Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. V. ir M. V. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 15 (penkiolikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir T. V. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 15 (penkiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

M. V. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 15 (penkiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš nuteistųjų T. V. ir M. V. priteista solidariai 1 010 (vienas tūkstantis dešimt) Lt turtinės ir 5 000 (penki tūkstančiai) Lt neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. P..

Iš nuteistųjų T. V. ir M. V. priteista valstybei po 156,60 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt šešis Lt ir 60 cnt) už nukentėjusiajai D. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Iš nuteistojo T. V. priteista valstybei 320 (trys šimtai dvidešimt) Lt už antrinę teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. ir T. V. nuteisti už tai, kad 2013 m. spalio 7 d. vakare, laikotarpiu tarp 20 val. ir 22 val., (duomenys neskelbtini), V. Z. priklausančiame bute, būdami apsvaigę nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu dėl asmeninių paskatų kilus konfliktui su nukentėjusiuoju K. T., veikdami kartu bendrais tyčiniais veiksmais panaudojo fizinį smurtą prieš K. T., t. y. suduodami rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 70 (septyniasdešimt) smūgių nukentėjusiajam K. T. į įvairias kūno vietas – 20 (dvidešimt) smūgių į galvą, 30 (trisdešimt) smūgių į liemens ir kaklo sritį ir 20 (dvidešimt) smūgių į galūnes, bei kojomis šokinėdami ant K. T. krūtinės ir pilvo, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam K. T. daugybinius veido odos nubrozdinimus ir susiliejančias poodines – minkštųjų audinių kraujosruvas, nosies nugarėlės ir kairiojo paakio muštines žaizdas, lūpų vidinio paviršiaus muštines žaizdas, gleivinės nubrozdinimus ir kraujosruvas, daugybines kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose, liežuvio kairiojo krašto kraujosruvą, poodinę kraujosruvą kaklo priekinio paviršiaus kairėje pusėje, odos įdrėskimus dešinėje kaklo pusėje, gerklų dešinės pusės minkštųjų audinių kraujosruvą, poodines kraujosruvas krūtinės ląstos priekinio paviršiaus abiejuose pusėse, odos nubrozdinimus ir daugybines susiliejančias poodines kraujosruvas krūtinės ląstos apatinės dalies ir pilvo dešiniame šoniniame paviršiuje, nugaros apatinės dalies ir juosmens dešinėje pusėje, kryžkaulio srityje, juosmens kairėje pusėje ir abiejų klubų srityje, kraujosruvą pilvo priekinės sienos minkštuosiuose audiniuose (po pilvaplėve), kraujosruvas pilvo organų raiščiuose ir pasaituose, kraujosruvą po kepenų dešiniosios skilties kapsule, masyvią užpilvaplėvio tarpo kraujosruvą, poodines kraujosruvas bei odos nubrozdinimus kairio žasto priekiniame paviršiuje, kairės rankos riešo sąnario ir plaštakos nugariniame paviršiuje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, kairės kojos šlaunies užpakaliniame paviršiuje ir pakinklio duobės srityje, abiejų kelių sąnarių ir blauzdų priekiniame paviršiuje, dešinės kojos pakinklio duobės ir kelio sąnario vidiniame paviršiuje bei kairės blauzdos užpakaliniame paviršiuje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, nosies kaulų lūžį, difuzines kraujosruvas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, poliežuvinio kaulo dešiniojo didžiojo rago lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, abipusius dauginius V, VI, VII, VIII, IX, X, XI, XII šonkaulių lūžius (dešinės pusės VI, VII šonkaulių – dvigubi, IX šonkaulio – trigubas, kairės pusės VIII, IX, X, XI šonkaulių dvigubi), dešinio plaučio apatinės skilties plyšimą, didžiosios taukinės ir gaubtinės žarnos pasaito plyšimus, dešiniojo inksto plyšimą, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to nuo dauginių kūno sužalojimų, išsivysčius šokui, ūmiam nukraujavimui ir aspiracijai krauju, K. T. įvykio vietoje mirė, taip tyčiniais bendrais veiksmais itin žiauriai nužudė nukentėjusįjį K. T..

Jis neturėjo motyvo sumušti K. T., nes jie buvo draugai, tačiau ne kartą matė K. T. sumuštą, tai gali patvirtinti ir tuo metu su jais buvęs draugas. Pažymi, kad tuo metu buvo labai girtas (3,89 promilės), todėl negalėjo nei šokinėti, nei dar kažką daryti K. T.. Pirmosios instancijos teismas neteisingai suprato jo duotus parodymus, jog K. T. gargaliavo, nes sakė, jog K. T., būdamas girtas, kažką burbuliavo. Taip pat nesutinka ir su ekspertizės išvada, kad T. V. ir M. V. sudavė K. T. 70 smūgių į įvairias kūno vietas, nes jis sudavė tik kelis smūgius.

Teismo posėdyje nuteistasis M. V. ir jo bei nuteistojo T. V. gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų T. V. ir M. V. apeliaciniai skundai atmetami.

Nuteistųjų T. V. ir M. V. kaltė tyčiniais bendrais veiksmais itin žiauriai nužudžius K. T. įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Jų padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog 2013 m. spalio 7 d., laikotarpiu nuo 20 val. iki 22 val., V. Z. priklausančiame bute girtavo 4 asmenys: pati buto savininkė liudytoja V. Z., abu nuteistieji ir nužudytasis K. T.. Šią aplinkybę nuteistieji T. V. ir M. V. pripažino ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme bei pripažįsta apeliaciniuose skunduose. Tokiu būdu lieka vertinti tik nuteistųjų bei minėtos liudytojos parodymus dėl K. T. nužudymo aplinkybių, jų atitikimą kitiems bylos įrodymams. Abu nuteistieji mano, jog pirmosios instancijos teismas liudytojos V. Z. parodymus dėl nužudymo aplinkybių įvertino neteisingai. Be to, nuteistasis M. V. nurodo, jog K. T. išgertuvių metu buvo kažkur išėjęs ir grįžo sužalotas.

Apelianto M. V. nurodomoje LAT nutartyje Nr. 2K-43/2006 iš tiesų aptarta, kokiais įrodymais turi būti grindžiamas nuosprendis, įrodymų vertinimas, prieštaravimų tarp atskirų įrodymų šalinimas. Šioje nutartyje nurodyta, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą privalo tiesiogiai ištirti visus bylos įrodymus (BPK 242 straipsnio 1 dalis) ir vertinti juos pagal savo vidinį įsitikinimą (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Kartu įstatymas imperatyviai nurodo, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi įrodymų įvertinimo (ir jų priimtinumo ar atmetimo aspektu) motyvai (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vadinasi, byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinamas jų visetas, o ne atskiri duomenys. Tai sudaro prielaidas konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

Nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino tiek nuteistųjų T. V. ir M. V., tiek liudytojos V. Z. parodymus, derindamas juos tarpusavyje bei su kitais bylos įrodymais ir pagrįstai pripažino, jog pastarosios parodymai iš esmės atitinka teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes. Iš visų trijų parodymų, duotų apygardos teisme, seka, jog jie kartu su nužudytuoju girtavo V. Z. bute, kur kilo konfliktas dėl to, kad pastarasis skriaudžia jos vaikus. Abu nuteistieji pripažįsta, jog liudytoja V. Z. K. T. nieko nedarė. Toliau nuteistojo T. V. ir liudytojos V. Z. parodymai vėlgi sutampa, kad kilus konfliktui nuteistasis M. V. sudavė smūgį rankos delnu K. T. į veidą. Taip pat nuteistasis M. V. pripažįsta, kad jis sudavė smūgius. Jis netgi nurodo, jog abu nuteistieji sudavė po kelis smūgius į veidą, po ko K. T. pradėjo iš nosies bėgti kraujas (2 t., b. l. 164-165, 3 t., b. l. 190-192). Apygardos teismo teisiamajame posėdyje apklausiamas T. V. neigė sumušęs K. T., tačiau pripažino, kad įvykio aplinkybių beveik neatsimena dėl didelio girtumo. Kaip ir buvo pirmiau nurodyta, T. V. parodymus paneigia kito nuteistojo M. V. parodymai, kad ir jis, ir T. V. po kelis smūgius ranka sudavė K. T. į veidą. Be to, liudytoja V. Z. parodė, kad abu nuteistieji K. T. daužė ir rankomis, ir kojomis, spardė jį nukritusį ant žemės, šokinėjo K. T. ant krūtinės, abu sudavė K. T. smūgius į galvą, krūtinę, pilvo sritį. Analogiškus parodymus V. Z. davė ikiteisminio tyrimo pareigūnėms (1 t., b. l. 63-65, 66-67,68), ikiteisminio tyrimo teisėjai kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo metu bei apklausos metu (1 t., b. l. 77-79, 71), o taip pat patvirtino parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu (1 t., b. l. 73-76), todėl jos parodymais netikėti nėra pagrindo. Be to, V. Z. parodymai dėl didesnio nei nurodo nuteistieji smūgių skaičiaus, sužalojimų lokalizacijos, pobūdžio atitinka teismo medicinos specialisto išvadoje nustatytas aplinkybes.

VTMT prie LR TM Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 690/13(03) nurodyta, kad K. T. mirė nuo dauginių kūno sužalojimų, išsivysčius šokui, ūmiam nukraujavimui aspiracijai krauju. Ištyrus mirusiojo kūną, rasti galvos, liežuvio, kaklo, liemens (krūtinės ląstos, pilvo ir dubens), nugaros, juosmens, abiejų klubų, galūnių sužalojimai, abipusiai dauginiai V, VI, VII, VIII, IX, X, XI, XII šonkaulių lūžiai (dešinės pusės VI, VII šonkaulių – dvigubi, IX šonkaulio – trigubas, kairės pusės VIII, IX, X, XI šonkaulių – dvigubi), vidaus organų sužalojimai. Didžiausios įtakos mirčiai turėjo dauginiai abipusiai šonkaulių lūžiai, dešinio plaučio, gaubtinės žarnos pasaito ir dešinio inksto plyšimai. Sprendžiant iš lavoninių pakitimų, mirties priežasties ir kitų duomenų, K. T. mirė 2013 m. lapkričio 7 d. vakare, tarp 20 ir 21 val. Po padarytų sužalojimų K. T. galėjo išgyventi apie 1 val. Visi rasti sužalojimai yra neseni, padaryti nedaug laiko prieš mirtį, bukais daiktais bei paviršiais, daugiausia nuo sumušimo, suduodant daugybę smūgių į galvą, kaklą, liemenį bei galūnes. Sprendžiant iš sužalojimų lokalizacijos, dauguma sužalojimų K. T. padaryti sėdint ar gulint aukštielninkam, suduodant smūgius iš priekio ir šonų. Sužalojimai padaryti suduodant apie 70 smūgių: į galvą – 20, į liemens ir kaklo sritį – 30 ir į galūnes – 20. Sužalojimai galėjo atsirasti suduodant kumščiais, spardant, minant bei suduodant kitais bukais daiktais ar įrankiais. Kaklo bei veido dešinės pusės puslankių formos odos įdrėskimai galėjo būti padaryti rankų pirštų nagais. Nedidelės apvalios poodinės kraujosruvos dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje pagal formą, dydį ir išsidėstymą būdingos spaudimui pirštų galais. Kelių sąnarių ir blauzdų priekinio paviršiaus odos nubrozdinimai bei poodinės kraujosruvos galėjo atsirasti suklupus, pargriuvus, atsitrenkus į bukus aplinkos daiktus bei kietą pagrindą. Juosmens ir nugaros apatinės dalies dešinės pusės išilginis odos nubrozdinimas būdingas dinaminiam kontaktui su šiurkščiu paviršiumi, galėjo atsirasti velkant. K. T. padaryti sužalojimai: abipusiai dauginiai V, VI, VII, VIII, IX, X, XI, XII šonkaulių lūžiai, dešinio plaučio apatinės skilties plyšimas, didžiosios taukinės ir gaubtinės žarnos pasaito plyšimai, dešinio inksto plyšimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Nosies kaulų lūžis, poliežuvinio kaulo lūžis ir kiekvieno šonkaulio lūžis atskirai bei kraujosruvos po galvos smegenų minkštaisiais dangalais vertinami kaip sužalojimai, sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą. Likę sužalojimai – nežymaus sveikatos sutrikdymo masto. Dalis rankų sužalojimų galėjo atsirasti K. T. ginantis, prisidengiant nuo smūgių galvą. Ištyrus mirusiojo K. T. kūną, pomirtinių sužalojimų nerasta. Atsižvelgiant į sužalojimų daugumą ir sunkumą, po padarytų sužalojimų K. T. žymesnių valingų veiksmų atlikti negalėjo (1 t., b. l. 31-45). Pastaroji aplinkybė ir liudytojos V. Z. parodymai paneigia nuteitojo M. V. apeliacinio skundo argumentą, kad K. T. išgertuvių metu buvo išėjęs ir grįžo sumuštas.

Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) Klaipėdos skyriaus pateiktais duomenimis paneigiami nuteistojo M. V. apeliacinio skundo argumentai, kad liudytoja V. Z. iš karto nekvietė greitosios medicinos pagalbos, valė grindis, todėl jis mano, jog pastaroji kažką slepia. Kaip matyti iš BPC rašto bei pateiktos garso įrašo rinkmenos apžiūros protokolo (1 t., b. l. 192, 193-199), pirmasis V. Z. pranešimas apie įvykį užfiksuotas 2013 m. spalio 7 d. 21 val. 4 min., o tai atitinka specialisto išvadoje nurodomą galimą K. T. mirties laiką.

Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad K. T. mirė nuo dauginių kūno sužalojimų, po kurių padarymo jis galėjo išgyventi apie 1 val., ir tai rodo, kad tarp kaltininkų smurtinių veiksmų ir K. T. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad K. T. buvo nužudytas bendrais tyčiniais nuteistųjų veiksmais, jiems veikiant kartu. Jie abu yra nužudymo bendravykdytojai. Bendrininkų grupė susiformavo šios nusikalstamos veikos darymo metu. Nukentėjusiajam suduodami daugybinius smūgius rankomis ir kojomis į galvos, krūtinės, pilvo sritis, šokinėdami jam ant krūtinės, abu nuteistieji suprato vienas kito smurtinius veiksmus, jiems pritarė, suvokė jų bendrai daromos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad nuo tokių jų veiksmų nukentėjusysis gali mirti, ir nors nukentėjusiojo mirties nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, t. y. nusikaltimą padarė veikdami netiesiogine tyčia.

Taip pat apygardos teismas pagrįstai pripažino, kad nužudymas padarytas itin žiauriai. Teismas, įvertinęs V. Z. parodymus (nuteistieji spardė K. T. į galvą, pilvą ir kitas kūno vietas, šokinėjo jam ant krūtinės), specialisto išvadą (K. T. buvo suduota apie 70 smūgių: į galvą – 20, į liemens ir kaklo sritį – 30 ir į galūnes – 20, po patirtų sužalojimų jis galėjo išgyventi apie 1 valandą), nuteistojo T. V. parodymus apie tai, kad smūgių sudavimo metu K. T. dejavo, duso, padarė pagrįstą išvadą, jog visos šios aplinkybės rodo, kad nukentėjusysis juto didelį skausmą ir nuteistieji neabejotinai suvokė, kad tokiais savo nepertraukiamais veiksmais sukelia nukentėjusiajam dideles kančias ir to siekė, t. y. nužudė K. T. itin žiauriai.

Tokiu būdu apygardos teismas, vertindamas ištirtus įrodymus ir jų pagrindu pripažindamas T. V. ir M. V. kaltais dėl K. T. nužudymo, nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 242 straipsnio 1 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 3 dalies 3 punkto reikalavimų bei suformuotos LAT teismų praktikos dėl įrodymų vertinimo. Nuteistųjų M. V. ir T. V. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes M. V. ir T. V., atsižvelgė į BK 41 straipsnyje nurodytus bausmės tikslus, taip pat į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį – nusikalstama veika priskiriama labai sunkiems nusikaltimams, sukėlė negrįžtamas pasekmes, kaltininkų asmenybes – anksčiau teisti (T. V. – du kartus, M. V. – aštuonis kartus), niekur nedirbo, sistemingai darė administracinius teisės pažeidimus, nors ir neturi galiojančių administracinių nuobaudų, kitas reikšmingas aplinkybes, nurodytas BK 54 straipsnyje – atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės: nusikaltimą padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui bei veikdami bendrininkų grupėje, charakterizuojami neigiamai, abiem nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Tokiu būdu M. V. ir T. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės didesnės nė BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkis nėra aiškiai per griežtos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų T. V. ir M. V. apeliacinius skundus atmesti.