Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Vingilės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnį ir nuteistas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, bausmes pilnai sudedant ir paskirta galutinė 1 metų 2 mėnesių 2 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. B. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 424 straipsnį už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę atvirosios kolonijos sąlygomis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini)pataisos namų direktoriaus 2021 m. vasario 17 d. sprendimu turėdamas teisę išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, (duomenys neskelbtini) buvo išleistas vykti į (duomenys neskelbtini), tačiau į (duomenys neskelbtini) nenuvyko ir be svarbios priežasties nustatytu laiku iki (duomenys neskelbtini) val. negrįžo į įkalinimo vietą. A. B. (duomenys neskelbtini) val. buvo surastas ir sulaikytas (duomenys neskelbtini), tuo pažeidė (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus 2020 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1-156 patvirtintų Nuteistųjų, kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos ar atliekantiems bausmę atvirojoje kolonijoje ir gyvenančių pataisos namams priklausančiose gyvenamosiose patalpose, esančiose pataisos namų teritorijoje elgesio taisyklių 4.2 punkto reikalavimus laikytis nustatyto maršruto.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniu skundu neginčijama A. B. kaltė ir veikos kvalifikavimas pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau skunde prašoma sušvelninti jam paskirtą bausmę, todėl nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

5. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

6. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. B. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir skirdamas bausmę išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį.

7. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. B. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kas sąlygojo galimybę teismui taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad A. B. praeityje teistas 11 kartų (fizinio skausmo sukėlimas, fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, vairavimas apsvaigus, neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis, vagystė, plėšimas, pasipriešinimas valstybės tarnautojui). Pažymėtina, kad A. B. šį nusikaltimą įvykdė atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę, praėjus vos dviem mėnesiams nuo paskutiniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžios. Nors praeityje A. B. buvo skiriamos laisvės atėmimo bausmės ir švelnesnės bausmės, tačiau akivaizdu, jog šios priemonės jokio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į (duomenys neskelbtini) pataisos namų administracijos pateiktą nuteistojo A. B. charakteristika, kurioje nuteistasis yra vertinamas neigiamai. Charakteristikoje nurodoma, kad jis bausmės atlikimo metu buvo baustas du kartus (už alkoholio vartojimą ir už nustatyto maršruto nesilaikymą), skatintas nebuvo, į auklėjamo pobūdžio priemones reaguoja nenoriai, vidaus tvarkos taisykles įsisavino blogai, problemų analizė paviršutiniška, linkęs kaltinti kitus, vyrauja asocialios vertybės. Taigi, šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartinis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Pastebėtina, kad A. B. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti pakankamai jauno amžiaus ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Tad galima daryti išvadą, kad dabartinis nusikaltimas yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

8. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašydamas sušvelninti bausmę savo skunde be kita ko nurodo, kad jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti atvirojoje kolonijoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 50 straipsnio3 dalies nuostata, kurioje buvo numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose, o bausmės atlikimo vietą jiems parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, nuo 2020 m. liepos 1 d. neteko galios. Taigi, netekus galios BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatai, kuria remiantis bausmės atlikimo pataisos įstaigos parinkimas buvo baudžiamąją bylą išnagrinėjusio teismo diskrecinė teisė, ir įsigaliojus 2019 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) pakeitimo įstatymui Nr. XII–2264, nuteistieji bausmes konkrečioje įstaigoje atlieka pagal kriterijus, nustatytus BVK 62, 71, 83, 90 straipsniuose, pagal Kalėjimų departamento nustatytą tvarką.

9. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. B. skyrė tokią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė mažesnį nei sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Be to, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Todėl, įvertinus A. B. asmenybę, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl paskirtą bausmę A. B. pagrindo mažinti nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.