) teisinį pažeidimo pobūdį turi būti sprendžiama vertinant, ar kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje, ar kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, pvz., sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2014, 2K-133/2010, 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7–198/2008, 2K-7-388/2007, 2K-23/2004, 2K-549/2003, 2K-293/2002, 2K-851/2001). Nagrinėjamu atveju G. B. nesudarė jokių kliūčių, kad R. V. nustatytu laiku negavęs užsakytos prekės, galėtų kreiptis į vartotojų teisių gynimo instituciją ar teismą, siekdamas apginti savo teises.

Teismų praktikoje nustatyta, kad sukčiavimo bylose kaltininko panaudotai apgaulei įvertinti taikomas esmingumo kriterijus, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką šio asmens apsisprendimui dėl savo turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7–255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013, 2K-55/2014). Tik esminė apgaulė gali būti laikoma nusikalstama (tiek baudžiamojo įstatymo uždrausto veikos, tiek administracinio nusižengimo veikos, prasme) . Esminės apgaulės požymis yra ne tik pagrindinis apgaulės sąvokos turinio elementas, bet ir kriterijus, kuriuo remiantis galima atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2014). G. B. nustatyta tvarka vykdė individualią veiklą, jokia nelegalia veikla išvilioti, užvaldyti svetimą turtą nesiekė, nes tokias aplinkybes patvirtina jo vykdyta užsakomoji prekyba internetu. Nustatytos aplinkybės, kad G. B. individulią veiklą vykdo nuo 2015-05-04 iki šiol. Kaip ir teigia G. B., jis įvykdė vieną R. V. užsakymą, o to, kurio neįvykdė, grąžino sumokėtus pinigus, pastebėjęs, kad neįvykdė sudarytos sutarties.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad gana svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusiojo asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7–9/2013). Dėl to bylose, kuriose kyla baudžiamosios (administracinės) ir civilinės atsakomybės atribojimo problema, nenustačius pirmiau nurodytų kriterijų, prioritetas teiktinas civilinėms teisių atkūrimo priemonėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2014, Nr. 2K-123/2014). R. V. turėjo galimybę teikti pretenziją, reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir nutraukti sudarytą sutartį, jeigu esmingai buvo pažeistos, jo kaip sutarties dalyvio teisės, tačiau to jis nepadarė.

Svarbi aplinkybė yra ir ta, kad asmeniui nevykdant arba netinkamai vykdant iš sutarčių kylančias pareigas, ar ši veika laikytina sukčiavimu, ar užtraukia civilinę atsakomybę, būtina išsiaiškinti kokių ketinimų turėjo asmuo, sudarydamas tokias sutartis. Nagrinėjamu atveju G. B. vykdė internetinę prekybą ir nėra jokių įrodymų, kad jis neketino vykdyti iš sutarties kylančias pareigas, siekti savo tikslų ir taip neteisėtai įgyti svetimą turtą. G. B. veiksmai ir elgesys rodo, kad jis vykdė ir vykdo individualią, leistiną veiklą, turėdamas tam įstatymų nustatyta tvarka išduotą pažymą. Praeityje jis nėra teistas ar baustas dėl sukčiavimo, apgaulės ir pan., o pagal pateiktus įrodymus matyti, kad tokia veikla yra pakankamai aktyvi, vykdoma nuolatos su skirtingais vartotojais. Sukčiavimui baudžiamosios (administracinės) teisės prasme nepakanka vien susitarimo nevykdymo, apgaulei reikalingas neabejotinos išankstinės tyčios nevykdyti įsipareigojimą nustatymas, o tokios aplinkybės G. B. tiriamoje veikoje nebuvo nustatytos. Sukčiavimas yra tyčinis nusižengimas. Todėl svarbu nustatyti apgaulės subjektyvų suvokimą bei neteisėto turto įgijimo ir turtinės žalos padarymo nukentėjusiajam suvokimą. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-589/2013, 2K-161/2013, 2K-346/2012, 2K-133/2010, 2K-78/2009, 2K-7–198/2008, 2K-7–388/2007). Kaltininkas, apgaule gaudamas svetimą turtą ar įgydamas turtinę teisę, jau žino, kad neįvykdys savininkui duotų įsipareigojimų, tačiau kaltininko susiformavusią tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą, jo ketinimus, turi patvirtinti įrodymai, o tokių įrodymų nagrinėjamoje administarcinio nusižengimo byloje nėra.

ANK 616 str. 1 d. numato, kad administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos pagal administracinio nusižengimo padarymo vietą. Kai administracinis nusižengimas užfiksuotas stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis, byla gali būti nagrinėjama pagal administracinio nusižengimo padarymu įtariamo asmens gyvenamąją vietą (transporto priemonės registracijos vietą).

Nagrinėjamu atveju nuotolinė pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma ne tada, kai inicijuojamas apmokėjimas, bet tada, kai gaunamas patvirtinimas, jog tokia sutartis sudaryta (apmokėjimas atliktas, užsakymas priimtas ir vykdomas). Sutarties sudarymo vieta laikytina G. B. gyvenamoji (darbo vieta), o ne R. V. nurodoma vieta (duomenys neskelbtini), todėl darytina išvada, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta ne tos institucijos, kuriai pagal teritorinį priskirtinumą priklausytų nagrinėti administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 616 str.1 d. Tai atskiras procesinis pagrindas pripažinti, kad byla buvo išnagrinėta institucijos, kuri neturėjo teisės spręsti ir priimti galutinį procesinį sprendimą administracinio nusižengimo byloje.

Be to atkreiptinas dėmesys, kad ANK 108 str. neturi dalių (nutarime nurodyta ANK 108 str.1 d.), todėl asmuo negali padaryti tokio nusižengimo, kuris nėra numatytas administracinių nusižengimų kodekse. Konstatavus, kad G. B. veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto ANK 108 straipsnio sudėties, administracinio nusižengimo byla nutrauktina ( ANK 591 str.1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 str.1 d. 2 p., 644, 646 str., teismas

nutaria:

panaikinti Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo Giedriaus Raulušaičio 2017-11-29 priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 55ANN-132070273-17, kuriuo G. B., gim. (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 str. 1 d. ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Teisėjas Dalis Žilionis