Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-06-23 · Administracinė byla Nr. I-346-815/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-06-23Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-05-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-23
Bylos Nr.
I-346-815/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03297-2013-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Raimondas Blauzdžius, Ernestas Spruogis, Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
K. Z.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-346-815/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03297-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 1.3.; 6.6.1; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Margaritos Stambrauskaitės, rašytinio proceso tvarka nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Z. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas K. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–7), kurį patikslino (b. l. 38–47), prašydamas:

1.1. sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 15 straipsnio pakeitimo įstatymo konstitucingumą;

1.2. panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. 1D-7212(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ (toliau – ir sprendimas Nr. 1D-7212(11)) kaip neteisėtą ir nepagrįstą;

1.3. priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – ir valstybinė pensija) dalį, t .y. po 252,16 Lt kiekvieną mėnesį už laikotarpį nuo 2012 sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. , iš viso 6 051,84 Lt.

1.4. įpareigoti atsakoves Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Ministeriją nuo 2014 m. sausio 1 d. mokėti tokio dydžio valstybinę pensiją, kokia buvo apskaičiuota iki valstybinės pensijos sumažinimo.

1.5. teismui pripažinus, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, atnaujinti praleistą terminą dėl svarbių priežasčių.

2. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Pareiškėjui Ministerijos 1998 m. gruodžio 8 d. sprendime paskirta 1 400,87 Lt valstybinė pensija už tarnybą, tačiau nuo 2010 m. sausio 1 d. pareiškėjui valstybinė pensija mažinama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, tačiau toks mažinimas pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių ir jų apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas, nepagrįstai ribojama asmens konstitucinė teisė į nuosavybę. Pagal Sveikatos priežiūros tarnybos prie Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2013 m. liepos 31 d. pažymą apie 2012–2013 m. pensijos dydį Nr. 11PP(P)-4730 (toliau – ir pažyma Nr. 11PP(P)-4730) pareiškėjui nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d. neišmokėta 4 538,88 Lt valstybinės pensijos.

2.2. Pareiškėjas, pagrįsdamas savo reikalavimus, remiasi, be kita ko, Konstitucijos 52, 23 straipsniais, konstituciniais teisinės valstybės, teisingumo, proporcingumo, lygiateisiškumo, taip pat socialinio solidarumo imperatyvais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija (2000 m. vasario 10 d., 2002 m. balandžio 23 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimais, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniu, Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, Laikinojo įstatymo 15 straipsniu ir jo pakeitimais, taip pat Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, jos Pirmuoju protokolu, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (bylos Gaygusuz prieš Austriją, Wessels-Bergervoet prieš Nyderlandus), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika sprendimo įvykdymo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme (2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011).

2.3. Pasak pareiškėjo, įstatymų leidėjas sudarė pagrindą jau nuo 2012 m. sausio 1 d. panaikinti dalies socialinių išmokų mažinimą, o tai leidžia abejoti, ar valstybinių pensijų mažinimas 2012 m.–2013 m. buvo būtina priemonė, t. y. ar atitiko teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus ir nevaržė asmenų, gaunančių tokias pensijas, teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymuose Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimą 2012 m. bei 2013 m. pratęsus ne visoms išmokoms, mokamoms iš valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų, o tik daliai, kyla abejonių dėl ekonomikos, finansų krizės naštos padalijimo tolygumo ir proporcingumo visai visuomenei.

Taigi, Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktas (2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 2 d. redakcijos) tiek, kiek Laikinojo įstatymo galiojimo terminai valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęsti 2012 m.–2013 m., prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams. Tai patvirtina ir 2013 m. birželio 11 d. Konstitucinio Teismo pranešimas žiniasklaidai apie tai, kad priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas ištirti Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo konstitucingumą, kadangi itin sunkios ekonominės, finansinės padėties (dėl ekonomikos krizės) susiklostymas valstybėje savaime nesuponuoja įstatymų leidėjo teisės koreguoti pensijų santykių teisinį reguliavimą – mažinti paskirtas ir mokamas pensijas.

2.4. Pareiškėjo teisę reikalauti priteisti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį patvirtina ir 2013 m. balandžio 23 d. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pažyma Nr. (12)-SN-03 (toliau – ir pažyma Nr. (12)-SN-03) dėl skundų tyrimo, kurios išvadose nurodyta, kad iš tyrimo metu surinktos medžiagos ir pateiktų paaiškinimų darytina išvada, jog valstybė privalo vadovautis teisinės valstybės principais, privalo užtikrinti asmenų teisėtų lūkesčių apsaugą, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą. Asmenys, kuriems Konstitucijoje ar įstatyme nustatyta pensija buvo paskirta ir mokama, pagal Konstitucijos 23 straipsnį turi teisę reikalauti, kad jiems tokio dydžio išmokos, kurios buvo paskirtos ir mokamos, būtų mokamos ir toliau. Pagal Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 7 straipsnį elgesys su asmeniu, kai socialinės padėties pagrindu jam taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui, yra laikoma tiesiogine diskriminacija. Taigi, neišmokėtos valstybinės pensijos dalies nepriteisimas nuo 2012 m. sausio 1 d. diskriminuotų pareiškėją kitų Lietuvos Respublikos pensininkų tarpe, nes kitų kategorijų pensininkams paskirtos pensijos yra atstatytos ir išmokami patirti praradimai dėl pensijų sumažinimo.

2.5. Dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo

2.5.1. Teismui pripažinus, kad pareiškėjui apie jo teises pažeidžiančius veiksmus tapo žinoma (arba turėjo tapti žinoma) 2010 m. vasario mėn., kai nebuvo išmokėta tam tikra valstybinės pensijos dalis, pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą terminą skundui (prašymui) paduoti dėl svarbių priežasčių.

Šalies argumentai

2.5.2. Dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo pirmą kartą su skundu į Vilniaus apygardos teismą pareiškėjas kreipėsi 2010 m. liepos 1 d., prašė panaikinti Ministerijos 2010 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. 1D-4985(2) kaip neteisėtą ir nepagrįstą, solidariai priteisti iš atsakovų Ministerijos ir Lietuvos valstybės 991,47 Lt kiekvieną mėnesį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d iki teismo sprendimo priėmimo dienos neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, teismas patenkino skundą iš dalies, t. y. priteisė neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstas, remdamasis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu.

2.5.3. Laikinojo įstatymo 15 straipsnis (2010 m. liepos 2 d. redakcija) buvo pakeistas 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. priimtuose įstatymuose, pareiškėjo valstybinė pensija buvo mažinama ir 2012 m.–2013 m., todėl pareiškėjas jaučiasi diskriminuojamas tarp kitų pensininkų, tačiau tikėjosi, kad per 2012 m.–2013 m. susidaręs neišmokėtos valstybinės pensijos skirtumas bus išmokėtas. Apie tai, jog minėta valstybinės pensijos skirtumas nebus išmokėtas, pareiškėjas sužinojo tik po to, kai 2013 m. vasario mėn. pabaigoje Lietuvos policijos veteranų asociacija gavo iš Ministerijos atsakymą, kad Ministerija nekvestionuoja Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo ir nesiekia jo nesilaikyti, bet siekia, kad galutinis teismo sprendimas būtų priimtas objektyviai ir visapusiškai įvertinus kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes.

2.5.4. Apie teisę reikalauti išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį už 2012 m. – 2013 m. pareiškėjas sužinojo iš jau minėtos Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2013 m. balandžio 23 d. pažymos Nr. (12)-SN-03.

2.5.5. Be to, pareiškėjas, susipažinęs su Konstitucinio Teismo 2013 m. birželio 11 d. pranešimu žiniasklaidai apie tai, kad priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas ištirti Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo konstitucingumą, ir supratęs, kad be teismo sprendimo nebus grąžinta neteisėtai sumažinta valstybinės pensijos dalis, 2013 m. liepos 26 d. raštu kreipėsi į Tarnybą, prašydamas išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį už 2012 m.–2013 m. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija sprendime Nr. 1D-7212(11) nurodė, kad pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnio aktualią redakciją pensijų perskaičiavimas pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d., taip pat pateikė Tarnybos pažymą Nr. 11PP(P)-4730, kurioje nurodyta pareiškėjui paskirtos ir pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį perskaičiuotos bei išmokėtos valstybinės pensijos dalis. Remiantis minėta pažyma matyti, kiekvieną mėnesį dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo nuo 2012 m. sausio 1 d. mokama sumažinta 1 148,71 Lt valstybinė pensija.

2.5.6. Pareiškėjas nurodo LVAT 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 dėl termino, per kurį suinteresuoti asmenys galėjo apginti savo teises, susijęs su valstybinės pensijos mokėjimu, tačiau vadovaujasi ir Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarimu dėl sprendimo įvykdymo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nurodo, kad, sistemiškai vertinant Konstitucinio Teismo doktriną, akivaizdu, jog pareiškėjas nėra praradęs teisės ginti savo pažeistas teises bei reikalauti grąžinti neteisėtai neišmokėtos valstybinės pensijos dalį.

Manydamas, kad negali būti tokios situacijos, kad asmuo, turintis teisę teisme apginti savo pažeistas teises ir paaiškėjus, kad 2012 m.–2013 m. susidaręs valstybinės pensijos skirtumas nebus išmokėtas, pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 19 d., nepraleisdamas senaties termino, su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, nes nuo 2012 m. sausio 1 d. nepraėjo 3 metai.

Šalies argumentai

3. Pareiškėjas K. Z. 2014 m. sausio 6 d. paaiškinime (b. l. 36–37) nurodo iš esmės tokius pačius argumentus, kokius pateikė patikslintame skunde (b. l. 38–47) dėl to, kad nepraleido termino skundo dėl neišmokėtos valstybinės pensijos priteisimo teismui paduoti.

4. Pareiškėjas 2015 m. birželio 19 d. prašyme (b. l. 71-72) prašė skundą tenkinti.

II

1. Atsakovė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, atstovaujanti ir atsakovei Lietuvos valstybei, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 16–17).

1.1. Ministerija, atsižvelgusi į nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusį laikinąją valstybinių pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustatantį reglamentavimą perskaičiavo / perskaičiuoja ir mokėjo / moka pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį sumažintą valstybinę pensiją.

1.2. Ministerija, atsakydama į pareiškėjo 2013 m. liepos 26 d. prašymą išmokėti per atitinkamą laikotarpį neišmokėtą pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį valstybinės pensijos dalį, 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendime Nr. 1D-7212(11) paaiškino pareiškėjui aplinkybes, lėmusias valstybinės pensijos sumažėjimą, nurodė teisinį pagrindą ir tai, kad išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką neturi teisinio pagrindo.

Šalies argumentai

1.3. Pareiškėjo nurodytas valstybinės pensijos perskaičiavimo ir mokėjimo įstatyminis pagrindas – Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis – Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai. Konstitucinis Teismas, minėtame nutarime vertindamas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį (ginčui aktualias redakcijas) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, aiškiai nurodė, jog pagal nustatytą formulę valstybinė pensija, esant valstybėje itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, ją gaunantiems asmenims galėjo būti mažinama ne daugiau kaip 20 procentų. Atsižvelgiant į tai, kad valstybinė pensija pareiškėjui nebuvo mažinama daugiau kaip 20 procentų, atitinkami Ministerijos veiksmai, išmokant pareiškėjui įstatymuose nustatyta tvarka sumažintą valstybinę pensiją, laikytini teisėtais, nepažeidžiančiais nei galiojusių, nei galiojančių teisės aktų.

1.4. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio, pagal kurį pratęstas atitinkamų teisės normų galiojimas, atitiktis Konstitucijai nepaneigta, todėl Ministerija neturi teisės galiojančių Laikinojo įstatymo normų nevykdyti.

Atsiliepimas

2. Atsakovė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, atstovaujanti ir atsakovei Lietuvos valstybei, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 51) su skundu nesutinka, nurodo, kad: pareiškėjo pensija ginčo laikotarpiu (nuo 2012 m. sausio 1 d.) perskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, ši norma atitinka Konstituciją (preziumuojama), todėl Ministerijos sprendimas perskaičiuoti pensiją yra teisėtas, o pareiškėjo skundas nepagrįstas; pareiškėjo pensijos perskaičiavimas buvo laikinas ir kiekvienais metais įsigaliojo iš naujo, apie jo pritaikymą pareiškėjas sužinojo 2012, 2013 m. vasario mėn. gavęs pensiją už sausio mėnesį; tuo metu jau galiojo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas 6 mėnesių terminas kreiptis į teismą, o pareiškėjas šį terminą praleido; skundo 5 reikalavimas nepagrįstas faktiškai, nes dėl Laikinojo įstatymo pasikeitimo pareiškėjos valstybinė pensija neperskaičiuojama nuo 2014 m. sausio 1 d.

III

1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 24 d. nutartimi (b. l. 55-59) šią administracinę bylą sustabdė tol, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės konstitucinės justicijos bylą Nr. 12/2013 ir joje įsiteisės Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo priimtas nutarimas.

2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 21 d. nutartimi (b. l. 63-64) atnaujino šią administracinę bylą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

1. Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1.1. Pareiškėjas nuo 1998 m. gruodžio 1 d. įgijo teisę į 1 279 Lt valstybinę pensiją neterminuotam laikui (Ministerijos 1998 m. gruodžio 8 d. išvada Nr. 14896 (b. l. 20)).

1.2. Remiantis Ministerijos 2004 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. 2/17-1351 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinių invalidumo ir pensijų už tarnybą perskaičiavimo išrašu, pareiškėjui nuo 2004 m. gegužės 1 d. nuspręsta mokėti 1 400,87 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją (b. l. 21).

1.3. Remiantis Tarnybos pateiktais duomenimis, pirmoji sumažinta valstybinė pensija už 2010 m. sausio mėn. pareiškėjui pervesta į jo sąskaitą banke 2010 m. vasario 26 d. (b. l. 34, 35).

1.4. Ministerija, atsakydama į pareiškėjo 2013 m. liepos 26 d. prašymą, kuriame pareiškėjas, be kita ko, prašė išmokėti susidariusią paskirtos valstybinės pensijos nepriemoką, atstatyti paskirtos valstybinės pensijos mokėjimą nuo 2013 m. liepos 1 d. (b. l. 22), 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendime Nr. 1D-7212(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“, vadovaudamasi Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, be kita ko, nurodė, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai, nes nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šio teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu, taip pat nurodė, kad: pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą pensijų perskaičiavimas pratęsiamas iki 2013 m. gruodžio 31 d.; 2013 m. birželio 11 d. Konstituciniame Teisme priimtas pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas ištirti, ar Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principams, konstatavo, kad Ministerija neturi teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjui valstybinės pensijos nepriemoką (b. l. 8–9, 23–24).

1.5. Remiantis Tarnybos 2013 m. liepos 31 d. pažyma apie 2012–2013 m. pensijos dydį Nr. 11PP(P)-4730 pareiškėjui valstybinė pensija nuo 2012 m. rugsėjo mėn. buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį (b. l. 10, 25), remiantis Tarnybos 2013 m. rugsėjo3 d. pažyma apie 2012–2013 m. pensijos dydį Nr. 11PP(P)-5288 – nuo 2012 m. sausio mėn. (b. l. 26).

2. Teismas akcentuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-183-365/2013, kuris įsiteisėjo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1278/2013), išspręstas klausimas, jog pareiškėjui iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas mažinta pagrįstai. Taigi, pareiškėjas ir šioje administracinėje byloje iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. prašo to paties, kas jau nuspręsta įsiteisėjusiu sprendimu. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 2 punktą teismas nutraukia bylą (jos dalį), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Todėl teismas administracinę bylą Nr. I-346-815/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03297-2013-0) dalyje dėl reikalavimo priteisti valstybinę pareigūnų ir karių pensiją nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutraukia.

3. Teismas pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijai; Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011 m. gruodžio 20 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) neprieštaravo Konstitucijai, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo (be kita ko, ir 15 straipsnio taikymo) nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neišmokėtos valstybinės pensijos dalį atmestinas kaip neturintis teisinio pagrindo. Atitinkamai ir reikalavimai sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo konstitucingumą (nebeaktualus); panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. 1D-7212(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ kaip neteisėtą ir nepagrįstą; įpareigoti atsakoves Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Ministeriją nuo 2014 m. sausio 1 d. mokėti tokio dydžio valstybinę pensiją, kokia buvo apskaičiuota iki valstybinės pensijos sumažinimo (nebeaktualus), atmestini kaip neturintys teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Administracinę bylą Nr. I-346-815/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03297-2013-0) dalyje dėl reikalavimo priteisti valstybinę pareigūnų ir karių pensiją, neišmokėtą pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutraukti.

Likusią pareiškėjo K. Z. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Raimondas BlauzdžiusErnestas SpruogisMargarita Stambrauskaitė