- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-11
- Bylos Nr.
- e2YT-10861-522/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00516-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- B. B., J. G., VĮ Turto bankui
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byloje dalyvaujant suinteresuotiems asmenims B. B., J. G., VĮ Turto bankui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka pareiškimu, kurį vėliau patikslino, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas faktiniu valdymu priėmė mirusio tėvo A. B. palikimą. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo ir suinteresuotų asmenų B. B. ir J. G. motina R. B., o (duomenys neskelbtini) mirė tėvas A. B.. Mirus pareiškėjo motinai, jos sutuoktinis (pareiškėjo tėvas) paveldėjo tik kilnojamąjį turtą, nes bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto pareiškėjo tėvai neturėjo, todėl pareiškėjo tėvas į notaro biurą dėl paveldėjimo nesikreipė. Pareiškėjo tėvai, gyvenant santuokoje, pradėjo gyventi pareiškėjo tėvo tėvų 1901 m. pastatytoje troboje, esančioje (duomenys neskelbtini), kur 1918 m. vietoje trobos pasistatė nuosavą rąstinį gyvenamąjį namą bei tvartą, 1920 m. – klojimą ir svirną, 1930 m. – pirtį, esančius šalia namų. Šiame name pareiškėjo tėvai gyveno maždaug iki 1965 m., po to išvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini)s, kur gyveno iki mirties. Gyvenant (duomenys neskelbtini), pareiškėjo tėvai nepaliko be priežiūros (duomenys neskelbtini) esančios sodybos – iki R. B. mirties kartu prižiūrėjo ją, o šiai mirus, A. B. tėviškės sodybą prižiūrėjo padedant vaikams. Apie 1980 m. pareiškėjo tėvai ir pareiškėjas su sutuoktine remontavo seną namą. 1987 m. tėvui mirus, (duomenys neskelbtini) paliktai senos statybos sodybai jau buvo reikalinga rekonstrukcija, todėl pareiškėjas ne tik pradėjo valdyti ir prižiūrėti tėvo sodybą, bet ir kartu su savo šeimos nariais nutarė atkurti sodybą naujam gyvenimui. Tėvui mirus, pareiškėjas su šeimos nariais kiekvieną savaitgalį leisdavo toje sodyboje, 1988 m. ten pasistatė garažą, namą apkalė lentomis, apšiltino, sutvarkė elektros instaliaciją, apie 1991 m. prie namų įrengė priestatą, dirbo žemę, savo šeimos reikmėms ir pardavimui augino daržoves. 1993 m. sausio 28 d. pagal jo prašymą, Širvintų rajono valdyba suteikė jam teisę naudotis tėvo 3,63 ha žemės plotu prie tėvo pastatyto namo ir nuo 1994 m. kovo 21 d. pareiškėjas tapo 3,6300 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininku. Tais metais sodyba buvo iš esmės atnaujinta bei pritaikyta nuolatiniam gyvenimui. Šioje sodyboje iki šiol išliko kai kurie pareiškėjo tėvams priklausantys namų apyvokos daiktai, senoviniai baldai, žemės ūkio rakandai bei įrankiai. Siekiant padidinti dirbamos žemės ūkio paskirties plotą, 1994 m. šalia minėtos pareiškėjui priklausančios žemės buvo perkelta iš kitos vietos ir jo sutuoktinei G. B. atkurta nuosavybės teisė į 9,0000 ha ploto žemės ūkio paskirties žemę. Šiuo metu pareiškėjas ir jo šeimos nariai nuolat dirba žemę prie (duomenys neskelbtini) sodybos, augina daržoves, prižiūri atnaujintą vaismedžių sodą, augina šilauoges, vynuoges ir kt. uogakrūmius. Valdydamas tėvo paliktą nekilnojamąjį turtą, pareiškėjas nuolat mokėjo mokesčius už (duomenys neskelbtini) sodyboje sunaudotą elektros energiją, rūpinosi žemės prie namų atkūrimo klausimais, mokėjo žemės mokesčius. Kiti A. B. vaikai (S. B., mirusi (duomenys neskelbtini), B. B. ir J. G.) 1991 m. surašė Širvintų notarų biurui pareiškimus, kad į mirusiojo A. B. turtą nepretenduoja. Pareiškėjo užsakymu, minėtam turtui atlikti kadastriniai matavimai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jo tėvas po pareiškėjo motinos mirties pradėjo rūpintis nurodytu turtu ir įgyvendino į jį savo teises kaip savininkas, nėra visapusiškais pagrįstos rašytiniais įrodymais. Prašė pareiškimą nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra.
Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų B. B. ir J. G. motina R. B., o (duomenys neskelbtini) mirė tėvas A. B.. A. B. vaikai S. B., kuri, pareiškėjo teigimu, mirė (duomenys neskelbtini), B. B. ir J. G. 1991 m. surašė Širvintų notarų biurui pareiškimus, kad į mirusiojo A. B. turtą nepretenduoja. Byloje nėra duomenų, kad A. B. būtų sudaręs testamentą, ar kad kiti asmenys būtų priėmę palikimą, atsiradusį po jos mirties. Širvintų rajono 1-ojo notarų biuro 2019 m. rugsėjo 4 d. duomenimis, nėra paduotas pareiškimas paveldėti A. B. turtą. Širvintų rajono II-ojo nataro biuro 2019 m. rugsėjo 27 d. duomenimis, po A. B. mirties paveldėjimo byla neužvesta. Byloje pateikta žemės sklypo su statiniais, (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla.
Pareiškėjas nurodė, kad tėvai, gyvenant santuokoje, pradėjo gyventi pareiškėjo tėvo tėvų 1901 m. pastatytoje troboje, esančioje (duomenys neskelbtini), kur 1918 m. vietoj trobos pasistatė nuosavą rąstinį gyvenamąjį namą bei tvartą, 1920 m. – klojimą ir svirną, 1930 m. – pirtį, esančius šalia namų. Šiame name pareiškėjo tėvai gyveno iki 1965 m., po to išvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini), kur gyveno iki mirties. Gyvenant (duomenys neskelbtini), pareiškėjo tėvai prižiūrėjo sodybą, o mirus R. B., A. B., tėviškės sodybą prižiūrėjo padedant vaikams. 1987 m. tėvui mirus, pareiškėjo teigimu, jis su šeimos nariais kiekvieną savaitgalį leisdavo toje sodyboje, 1988 m. ten pasistatė garažą, namą apkalė lentomis, apšiltino, sutvarkė elektros instaliaciją, apie 1991 m. prie namų įrengė priestatą, dirbo žemę, savo šeimos reikmėms ir pardavimui augino daržoves.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo priėmimas yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Kadangi civilinis teisinis santykis atsiradęs iki 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo, taikytinas 1964 m. Civilinis kodeksas. Pagal tuo metu galiojusio Civilinio proceso kodekso nuostatas, buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (Civilinio kodekso 587 straipsnis). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas po tėvo mirties per įstatymo nustatytą terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui, tačiau, pareiškėjo teigimu, jis rūpinosi po tėvo mirties likusiu turtu. Byloje pateikti duomenys, t. y. 1991 m. spalio 14 d. Širvintų notarų kontorai adresuota (duomenys neskelbtini) viršaičio pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), 1958 m. ūkiniai knygos išrašai, 2019 m. rugsėjo 19 d. Širvintų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), liudija apie pareiškėjo tėvui priklausiusią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Minėtoje 1991 m. spalio 14 d. (duomenys neskelbtini) viršaičio pažymoje nurodyta, kad po A. B. mirties visą turtą faktiškai tvarko ir valdo sūnus A. B.. Minėtoje 2019 m. rugsėjo 19 d. Širvintų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) pažymoje tvirtinama, kad po tėvo mirties A. B. ir jo šeimos nariai nuolat prižiūri tėvo paliktą sodybą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, po tėvo mirties jis rūpinosi tėvui priklausančia minėta sodyba, leido ten savaitgalius, 1988 m. ten pasistatė garažą, namą apkalė lentomis, apšiltino, sutvarkė elektros instaliaciją, apie 1991 m. prie namų įrengė priestatą, dirbo žemę, savo šeimos reikmėms ir pardavimui augino daržoves. Pareiškėjas pažymėjo, kad neišsaugojo beveik 32 m. senumo mokesčių už elektros energiją kvitų, tačiau iš byloje pateikto 1991 m. rugpjūčio 26 d. elektros tinklų atstovo pasirašyto Balansinės priklausomybės ir eksploatacijos atsakomybės ribų akto matyti, kad tuomet pareiškėjas rūpinosi požeminės elektros instaliacijos įrengimu, o iš byloje pridėto 2009 m. gegužės 12 d. AB „Rytų skirstomųjų tinklų“ pranešimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) gyvenamajame name buvo pakeistas elektros skaitiklis. Byloje taip pat pateikti 2001 m., 2003 m., 2007 m., 2015 m., 2019 m. mokesčių knygelių išrašai bei elektros apmokėjimo kvitų kopijos. 1993 m. sausio 28 d. pagal pareiškėjo prašymą, Širvintų rajono valdyba suteikė jam teisę naudotis tėvo 3,63 ha žemės plotu prie tėvo pastatyto namo ir nuo 1994 m. kovo 21 d. pareiškėjas tapo 3,6300 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininku, o siekiant padidinti dirbamos žemės ūkio paskirties plotą, 1994 m. šalia minėtos A. B. priklausančios žemės buvo perkelta iš kitos vietos ir jo sutuoktinei G. B. atkurta nuosavybės teisė į 9,0000 ha ploto žemės ūkio paskirties žemę (šias aplinkybes patvirtina byloje pateiktas Širvintų rajono valdybos 1993 m. sausio 28 d. potvarkis, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)). Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Iš byloje pateiktų kitų A. B. vaikų (S. B., kuri, pareiškėjo teigimu, mirė (duomenys neskelbtini), B. B., J. G.) 1991 m. pareiškimų notarui matyti, kad jie į mirusiojo A. B. turtą nepretenduoja. Suinteresuoti asmenys B. B., J. G. atsiliepimų nepateikė, todėl darytina išvada, kad pareiškime nurodytoms aplinkybėms neprieštarauja. Byloje nenustatyta kitų asmenų, pretenduojančių į pareiškėjo tėvo palikimą ar prieštaraujančių pareiškimo patenkinimui.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pakanka duomenų, leidžiančių teigti, jog pareiškėjas priėmė savo mirusio tėvo palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, todėl pareiškėjo pareiškimas tenkintinas.
Kadangi palikimo negalima priimti dalimis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo A. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po A. B. mirties, paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.