Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-05-27 · Civilinė byla Nr. e2S-1514-340/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-27
Bylos Nr.
e2S-1514-340/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10091-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
M. G., D. K., M. Š.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Vilnius“
Kategorijos
  • 3.1.14.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1514-340/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10091-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.3; 3.3.2.3 (S)
VILNIAUS apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 27 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. G., D. K., D. K. ir M. Š. (apeliantų) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. e2-15143-727/2021 atsisakyta priimti ieškovų M. G., D. K., D. K. ir M. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Vilnius“ dėl nuostolių priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai M. G., D. K., D. K. ir M. Š. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Mano būstas Vilnius“ patirtus nuostolius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi ieškovų M. G., D. K., D. K., M. Š. ieškinį atsakovui UAB Mano būstas Vilnius dėl nuostolių priteisimo atsisakė priimti.

3. Teismas konstatavo, kad ieškovai savo reikalavimą kildina iš 2016 m. rugsėjo 9 d. su atsakovu pasirašytos administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo sutarties, kurios 5.2 punktu šalys sulygo, kad kilus ginčams ar nesutarimams dėl sutarties ar jos priedų, šalys imasi visų priemonių taikiai juos sureguliuoti tarpusavio derybomis.

Šalies argumentai

4. Kadangi ieškovai neįrodė, kad kilusį ginčą mėgino spręsti derybomis, teismas sprendė, kad ieškovai kreipėsi į teismą nesilaikydami tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, ir ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovai M. G., D. K., D. K. ir M. Š. (toliau – apeliantai) prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-15143-727/2021 panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

6. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Su ieškiniu pateikti duomenys - ieškovų susirašinėjimas su atsakovu - patvirtina, kad ieškovai mėgino ginčą išspręsti ir ne teismo tvarka.

6.2. Sutartyje numatyto šalių siekio ginčus spręsti derybomis negalima prilyginti atitinkamai bylų kategorijai įstatymų nustatytai išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkai.

6.3. ieškinio priėmimas yra būtina faktinė sąlyga asmeniui pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria ieškovų ieškinį atsisakyta priimti tuo pagrindu, jog ieškovai nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 1 dalies 3 punktas), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pažymima, kad asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos realizavimu įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

11. Tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismą atsiranda tada, jei suinteresuotas asmuo laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kuri gali būti nustatyta įstatyme (CPK 22 straipsnio 1 dalis) ir kurios nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius – pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba byla nutraukiama, jei šia tvarka pasinaudoti negalima (CPK 293 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2017, 12 punktas). Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), laikytis tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Tokiu atveju asmuo turi pareigą kreiptis į konkrečią ikiteisminę instituciją, ir tik gavęs pastarosios sprendimą dėl jo pareiškimo išnagrinėjimo iš esmės asmuo, būdamas nepatenkintas šiuo sprendimu, įgyja teisę dėl pažeistų teisių gynybos kreiptis į teismą

12. Išankstinė neteisminė bylos sprendimo tvarka turi būti suprantama dviem prasmėmis. Įstatyme vartojama sąvoka „išankstinė bylos sprendimo ne teisme tvarka“ visų pirma apima neteisminių institucijų veiklą sprendžiant tam tikros kategorijos civilines bylas, taip pat pretenzijų tvarkos laikymąsi prieš kreipiantis į teismą.

13. Iš to išplaukia du šios tvarkos įgyvendinimo būdai - kreipimasis į neteismines ginčo sprendimo institucijas arba pretenzijos pareiškimas, kurių bendras bruožas tas, kad šios tvarkos įgyvendinimą tiek vienu, tiek kitu būdu gali nustatyti tik įstatymai.

14. Nagrinėjamu atveju nesutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad, ieškovams nepasinaudojus sutartyje nustatyta ginčų sprendimo derybomis tvarka, egzistuoja pagrindas daryti išvadą, kad ieškovai kreipėsi į teismą nesilaikydami tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, kadangi šalių sutartyje nustatyta ginčų sprendimo derybomis tvarka neapima nei įstatyme nustatytos privalomos neteisminių institucijų veiklos sprendžiant tam tikros kategorijos civilines bylas, nei privalomos įstatyme įtvirtintos pretenzijų tvarkos laikymosi.

15. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą.

Teisėja Tatjana Žukauskienė